2020-04-22 Nr. AB-8136-3-61-3-02084-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-547-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02084-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 14.4.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 3R-2016 (AG-158/10-2018); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. D1-174 „Dėl 2017–2018 metų medžioklės sezono medžioklės trofėjų apžiūros grafiko patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) priedo 2017–2018 metų medžioklės sezono medžioklės trofėjų apžiūrų grafiko stulpelių Nr. 1–2 ir 5–6 dalis; 3) sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti:

1.1. ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro (toliau – ir Ministras) 2002 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 124 „Dėl Medžioklės trofėjų apžiūros ir medžioklės trofėjų ekspertų tarybos“ patvirtintos Medžioklės trofėjų apžiūros tvarkos (toliau – ir Apžiūros tvarka) nuostata „1. Ši tvarka reglamentuoja medžioklės trofėjų apžiūros organizavimą.“ ta apimtimi, kuria Ministras reglamentuoja ne apžiūros tvarką, o apžiūros organizavimą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – ir Medžioklės įstatymas, Įstatymas) 5 straipsnio 6 dalies 6 punktui;

1.2. ar Apžiūros tvarkos nuostata „2. Apžiūra organizuojama kasmet, baigiantis medžioklės sezonui ar tuoj jam pasibaigus (kovo–birželio mėn.), pagal atitinkamu aplinkos ministro įsakymu nustatytą Apžiūros grafiką.“ ir 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ punkto „46. Medžiotojas, sumedžiojęs elninius žvėris, jų ragus su kaukole ir apatiniu žandikauliu, o sumedžiojęs vilką, – jo kaukolę, pasibaigus medžioklės sezonui, pristato į medžioklės trofėjų apžiūrą.“, ta apimti kiek ji riboja visuomeninių organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, teisę organizuoti apžiūras ištisus metus iki medžioklės sezono pabaigos, medžiotojų pasirinktu laiku ir grafiku, neprieštarauja Medžioklės įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 6 punktui;

1.3. ar Apžiūros tvarkos nuostata „3. Apžiūrą vykdo medžioklės trofėjų apžiūros regioninės komisijos, kurių darbą organizuoja Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai, bendradarbiaudami su Medžioklės trofėjų ekspertų taryba, medžiotojų visuomeninėmis organizacijomis, VĮ miškų urėdijomis ir nacionalinių parkų direkcijomis. Į Komisijos sudėtį įtraukiami atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovai ir Medžioklės trofėjų ekspertų tarybos pasiūlyti medžioklės trofėjų ekspertai. Komisijos pirmininku ir jo pavaduotoju skiriami Medžioklės trofėjų ekspertų tarybos nariai.“ visa apimtimi neprieštarauja Medžioklės įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 6 punktui;

1.4. ar Apžiūros tvarkos nuostata „4. Per medžioklės sezoną įgyti medžioklės trofėjai Apžiūrai pristatomi į grafike nurodytas vietas pagal rajonus, kuriuose šie trofėjai buvo įgyti, arba pagal medžiotojų gyvenamąją vietą“ ta apimtimi, kuria riboja visuomeninių organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, teisę priimti apžiūrai bet kurio savo nario pateiktą trofėjų, neprieštarauja Medžioklės įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 6 punktui;

1.5. ar Apžiūros tvarkos nuostata „5. Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai organizuoja departamento kontroliuojamoje teritorijoje sumedžiotų elninių žvėrių trofėjų sąrašų pagal šios Tvarkos 1 priede nustatytą formą sudarymą ir pateikimą Komisijoms iki grafike numatytos Apžiūros dienos.“ ta apimtimi, kiek įpareigoja departamentus teikti sąrašus ne visuomeninių organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, paskirtiems asmenims, o komisijoms, neprieštarauja Medžioklės įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 6 punktui;

1.6. ar Apžiūros tvarkos nuostata „7. Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai, organizuodami Komisijų darbą, informuoja medžiotojų visuomenines organizacijas dėl būtinumo medžiotojams pristatyti medžioklės trofėjus apžiūrai į grafike nurodytas vietas.“ ta apimtimi, kiek jie organizuoja darbą ir informacijos tiekimą visuomeninėms medžiotojų organizacijoms vietoje visuomeninių organizacijų, neprieštarauja Medžioklės įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 6 punktui;

1.7. ar Apžiūros tvarkos 9 ir 10 punktų nuostata ta apimtimi, kiek ji nustato, kad vertinimo negali atlikti vienas asmuo, o turi atlikti komisija, neprieštarauja Medžioklės įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 6 punktui;

1.8. ar Apžiūros tvarkos nuostata „12. Jeigu medžioklės trofėjų įgijęs medžiotojas, gyvenantis kitame rajone, nei buvo įgytas trofėjus, pristato šį trofėjų Apžiūrai pagal savo gyvenamąją vietą, Komisija, apžiūrėjusi trofėjų, išduoda jį įgijusiam medžiotojui nustatytos formos pažymą (2 priedas), kurią jis per dvi savaites turi pateikti atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamento rajono, kuriame žvėris buvo sumedžiotas, padaliniui.“ ta apimtimi, kiek ji riboja medžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, teisę pateikti apžiūros informaciją už savo narius, neprieštarauja Medžioklės įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 6 punktui;

1.9. ar Apžiūros tvarkos nuostata „13. Esant reikalui, Komisija teikia išvadas bei pasiūlymus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl atitinkamų administracinių priemonių medžiotojams, sumedžiojusiems labai perspektyvius elninius žvėris arba nepristačiusiems įgytų medžioklės trofėjų Apžiūrai, taikymo.“ ta apimtimi, kiek ji riboja medžiotojų visuomeninės organizacijos galimybes taikyti ar netaikyti vidines drausminio pobūdžio priemones, neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 238 straipsniui, kuris numato atsakomybę tik tuo atveju, kai be svarbios priežasties nepranešama teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jam žinomą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą;

1.10. ar Apžiūros tvarkos nuostata „14. Ginčus dėl medžioklės trofėjų Apžiūros rezultatų (žvėrių amžiaus ar atrankinės grupės nustatymo) sprendžia Medžioklės trofėjų ekspertų taryba, vykdanti vyriausiosios medžioklės trofėjų apžiūros komisijos funkcijas.“ ta apimtimi, kiek poįstatyminis aktas gali nustatyti ginčų sprendimo instituciją ir ribojimą ginčą perduoti arbitražui ar kreiptis į teismą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Ministro 2018 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. D1-174 dalys yra priimtos viršijant kompetencijos ribas, kadangi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Ministerija, Aplinkos ministerija) vietoj medžioklės trofėjų apžiūros tvarkos nustatymo sureguliavo medžioklės trofėjų apžiūros organizavimą. Pagal Medžioklės įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 6 punktą, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, medžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, organizuoja medžioklės trofėjų apžiūras. Pareiškėjas pažymėjo, kad Apžiūros tvarka yra norminis aktas, todėl šioje tvarkoje negali būti normų konkretiems asmenimis pagal jos priede nurodytų privačių asmenų sąrašą, datų ar grafiko, nes tokio pobūdžio dokumente nustatomos taisyklės daugkartiniam naudojimui. Šiuo atveju Ministerija įsikišo į medžioklės trofėjų apžiūrą organizuojančios organizacijos veiklą, nustatydama, kokie konkretūs asmenys turi būti paskirti į apžiūrų komisijas. Apžiūros organizavimas perimtas iš medžiotojų organizacijų. Medžiotojų organizacijoms užkertama galimybė apžiūroms pasirinkti asmenis pagal nustatytus kvalifikacijos kriterijus ir nustatyta prievolė rinktis iš Ministro patvirtinto sąrašo, nors Apžiūros tvarkoje turėtų būti nustatyta tik reikalaujama kvalifikacija. Be to, Apžiūros tvarka negali nustatyti konkrečių grafikų, o tik datų ir grafikų derinimo tvarką su trofėjų ekspertais ir medžiotojais. Pareiškėjo teigimu, joks aukštesnės galios teisės aktas nesuteikia Ministerijai teisės riboti medžioklės trofėjų apžiūros laiko ir jos grafiko, o Ministro draudimas atlikti medžioklės trofėjų apžiūrą bet kurio medžiotojų visuomeninės organizacijos pasirinktu ir su apžiūrą atliekančiais asmenimis suderintu laiku yra Ministro veikimas viršijant kompetencijos ribas.

3. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad Apžiūros tvarka yra patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 124 „Dėl medžioklės trofėjų apžiūros ir medžioklės trofėjų ekspertų tarybos“ 1.1 punktu. Apžiūros tvarkos 2 punkte nurodyta, kad apžiūra organizuojama kasmet, baigiantis medžioklės sezonui ar tuoj jam pasibaigus (kovo–birželio mėn.) pagal atitinkamu Aplinkos ministro įsakymu nustatytą Apžiūros grafiką. Pagal Apžiūros tvarkos 3 punktą į medžioklės trofėjų apžiūros regioninės komisijos sudėtį įtraukiami atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono apsaugos atstovai ir medžioklės trofėjų ekspertai. Atsakovas pabrėžė, kad pagal minėtą punktą, regioninės apžiūros komisijos pirmininku ir jo pavaduotoju gali būti skiriami tik medžioklės trofėjų ekspertų tarybos nariai, o Įsakymo forma atitinka Apžiūros tvarką.

5. Ministerija atsiliepime atkreipė dėmesį, kad rengdama Įsakymo projektą gavo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos ir Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ siūlymus dėl apžiūrų organizavimo laiko, vietos, komisijų pirmininkų, jų pavaduotojų ir komisijų narių, kaip tą numato Medžioklės įstatymas. Įvertinus pateiktus pasiūlymus, Įsakymo projektas buvo įkeltas į Teisės aktų projektų informacinę sistemą. Įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos ir medžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, „Gamta“ pateiktus pasiūlymus. Apžiūros regioninės komisijos užduotis yra įvertinti per praėjusį medžioklės sezoną sumedžiotų elninių gyvūnų trofėjus, todėl sudarant minėtas regionines komisijas ir skiriant jų pirmininkus ir pavaduotojus, vertinamos skiriamų asmenų dalykinės trofėjų vertinimo savybės. Medžioklės trofėjų vertina visa komisija, o ne atskiri jos nariai, ir sprendimą priima visa komisija bendru sutarimu, o ne nariai atskirai. Pareiškėjas nėra išreiškęs jokių nusiskundimų dėl apžiūrų grafiko, be to, jis, kaip trofėjų ekspertų komisijos narys, dalyvavo tik 2018 m. balandžio 4 d. Ignalinos skyriuje vykusioje apžiūroje.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjo G. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Ministro 2018 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. D1-174 „Dėl 2017–2018 metų medžioklės sezono medžioklės trofėjų apžiūros grafiko patvirtinimo“ priedo „2017–2018 metų medžioklės sezono medžioklės trofėjų apžiūrų grafikas” stulpelių Nr. 1–2 ir 5–6 teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija Ministerijai 2018 m. vasario 15 d. pateikė raštą Nr. 10, prie kurio pridėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos parengtą 2017–2018 m. medžioklės sezono medžioklės trofėjų apžiūrų grafiką (b. l. 23–32).

9. Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“ 2018 m. vasario 2 d. pateikė Ministerijai prašymą Nr. 316 (b. l. 33–35), kuriame nurodė, kad Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“ ir Sūduvos medžiotojų sąjunga medžioklės trofėjų parodas ir apžiūras atlieka kartu, todėl prašė į 2017–2018 m. medžioklės trofėjų apžiūras įtraukti ir medžioklės trofėjų ekspertus prašyme nurodytose savivaldybėse.

10. 2018 m. kovo 8 d. Ministerija priėmė Įsakymą, kuriuo patvirtino 2017–2018 metų medžioklės sezono medžioklės trofėjų apžiūrų grafiką, kuriame komisijos nariu yra įtrauktas pareiškėjas. Medžioklės trofėjų apžiūros grafike yra numatytos datos, valanda, apžiūros vieta, medžioklės trofėjų apžiūros komisijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojų duomenys bei komisijos nariai, kuriuos sudaro medžioklės trofėjų ekspertai, stažuotojai. Su šiomis priedo dalimis pareiškėjas nesutiko.

11. Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymo priedo dalimis, su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (Komisijos byla, b. l. 1–3). Lietuvos administracinių ginčų komisija 2018 m. gegužės 23 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-216(AG-158/10-2018), kuriuo pareiškėjo skundą atmetė (Komisijos byla, b. l. 112–114). Komisija konstatavo, kad Ministras ne savarankiškai nustatė apžiūros laiką, vietą, komisijos sudėtį, o tik patvirtinto Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pateiktą grafiką, kuriame nurodyti minėti duomenys. Įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 6 punkte įtvirtinta, jog Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija turi kompetenciją organizuoti trofėjų apžiūras. Atitinkamai skundžiamas Įsakymas iš esmės yra tik apžiūros grafiko patvirtinimas (Apžiūros tvarkos 2 p.), o ne pačios apžiūros organizavimas, t. y. juo nebuvo nustatytas apžiūros laikas, vieta ar komisijos sudėtis. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, jog Ministerija pažeidė Įstatymo 5 straipsnyje numatytą kompetencijos tarp jos ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos paskirstymą.

12. Pareiškėjas, nesutikdamas su Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą. Teismas pažymėjo, kad esminis skundo argumentas yra susijęs su tuo, jog Ministerija, Įsakymu patvirtindama medžioklės trofėjų apžiūros grafiką, viršijo savo kompetencijos ribas, kadangi apžiūrų grafiką turėjo organizuoti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, medžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius.

13. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 1 dalimi, 112 ir 113 straipsniais ir pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjas kreipdamasis į teismą inicijavo ginčo bylą, taigi privalo nurodyti bei pagrįsti, kaip viešojo administravimo subjekto priimto skundžiamo Įsakymo priedo stulpeliai Nr. 1–2 ir 5–6 pažeidė pareiškėjo interesus. Nėra pakankama skunde tik abstrakčiai nurodyti, kad nesutinkama su skundžiamo Įsakymo dalimis, šio argumento nedetalizuojant.

14. Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai paaiškino, kad atsakovas pažeidė jo interesus tuo, jog skundžiamu Įsakymu buvo patvirtintas 2017–2018 metų medžioklės sezono medžioklės trofėjų apžiūrų grafikas, kuriame komisijos nariu yra įtrauktas pareiškėjas, kadangi, pareiškėjo teigimu, Aplinkos ministras neturėjo teisės be jo sutikimo jį įtraukti į apžiūros komisijas.

15. Teismas vadovavosi Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) 1 straipsniu, 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 6 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 124 „Dėl Medžioklės trofėjų apžiūros ir medžioklės trofėjų ekspertų tarybos“ patvirtintos Medžioklės trofėjų apžiūros tvarkos (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2018 m. liepos 25 d.) 1–3 punktais ir pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog Ministerija, rengdama Įstatymo projektą, gavo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos bei Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ parengtą 2017–2018 m. medžioklės sezono medžioklės trofėjų apžiūrų grafiką, kuriame nurodyti medžioklės trofėjų apžiūros komisijos nariai, pirmininkai bei pavaduotojai, apžiūros data, vieta bei kiti duomenys. Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“ taip pat pateikė siūlymą dėl ekspertų įtraukimo. Tokiais siūlymais šios dvi organizacijos įgyvendino joms Įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 6 punkte numatytą kompetenciją organizuoti medžioklės trofėjų apžiūras. Įvertinęs Įsakymo bei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pateikto medžioklės sezono medžioklės trofėjų apžiūrų grafiko turinį, teismas konstatavo, kad Ministerija Įsakymu ne savarankiškai organizavo apžiūrų tvarką, kaip teigia pareiškėjas, o tik patvirtino pateiktą apžiūros grafiką.

16. Atsižvelgdamas į tai, teismas pažymėjo, kad atsakovas, skundžiamu Įsakymu patvirtindamas 2017–2018 metų medžioklės sezono medžioklės trofėjų apžiūrų grafiką, nepažeidė pareiškėjo teisių bei interesų, kadangi jis tik patvirtino Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos bei Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ parengtą grafiką, kuriame nurodyti medžioklės trofėjų apžiūros komisijos nariai, taigi pareiškėjas į grafiką buvo įrašytas draugijos ir sąjungos, tačiau ne Ministerijos iniciatyva. Be kita ko, teismas akcentavo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pateiktais apžiūrų grafikais, nesikreipė į atsakovą dėl grafiko keitimo (savęs išbraukimo), taigi nesikreipė dėl galimo savo teisių pažeidimo.

17. Be to, teismas akcentavo, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis Medžioklės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto, įtvirtinančio Aplinkos ministerijos kompetenciją, nuostatomis, taip pat Apžiūros tvarkos 2 punkto nuostatomis, kuriose įtvirtinta, kad apžiūra organizuojama pagal aplinkos ministro įsakymu nustatytą Apžiūros grafiką. Šis grafikas ir buvo patvirtintas skundžiamu Įsakymu, todėl atitinka tiek Įstatymo, tiek Apžiūros tvarkos nuostatas.

18. Teismo vertinimu, Ministerija, Įsakymu patvirtinusi 2017–2018 metų medžioklės sezono medžioklės trofėjų apžiūrų grafiką, veikė vadovaudamasi Įstatymo jai suteikta kompetencija, taip pat įgyvendino Apžiūros tvarkoje įtvirtintą reikalavimą patvirtinti apžiūros grafiką. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad Įsakymu patvirtintas 2017–2018 metų medžioklės sezono medžioklės trofėjų apžiūrų grafikas yra priimtas veikiant savo kompetencijos ribose, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Lietuvos administracinių ginčų komisija skundžiamu sprendimu objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo visas reikšmingas bylai aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo naikinti teismas taip pat neturėjo pagrindo.

19. Teismas vadovavosi ABTĮ 114 straipsnio 1 dalimi ir, įvertinęs pareiškėjo nurodomas aplinkybes, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, turėtų būti ištirtas Apžiūros tvarkos teisėtumas, šio nagrinėjamo ginčo aplinkybes, konstatavo, kad šiuo atveju teismui nekyla abejonė dėl Apžiūros tvarkos atitikties aukštesnės galios teisės aktams, todėl pareiškėjo prašymas ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą netenkintas.

20. Įvertinęs bei apibendrinęs visas išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Įsakymu patvirtintos 2017–2018 metų medžioklės sezono medžioklės trofėjų apžiūrų grafiko skundžiamos dalys yra teisėtos ir pagrįstos. Pareiškėjas skunde taip pat nepagrindė, kaip priėmus skundžiamą Įsakymą pasireiškė pareiškėjo teisių pažeidimas, nepateikė tą pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. 21. Pareiškėjas G. V. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą –pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašoma sustabdyti bylos nagrinėjimą ir ištirti Apžiūros tvarkos nuostatų teisėtumą.

22. Pareiškėjas pažymi, kad medžiotojų visuomeninių organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, kompetencija organizuoti medžioklės trofėjų apžiūras Ministro įsakymais susiaurinta iki bendradarbių statuso. Pagal Ministro 2002 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 124 patvirtintą Medžioklės trofėjų apžiūros tvarką, kuri pakeista 2015 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. D1-109, apžiūrą vykdo medžioklės trofėjų apžiūros regioninės komisijos (toliau − Komisijos), kurių darbą organizuoja Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai, bendradarbiaudami su Medžioklės trofėjų ekspertų taryba, medžiotojų visuomeninėmis organizacijomis, VĮ miškų urėdijomis ir nacionalinių parkų direkcijomis. Taigi nustatyta, kad apžiūrų darbą organizuoja Ministerijos padaliniai, todėl faktiškai Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (be derinimo su pareiškėju) pasirašo ir siunčia Ministerijai tai, ką jai nurodo tikrasis organizatorius – Ministerijos padalinys. Grafikas buvo iš anksto suderintas su organizatoriumi (Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentais), o Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, siųsdama grafiką Ministerijai, faktiškai atliko tik „paštininko“ funkciją. Apžiūros organizuotos ne taip, kaip reikia jos dalyviams (medžiotojams), o taip, kaip patogu Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams.

23. Pareiškėjo vertinimu, teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino Medžioklės įstatymo 5 straipsnio 2 ir 5 dalies nuostatas. Teismas neatsižvelgė į teisinio reguliavimo proporcingumą, protingumą, pagrįstumą ir darnumą bei teisinių santykių subjektų (medžiotojų visuomeninių organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius) Medžioklės įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi įgytas teises organizuoti medžioklės trofėjų apžiūras, iš esmės nevertino fakto, jog Įsakymo priedas „2017–2018 metų medžioklės sezono medžioklės trofėjų apžiūros grafikas“ pažeidžia pareiškėjo teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, kad Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, medžiotojų visuomeninės organizacijos, vienijančios medžiotojų klubus ir būrelius, su pareiškėju ir savo nariais medžiotojais, o ne Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentais derintų medžioklės trofėjų apžiūrų organizavimą (t. y. vietą, datą, laiką, kitus komisijos narius), todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, tuo pačiu ir teisėtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principams. Teismas taip pat nevertino pareiškėjo argumentų, jog Įsakymu ir Apžiūros tvarka buvo pažeistas Medžioklės įstatyme nustatytas kompetencijos paskirstymas, ir tinkamai to nemotyvavo.

24. Atsakovas Ministerija pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines ir teisines aplinkybes. Ginčijamu Įsakymu patvirtinto 2017–2018 m. medžioklės sezono medžioklės trofėjų apžiūros grafiko forma atitiko Apžiūros tvarką. Atsakovas sutinka su teismo sprendime pateiktu pagrindimu, kad Ministerija Įsakymu ne savarankiškai organizavo apžiūrų tvarką, o tik patvirtino pateiktą apžiūros grafiką. Jokiais faktiniais ir teisiniais argumentais nepagrįstas teiginys, kad medžiotojų visuomeninių organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, kompetencija organizuoti medžioklės trofėjų apžiūras Ministro susiaurinta iki bendradarbio statuso. Teismas pagrįstai nurodė, kad skundžiamu Įsakymu nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės bei interesai, nes tik patvirtintas parengtas 2017–2018 m. medžioklės sezono medžioklės trofėjų apžiūros grafikas. Rengdama Įsakymo projektą, Ministerija pareiškėjo prašymo dėl jo paskyrimo / nepaskyrimo į medžioklės trofėjų apžiūrų komisiją negavo. Atsižvelgusi į gautus organizacijų pasiūlymus, Ministerija parengė Įsakymą.

26. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, prašydamas ištirti Apžiūros tvarkos punktų teisėtumą, nepateikia jokių teisinių argumentų, kuriais grindžia savo abejonę dėl kiekvienos konkrečiai ginčijamo teisės akto dalies.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašymas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. D1-174 „Dėl 2017–2018 metų medžioklės sezono medžioklės trofėjų apžiūros grafiko patvirtinimo“ priedo 2017–2018 metų medžioklės sezono medžioklės trofėjų apžiūrų grafiko stulpelių Nr. 1–2 ir 5–6 dalis. Įsakyme medžioklės trofėjų komisijos apžiūros nariu G. V. (spręstina, kad pareiškėjas G. V.) nurodytas 9 kartus.

28. Skųsdamas Įsakymą, pareiškėjas kvestionuoja Aplinkos ministerijos kompetenciją dėl Įsakymo turinio (nutarties 2 p.), ką teisingai ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas (nutarties 12 p.). Tačiau pažymėtina, kad nei skunde, nei apeliaciniame skunde nėra paaiškinama, kaip Įsakymu apeliantą įtraukus į medžioklės trofėjų apžiūros komisijos narius buvo pažeistos jo teisės arba įstatymų saugomi interesai. Nenurodoma, ar tai buvo padaryta prieš jo valią, ar jis neturėjo kompetencijos būti medžioklės trofėjų apžiūros komisijos nariu, ar jo įtraukimas į medžioklės trofėjų apžiūros komisijos narius 9 kartus fiziškai nepakeliamas, per dažnas ir panašiai. Bylą tikrinanti teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas imasi nagrinėti bylą tik tokiu atveju, kai asmuo kreipiasi į teismą, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, kai yra aiškiai nurodoma, kad viešojo administravimo subjektas pasikėsino į besikreipusio teisminės gynybos asmens teises bei įstatymų saugomus interesus ir norima juos apginti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str.). Tik identifikavus galbūt pažeistų teisių ar įstatymų saugomų interesų turinį, yra galimas teisingumo įvykdymas.

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-433-442/2015).

30. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

31. Bylą tikrinanti teisėjų kolegija neturi pagrindo nukrypti nuo formuojamos administracinės jurisprudencijos dėl materialinio suinteresuotumo. Šioje byloje pareiškėjas (apeliantas) neįrodė, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas Aplinkos ministerija.

32. Iš turimos bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas iš esmės pasisako dėl Aplinkos ministerijos kompetencijos, priimant Įsakymą (nutarties 2 p.), ką byloja ir jo prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Apžiūros tvarkos, į kurią buvo atsižvelgta priimant Įsakymą, atitinkamos nuostatos neprieštarauja Medžioklės įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 6 punktui (apibrėžta medžiotojų asociacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, kompetencija), Baudžiamojo kodekso 238 straipsniui, Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai (nutarties 1.1–1.10 p.).

33. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo. ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

34. Pagal minėtų normų prasmę, viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą. Be minėtų dviejų sąlygų teismų praktikoje nurodoma ir prielaida kreiptis dėl viešojo intereso gynimo – tai viešojo intereso buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-580/2013).

35. Viešasis interesas, taikant ABTĮ, paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Pažymėtina, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-433-442/2015). Pareiškėjo keliami klausimai, siekis patikrinti Apžiūros akto atitikimą aukštesnės galios teisės aktams spręstina atitiktų viešojo intereso sąvoką.

36. Tačiau viešasis interesas, kaip jau buvo paminėta (žr. nutarties 34 p.), teisme gali būti ginamas tik įstatymų numatytais atvejais.

37. Medžioklės įstatyme nėra įtvirtinta, kad fizinis asmuo gali kreiptis į administracinį teismą ir ginčyti Ministro priimtus teisės aktus, kai tie teisės aktai ar veiksmai (neveikimas), jo vertinimu, pažeidžia viešąjį interesą. Pareiškėjas, kuris ir kreipėsi į teismą, neturėjo Medžioklės įstatyme ir kituose įstatymuose numatytų įgaliojimų ginti viešąjį interesą bei prašyti ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (Apžiūros tvarką), kuria vadovautasi priimant Įsakymą. Ir jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo, todėl ir šiuo aspektu (dėl viešojo intereso gynimo galimybės fiziniam asmeniui) skundas negalėjo būti patenkintas.

38. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius