b881cccc-7f75-4c85-b7e2-ae0abe08018a · Vilniaus apygardos teismas

AdmNuoraÅ¡as Adm. byla Nr. ATP-1066-200/2013         Teisminio proceso Nr. 4-68-3-07957-2013-5                                   Procesinio sprendimo kategorija: 39.4; 45.4.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2013 m. spalio 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria nepatenkintas V. K. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. birželio 12 d. nutarimas Nr. 10N-2670456-13, kuriuo V. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymÄ , paskirta 150 Lt bauda, n u s t a t ė :Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 10N-2670456-13 V.

K. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. už tai, kad jis 2013 m. birželio 10 d., apie 11.45 val., vairuodamas automobilį Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pradėdamas važiuoti atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido pravažiuojančio automobilio, susidūrė ir apgadino abu automobilius, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (aktuali red.), 9 p., 106 p., 119 p. Nesutikdamas su minėtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas V.

K. padavė teismui skundÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi V. K. skundo netenkino ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. birželio 12 d. nutarimÄ Nr. 10N-2670456-13 paliko nepakeistÄ .Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013 m. birželio 12 d. nutarimÄ Nr. 10N-2670456-13 ir grÄ Å¾inti bylÄ institucijai, įgaliotai suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , įpareigojant tinkamai kvalifikuoti padarytÄ teisės pažeidimÄ bei apeliantÄ perkvalifikuoti iÅ¡ kaltininko nukentėjusiuoju.

Nurodo, kad nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi ir mano, jog ji yra nepagrįsta ir naikintina. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu gauta informacija patvirtina, kad pažeidimo tyrimo metu pateikta informacija yra visiškai priešinga, kas ir suklaidino kelių policijos pareigūnus. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu A. B. patvirtino, kad pravažiuodamas kliudė V. K. automobilį, kuris buvo išlindęs tarp kitų automobilių (tai patvirtina ir draudimo kompanijos ERGO Lietuva ekspertų nuotraukos, kuriose matosi apie 40 cm nubraukimo žymė).

Taip pat A. B. teismo posėdžio metu nei karto nepatvirtino, kad apelianto vairuojamas automobilis judėjo atbulas, tik tiek, kad buvo iÅ¡lindęs tarp kitų automobilių ir jam sudarė kliÅ«tį, į kuriÄ jis atsitrenkė. Apeliantas pabrėžia, kad stovėdamas ir laukdamas, kol pravažiuos automobilis Audi, jis nepažeidė KET 9, 106, 119 p. reikalavimų.   Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡aiÅ¡kinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Bylai reikÅ¡mingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įraÅ¡ais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiÅ¡kinimais, eksperto iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ .

Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija, o visi neaiÅ¡kumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , neiÅ¡siaiÅ¡kino visų reikÅ¡mingų faktų, neiÅ¡tyrė visų galimų įrodymų ir įvykio versijų.

V. K. tiek tyrimo metu paaiÅ¡kinime policijai (b. l. 12), tiek bylÄ nagrinėjant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriuje (b. l. 7), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 37-38) nurodė, kad įvykio metu jo automobilis stovėjo, buvo iÅ¡lindęs 30-40 cm. V. K. pamatė kitÄ automobilį, kai jis tik įvažiavo į aikÅ¡telę, V. K. automobilis netrukdė pravažiavimui. Pasak V. K., tuo metu į jo stovintį automobilį atsitrenkė automobilis Audi A6, valst. nr. (duomenys neskelbtini).

A. B. tyrimo metu paaiÅ¡kinime policijai nurodė, kad įvažiavo į stovėjimo aikÅ¡telę, norėjo pastatyti automobilį. Pamatęs laisvÄ vietÄ iÅ¡ kairės pusės norėjo sukti. Greitis buvo labai nedidelis. Tuo metu kitas vairuotojas automobiliu Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), deÅ¡inėje pusėje pradėjo važiuoti atbuline eiga ir atsirėmė į A. B. automobilio priekinį sparnÄ , bamperį (b. l. 13). Apklaustas pirmosios instancijos teisme A. B. parodė, kad V. K. sudarė kliÅ«tį, A.

B. pravažiuodamas kliudė sparnu jo automobilį. Nurodė, kad V. K. išvažiavo, sudarė kliūtį, dėl to įvyko avarija. A. B. paaiškino, kad nepastebėjo to automobilio, ar jis tuo metu išvažinėjo, ar ne, bet jis buvo išvažiavęs pagal išmatavimus. Taip pat nurodė, kad Toyota automobilis, išvažiavus iš parkavimo vietos, stovėjo (b. l. 38-39). Iš V. K. ir A. B. parodymų matyti, kad eismo įvykio dalyvių paaiškinimai yra prieštaringi, abu vairuotojai pateikia skirtingas eismo įvykio versijas ir nėra liudytojų, kurie galėtų paneigti vieno ar kito eismo įvykio dalyvio parodymus.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų galimų veiksmų kilusiems neaiÅ¡kumams ir prieÅ¡taravimams panaikinti. Å ioje administracinėje byloje esminę reikÅ¡mę įgauna visapusiÅ¡kas bylai reikÅ¡mingų įrodymų surinkimas ir prieÅ¡taravimų tarp jų paÅ¡alinimas. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog byloje turi bÅ«ti imamasi priemonių kilusioms abejonėms iÅ¡sklaidyti, t. y. kyla bÅ«tinybė rinkti papildomus įrodymus, pasinaudoti galimybe skirti autotechninę ekspertizę ar pasitelkti atitinkamÄ specialistÄ dėl autoįvykio priežasčių, padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, jų priežastinio ryÅ¡io su kilusiom pasekmėm, bei pagrindinės autoįvykio priežasties nustatymo.Dėl Å¡ių priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant V.

K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. klausimÄ , nebuvo tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinta ir atskleista bylos esmė, neiÅ¡tirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbÅ«s bylos baigčiai. Byloje turi bÅ«ti imamasi priemonių kilusioms abejonėms iÅ¡sklaidyti, todėl V. K. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis naikinama bei byla grÄ Å¾inama iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teisme.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 4 p.,n u t a r i a:Tenkinti V.

K. apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies.Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teisme. Nutartis neskundžiama. T. A. IkasalienėNuoraÅ¡as tikras :T. A. Ikasalienė