b880ccf7-31e7-45ac-90ee-d2b20b9dfd6c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. A2-28585-631/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10673-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.3.4.2.2; 3.3.4.2.9; 3.3.4.3 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. rugsėjo 25 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo D. J. praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo D. J. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl garbės gynimo, neturtinės žalos atlyginimo ir palÅ«kanų priteisimo, N U S T A T Ė: pareiÅ¡kėjas D.

J. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-17163-996/2016 pagal jo ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl darbo garbės gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo, bei procesinių palÅ«kanų priteisimo, kurioje 2016-06-13 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu D. J. ieÅ¡kinį atmetė. D. J. praÅ¡o atnaujinti procesÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 9 punkto pagrindais, t.y. pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atnaujinti procesÄ byloje dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-258-492/2019, kurioje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo kasmetinių tarnybinės veiklos vertinimų dokumentų užfiksuoti objektyvÅ«s duomenys negali bÅ«ti paneigiami liudytojų parodymais, o ieÅ¡kinys buvo atmestas, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, bÅ«tent remiantis liudytojų parodymais, paneigiančiais jo kasmetinių tarnybinės veiklos vertinimų dokumentuose užfiksuotus duomenis, be to, pareiÅ¡kėjas nurodo, kad teismo sprendime buvo padaryta ir aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kas taip pat sudaro proceso atnaujinimo pagrindÄ .

PraÅ¡o atnaujinti procesÄ ir pakeisti teismo sprendimÄ , nurodant paÅ¡alinti iÅ¡ jo motyvuojamosios dalies atitinkamus motyvus, susijusius su liudytojų parodymų vertinimu, juos pakeičiant ieÅ¡kovo kasmetinių tarnybinės veiklos vertinimų duomenų nurodymu ir vertinimu, bei priteisti iÅ¡ Sveikatos apsaugos ministerijos 40000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (b.l.1-13). Atsiliepimu į praÅ¡ymÄ atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nesutinka su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu ir praÅ¡o jį atmesti, nurodydama pagrindinį motyvÄ , jog pareiÅ¡kėjo pasirinktos iÅ¡traukos iÅ¡ kitų teismų sprendimų negali bÅ«ti laikomos naujai paaiÅ¡kėjusiomis esminėmis aplinkybėmis byloje, nes jos neatitinka naujų aplinkybių pobÅ«džio, kaip žymaus konkrečių faktinių duomenų skirtumo nuo anksčiau turėtųjų byloje, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vada dėl viso ginčo iÅ¡sprendimo.

Ministerijos vertinimu, nutarties, priimtos kitoje byloje, sprendžiant kitÄ ginÄÄ dėl visiÅ¡kai kito pobÅ«džio teisinių santykių, t.y. dėl priemokos už padidėjusį darbo krÅ«vį priteisimo, dalis, nėra faktinis duomuo, galintis turėti įtakos įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje iÅ¡vadai. PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nenurodo jokių konkrečių naujai paaiÅ¡kėjusių faktinių aplinkybių, atitinkančių CPK 366 str. 1 d. 2 p. proceso atnaujinimo pagrindÄ , kuriuo ir praÅ¡oma atnaujinti procesÄ - naujai paaiÅ¡kėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios egzistavo, bet nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu.

PraÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo iÅ¡ esmės kartojami pareiÅ¡kėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais ir sprendimÄ apskundus apeliacine tvarka pareiÅ¡kėjas kvestionavo liudytojų parodymus, remdamasis tarnybinės veiklos vertinimo dokumentais. Ministerija nesutinka ir su pareiÅ¡kėjo argumentais dėl antrojo pagrindo atnaujinti procesÄ buvimo, laiko nepagrįstu jo praÅ¡ymo dalį, kad procesas turėtų bÅ«ti atnaujintas dėl padarytos aiÅ¡kios teisės normos taikymo klaidos. Ministerija remiasi Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodančia, kad klaida turi bÅ«ti ne tik aiÅ¡ki, bet ir esminė, kuri daro sprendimÄ neteisėtÄ .

PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme taip ir nenurodo, kokia aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida buvo padaryta, todėl jo praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ Å¡iuo pagrindu turi bÅ«ti atmestas, be to, sprendimas buvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka, todėl ir Å¡i aplinkybė neleidžia atnaujinti proceso CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu (b.l.44-47). PraÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo dienÄ Ä¯ bylÄ pareiÅ¡kėjas pateikė dar papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, grįsdamas pirminį praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, nurodydamas, kad 2019-08-16 įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-07-16 sprendimas administracinėje byloje Nr.I-1668-643/2019 dėl jo ginčo su Sveikatos apsaugos ministerija dėl jam paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo, ir teismas panaikino SAM įsakymÄ dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo už tarnybinio nusižengimo padarymÄ , konstatavęs, kad jis nepadarė jokio tarnybinio nusižengimo.

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad 2016 metais jo tarnybinė veikla buvo įvertinta aukščiausiu galimu įvertinimu, o ministras skyrė vardinę dovanÄ , ir tik iÅ¡kilus ginčui dėl nesÄ Å¾iningos charakteristikos, Sveikatos apsaugos ministerija ėmė neigti pačios SAM kasmetinių vertinimų metu nuosekliai fiksuotas aplinkybes. PareiÅ¡kėjas teigia, kad Sveikatos apsaugos ministerija nuo 2016 metų vykdo sistemingÄ jo teisių pažeidinėjimÄ , neskyrė priemokos už padidėjusį darbo krÅ«vį, 2018 metais atsisakė apskritai vertinti jo tarnybinę valstybės tarnautojo veiklÄ , tad nesÄ Å¾iningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo charakteristikos suraÅ¡ymas (bÅ«tent nagrinėtas civilinėje byloje, kurioje praÅ¡oma atnaujinti procesÄ ) buvo taip pat vienas iÅ¡ sistemingo pareiÅ¡kėjo teisių pažeidinėjimo epizodų (b.l.41-42).

PraÅ¡ymas netenkinamas. Proceso atnaujinimo institutas – iÅ¡imtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiÅ«rėjimo bÅ«das. Jį galima taikyti konstatavus vienÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sÄ raÅ¡as baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad Å¡ie proceso atnaujinimo pagrindai turi bÅ«ti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms.

Å is institutas negali bÅ«ti naudojamas kaip priemonė dar kartÄ pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų ar nutarčių vykdymÄ , t. y. asmenys, praÅ¡antys atnaujinti procesÄ , privalo elgtis sÄ Å¾iningai ir Å¡iuo institutu nepiktnaudžiauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, civ. byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-183/2010).

Proceso atnaujinimas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pabandyti iÅ¡spręsti ginÄÄ savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymÄ , todėl proceso atnaujinimo institutas turi bÅ«ti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiÅ¡kumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos bÅ«dais.

Dėl to procesas privalo bÅ«ti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindÄ , byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali bÅ«ti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018). Kaip minėta, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jei naujai paaiÅ¡kėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu;

Naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis gali bÅ«ti pripažįstami tik konkretÅ«s juridiniai faktai. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiÅ¡kėjas įrodo, kad tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ; jos pareiÅ¡kėjui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos; pareiÅ¡kėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; ir jos turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas visai kitas sprendimas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ , procesas civilinėje byloje gali bÅ«ti atnaujintas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ (nutartį, įsakymÄ ar nutarimÄ ), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka. PareiÅ¡kėjas D. J. procesÄ atnaujinti praÅ¡o, remdamasis Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, dėl naujai pareiÅ¡kėjui paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.A-258-492/2019, kurioje teismas nurodė, kad duomenys apie pareiÅ¡kėjo veiklos vertinimÄ laikytini objektyviais duomenimis ir kad tokie duomenys negali bÅ«ti paneigti liudytojų parodymais, o minėtus objektyvius tarnybinės veiklos vertinimo duomenis Sveikatos apsaugos ministerija paneiginėjo civilinėje byloje Nr.2-17163-996/2016 liudytojų parodymais.

Tai pareiškėjas laiko naujai paaiškėjusia aplinkybe, kurios pagrindu procesas civilinėje byloje turėtų būti atnaujintas ir pakeisti sprendimo motyvai, pašalinant iš jų liudytojų parodymus, juo pakeičiant kasmetinių tarnybinės veiklos vertinimų duomenimis. Teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka, laiko juos nepagrįstais, nepagrindžiančiais proceso atnaujinimo pagrindo buvimo, o tik subjektyviai interpretuojančiais atskirų, tarpusavyje nesusijusių teismų sprendimų išvadas.

Kaip matyti iÅ¡ civilinėje byloje, kurios nagrinėjimÄ siekia atnaujinti pareiÅ¡kėjas, esančio ieÅ¡kinio, ginčo objektu buvo konkretus 2016 m. kovo 16 d. Sveikatos apsaugos ministerijos raÅ¡tas Nr. (1.1.36-16)4-995 „Dėl D. J. charakteristikos“ ir jame iÅ¡dėstyti teiginiai, charakterizuojantys D. J. Administracinėje byloje buvo analizuojamos aplinkybės ir faktai, susiję su D. J. tarnybinės veiklos vertinimu, to pagrindu suraÅ¡ytais dokumentais. Å ie dokumentai (iÅ¡vados už 2014 –2016 metus ir pan.) praÅ¡omos atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimo metubuvo pateikti į bylÄ kartu su D.

J. 2016-03-26 ieÅ¡kiniu, buvo tiriami kartu su visais kitais įrodymais byloje. Todėl pripažintina, kad tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vadose fiksuotos aplinkybės praÅ¡omos atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo žinomos tiek D. J., tiek atsakovui, tiek bylÄ nagrinėjusiam teismui, todėl negali bÅ«ti laikomos naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis ir sudaryti proceso atnaujinimo pagrindÄ . Be to, pasirinktos iÅ¡traukos iÅ¡ administracinio teismo nutarties iÅ¡vadų savaime negali bÅ«ti laikoma naujai paaiÅ¡kėjusia esmine aplinkybe byloje, nes teismų praktikoje esminis naujos aplinkybės pobÅ«dis turi bÅ«ti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vada dėl ginčo iÅ¡sprendimo.

Å iuo gi atveju, visi tie patys faktiniai duomenys egzistavo ir buvo žinomi proceso dalyviams ir bylÄ nagrinėjusiam teismui. Kitoje byloje priimta nutartis, sprendžiant administracinį ginÄÄ tarp tų pačių Å¡alių dėl priemokos už padidėjusį darbo krÅ«vį priteisimo, negali bÅ«ti laikoma faktiniais duomenimis, galinčiais turėti įtakos įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje teisėtumui. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, turi teisę tam tikrus įrodymus įvertinti kaip nepatikimus ar nepakankamus tam, kad jais remiantis bÅ«tų galima konstatuoti bylai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų aplinkybių egzistavimÄ .

Aplinkybė, kad administracinėje byloje teismas rėmėsi kasmetinių tarnybinės veiklos vertinimo dokumentuose užfiksuotais duomenimis ir nesirėmė liudytojų parodymais, kaip galimai subjektyviais, dar nereiškia, kad civilinėje byloje teismas, motyvuodamas sprendimo išvadas, remdamasis liudytojų parodymais, nevertino tarnybinės veiklos vertinimo dokumentų. Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Taigi, liudytojų parodymai yra viena iš Civilinio proceso kodekso reglamentuotų įrodinėjimo priemonių, kuria gali būti nustatomi arba paneigiami tam tikri faktiniai duomenys byloje.

Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Civilinio proceso kodekse numatytas išimtis (CPK 185 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nagrinėtų civilinės ir administracinės bylų faktinės aplinkybės skyrėsi, t.y., vienoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl D. J. charakteristikoje pateiktos Ministerijos nuomonės apie D. J., kitoje - dėl D. J. padidėjusio darbo krūvio bei priemokos skyrimo, todėl logiška, kad ir teismų išvados, atitinkamų įrodymų vertinimas bylose skyrėsi.

Å iuo atveju, vertintina, kad pareiÅ¡kėjas nenurodo naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, kurių jis negalėjo žinoti civilinės bylos nagrinėjimo metu, o tik kelia abejones dėl skirtingų teismų pasirinktų įrodinėjimo priemonių konstatuojant atitinkamų aplinkybių buvimÄ . Tai nesudaro proceso atnaujinimo pagrindo. Pažymėtina, kad naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis gali bÅ«ti pripažįstami tik konkretÅ«s juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, bÅ«senos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia.

Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės:

a) buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ;

b) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

c) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

d) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, naujai paaiÅ¡kėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibÅ«dinantis naujai paaiÅ¡kėjusiÄ esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė bÅ«tų egzistavusi bylos, kurios procesÄ praÅ¡oma atnaujinti, nagrinėjimo metu.

Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo bÅ«ti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi Å¡ia aplinkybe praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi bÅ«ti vertinami ne tik subjektyvÅ«s, bet ir objektyvÅ«s sužinojimo kriterijai. Naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis negali bÅ«ti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant bylÄ nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimÄ . Naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių egzistavimo ir paaiÅ¡kėjimo laike momentai turi nesutapti: aplinkybės turi egzistuoti nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės, o apie jas turi bÅ«ti sužinoma iÅ¡sprendus bylÄ .

Jeigu pareiÅ¡kėjas neįrodo bent vienos iÅ¡ sÄ lygų, tai reiÅ¡kia, jog Å¡is proceso atnaujinimo pagrindas nenustatytas, todėl procesas negali bÅ«ti atnaujintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-500/2011). PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme atnaujinti procesÄ , kaip jau minėta, iÅ¡ esmės kelia klausimÄ dėl liudytojų parodymų vertinimo teismo procese, bei remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties iÅ¡vadomis, taigi, pagal Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutÄ , formuojamÄ teisminę praktikÄ , bei įvertinus pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme iÅ¡dėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kėjas, pateikdamas praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtais sprendimais, kurie netenkino pareiÅ¡kėjo reikalavimų, ir siekia juos pakeisti, tačiau nėra nustatyta jokių naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, kurios bÅ«tų svarbios iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos atžvilgiu ir sudarytų CPK 366 str. 1 d. 2 p. įtvirtintÄ pagrindÄ proceso atnaujinimui.

PareiÅ¡kėjas procesÄ praÅ¡o atnaujinti taip pat ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ . Pagal kasacinio teismo praktikÄ , kai procesÄ praÅ¡oma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytÄ proceso atnaujinimo pagrindÄ ;

Å¡is pareiÅ¡kėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi bÅ«ti analizuojamos visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma iÅ¡vada, ar pareiÅ¡kėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iÅ¡ tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, siekiančio apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , bylos Nr. 3K-3-546/2010).

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ , yra nurodęs, kad aiÅ¡ki teisės taikymo klaida kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylÄ gali bÅ«ti imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikÅ¡miÅ¡kos teisės normos nuostatos prasmės iÅ¡aiÅ¡kinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobÅ«džio aplinkybių įvertinimas ir panaÅ¡Å«s atvejai. Jeigu kuri nors teisės norma taikoma teismui naudojantis diskrecijos teise įvertinant bylos faktines aplinkybes, tai aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida gali bÅ«ti pripažinta iÅ¡imtiniu atveju, neginčijamai nustačius, kad teismas be jokio pateisinimo peržengė diskrecijos ribas ir dėl to teismo sprendimas yra aiÅ¡kiai nepagrįstas ir neteisėtas (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos I. R. praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , bylos Nr. 3K-3-403/2008). Susipažinus su visa iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Nr.2-17163-996/2016 medžiaga, pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme iÅ¡dėstytais argumentais ir nurodytais įrodymais, spręstina, kad pareiÅ¡kėjas labai abstrakčiai nurodo, jog teismas padarė aiÅ¡kiÄ CPK 177 straipsnio 3 dalies taikymo klaidÄ (kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi bÅ«ti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali bÅ«ti patvirtinamos jokiomis kitomis įdrunėjimo priemonėmis).

Civilinėje byloje rėmimasis liudytojų parodymais negali bÅ«ti laikomas klaida, nes liudytojų parodymai yra tik viena iÅ¡ CPK įtvirtintų įrodinėjimo priemonių, bylos nagrinėjimo metu, veikiant dispozityvumo principui, Å¡alys turėjo teisę siÅ«lyti įrodinėjimo priemones, teismas spręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo, sÄ sajumo ir t.t. Byla buvo nagrinėta apeliacine tvarka, teismo sprendimas paliktas galioti, todėl nėra pagrindo teigti, kad egzistuoja ryÅ¡ys tarp administraciniame teisme nagrinėtoje byloje padarytos vienokios iÅ¡vados vertinant tarnybinės veiklos vertinimo dokumentuose užfiksuotus duomenis ir kitokios iÅ¡vados, padarytos civilinėje byloje, įvertinus apklaustų liudytojų parodymus, kaip jau minėta, dėl skirtingų aplinkybių įrodinėjimo.

Nepagrįstas pareiÅ¡kėjo argumentas, kad darbo byla turi vieÅ¡o intereso apsaugos elementų, todėl turi bÅ«ti nepaisoma sÄ lyga, jog teismo sprendimas buvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka. Tokios iÅ¡lygos darbo bylų nagrinėjimo ypatumams Civilinio proceso kodekso nei XVIII, nei XX skyriai nenumato. Civilinė byla buvo iÅ¡nagrinėta apeliacine tvarka, 2017 m. gegužės 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi D. J. apeliacinis skundas atmestas, 2016 m. birželio 13 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Taigi, tokiu atveju, CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu proceso atnaujinimas nėra galimas.

Dėl kitų pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytų aplinkybių, argumentų apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , liudytojų parodymų tendencingumÄ , kitus (administracinius) ginčus dėl teisės tarp pareiÅ¡kėjo ir atsakovo, teismas atskirai nepasisako, vertindamas, jog tai neatskleidžia aplinkybių, galinčių įtakoti praÅ¡omus taikyti proceso atnaujinimo pagrindus, nurodomi argumentai yra deklaratyvÅ«s, arba jau analizuoti, tirti iÅ¡nagrinėtoje byloje, ir neturintys sprendžiamosios reikÅ¡mės Å¡iai teismo nutarčiai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 – 185 straipsniais, 290 straipsniu, 334 straipsniu, 366 straipsniu, 370 straipsniu, 371 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas NUTARIA: D. J. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atmesti. Atsisakyti atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr.2-17163-996/2016 pagal D. J. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl darbo garbės gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo, bei procesinių palÅ«kanų priteisimo. Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Gitana Butrimaitė