b87ff09b-ab9a-4d99-ba75-61e615ae4350 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI2-3033-414/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03399-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.5; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 26 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Rasai Ganienei, dalyvaujant pareiškėjui G. B., jo atstovui advokatui A. T., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei B.

P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas G. B. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 800 Eur turtinės žalos atlyginimÄ ir iÅ¡laidas, susijusias su Å¡ia administracine byla.

PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas paaiÅ¡kino, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatas (toliau – ir Kauno AVPK) priėmė du nutarimus administracinių nusižengimų bylose Nr. 61-ANR_N-1512-2020 ir Nr. 61-ANR_N-1513-2020, kuriais pareiÅ¡kėjas buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį (nedidelis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas). Minėtus nutarimus pareiÅ¡kėjas apskundė Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mams, kurių teisėjai 2020 m. lapkričio 10 d. nutarimu panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarimÄ Nr. 61-ANR_N-1512-2020 ir administracinio nusižengimo teisenÄ prieÅ¡ G.

B. nutraukė, o 2020 m. lapkričio 23 d. nutarimu panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarimÄ Nr. 61-ANR_N-1513-2020 ir administracinio nusižengimo teisenÄ prieÅ¡ G. B. nutraukė. Teismai pripažino, kad privataus pobÅ«džio tarpusavio konfliktas tarp konfliktuojančio brolio G. B. ir sesers G. R. įvyko ne vieÅ¡oje vietoje, nepažeidžiant vieÅ¡osios tvarkos ir kitų, paÅ¡alinių bei konflikte nedalyvaujančių, žmonių rimties, todėl tokio pobÅ«džio konfliktas negali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip nedidelis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas Administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio prasme.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad aiškinantis asmeninius santykius būtų buvę pažeisti pašalinių nedalyvavusių konflikte asmenų teisėti interesai, kad būtų buvęs sutrikdytas visuomenės gyvenimo ritmas, todėl byloje surinkti duomenys yra nepakankami G. B. kaltei dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo pagrįsti. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas pareiškėjas patyrė 800 Eur atstovavimo išlaidų (350 Eur administracinio nusižengimo byloje Nr. II-460-598/2020 ir 450 Eur administracinio nusižengimo byloje Nr. II-459-737/2020), tačiau pareiškėjo prašymai atlyginti patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti buvo atmesti, motyvuojant tuo, jog įstatymų leidėjas yra pasirinkęs įtvirtinti, jog išteisintam asmeniui / asmeniui, dėl kurio administracinio nusižengimo procesas nutrauktas, patirtos išlaidos nepriteisiamos.

Skunde administraciniam teismui pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti nurodytose administracinio nusižengimo bylose patirtas iÅ¡laidas teisinėms paslaugoms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Mano, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigÅ«nus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai veiktų teisėtai.

Valstybės pareiga taip pat yra užtikrinti reikiamÄ valstybės pareigÅ«nų kvalifikacijÄ , kad dėl nekvalifikuotų pareigÅ«nų veiksmų nebÅ«tų padaroma žalos kitiems asmenims. Kai valstybės pareigÅ«nai veikia aiÅ¡kiai nekvalifikuotai, valstybei turi bÅ«ti taikoma didesnė atsakomybė, nes valstybė pažeidė ne tik savo pareigÄ užtikrinti, kad jos pareigÅ«nai veiktų rÅ«pestingai, bet ir pareigÄ užtikrinti tinkamÄ savo pareigÅ«nų kvalifikacijÄ . Akcentavo ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu pripažino, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos advokatui, prieÅ¡taravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai („Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ â€œ), 31 straipsnio 6 daliai („Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimÄ , ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybÄ , taip pat ir teisė turėti advokatÄ â€œ), konstituciniam teisinės valstybės principui.

Å ioms Konstitucijos nuostatoms prieÅ¡taraujančiu pripažintas ir Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos advokatui. Atsakovės Lietuvos valstybės, kuriai atstovauja Kauno apskrities vyriausiosis policijos komisariatas, atstovė prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Ji paaiÅ¡kino, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas Å¡iuo konkrečiu atveju neįrodė, jog pareigÅ«nai, tyrę administracinio teisės pažeidimo bylÄ , savo neteisėtais veiksmais pažeidė teisės aktus ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus. Vien faktas, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų teisėjai nutraukė administracinio nusižengimo bylas nesant pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiÅ¡kėjas padarė administracinius nusižengimus, nepreziumuoja administracinės teisės bylÄ tyrusių pareigÅ«nų kaltės dėl neteisėtai, nekvalifikuotai ar aplaidžiai atliktų veiksmų.

Atstovė rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. gegužės 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020, kuriame buvo konstatuota, jog išlaidos teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje nepriteistinos administraciniuose teismuose pagal CK 6.271 straipsnį, o prašymas dėl tokių išlaidų atlyginimo gali būti teikiamas administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančiuose teismuose, t. y. bendrosios kompetencijos teismuose.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas G. B. kildina iÅ¡ nepagrįstai pareiÅ¡kėjÄ patraukusių administracinėn atsakomybėn Kauno AVPK pareigÅ«nų veiksmų, atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde teismui nurodė, kad patyrė žalÄ â€“ 800 Eur iÅ¡laidas teisinėms paslaugoms (skundų teismui rengimui bei atstovavimui teismo posėdžiuose) administracinio nusižengimo byloje Nr. II-460-598/2020 ir administracinio nusižengimo byloje Nr. II-459-737/2020, t. y. pareiÅ¡kėjas savo praÅ¡ymÄ iÅ¡imtinai sieja tik su administracinio nusižengimo byloje patirtomis iÅ¡laidomis teisinėms paslaugoms.

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas prašė priteisti žalos atlyginimÄ vadovaujantis CK 6.271 straipsniu, kurio 1 dalyje numatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal Å¡io straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Å iame straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtÄ turtinę žalÄ kilimui yra bÅ«tina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sÄ lygas ir nenustačius bent vienos iÅ¡ pirmiau minėtų sÄ lygų valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ . Sprendžiant tokio pobÅ«džio bylas svarbi LVAT praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020).

Pastebėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatas bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2021-01-01) teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti keičiama ir naujos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose gali bÅ«ti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiama ar objektyviai bÅ«tina. Nagrinėjama byla pagal faktines aplinkybes ir taikytinÄ teisinį reguliavimÄ yra iÅ¡ esmės visiÅ¡kai analogiÅ¡ka minėtai bylai Nr. A-3145-575/2020, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

LVAT 2020 m. gegužės 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020, kurioje taip pat buvo nagrinėjamas ginčas dėl turtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildino iÅ¡ nepagrįstai pareiÅ¡kėjÄ patraukusių administracinėn atsakomybėn pareigÅ«nų veiksmų, atlyginimo, pasisakė, kad administracinių teismų praktika, pagal kuriÄ tokios iÅ¡laidos gali bÅ«ti priteisiamos administraciniuose teismuose kaip žalos atlyginimas CK 6.271 straipsnio pagrindu, buvo grindžiama ir pateisinama tuo, kad teisėje buvo spraga, kadangi įstatymų leidėjas nebuvo iÅ¡leidęs specialaus įstatymo, reglamentuojančio administracinio nusižengimo byloje patirtų iÅ¡laidų advokatui atlyginimÄ .

Nagrinėjamu atveju praÅ¡ymo atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas iÅ¡laidas nagrinėjimas yra reglamentuotas Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose Baudžiamojo proceso kodekso (tolaiu – ir BPK) normose. Dėl to konstatuotina, kad įstatymuose nėra spragos ir nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių iÅ¡laidų kompensavimÄ gynimo bÅ«das turėtų bÅ«ti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) praÅ¡yti Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsniu ir administraciniame teisme vadovaujantis CK 6.271 straipsniu.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ , atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieÅ¡kinį nėra galimas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo turi bÅ«ti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas. IÅ¡ aptarto teisinio reguliavimo galima daryti iÅ¡vadÄ , kad kiekvienam asmeniui privalo bÅ«ti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria iÅ¡laidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo bÅ«ti siekiama vadovaujantis teismo procesÄ reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo iÅ¡laidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Å is principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialias Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, bet ne pagal CK 6.271 straipsnį.

Å iuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese (iÅ¡ Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio matyti, kad dėl teismo iÅ¡laidų paskirstymo sprendžia bylÄ , kurioje buvo patirtos tos iÅ¡laidos, nagrinėjęs teismas), ir baudžiamajame procese (tokia pati iÅ¡vada darytina ir pagal BPK 105 straipsnį), todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo taikyti iÅ¡imties dėl administracinių nusižengimų bylų. Dėl to praÅ¡ymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas iÅ¡laidas gali bÅ«ti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius praÅ¡ymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020).

Aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu pripažino, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos advokatui, prieÅ¡taravo Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai („Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ â€œ), 31 straipsnio 6 daliai („Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimÄ , ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybÄ , taip pat ir teisė turėti advokatÄ â€œ), konstituciniam teisinės valstybės principui, o Å¡ioms Konstitucijos nuostatoms prieÅ¡taraujančiu pripažintas ir Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos advokatui, nesuponuoja iÅ¡vados, jog yra pagrindas konstatuoti esant teisės spragÄ .

PareiÅ¡kėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas pareiÅ¡kėjas patyrė 800 Eur atstovavimo iÅ¡laidų (350 Eur administracinio nusižengimo byloje Nr. II-460-598/2020 ir 450 Eur administracinio nusižengimo byloje Nr. II-459-737/2020), tačiau pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymai atlyginti patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti buvo atmesti (siekdamas atgauti administracinio nusižengimo bylose patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ pareiÅ¡kėjas laikėsi įstatymuose nustatytos tvarkos ir pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti Å¡ias iÅ¡laidas vadovaudamasis BPK įtvirtintomis taisyklėmis, kuriomis vadovautis įpareigoja ANK 666 straipsnis), motyvuojant tuo, jog įstatymų leidėjas yra pasirinkęs įtvirtinti, jog iÅ¡teisintam asmeniui / asmeniui, dėl kurio administracinio nusižengimo procesas nutrauktas, patirtos iÅ¡laidos nepriteisiamos, reiÅ¡kia, jog įstatymų leidėjas yra pareiÅ¡kęs savo valiÄ dėl to, kam, kokiais pagrindais ir tvarka privalo bÅ«ti atlyginamos administracinio nusižengimo procese patirtos teismo iÅ¡laidos.

Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad įstatymuose nebėra spragos, šiuo metu galiojančioje ir nagrinėjamam ginčui taikytinoje teisėje (ANK 666 str.) yra eksplicitiškai reglamentuotas tokio pobūdžio išlaidų, kokias nurodė pareiškėjas, atlyginimo klausimas. Pareiškėjo prašymas netenkintinas, kadangi išlaidos teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje nepriteistinos administraciniuose teismuose pagal CK 6.271 straipsnį. Pareiškėjo G. B. skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iÅ¡ kitos Å¡alies gauti savo iÅ¡laidų atlyginimÄ turi proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas. PareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai atmesti, todėl praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkinamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo G.

B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Rimantas Giedraitis