2018-05-16 Nr. AB-10572-3-64-3-00511-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-313-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00511-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. J. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 86-S-1429 „Dėl leidimo nešiotis ginklus P. J.“ (toliau – ir 2018 m. sausio 29 d. sprendimas) ir klausimą išspręsti iš esmės, panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 17-IL-86-00718-e „Dėl leidimo nešiotis ginklus neišdavimo P. J.“ (toliau – ir 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimas, raštas) ir klausimą išspręsti iš esmės, taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 17-IL-86-00718-e „Dėl leidimo nešiotis ginklus neišdavimo P. J.“ panaikinimo.

Pareiškėjas nurodė, kad terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. jis ir jo darbdavys, kuris kreipėsi dėl leidimo išdavimo, konsultavosi su teisininkais, bandė susitikti su komisariato pareigūnu, todėl tokie veiksmai siekiant išspręsti susidariusią situaciją ikiteismine tvarka užtruko daugiau kaip mėnesį skaičiuojant.

Atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime su pareiškėjo skundais nesutiko, nurodydamas, jog pareiškėjo nurodomos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, todėl negali būti pripažintos svarbiomis, prašė skundo padavimo termino neatnaujinti. Pažymėjo, kad pareiškėjas pats nurodė, jog su sprendimu buvo supažindintas, sprendimo kopiją gavo 2017 m. gruodžio 13 d., tačiau su skundu į teismą jis kreipėsi 2018 m. vasario 2 d.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. kovo 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą dalyje dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 17-IL-86-00718-e „Dėl leidimo nešiotis ginklus neišdavimo P. J.“ panaikinimo, nes skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas; pareiškėjo patikslintą skundą dalyje dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. 86-S-1429 „Dėl leidimo nešiotis ginklus P. J.“ panaikinimo atsisakė priimti, nes skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo teigimu, jis aiškinosi su teisininkais, siekė išvengti kreipimosi į teismą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo, todėl visi šie veiksmai užtruko daugiau nei mėnesį nuo 2017 m. lapkričio 24 d., t. y. pareiškėjas į teismą kreipėsi 2018 m. vasario 7 d. (pagal spaudą ant voko). Teismas nustatė, kad pareiškėjas beveik du mėnesius nesikreipė į administracinį teismą dėl skundžiamo 2017 m. lapkričio 24 d. akto panaikinimo (skundžiamą aktą pareiškėjas gavo 2017 m. gruodžio 13 d.), nors per šį laikotarpį 2018 m. sausio 22 d. kreipėsi į atsakovą pakartotinai dėl leidimo nešiotis ginklą išdavimo, 2018 m. sausio mėn. kreipėsi į kitas institucijas dėl dokumentų išdavimo (KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės Štabo ir aprūpinimo kuopos Štabo ir aprūpinimo būrio vado pavaduotojo 2018 m. sausio 17 d. parengta pareiškėjo charakteristika, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 2017 m. gruodžio 6 d. raštas Nr. IOS-ŠAK-41, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 2018 m. sausio 19 d. raštas Nr. IS-ŠAK-1 „Dėl P. J. ginklo valdymo testo“, UAB „ORLEN apsauga“ 2018 m. sausio 17 d. P. J. charakteristika, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. sausio 19 d. raštas Nr. 1.16-(R1-214)).

Teismas sprendė, kad pareiškėjo kreipimasis dėl atsakovo sprendimo į netinkamą subjektą (Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos) buvo nulemtas ne objektyvių priežasčių, o paties pareiškėjo neapdairumo ir netinkamo elgesio varianto pasirinkimo, todėl teismas neatnaujino termino skundui paduoti.

Spręsdamas pareiškėjo antrąjį reikalavimą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. sausio 29 d. sprendimo panaikinimo, teismas, įvertinęs pareiškėjo skundžiamo 2018 m. sausio 29 d. sprendimo turinį, padarė išvadą, kad šis aktas savaime nesukelia pareiškėjui jokių konkrečių teisinių pasekmių ir negali būti laikomas teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu pareiškėjui atitinkamas teises ar pareigas, kuris gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Todėl teismas sprendė, kad šis atsakovo sprendimas negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu ir pareiškėjo patikslintą skundą dalyje dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. sausio 29 d. sprendimo panaikinimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas P. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atsakovas pažymi, kad skundžiama nutartis prieštarauja įstatymo normoms, nes yra pažeidžiama pareiškėjo teisė į teisminę gynybą. Pažymi, kad dėl leidimo kreipėsi pareiškėjo darbdavys, jam buvo pateiktas atsakymas, pareiškėjas sąžiningai nurodė teismui, jog su atsakymu jis buvo supažindintas, ir tik nepavykus ikiteisminiu būdu išspręsti situacijos, kreipėsi į teismą. Todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl termino atnaujinimo, neįvertino šių aplinkybių ir pareiškėjo pastangų išspręsti ginčą taikiai nesikreipiant į teismą.

Atsakovas nesutinka ir su teismo nutarties dalimi, kuria atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą dėl 2018 m. sausio 29 d. sprendimo panaikinimo kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Pažymi, kad skundas yra priskirtinas pagal ABTĮ 22-23 straipsnius kaip nagrinėtas administracinių teismų, nes jis sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Šis sprendimas grindžiamas pagrindiniu motyvu – pareiškėjo teistumu, nors jis yra išnykęs. Pareiškėjas nurodo aplinkybes, pagrindžiančias jo nepriekaištingą reputaciją, teigiamą charakteristiką ir būtinybę gauti leidimą ginklui laikyti ir nešiotis, kad pareiškėjas galėtų likti Lietuvoje ir dirbti darbe, esančiame netoli jo tėvų namų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 7 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą patikslintam skundui dėl atsakovo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo panaikinimo paduoti ir dėl to atsisakė priimti šį skundą, taip pat atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą dėl atsakovo 2018 m. sausio 29 d. sprendimo panaikinimo kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydamas panaikinti atsakovo 2018 m. sausio 29 d. ir 2017 m. lapkričio 24 d. priimtus sprendimus ir atnaujinti terminą skundui paduoti dėl atsakovo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo.

Pareiškėjas skunde tiek pirmosios instancijos teismui, tiek atskirajame skunde apeliacinės instancijos teismui nurodė aplinkybes, kad terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. konsultavosi su teisininkais ir bandė išspręsti situaciją ikiteisminiu būdu, todėl tokie veiksmai užtruko. Taip pat pareiškėjas nesutiko su teismo išvada, kad atsakovo 2018 m. sausio 29 d. priimtas sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pareiškėjas neginčijo aplinkybės ir patvirtino, jog su skundžiamu 2017 m. lapkričio 24 d. (kuris adresuotas ir išsiųstas dar tą pačią sprendimo priėmimo dieną jo darbdaviui, b. l. 32-34) buvo supažindintas, tačiau, bylos duomenimis, su skundu į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2018 m. vasario 2 d. (b. l. 2-6), t. y. daugiau kaip mėnesį praleidęs įstatyme ir skundžiamame sprendime nurodytą vieno mėnesio apskundimo terminą.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu numatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjas praleido apskundimo terminą dėl subjektyvių priežasčių, kurios negali būti pripažintomis svarbiomis, o pareiškėjas ir atskirajame skunde nepateikė priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų, iš esmės pakartodamas motyvus dėl termino praleidimo priežasčių, nurodytus skunde pirmosios instancijos teismui.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1– 8 punktuose.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-26/2010, 2017 m sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-14-624/2017). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-19/2013, 2015 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-53-624/2015). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-182-575/2017).

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pareiškėjas žymiai praleido terminą atsakovo 2017 m. lapkričio 24 d. priimtam sprendimui apskųsti, t. y. daugiau kaip vieną mėnesį, todėl tokio termino negalima laikyti praleistu nežymiai, mažareikšmiu. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus dėl praleisto termino ir vadovaudamasi minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjas terminą skundui dėl nurodyto administracinio akto paduoti praleido ne dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, o dėl subjektyvių aplinkybių (t. y. dėl vykusių konsultacijų su teisininkais, bandymo išspręsti ginčą nesikreipiant į teismą, taigi dėl subjektyvaus situacijos vertinimo), nors pačiame sprendime yra aiškiai nurodytas apskundimo terminas (b. l. 32-34), todėl pareiškėjas turi prisiimti jam kilusias neigiamas pasekmes dėl uždelsto neveikimo ir (ar) netinkamai pasirinkto savo teisių gynybos būdo.

Atsižvelgusi į nurodytų aplinkybių visumą ir teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys šiuo atveju neturėjo esminės įtakos termino praleidimui, pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurių pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nepripažino išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo pareiškėjui atnaujinti terminą skundui dėl 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo paduoti.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad atsakovo 2018 m. sausio 29 d. priimtas sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; LVAT 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas šiuo atveju neturi teisės skųsti atsakovo 2018 m. sausio 29 d. rašto „Dėl leidimo nešiotis ginklus P. J.“, kadangi

akivaizdu, jog pareiškėjo ginčijamas raštas jam nesukelia teisinių pasekmių. Pažymėtina, kad minėtu raštu pareiškėjui papildomai buvo tik paaiškintas teisinis reguliavimas dėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimo ir kriterijų, t. y. patikslintos atsakovo 2017 m. lapkričio 24 d. priimto sprendimo priėmimo priežastys, nulėmusios sprendimą neišduoti pareiškėjui leidimo ginklui nešiotis, tačiau naujų teisių, privalomų elgesio taisyklių suformuluota šiame rašte nebuvo, taip pat nebuvo keičiama pareiškėjo teisių ar pareigų apimtis, taigi dėl nurodytų priežasčių šis sprendimas nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą šioje dalyje dėl atsakovo 2018 m. sausio 29 d. sprendimo pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 7 d. nutartis yra pagrįsta ir jos naikinti nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (ABTĮ 154 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo P. J. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė