b87b67cb-5ceb-4f32-8fab-c922d425c331 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-355-798/2018Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00023-2017Procesinio sprendimo kategorijos:3.3.2.5.;3.4.3.11  LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 1 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens L. Ž. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-380-755/2017 pagal pareiÅ¡kėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GDL Plius“, atstovaujamos bankroto administratoriaus L.

P., praÅ¡ymÄ pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „GDL Plius“ bankrotÄ tyčiniu, suinteresuotas asmuo L. Ž.. Teismas n u s t a t ė : Ginčo esmė PareiÅ¡kėja bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „GDL Plius“, atstovaujama bankroto administratoriaus L. P., kreipėsi į bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ su praÅ¡ymu pripažinti BUAB „GDL Plius“ bankrotÄ tyčiniu.Nurodė, jog BUAB „GDL Plius“ vadovas L. Ž.: perdavė tik dalį bendrovės dokumentų, neparengė turto balansų ir neperdavė turto; už nepagrįstai maÅ¾Ä 100,00 Eur kainÄ pardavė savo motinai automobilį „PEUGEOT BOXER“; nors bendrovė turėjo mokestinę prievolę kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), suinteresuotas asmuo iÅ¡ įmonės kasos paėmė 18 462,87 Eur grynais pinigais, kaip gautinÄ nuomos mokestį; tokiu bÅ«du buvo pažeista VMI, kaip pirmesnės eilės kreditorės, teisė gauti lėšas.

Taip pat nuomos sandoris buvo apsimestinis.Suinteresuotas asmuo L. Ž. nesutiko su bankroto administratoriaus praÅ¡ymu pripažinti BUAB „GDL Plius“ bankrotÄ tyčiniu.Pripažino aplinkybę, jog galimai nekokybiÅ¡kai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitÄ (nevedė Didžiosios knygos, nesudarė balansų, nuo 2014 m. neteikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės), tačiau Å¡iais veiksmais nesiekė tyčinio bankroto. Kadangi įmonei nuomojo patalpas, turėjo teisę gauti nuomos mokestį ir kitų iÅ¡laidų atlyginimÄ .II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Panevėžio apygardos teismas 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi pripažino BUAB „GDL Plius“ bankrotÄ tyčiniu.Teismo vertinimu, aplinkybė, jog suinteresuotas asmuo L. Ž., kaip įmonės vadovas, bankroto administratoriui neperdavė visų bÅ«tinų dokumentų ir turto, nagrinėjamoje byloje nesuteikia pagrindo pripažinti bankrotÄ tyčiniu. Kitos administratoriaus nurodytos aplinkybės – atsiskaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumo pažeidimas, nenaudingų bendrovei sandorių sudarymas, įmonės turto perleidimas ne rinkos vertės kainomis, teismo vertinimu, yra įrodytos ir sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, dėl BUAB „GDL Plius“ tyčinio bankroto.

Teismas nustatė, jog buvęs įmonės vadovas neabejotinai žinojo, jog UAB „GDL Plius“ nuo 2015 metų liepos mėn. turi laiku neįvykdytÄ mokestinę prievolę VMI, tačiau jis, kaip penktos eilės kreditorius, iÅ¡ bendrovės grynaisiais gavo nuomos mokesčio bei už sunaudotÄ elektrÄ lėšas; su pirmesnės eilės kreditore VMI nebuvo atsiskaityta. Tokiu bÅ«du buvo pažeisti kreditorės VMI turtiniai interesai. Suinteresuotas asmuo neįrodinėjo, jog atsiskaitymo su juo laikotarpiu bendrovė turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti ir su kitais kreditore VMI.

UAB „GDL Plius“ mažesne nei rinkos kaina pardavė įmonės turtÄ â€“ automobilį. Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. įsiteisėjusiame sprendime pasisakyta dėl per pigiai parduoto ginčo automobilio, todėl plačiau dėl Å¡ios aplinkybės teismas nepasisakė. Kadangi Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pripažinimo nepagaliojančia, neįsiteisėjęs, juo teismas nesirėmė, bet, teismo vertinimu, aptariama nuomos sutartis bendrovei buvo ekonomiÅ¡kai nenaudinga, o jos vykdymas buvo viena iÅ¡ priežasčių sÄ lygojusių įmonės nemokumÄ .

Bendrovėje nebuvo nė vieno darbuotojo, neiÅ¡skiriant ir L. Ž., sudariusio su BUAB „GDL Plius“ darbo sutartis. Suinteresuotas asmuo teigė, kad pats atliko visus reikalingus darbus, tačiau, teismas, atsižvelgęs į deklaruojamÄ veiklos pobÅ«dį – statybos, aplinkos tvarkymo darbai, sprendė, jog labai mažai tikėtina, kad visus darbus atliko tik suinteresuotas asmuo. L. Ž. nepateikė įrodymų, jog tokiems darbams atlikti asmeniÅ¡kai bÅ«tų įgijęs verslo liudijimÄ (pažymėjimÄ ).

Teismo vertinimu, kadangi neaišku kas be L. Ž. ir kokiomis priemonėmis fiziškai vykdė bendrovės įsipareigojimus, 146 kv. m. ploto negyvenamųjų patalpų poreikis bendrovės veiklai vystyti logiškai sunkiai paaiškinamas. Teismas pastebėjo, jog 2013 m. bendrovė deklaravo neturinti jokio turto. Jokie bylos dokumentai nepatvirtina, kad vėlesniu laikotarpiu BUAB „GDL Plius“ būtų įsigijusi kokio nors turto, kurio laikymui (sandėliavimui ar pan.) buvo ekonomiškai tikslinga tokio ploto patalpas nuomoti.

Teismas sprendė, jog L. Ž. paaiÅ¡kinimai įstatymu nustatytos tyčinio bankroto prezumpcijos (mokėjimų eiliÅ¡kumo pažeidimo) nepaneigė. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį ir priimti naujÄ nutartį – atmesti bankroto administratoriaus praÅ¡ymÄ dėl BUAB „GDL Plius“ bankroto pripažinimo tyčiniu.Nurodo, jog BUAB „GDL Plius“ kreditorei VMI buvo skolinga 9 275,00 Eur, įmonės turtÄ sudarė du automobiliai, kurių vertė buvo 3 700,00 Eur, debitorė UAB „Autaitas“ skolinga 6 218,00 Eur.

Kadangi įmonė neturėjo pastovių užsakymų, todėl apeliantas nebuvo sudaręs darbo sutarties su UAB „GDL Plius“. VMI buvo atlikusi patikrinimÄ ir nepareiÅ¡kė jokių pastabų dėl vadovo įdarbinimo. L. Ž. gaudavo pajamas iÅ¡ nuomos teisinių santykių. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ BUAB „GDL Plius“ bankroto administratorius praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti skundžiamÄ pirmosios distancijos teismo nutartį nepakeistÄ .Nurodo, kad įmonė nuo jos registravimo dienos realiai neturėjo nei vieno darbuotojo.

Būdamas registruotu įmonės vadovu apeliantas nemokėjo valstybei mokesčių nuo 2013-09-19 iki bankroto bylos iškėlimo. Kad užvaldyti įmonės pinigus, apeliantas buvo sudaręs nuomos sutartį dėl įmonei nereikalingų itin didelio ploto patalpų nuomos. Kadangi visi įmonės pinigai buvo išmokami patalpas nuomojančiam apeliantui ir nebuvo atliekami mokėjimai pirmesnės eilės kreditoriams, tokiu būdu buvo pažeistas CK 6.930 1 straipsnis Apeliantas nepateikė jokių duomenų ir neįrodė, kad atsiskaitymo su juo laikotarpiais įmonė turėjo pakankamai lėšų, kad galėtų atsikaityti su kreditore VMI.

Be to apeliantas nesudarė įmonės balanso bankroto bylos įsiteisėjimo datai, nepardavė kasos likučio, buhalterinės apskaitos dokumentų ir turto              Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl bylos ribų Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.Dėl faktinių aplinkybiųPanevėžio apygardos teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „GDL plius“; administratoriumi paskyrė L.

P.. Å i nutartis įsiteisėjo 2017 m. vasario 30 d. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi patvirtintas BUAB „GDL plius“ kreditorių ir jų reikalavimų sÄ raÅ¡as (patvirtintas antros eilės kreditorės VMI 9 275,78 Eur dydžio finansinis reikalavimas). Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi taikė BUAB „GDL Plius“ supaprastintÄ bankroto procesÄ bei bankroto procedÅ«rÄ â€“ bankrutavusios įmonės likvidavimÄ , nustatė supaprastinto bankroto proceso trukmę – 6 mėnesiai nuo nutarties taikyti supaprastintÄ bankroto procesÄ Ä¯siteisėjimo dienos.

Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktųPagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad:

1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu;

2) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.Apeliantas nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, kuriais teismas sprendė, jog aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo L.

Ž., kaip įmonės vadovas, bankroto administratoriui neperdavė visų bÅ«tinų dokumentų ir turto, nesuteikia pagrindo pripažinti bankrotÄ tyčiniu. PareiÅ¡kėjos bankroto administratorius atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ teigia, jog apeliantas nesudarė balanso bankroto bylos įsiteisėjimo dienai, neperdavė kasos likučio ir buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl nėra galimybės nustatyti bankrutavusios įmonės turto sudėties ir tikrÄ sias įmonės bankroto priežastis.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Ä®monės vadovas taip pat privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Ä®monės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sÄ lygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rÅ«pestingumo standartų laikymÄ si santykiuose su įmonės kreditoriais.

Tai ne kartÄ konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Todėl viena iÅ¡ įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAÄ®) 21 str. 1 d.). Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 37 straipsnio 12 dalies 2, 6 punktuose nurodyta, jog bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymÄ ir bendrovės metinio praneÅ¡imo parengimÄ ir bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimÄ Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Pagal Ä®monių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – Ä®FAÄ®)28 straipsnį už įmonės finansinių ataskaitų, metinio praneÅ¡imo parengimÄ ir pateikimÄ kartu su auditoriaus iÅ¡vada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiÅ«ros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal vadovui, valdymo ir priežiÅ«ros organams įstatymais atitinkamai priskirtÄ kompetencijÄ . Apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimas – tai bet koks neatsargus jų praradimas anksčiau laiko, kuris nustatytas saugoti dokumentus, arba kai dokumentai prarandami dėl įstatymų reikalavimų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo, arba netinkamo saugojimo.Nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartyje konstatuotas UAB „GDL plius“ nemokumas pagal įmonės 9 600,00 Eur skolos valstybės biudžetui faktÄ ir neturint aktualių duomenų apie įmonėje apskaitytÄ turtÄ .

VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenis UAB „GDL plius“ buvo įregistruota 2010 m. spalio 19 d., įmonės akcininkas ir vadovas buvo L. Ž.. Juridinių asmenų registro tvarkytojui UAB „GDL plius“ finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti už 2010–2013 finansinius ataskaitinius metus. Už vėlesnius laikotarpius (2014 m., 2015 m. ir 2016 m.) įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų rinkiniai Juridinių asmenų tvarkytojui nepateikti.

Visuose 2010 m.–2013 m. įmonės balansuose turto vertė bei mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nurodyti 0,00 Lt (Eur) dydžio. Apeliantas pirmosios instancijos teisme pripažino aplinkybę, kad įmonės finansinę apskaitÄ vedė netinkamai. Atskirajame skunde teigia, kad įmonės turtÄ sudarė du automobiliai, kurių vertė buvo 3 700,00 Eur, o debitorė UAB „Autaitas“ buvo skolinga 6 218,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Civilinio proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ yra įtvirtintas onus probandi principas, t .y., kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

Molėtų rajono apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-585-964/2017 apeliantas teigė, kad automobilis „P. B.“ buvo įsigytas už 600,00 Eur–800,00 Eur, bet į bylÄ irgi nebuvo pateikęs jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Dėl apelianto nurodyto automobilio „BMV 530“ 2 600,00 Eur rinkos vertės taip pat jokių įrodymų nepateikta. Taigi, atskirojo skundo teiginiai, jog įmonės turtÄ sudarė du automobiliai, kurių vertė buvo 3 700,00 Eur, neįrodyti (CPK 178 str.).

VieÅ¡ai skelbiamais duomenimis UAB pavadinimu „Autaitas“ nėra. Apeliantas UAB „Autaitas“ kodo nenurodė, taip pat nepateikė jokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti kokiu pagrindu susidarė UAB „Autaitas“ 6 218,00 Eur skola, kada Å¡i skola atsirado ir kada suėjo jos sumokėjimo terminas bei kokių priemonių buvo ėmusis BUAB „GDL plius“ debitorinei skolai atgauti. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog įmonė faktiÅ¡kai nedisponuoja iÅ¡ debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų bÅ«ti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai iÅ¡siieÅ¡koti ir grÄ Å¾inti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015).

Atsižvelgus į tai, kad BUAB „GDL plius“ buvęs vadovas (apeliantas) veikė neteisėtai, t. y. Juridinių asmenų tvarkytojui įstatymų nustatyta tvarka teikė 2010–2013 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, neatitinkančius realių įmonės turto verčių ir įsipareigojimų dydžių, o nuo 2014 m. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų tvarkytojui neteikė (ABÄ® 37 str. 12 d. 2 p., Ä®FAÄ® 27 str.) bei įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ neperdavė administratoriui įmonės dokumentų ir turto pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, kurių trÅ«kumas kliudo bankroto administratoriui nustatyti įmonės komercinės, Å«kinės, finansinės bÅ«klės rezultatus ar įvertinti turtÄ , taip pat yra kliÅ«timi identifikuoti tikrÄ sias įmonės bankroto priežastis (Ä®BÄ® 10 str. 4 d. 6 p., 7 d. 1 p.), spręstina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo tyčinio bankroto kvalifikuojančių požymių – apelianto (buvusio vadovo) netinkamÄ Ä¯statymuose nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu ir buhalterinės apskaitos tvarkymu vykdymÄ (Ä®BÄ® 20 str. 2 d. 1 ir 5 p.).

Minėtos aplinkybės (dėl įmonei vadovavusio asmens pareigos sudaryti ataskaitinių metų finansinės atskaitomybės dokumentus, atspindinčius realius duomenis apie įmonės turtÄ ir įsipareigojimus, perduoti dokumentus ir turtÄ administratorei bei sÄ moningo (tyčinio) jų nepardavimo (neiÅ¡saugojimo) pasekmių ir pan.) gali bÅ«ti įvertintos naudojant ir kitas teisės priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punktoPagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sprendimai.

Vadovo lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016). Valdymo organų narių lojalumo pareigÄ konkretina atskiros pareigos, įtvirtintos CK ir ABÄ®: pareiga laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.), vengti interesų konflikto (CK 2.87 str.3 d.), praneÅ¡ti apie interesų konfliktÄ (CK 2.87 str. 5 d.;

ABÄ® 19 str.9 d.), pareiga nepainioti turto, nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 str. 4 d.) bei pareiga informuoti apie sandorių sudarymÄ su juridiniu asmeniu, kurio vadovas jis yra (CK 2.87 str. 6 d.).Nustatyta, jog UAB „GDL Plius“, atstovaujama direktoriaus L. Ž., sudarė 2010 m. spalio 20 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 02 su L. Ž., kuria apeliantas iÅ¡nuomojo UAB „GDL plius“ 145,92 kv. m. bendro ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Nuomos sutarties terminas nuo 2010-10-20 iki 2011-10-20.

Sutarties 4 dalies 1 punktas nustatė, kad nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui 400,00 Lt už kiekvienÄ sutarties galiojimo mėnesį. Nuo 2011-10-20 pasiraÅ¡ytas Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 02 priedas Nr. 1 , pagal kurį pakeisti nuomos trukmė ir sutartas nuomos mokestis – 700,00 Lt. Molėtų rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-783-732/2017 pripažino negaliojančia ir panaikino tarp UAB „GDL plius“ ir L. Ž. sudarytÄ 2010m. spalio 20 d. negyvenamųjų patalpos nuomos sutartį Nr. 02 ir 2011 m. lapkričio 20 d. jos priedÄ Nr. 1; priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei BUAB „GDL plius“ 18 462,87 Eur žalos atlyginimÄ .

Å is sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esama akivaizdžių apelianto stropumo (rÅ«pestingumo) ir lojalumo įmonei trÅ«kumų, kadangi nuo įmonės įsteigimo darbo sutarčių su darbuotojais nebuvo sudaryta, t. y. įmonėje darbuotojų nebuvo, iÅ¡skyrus registruotÄ vadovÄ , tačiau įmonė iÅ¡ savo vadovo ir akcininko nuomojosi 145,92 kv. m. ploto patalpas. Atskirajame skunde nėra pateiktų paaiÅ¡kinimų, pagrindžiančių įmonės poreikį tokias dideles patalpas nuomotis, tačiau nurodyta, jog apelianto asmeninės pajamos pragyvenimui buvo iÅ¡ patalpų nuomos.

Taigi, Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi buvo suteikta pirmenybė apelianto asmeniniams interesams (poreikiams) tenkinti įmonės sÄ skaita (CK 2.87 str. 3 d.).Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 3 punktoPagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudÅ«s ryÅ¡iai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukÅ¡tutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryÅ¡iais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtÄ atidėtas ekonomiÅ¡kai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis.2016 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, UAB „GDL plius“, atstovaujama vadovo L.

Ž. pardavė J. B. automobilį „P. B.“:, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 100,00 Eur. Molėtų rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-585-964/2017 pripažino negaliojančiu UAB „GDL plius“ ir J. B. sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „GDL plius“ pardavė, o J. B. nupirko automobilį „P. B.“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini); taikė vienaÅ¡alę restitucijÄ â€“ priteisė BUAB „GDL plius“ automobilį; jei vykdant sprendimÄ paaiÅ¡kėtų, kad nėra automobilio, priteisė BUAB „GDL plius“ iÅ¡ atsakovės Å¡ios transporto priemonės rinkos kainos dalį – 1 000,00 Eur.

Å is sprendimas įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 7 d. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; kt.).

Å iuo atveju Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. įsiteisėjusiame sprendime civilinėje byloje Nr. 2-585-964/2017 konstatuoti nagrinėjamo bylai prejudicinę reikÅ¡mę turintys faktai, jog 2016 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi automobilis buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmeniui, kurį su įmone pardavimo metu siejo glaudÅ«s ryÅ¡iai, t. y. sandoris buvo sudarytas tarp susijusių asmenų (giminaičių) – BUAB „GDL plius“ vadovo ir jo motinos (Ä®BÄ® 20 str. 2 d. 3 p.).Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punktoPagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė buvo sÄ moningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

Kol skolininkui nėra iÅ¡kelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, bÅ«dingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iÅ¡ kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Toks aiÅ¡kinimas taikytinas tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko, kaip verslo subjekto, protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sÄ Å¾iningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).IÅ¡ kreditorės VMI pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nustatyta, jog BUAB „GLD plius“ mokestinė nepriemoka susidarė įmonei nustatytu terminu nesumokėjus deklaruoto pridėtinės vertės mokesčio už 2015 m. liepos mėnesį.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog apie 8 700,00 Eur PVM mokesčio mokestinė nepriemoka susiformavo nuo 2015 metų liepos mėn. Nuo 2016 m. balandžio 5 d. įmonė turėjo pradelstÄ 9 289,21 Eur dydžio įsipareigojimÄ kreditorei VMI. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties ir jos priedų pagrindu UAB „GDL plius“, atstovaujama direktoriaus L. Ž., sumokėjo grynais pinigais L. Ž. 2015-08-27 4 000,00 Eur (10 mėn. x 400,00 Eur), 2015 m. rugsėjo mėn. 10 400,00 Eur, 2015-10-11 2 220,00 Eur, 2016-08-24 221,00 Eur.

Taigi, įmonės vadovas ir akcininkas, žinodamas apie skolÄ VMI, iÅ¡simokėdavo sau, kaip nuomotojui, iÅ¡ įmonės grynuosius pinigus, iÅ¡ kurių bent iÅ¡ dalies su kreditore VMI neatsiskaitė. Taip pat apeliantas įmonėje operavo tik grynaisiais pinigais (banko sÄ skaitose pinigų nebuvo), dėl to apribojo kreditorės VMI galimybes nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininkės BUAB „GLD plius“ turtÄ . AnalogiÅ¡kai ir dėl automobilio pardavimo, nei Å¡is turtas (automobilis), nei už jį gauta pinigų suma nebuvo nukreipti atsiskaityti kreditore VMI.

Todėl tokie apelianto veiksmai, kuriais apeliantas siekė naudos sau ir neveikė įmonės bei jos kreditorių interesais, pripažįstami nesÄ Å¾iningais ir pažeidžiančiais CK 6.9301 straipsnį.Dėl preziumavimo, kad BUAB „GLD plius“ bankrotas yra tyčinis Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ ir nebuvo vykdomas Å¡io ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iÅ¡ eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos.

Sprendžiant dėl tyčinio bankroto nustatymo pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , kasacinis teismas akcentavo imperatyvų CK 6.9301 straipsnio pobÅ«dį, t. y. CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliÅ¡kumo tvarka yra imperatyvi, nes CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įsakmiai nurodoma, kokia eilės tvarka asmuo turi atlikti atsiskaitymus reikalavimus jam pareiÅ¡kusiems asmenims. Taikant minėtÄ normÄ , bÅ«tina atsižvelgti į Å¡ias aplinkybes:

1) sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintÄ imperatyvÄ , turi bÅ«ti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti;

2) turi bÅ«ti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimÄ pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio nustatytÄ eiliÅ¡kumÄ , t. y. turi bÅ«ti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-611/2017).Atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , jog BUAB „GLD plius“ nuo 2015 m. liepos mėn. neturėjo lėšų kreditorės VMI reikalavimams patenkinti, Å¡ios kreditorės reikalavimai nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2016 m. balandžio 5 d padidėjo 589,00 Eur suma;

įmonėje darbuotojų nebuvo, atitinkamai jiems nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos, tačiau apeliantas į teismÄ dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo nesikreipė, o toliau pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 3 punkte nustatytÄ eiliÅ¡kumÄ Ä¯monės sÄ skaita mokėjo sau nuomos mokesčius, konstatuotina, jog yra sÄ lygų visuma, sudaranti pagrindÄ preziumuoti, kad BUAB „GLD plius“ bankrotas yra tyčinis (Ä®BÄ® 20 str. 3 d. 2 p.). Dėl bylos procesinės baigtiesÄ®BÄ® 20 straipsnio norma, nustatanti tyčinio bankroto požymius, yra procesinė, todėl ji turi bÅ«ti taikoma procesinio veiksmo teisme atlikimo metu.

Procesinės teisės normų pažeidimas ar netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui (nutarčiai) panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (CPK 3 str. 8 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1128/2014).Atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti pagrįstos bei teisėtos Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties (CPK 337 str. 1 d. 1 d.). Pagal EŽTT praktikoje suformuluotus principas pareiga motyvuoti teismo sprendimÄ (nutartį) negali bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas pateikti iÅ¡samų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ ; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi bÅ«ti pakankami atsakyti į esminius Å¡alies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr., pvz., Ruiz Torija v.

Spain, no. 18390/91, 9 December 1994, par. 29–30). Ä® esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :              Panevėžio apygardos teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                           Antanas Rudzinskas                         Â