Legislator Case Law & Legislation
b87ab540-e49f-4f0e-8a3a-2fc1c1206637 AI generated

b87ab540-e49f-4f0e-8a3a-2fc1c1206637 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number b87ab540-e49f-4f0e-8a3a-2fc1c1206637
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

       Civilinė byla Nr. e2-2924-996/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41827-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.3; 3.2.6.1; 3.4.1.7(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 9 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant Kristinai Gudonienei, vertėjaujant Svetlanai Minakovai,dalyvaujant ieškovui S. K., jo atstovui advokatui Artūrui Cibulskui, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei I.

Legislator headnote

AI generated

b87ab540-e49f-4f0e-8a3a-2fc1c1206637 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: I, b. l. 6–7, 54, 56), 2016-10-18 ieÅ¡kovas VMSA ŽirmÅ«nų seniÅ«nijai pateikė praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo dėl sveikatos bÅ«klės (el. b. t. I, b. l. 10), darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta 2016-10-18 pagal DK 127 str. 1 d. (el. b. t. I, b. l. 6–7, 57).DK 35 str. 1 d. nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

       Civilinė byla Nr. e2-2924-996/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41827-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.3; 3.2.6.1; 3.4.1.7(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 9 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant Kristinai Gudonienei, vertėjaujant Svetlanai Minakovai,dalyvaujant ieškovui S. K., jo atstovui advokatui Artūrui Cibulskui, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei I.

M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. K. ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu.Teismas n u s t a t ė : S. K. (toliau – ieÅ¡kovas, darbuotojas) elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (el. b. t. I, b. l. 33–35), praÅ¡ydamas pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – atsakovas, VMSA) ŽirmÅ«nų seniÅ«nijoje neteisėtu ir priteisti Lietuvos Respublikos naudai iÅ¡ atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad Vilniaus teritorinės darbo biržos siuntimu 2016-10-07 sudarė terminuotÄ darbo sutartį iki 2016-10-31 su VMSA ŽirmÅ«nų seniÅ«nija vieÅ¡iesiems teritorijos tvarkymo darbams, sutartis įsigaliojo ir jis pradėjo dirbti 2016-10-12, dirbo 4 dienas.

Nurodė, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-05-20 priėmė iÅ¡vadÄ dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – IÅ¡vada), kurioje nurodyta, kad jam nuo 2014-05-16 iki 2031-08-07 nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, nurodyta, kad jis negali dirbti keliant krovinius rankomis (daugiau kaip 15 kg), dirbti darbÄ , susijusį su nuolatiniu sėdėjimu, stovėjimu, priverstiniais liemens palenkimais, dirbti, kai naudojama rankinė pastÅ«ma, jam diagnozuoti stuburo lūžio padariniai, juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija, lėtinis skausmas.

Teigė, kad VMSA ŽirmÅ«nų seniÅ«nijoje dirbant vieÅ¡uosius teritorijos tvarkymo darbus reikėjo grėbti lapus ir krauti juos į dideles krÅ«vas, visÄ darbo dienÄ (8 val.) teko prabÅ«ti lauke stovint, po tokių keturių darbo dienų jis pasijuto labai blogai, pablogėjo jo sveikata (pradėjo stipriai skaudėti nugarÄ ), todėl 2016-10-18 parašė praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo dėl sveikatos problemų. Mano, kad tenkinant jo praÅ¡ymÄ jis iÅ¡ darbo turėjo bÅ«ti atleistas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 str. 2 d., tačiau jis buvo atleistas pagal DK 127 str. 1 d., su kuo jis nesutinka.

Pažymėjo, kad darbuotojui iÅ¡reiÅ¡kus savo valiÄ nutraukti darbo sutartį DK 127 str. 2 d. pagrindu, darbdavys negali savo iniciatyva priimti sprendimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 1 d. Nurodė, kad dėl sveikatos bÅ«klės į darbÄ grįžti negali, ieÅ¡kinio reikalavimÄ formuluoja DK 300 str. 4 d. pagrindu, tačiau, atsižvelgdamas į savo itin trumpÄ dirbtÄ laikotarpį bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, nereikalauja priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , praÅ¡o darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Pažymėjo, kad jam įsidarbinus, jo registracija teritorinėje darbo biržoje buvo nutraukta, o jį atleidus iÅ¡ darbo DK 127 str. 1 d. pagrindu traktuojama, kad jis nutraukė darbo sutartį anksčiau laiko be pateisinamų priežasčių, todėl pakartotinai teritorinėje darbo biržoje registruotis galės ne anksčiau kaip po 6 mėnesių. IeÅ¡kovo teigimu, dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jis prarado teisę registruotis teritorinėje darbo biržoje ir liko visiÅ¡kai be pajamų. IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad dirbdamas turėjo grėbti lapus, juos krauti į krÅ«vas, o vėliau vienas juos sukrauti į didelę krÅ«vÄ , taip juos paruoÅ¡ti iÅ¡vežimui, darbas visÄ darbo dienÄ buvo stovimas, juto, kad verčiant lapus į didelę krÅ«vÄ jo keliamas svoris buvo didesnis nei 15 kg; seniÅ«nijos prašė skirti antrÄ Å¾mogų jam į pagalbÄ , tačiau papildomas žmogus nebuvo skirtas; po dviejų darbo dienų pradėjo skaudėti nugarÄ , savaitgalį gulėjo lovoje, gulint skausmas atlėgo, po savaitgalio situacija darbe nepasikeitė, todėl suprato, kad tokio darbo dirbti negalės; sveikata pablogėjo, dėl savo požiÅ«rio į medikus nesikreipė; anksčiau dirbo vieÅ¡uosius teritorijos tvarkymo darbus kapinėse, bet darbas buvo lengvesnis, dirbo ne vienas ir turėjo galimybę pasėdėti, pailsėti; dirbti tokio pobÅ«džio darbÄ seniÅ«nijoje galėtų, jei dirbtų dviese; seniÅ«nė jam padiktavo kaip raÅ¡yti jo praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ darbo tekstÄ , buvo įsitikinęs, kad yra atleidžiamas dėl sveikatos problemų, kokiu pagrindu buvo atleidžiamas seniÅ«nė nepaaiÅ¡kino, atleidimo pagrindÄ ir su tuo susijusias pasekmes suprato iÅ¡kart po atleidimo apsilankęs darbo biržoje, tuomet kreipėsi į atsakovÄ telefonu, jam buvo paskirtas susitikimas, tačiau jo praÅ¡ymas pakeisti atleidimo pagrindÄ nebuvo tenkintas, jam buvo pasiÅ«lyta kreiptis į Valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ ; jo iÅ¡silavinimas vidurinis, Å¡iuo metu nedirba.IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas nesiekia įrodyti, jog darbdavys privalėjo jį atleisti DK 127 str. 2 d. pagrindu, ieÅ¡kovas siekia, kad jo atleidimas iÅ¡ darbo DK 127 str. 1 d. pagrindu bÅ«tų pripažintas neteisėtu, nes ieÅ¡kovas praÅ¡ymo darbdaviui atleisti jį iÅ¡ darbo DK 127 str. 1 d. pagrindu neteikė; darbdavys, nesutikęs ieÅ¡kovo atleisti DK 127 str. 2 d. pagrindu, turėjo jam pasiÅ«lyti arba dirbti toliau, arba paraÅ¡yti praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo savo noru DK 127 str. 1 d. pagrindu.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (el. b. t.

I, b. l. 50–53). Atsakovas paaiÅ¡kino, kad VšĮ Antakalnio poliklinikos 2016-09-29 Privalomojo sveikatos patikrinimo medicininėje pažymoje nurodyta, kad darbuotojas vieÅ¡uosius darbus dirbti gali, iÅ¡skyrus darbus, susijusius su didesnio nei 15 kg svorio kėlimu, su darbuotoju sulygti darbai nebuvo susiję su didesnio nei 15 kg svorio kėlimu, jis grėbė lapus, tvarkė prie ŽirmÅ«nų seniÅ«nijos esančiÄ teritorijÄ , jo dirbti vieÅ¡ieji teritorijų tvarkymo darbai nebuvo veikiami IÅ¡vadoje numatytų rizikos veiksnių, jo sveikatos bÅ«klė atitiko viešųjų teritorijos tvarkymo darbų pobÅ«džiui bei sÄ lygoms keliamus reikalavimus.

Teigė, kad ieÅ¡kovas inicijavo darbo sutarties nutraukimÄ ne dėl sveikatos bÅ«klės neatitinkančių, bet dėl tikėtinai jo lÅ«kesčius neatitikusių darbo sÄ lygų, savo praÅ¡ymo darbo sutartį nutraukti DK 127 str. 2 d. pagrindu niekaip nepagrindė, jo sveikatos sutrikimai neturėjo įtakos tinkamam pareigų vykdymui, leido dirbti darbo sutartimi sulygtus darbus nekeliant žalos savo sveikatai. Pabrėžė, kad ieÅ¡kovas darbo sutartyje pasiraÅ¡ydamas, jog darbo sutartis nutraukiama pagal DK 127 str. 1 d., sutiko su tokiu darbo sutarties nutraukimo pagrindu, esant darbuotojo praÅ¡ymui – aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tai valiai ir norui darbo sutartį nutraukti bei sutikimui dėl darbo santykių pabaigos pagrindo, darbo sutarties nutraukimas pagal DK 127 str. 1 d. buvo teisėtas ir pagrįstas.Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad nustačius, jog pagrindo atleisti ieÅ¡kovÄ DK 127 str. 2 d. nėra, esant ieÅ¡kovo praÅ¡ymui atleisti jį iÅ¡ darbo ir aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tam sutikimui pasiraÅ¡ant darbo sutartyje, ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo DK 127 str. 1 d. pagrindu, ieÅ¡kovas suprato, kokiu pagrindu yra atleidžiamas, nes turbÅ«t buvo žodinis seniÅ«nės paaiÅ¡kinimas.IeÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai.Byloje ginčas kilo dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo teisėtumo ir pagrįstumo.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2014-05-20 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priėmė iÅ¡vadÄ dėl darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieÅ¡kovui nusttaytas 55 procentų darbingumo lygis ir nurodyta, kokius darbus jis negali dirbti (el. b. t.

I, b. l. 9), teritorinė darbo birža 2016-09-29 pateikė rekomendacijÄ ieÅ¡kovui dirbti vieÅ¡uosius darbus VMSA ŽirmÅ«nų seniÅ«nijoje Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, b. l. 54), VšĮ Antakalnio poliklinikos gydytoja R. K. 2016-10-06 patikrinimų medicininėje iÅ¡vadoje nurodė, kad ieÅ¡kovas gali dirbti vieÅ¡uosius darbus, iÅ¡skyrus darbus, susijusius su sunkumų kėlimu daugiau nei 15 kg (el. b. t. I, b. l. 68), tarp ieÅ¡kovo ir VMSA ŽirmÅ«nų seniÅ«nijos 2016-10-07 buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ ieÅ¡kovas nuo 2016-10-12 iki 2016-10-31 buvo įdarbintas atlikti vieÅ¡uosius teritorijos tvarkymo darbus (el. b. t.

I, b. l. 6–7, 54, 56), 2016-10-18 ieÅ¡kovas VMSA ŽirmÅ«nų seniÅ«nijai pateikė praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo dėl sveikatos bÅ«klės (el. b. t. I, b. l. 10), darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta 2016-10-18 pagal DK 127 str. 1 d. (el. b. t. I, b. l. 6–7, 57).DK 35 str. 1 d. nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.DK 127 str. 1 d. nustatyta, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotÄ , taip pat ir terminuotÄ darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raÅ¡tu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieÅ¡ keturiolika darbo dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali bÅ«ti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali virÅ¡yti vieno mėnesio. Ä®spėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbÄ , o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimÄ ir atsiskaityti su darbuotoju; 2 d. nustatyta, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotÄ , taip pat ir terminuotÄ darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raÅ¡tu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieÅ¡ tris darbo dienas nuo praÅ¡ymo padavimo dienos, jeigu reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar neįgalumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbÄ , arba kitomis svarbiomis priežastimis, nustatytomis kolektyvinėje sutartyje, arba jeigu darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį.

Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotÄ darbo sutartį, apie tai raÅ¡tu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieÅ¡ keturiolika darbo dienų, jeigu jis įgijo teisę į visÄ senatvės pensijÄ dirbdamas toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Darbo sutartis tokiais atvejais turi bÅ«ti nutraukiama nuo darbuotojo praÅ¡yme nurodytos dienos.Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad darbo sutarties nutraukimas DK 127 straipsnio 2 dalies pagrindu siejamas su svarbios priežasties buvimu.

Darbuotojas, įgyvendindamas savo teisę nutraukti darbo sutartį dėl ligos ar neįgalumo, turi darbdaviui pateikti ne tik praÅ¡ymÄ nutraukti sutartį, bet ir ligÄ ar neįgalumÄ , trukdantį tinkamai atlikti darbÄ , pagrindžiančius įrodymus. DK 127 straipsnio 2 dalyje nenustatyta imperatyvių reikalavimų darbuotojo sveikatos bÅ«klę patvirtinantiems įrodymams, todėl tokiais įrodymais laikytini įvairios formos, leistinumo ir patikimumo kriterijus atitinkantys duomenys apie darbuotojo sveikatos bÅ«klę (iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ ligos istorijos, nedarbingumo pažymėjimai, gydytojų pažymos, pan.), pakankami pagrįsti faktinei aplinkybei, kad darbuotojas serga ar yra neįgalus ir tai jam trukdo atlikti savo pareigas pagal darbo sutartį ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2009).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016-10-18 ieÅ¡kovas VMSA ŽirmÅ«nų seniÅ«nijai pateikė praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį dėl sveikatos bÅ«klės, praÅ¡yme konkretaus DK straipsnio, kurio pagrindu siekia darbo sutartį nutraukti, nenurodė (el. b. t.

I, b. l. 10), tačiau, kaip kad patvirtino atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį, kartu su praÅ¡ymu darbdaviui pateikė IÅ¡vadÄ , iÅ¡ kurios turinio matyti, kad ieÅ¡kovui nuo 2014-05-16 iki 2031-08-07 nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, nurodyta, kad jis negali dirbti keliant krovinius rankomis (daugiau kaip 15 kg), dirbti darbÄ , susijusį su nuolatiniu sėdėjimu, stovėjimu, priverstiniais liemens palenkimais, dirbti, kai naudojama rankinė pastÅ«ma (el. b. t. I, b. l. 9). Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo darbdaviui pateikto praÅ¡ymo turinį ir prie praÅ¡ymo pridėtos IÅ¡vados turinį, konstatuoja, kad ieÅ¡kovas, siekdamas darbo santykius nutraukti dėl savo sveikatos bÅ«klės, laikėsi įstatymo reikalaujamos formos ir tinkamai, aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl darbo santykių nutraukimo DK 127 str. 2 d. pagrindu, todėl darbdaviui kilo pareiga vertinti nurodytų priežasčių egzistavimÄ ir jų svarbÄ bei spręsti, ar yra pagrindas tokį darbuotojo praÅ¡ymÄ tenkinti.

Pabrėžtina, kad darbdaviui sutikus, jog yra pagrindas nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d., darbo sutartis turėjo būti nutraukta DK 127 str. 2 d. pagrindu, tačiau darbdaviui nesutikus, kad yra pagrindas nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d., darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai turėjo tęstis, o kilus darbuotojo ir darbdavio nesutarimams dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo egzistavimo, jo egzistavimas arba neegzistavimas turėjo būti konstatuotas darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.

Tokia teismo iÅ¡vada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-390/2011; 2010-06-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-282/2010).Bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju darbdavys, įvertinęs darbuotojo praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, sprendė, kad pagrindo nutraukti darbo santykius su ieÅ¡kovu pagal DK 127 str. 2 d. nėra ir darbuotojÄ atleido DK 127 str. 1 d. pagrindu. Teismas pažymi, kad kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo pareiÅ¡kimu, darbdavio galimi priimti sprendimai yra apribojami darbuotojo pasirinktu darbo sutarties nutraukimo pagrindu, todėl darbuotojui iÅ¡reiÅ¡kus savo valiÄ nutraukti darbo sutartį DK 127 str. 2 d. pagrindu, darbdavys negali savo iniciatyva priimti sprendimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 1 d., iÅ¡skyrus atvejus, jeigu darbuotojas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo arba sutiko su darbdavio pasiÅ«lymu bÅ«ti atleistas kitu įstatyme nustatytu pagrindu.

Atsakovo įsitikinimu, darbuotojas, pasiraÅ¡ydamas darbo sutartyje ties atleidimo skiltimi, sutiko bÅ«ti atleistas DK 127 str. 1 d. pagrindu, tačiau, teismo vertinimu, vien tai, kad nutraukiant darbo santykius ieÅ¡kovas, turėdamas tik vidurinį iÅ¡silavinimÄ , pasirašė darbo sutartyje, kurioje atsakovas nurodė, jog darbo sutartis nutraukiama DK 127 str. 1 d. pagrindu darbuotojui praÅ¡ant, nesudaro pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas sutiko su darbdavio pasiÅ«lymu bÅ«ti atleistas kitu įstatyme nustatytu pagrindu, nei kad pats prašė, tiek DK 127 str. 1 d., tiek DK 127 str. 2 d.

įtvirtina atleidimÄ darbuotojo praÅ¡ymu, tačiau DK 127 str. 2 d. darbuotojo praÅ¡ymas konkretizuojamas svarbia priežastimi, todėl darbuotojas, neturintis teisinio iÅ¡silavinimo, galėjo nesuprasti DK 127 str. 1 d. ir DK 127 str. 2 d. skirtumo, be to, darbo biržoje sužinojęs jo atleidimo pagrindÄ kreipėsi į darbdavį, vėliau į advokatÄ , siekdamas apginti savo teises, byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų prašęs ar sutikęs su darbo sutarties nutraukimu DK 127 str. 1 d. pagrindu, todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė savo teiginio, jog ieÅ¡kovas sutiko su darbdavio pasiÅ«lymu bÅ«ti atleistas DK 127 str. 1 d. pagrindu.

Ä®vertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, bei atsižvelgęs į tai, jog darbuotojas kito praÅ¡ymo atleisti jį iÅ¡ darbo DK 127 str. 1 d. pagrindu darbdaviui nepateikė, prieÅ¡ingai, siekė darbo sutartį nutraukti DK 127 str. 2 d. pagrindu ir savo valiÄ aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė įstatymo reikalaujama forma, teismas konstatuoja, jog darbdavys priėmė sprendimÄ nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kovu pagal DK 127 str. 1 d savo iniciatyva, todėl yra pagrindas 2016-10-18 ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 127 str. 1 d. pripažinti neteisėtu.

Tokia teismo iÅ¡vada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2009).Pripažinus atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, atsiranda DK 300 str. 3–4 str. įtvirtintos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai Å¡iame straipsnyje nustatytus kompensavimo mechanizmus – grÄ Å¾inti darbuotojÄ Ä¯ darbÄ arba negrÄ Å¾inti į darbÄ priteisiant visas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas. Pažymėtina, kad kokį iÅ¡ aukščiau minėtų neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo alternatyvių teisinių padarinių taikyti pasirenka teismas, atsižvelgdamas į įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus tokių padarinių taikymo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad atleidimo iÅ¡ darbo atveju taikytina DK 300 str. 3 d., kai darbuotojas grÄ Å¾inamas į pirmesnį darbÄ , arba 4 d., kai darbuotojas dėl kokių nors priežasčių į darbÄ grÄ Å¾inamas negali bÅ«ti ar pats nepageidauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-915/2015). Teismas, įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovas grÄ Å¾inti jį į darbÄ dėl sveikatos bÅ«klės nepageidavo, laiko, kad grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ yra netikslinga, todėl, pripažinęs jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, teismas ieÅ¡kovo atžvilgiu taiko DK 300 str. 4 d.

– sprendžia dėl DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo bei laiko, kad ieÅ¡kovo darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.Pažymėtina, kad DK 140 str. nustatyta iÅ¡eitinė iÅ¡moka yra viena garantinių iÅ¡mokų rūšių, kurios tikslas – užtikrinti tam tikrÄ laikÄ minimalias pragyvenimo lėšas darbuotojui, netekusiam darbo ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių.

IeÅ¡kovas dirbo pas atsakovÄ nuo 2016-10-12 iki 2016-10-18, vadinasi, pagal DK 300 str. 4 d., 140 str. 1 d. 1 p. nuostatas, jam priklauso 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas, atsižvelgęs į itin trumpai dirbtÄ laikÄ (faktiÅ¡kai ieÅ¡kovas dirbo tik 4 dienas), teismui nurodė, kad nereiÅ¡kia reikalavimo dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos priteisimo net ir pripažinus jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu. Pabrėžtina, kad kasacinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog tarp teisės pažeidimo ir taikytų priemonių negali bÅ«ti nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262-687/2015, 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010).

Ä®vertinęs visa tai, kad iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, proporcingumo, Å¡alių pusiausvyros principais, sutinka su ieÅ¡kovo pozicija, jog ieÅ¡kovui dirbus tik 4 darbo dienas, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos priteisimas neatitiktų aukščiau nurodytų principų, laiko, kad pareikÅ¡tų ieÅ¡kovo reikalavimų virÅ¡ijimas Å¡iuo atveju neatitiktų protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principų, todėl nepriteisia jam iÅ¡ atsakovo iÅ¡eitinės iÅ¡mokos.Priverstinė pravaikÅ¡ta yra laikas, per kurį darbuotojas dėl darbdavio kaltės negalėjo dirbti.

Atlyginimas (vidutinis darbo užmokestis) už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ yra pinigų suma, kuriÄ darbuotojas bÅ«tų uždirbęs, jeigu nebÅ«tų pažeista jo teisė dirbti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovas pas atsakovÄ dirbo itin trumpÄ laikÄ (4 dienas), darbuotojo ir darbdavio nesiejo ilgalaikiai darbo santykiai, pats ieÅ¡kovas prašė ir siekė darbo santykius nutraukti, kreipdamasis į teismÄ pats nurodė, jog vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nepraÅ¡o priteisti, o siekia tik atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo pakeitimo, todėl teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, darbuotojo ir darbdavio interesus, protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo, Å¡alių pusiausvyros principus, konstatuoja, kad priverstinės pravaikÅ¡tos nebuvo, ginčas kilęs tik dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nėra pagrindo virÅ¡yti pareikÅ¡tus ieÅ¡kovo reikalavimus ir ieÅ¡kovui priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .

Tokia teismo iÅ¡vada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010, 2011-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2011).Dėl kitų Å¡alių iÅ¡dėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, nekeičiantys teismo padarytų iÅ¡vadų.Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai – teismas pripažįsta ieÅ¡kovo 2016-10-18 atleidimÄ iÅ¡ darbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ŽirmÅ«nų seniÅ«nijoje neteisėtu, laiko, kad ieÅ¡kovo darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .Proceso Å¡alies patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

IeÅ¡kovui teisinę pagalbÄ teikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas ArtÅ«ras Cibulskas (el. b. t. I, b. l. 4–5), į bylÄ yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017-01-03 pažyma Nr. (2.16) NTP-7-45 „Dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų“, iÅ¡ kurios matyti, kad teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ ieÅ¡kovui patirta 206,47 Eur iÅ¡laidų (el. b. popierinio priedo b. l. 6). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobÅ«dį, ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Lietuvos Respublikos naudai tenkina ir iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteisia 206,47 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismo patirtos 1,27 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos, todėl nepriteisiamos.Kadangi pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p. ieÅ¡kovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteisiamas 31 Eur žyminis mokestis.Remdamasis tuo, kad iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovo S. K. ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.Pripažinti S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2016-10-18 atleidimÄ iÅ¡ darbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ŽirmÅ«nų seniÅ«nijoje neteisėtu.Laikyti, kad 2016-10-07 tarp S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ŽirmÅ«nų seniÅ«nijos sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.Priteisti valstybės naudai iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (į. k. 188710061) 31 Eur (trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) žyminio mokesčio ir 206,47 Eur (du Å¡imtus Å¡eÅ¡is eurus ir keturiasdeÅ¡imt septynis euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Valstybei priteista suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660. SumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina skubiai pateikti teismui.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                 Ieva Stanislovaitienė