2025-01-23 Nr. AB-1323-4-45-3-00516-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1455-822/2025

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00516-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant užsienietei N. T. E. N., jos atstovei advokatei S. J.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei N. I.,

vertėjai N. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini)pilietės N. T. E. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietei N. T. E. N. paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) pilietei N. T. E. N. (toliau – ir Užsienietė) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. kovo 25 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas sprendimas jos prieglobsčio byloje bei įvykdytas sprendimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (toliau – ir Teikimas).

2. Centras Teikime nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 16 d. į Vilniaus oro uostą reisu iš Stambulo atvyko Užsienietė, kuri su savimi turėjo (duomenys neskelbtini) pasą. Po Užsienietės apklausos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 8 straipsniu ir 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies c punktu, ji nebuvo įleistą į Lietuvos Respubliką. Jos atžvilgiu buvo surašytas atsisakymas leisti atvykti kertant sieną Nr. 24S210219. 2024 m. rugsėjo 18 d. Užsienietei buvo nemokamai pakeisti bilietai iš Vilniaus į Stambulą, bet ji atsisakė išskristi. Išnaudojus nemokamo bilieto keitimą, ji prarado teisę nemokamai išskristi iš Lietuvos. Paaiškinus, kad ji nebus įleista į Šengeno erdvę, nes neatitinka atvykimo sąlygų, bei pasiūlius jai pirkti bilietus ir savanoriškai skristi į kilmės šalį, ji atsisakė kalbėti, bendradarbiauti ir savanoriškai išvykti iš Šengeno erdvės. 2025 m. rugsėjo 25 d. buvo priimtas sprendimas panaikinti Šengeno vizą ir sulaikyti Užsienietę iki 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Užsienietei buvo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2024 m. gruodžio 25 d.

3. 2024 m. spalio 4 d. VSAT priėmė sprendimą išsiųsti Užsienietę iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) bei uždrausti jai atvykti į Lietuvą 24 mėn. nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Užsienietė su sprendimu nesutiko, apskundė jį bei pateikė prašymą suteikti jai prieglobstį. 2024 m. spalio 30 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė sprendimą Nr. 24S244021 nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka, nes asmuo pateikė prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas sutrukdyti įvykdyti sprendimą išsiųsti asmenį į užsienio valstybę.

4. 2024 m. lapkričio 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai, išnagrinėję Centro teikimą dėl Užsienietei paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo, teikimą tenkino ir paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimą.

5. Centro teigimu, įvertinus bylos aplinkybes: Užsienietė neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, bei lėšų pragyventi, ji pateikė prieglobsčio prašymą tik po priėmus sprendimą dėl jos išsiuntimo, siekdama išvengti išsiuntimo iš Lietuvos, darytina išvada, kad egzistuoja sulaikymo pagrindai, nustatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1–3 punktuose, bei yra pagrindas manyti, kad Užsienietė, siekdama išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimu Centro Teikimą tenkino ir pratęsė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Užsienietei paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą iki 2025 m. kovo 25 d., bet ne ilgiau nei išnyks jos, kaip prieglobsčio prašytojos, sulaikymo pagrindai.

7. Teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Užsienietei buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2024 m. gruodžio 25 d. VSAT 2024 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą išsiųsti Užsienietę iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Dėl šio sprendimo panaikinimo ji kreipėsi į Regionų administracinį teismą, kuris 2024 m. spalio 31 d. nutartimi sustabdė sprendimo dėl Užsienietės išsiuntimo galiojimą. 2024 m. spalio 17 d. Užsienietė įtraukta į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Užsienietė 2024 m. spalio 29 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas 2024 m. spalio 30 d. sprendimu priėmė prašymą nagrinėti iš esmės skubos tvarka. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimu pakartotinai svarstė teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimu nustatytus Užsienietės sulaikymo pagrindus ir nustatė, kad yra sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose. Teismo sprendimas įsiteisėjęs.

8. Teismas pažymėjo, kad nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimo priėmimo nepasikeitė Užsienietės teisinė padėtis ir aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl jos sulaikymo pagrindų ir alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo. Prieglobsčio procedūroje dėl Užsienietės prašymo galutinis sprendimas nepriimtas ir šiuo metu aiškinamasi dėl prieglobsčio prašymo motyvų, Užsienietė prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik priėmus sprendimą dėl jos išsiuntimo, nors ji turėjo galimybę tokį prašymą pateikti iš karto atvykusi į Lietuvos Respubliką, tačiau to nepadarė, todėl yra išlikę teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimu nustatyti Užsienietės sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2– 3 punktuose. Taip pat negauta naujų duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad Užsienietei negalėtų būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – jos tapatybė nustatyta, byloje nėra duomenų apie tai, kad ji keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

9. Teismas atkreipė dėmesį, jog Užsienietei, kaip prieglobsčio prašytojai, judėjimo laisvės ribojimai taikomi nuo 2024 m. spalio 29 d., todėl, pratęsus paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę, nebūtų viršijamas Įstatyme nustatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo terminas.

10. Nors ji pripažinta pažeidžiamu asmeniu, bet ji teikia prieštaringą informaciją apie save, savo kelionės tikslą, nes jos sutuoktinis 2025 m. rugsėjo 25 d. buvo nupirkęs lėktuvo bilietus skrydžiui iš Vilniaus į Briuselį ir iš Briuselio į (duomenys neskelbtini), teismas sprendė, kad ji, turėdama galimybę laisvai judėti, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, todėl jos prašymo suteikti prieglobstį netrukdomas išnagrinėjimas galimas tik kontroliuojant Užsienietės judėjimą. Be to, Centre jai gali būti užtikrinamas gydymas, reikalinga medicininė priežiūra, pagal poreikį gali būti teikiama psichologinė pagalba.

III. 11. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir paskirti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

12. Užsienietė apeliaciniame skunde teigia, kad galimybės pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra turėjimas – būtina sulaikymo pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punktą taikymo sąlyga, t. y. neįsitikinus / neįvertinus, ar žmogui de facto buvo suteikta / prieinama galimybė pateikti prieglobsčio prašymą, šio sulaikymo pagrindo taikyti negalima. Būtent VSAT turi įrodyti, kad Vilniaus oro uoste jai buvo suteikta galimybė pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra. Vadovaujantis Lietuvos raudonojo Kryžiaus duomenimis, itin mažas skaičius prieglobsčio prašymų buvo registruotas Vilniaus oro uoste (2024 m. registruotas tik vienas prašymas). Taigi svarbu nustatyti, ar Vilniaus oro uoste Užsienietei buvo objektyviai užtikrinta ir realiai prieinama galimybė kreiptis dėl prieglobsčio, ar ji susidūrė su kliūtimis (pvz., dėl kalbos barjero, - ar jai suprantama kalba buvo suteikta informacija apie galimybę kreiptis dėl prieglobsčio, ypač atsižvelgiant į tai, kad pagal pirmos instancijos teismo sprendimus jos atsisakė išvykti su joms nupirktais bilietais).

13. Pažymi, jog Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą sulaikymo pagrindą galima taikyti tik nustačius bent vieną iš Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, bet nagrinėjamu atveju jos teismo sprendime nebuvo identifikuotos. Vadovaujantis Įstatymo 81 straipsnio 2 dalimi, Užsienietės prieglobsčio prašymas turėjo būti išnagrinėtas vėliausiai iki 2024 m. lapkričio 12 d., tačiau Migracijos departamentas to nepadarė, todėl asmeniui toliau yra ribojama laisvė. Tai negali būti laikoma proporcinga priemone, siekiant išaiškinti asmens tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo motyvus.

14. Užsienietės teigimu, ji yra pagyvendinta tame pačiame sulaikytų asmenų bendrabutyje, kuris yra apsuptas tvora, saugomas pareigūnų, iš kurio į bendrą Centro teritoriją jai nėra suteikiama teisė išeiti. Užsienietę nuo asmenų, kurie yra sulaikyti, skiria tik šie požymiai: 1) sulaikytieji užsieniečiai gali naudotis mobiliaisiais telefonais tik nustatytu metu, o taikant alternatyvią sulaikymui priemonę užsieniečiai jais gali naudotis nevaržomai; 2) sulaikytieji užsieniečiai gali išeiti į lauke aplink pastatą aptvertą teritoriją tik nustatytu metu, o taikant alternatyvią sulaikymui priemonę užsieniečiai į aptvertą perimetrą aplink pastatą gali išeiti bet kuriuo metu. Taigi Užsienietė de facto yra sulaikyta, nors asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką.

15. Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, jos tapatybė nustatyta, ji yra įtraukta į pažeidžiamų asmenų sąrašą, byloje nėra duomenų apie tai, jog ji kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, pažeidinėja apgyvendinimo vietoje galiojančias taisykles, nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, dėl ko laikytina, kad skundžiamu teismo sprendimu Užsienietei, kuri yra įtraukta į pažeidžiamų asmenų sąrašą, taikyta savo pobūdžiu labiausiai judėjimo laisvę varžanti alternatyvi sulaikymui priemonė, de facto sulaikymas, nėra proporcinga ir būtina priemonė, skirta užtikrinti Įstatyme numatytus tikslus.

16. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

17. Centras pažymi, kad Užsienietė prieglobsčio prašymą pateikė tuomet, kai jos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos, taip vengdama išsiuntimo. Ji gali kelti nelegalios migracijos grėsmę bei sutrukdyti teisėsaugos institucijoms įvykdyti sprendimą dėl jos išsiuntimo. Jos veiksmai parodo, kad ji yra linkusi nesilaikyti Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos migracijos įstatymų ir tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietė pateikė prieglobsčio prašymą ir įgijo prieglobsčio prašytojos teisinį statusą, tačiau Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo jos prieglobsčio byloje, nėra aiškūs prieglobsčio prašymo motyvai, todėl asmens judėjimo laisvės apribojimo priemonė šiuo atveju yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus – išsiaiškinti Užsienietės prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti, šiuo atveju skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, neribojant judėjimo laisvės, keltų reali rizika nepasiekti minėtų tikslų.

18. Centro teigimu, Užsienietė gali nevaržomai judėti bendrabučiui priklausančioje teritorijoje, naudotis savo mobiliuoju telefonu, sporto aikštele, lankytis bibliotekoje, naudotis poilsio kambariu. Taip pat jai yra suteikiamos socialinės, psichologinės ir medicininės paslaugos. Jai skirta alternatyvi sulaikymui priemonė pilnai nesuvaržo jos judėjimo laisvės, taip pat ši priemonė numato teisę išvykti iš apgyvendinimo vietos vadovo leidimu, todėl negalima teigti, kad iš jos yra visiškai atimta judėjimo laisvė.

19. Centras atkreipia dėmesį, jog apeliaciniame skunde pateikta nuotrauka neatitinka tikrovės. Nuotraukoje, vaizduojančioje užsieniečių apgyvendinimo teritorijos ribas, yra apibrėžta 1/4 teritorijos dalis, iš tiesų nepriklausanti Priėmimo ir integracijos agentūrai. Sprendžiant iš nuotraukoje esančių pastatų išdėstymo (nuotraukoje matomas modelinių namelių miestelis, vietoj dviejų multifunkcinių bendrabučių, pastatytų 2023 m. pabaigoje – plynas laukas ir pan.), darytina išvada, jog nuotrauka daryta 2021 m. pabaigoje/2022 m. pradžioje.

20. Užsienietė 2024 m. spalio 17 d. Centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologės buvo įtraukta pažeidžiamų asmenų sąrašą. Šiuo metu jos atžvilgiu yra taikomos psichologės nurodytos rekomendacijos dėl jos individualių, specialiųjų poreikių tenkinimo, t. y. asmeniui užtikrinta rami, saugi apgyvendinimo aplinka, individualių psichologinių konsultacijų teikimas, psichologinės būklės stebėjimas ir t. t. Jai, kaip pažeidžiamam asmeniui, laikino apgyvendinimo vietoje yra užtikrinamos visos būtiniausios sąlygos, reikalingos jos poreikiams tenkinti, be to, jos atžvilgiu nėra taikoma griežčiausia priemonė – sulaikymas, todėl negalima tvirtinti, kad alternatyvios sulaikymui priemonės, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, taikymas būtų pernelyg ribojamos jos teisės ar neužtikrinami jos, kaip pažeidžiamo asmens, poreikiai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo, kuriuo teismas tenkino Centro Teikimą ir pratęsė Užsienietei Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą iki 2025 m. kovo 25 d., bet ne ilgiau nei išnyks nustatyti Užsienietės, kaip prieglobsčio prašytojos, sulaikymo pagrindai.

22. Pirmosios instancijos teismas laikėsi nuostatos, kad yra išlikę teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimu nustatyti užsienietės sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose.

23. Užsienietė, nesutikdama su paskirta alternatyvia sulaikymui priemone, apeliaciniame skunde teigia, kad šiuo atveju jai turi būti skirta kita alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kadangi ji buvo de facto ilgą laiką sulaikyta, o Centras nepagrindė prašytos taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo būtinybės.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Užsienietė neginčija, jog jai turi būti skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, tačiau prašo skirti tokią priemonę, kuria nebūtų ribojama jos judėjimo laisvė.

25. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų nurodyti šie pagrindai: siekimas išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

26. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje yra išvardintos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp jų nurodytos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

27. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus bei jų rūšis nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

28. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

29. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Užsienietė 2024 m. rugsėjo 16 d. į Vilniaus oro uostą atvyko reisu iš Stambulo. Ji kartu su savimi turėjo (duomenys neskelbtini) pasą. 2024 m. rugsėjo 16 d. VSAT atsisakė leisti jai atvykti kertant sieną, nes ji neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas. 2024 m. rugsėjo 18 d. jai buvo nemokamai pakeisti bilietai iš Vilniaus į Stambulą, bet Užsienietė atsisakė išskristi. 2024 m. rugsėjo 25 d. buvo priimti sprendimai panaikinti Šengeno vizą ir sulaikyti Užsienietę ne ilgiau kaip 48 val.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Užsienietei buvo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2024 m. gruodžio 25 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl Užsienietės grąžinimo ar išsiuntimo. VSAT 2024 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 24S224354 išsiųsti Užsienietę iš Lietuvos Respublikos, uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 24 mėn. ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 24 mėn. 2024 m. spalio 23 d.

Užsienietė pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje. Migracijos departamentas 2024 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 24S244021 priėmė nagrinėti jos prašymą skubos tvarka. 2024 m. lapkričio 8 d. Centras su teikimu dėl Užsienietei, kaip prieglobsčio prašytojai, taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo kreipėsi į teismą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimu tenkino Centro teikimą ir paliko galioti teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Užsienietei taikytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2024 m. gruodžio 25 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jos prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai.

Kartu pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, kad 2024 m. spalio 17 d. buvo įtraukta į pažeidžiamų asmenų sąrašą.

30. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1257-624/2024).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą (be kita ko, aplinkybę, Užsienietės tapatybė yra nustatyta; Migracijos departamentas priėmė sprendimą iš esmės nagrinėti Užsienietės prašymą suteikti prieglobstį, tačiau byloje nėra duomenų, kad prieglobsčio prašymas yra išnagrinėtas; Užsienietė 2024 m. spalio 17 d. įtraukta į pažeidžiamų asmenų sąrašą; byloje nėra duomenų apie tai, jog Užsienietė kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, pažeidinėja apgyvendinimo vietoje galiojančias taisykles; nėra duomenų, leidžiančių vertinti, jog ji nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais) ir pateiktus įrodymus, siekdama užtikrinti gintinų vertybių pusiausvyrą ir esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytam sulaikymo pagrindui, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga pritaikyti Užsienietei jos prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

32. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad egzistuoja pagrindas taikyti Užsienietei švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.). Todėl Užsienietės apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) pilietės N. T. E. N. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimą pakeisti.

(duomenys neskelbtini) pilietei N. T. E. N. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti ją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025 m. kovo 25 d., bet ne ilgiau nei išnyks nustatyti užsienietės kaip prieglobsčio prašytojos sulaikymo pagrindai.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė