b879289a-11ca-4e2c-b488-e0f27e331d1e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1907-340/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27366-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.21 (S)           VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. lapkričio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Jelenos Å iÅ¡kinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo S. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. V. ieÅ¡kinį atsakovui E. V. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – B.

V., B. V., F. V. ir A. V..Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas S. V. pateiktu ieÅ¡kiniu prašė priteisti jo naudai iÅ¡ atsakovo E. V. 8684,50 Lt bei bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės naudai. (b.l. 1-2). Nurodė, kad 2002-08-13 mirė ieÅ¡kovo, atsakovo bei trečiųjų asmenų motina M. V.. Ji nebuvo sudariusi testamento, todėl paveldėti jos palikimÄ turėjo teisę jos įstatyminiai įpėdiniai, t.y. pirmosios eilės įpėdiniai – vaikai.

Pažymėjo, jog palikėja po mirties paliko gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais (malkine, daržine, sandėliu, tvartu, viÅ¡tide, viraline, Å¡uliniu ir lauko tualetu), esančius Piktakonių k., Vilniaus raj. MinėtÄ palikimÄ priėmė atsakovas E. V.. PaaiÅ¡kino, jog visi broliai buvo sutarę, kad atsakovas vienas priims palikimÄ , o po to turtÄ parduos ir padalins visiems pinigus. Tai atsakovas patvirtino ir vieÅ¡ame teismo posėdyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-117-131/2008, kurioje ieÅ¡kovas buvo kreipęsis dėl termino atnaujinimo palikimui priimti.

IeÅ¡kovas nurodė, kad tokiu bÅ«du tarp visų brolių, M. V. pirmosios eilės įstatyminių įpėdinių, buvo sudaryta žodinė sutartis, pagal kuriÄ visi sutarė, kad motinos palikimÄ (namÄ su priklausiniais) priims E. V., o Å¡is nurodytÄ turtÄ parduos ir gautus pinigus padalins lygiomis dalimis. Nors atsakovas motinos palikimÄ priėmė 2006-11-24, tačiau iki Å¡io ieÅ¡kinio pateikimo dienos nevykdo sudarytos sutarties, todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl jo palikimo dalies priteisimo.

Paveldėto turto vertė paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo dienÄ sudarė 52 107 Lt, todėl atsižvelgiant į tai, kad yra Å¡eÅ¡i M. V. pirmosios eilės įpėdiniai, ieÅ¡kovui priklauso 1/6 dalis palikimo vertės, t.y. 8684,50 Lt. Atsakovas E. V. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 26-27). Nurodė, kad 2002-08-13 mirus motinai M. V., atsakovas įstatymo tvarka kreipėsi į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo ir 2006-11-24 gavo Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro iÅ¡duotÄ Paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ .

PaaiÅ¡kino, jog tvarkydamas paveldėjimo reikalus sužinojo, kad paveldėtas namas stovi ant valstybinės žemės, kuriÄ reikėtų iÅ¡pirkti, todėl visi broliai nusprendė namÄ palikti vienam broliui, t.y. atsakovui. Atsižvelgiant į tai, atsakovas iÅ¡pirko 3000 kv.m. žemės sklypÄ už 2971 Lt, sumokėjo 1200 Lt matininkams už atliktus matavimus, turėjo kitų iÅ¡laidų (mokėjimai VÄ® Registrų centras ir kt.). PaaiÅ¡kino, jog su broliais svarstytas klausimas dėl namo pardavimo ir pinigų padalinimo de facto atitinka preliminarios sutarties apibrėžimÄ , t.y.

Å¡alių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sÄ lygomis Å¡alys įsipareigoja ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį. Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių raÅ¡ytinės sutarties sudaryta nebuvo, todėl, remiantis CK 1.93 str. 2 d., įstatymų reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį.

Be to, pabrėžė, jog CK 6.165 str. 2 d. įsakmiai nurodyta, kad raÅ¡ytinės formos reikalavimų nesilaikymas daro preliminariÄ sutartį negaliojančia. PaaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovas nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo; nuo 2008 m., kai ieÅ¡kovas buvo kreipęsis į teismÄ dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, praėjo daugiau nei 6,5 metų.Tretieji asmenys B. V., B. V., F. V. ir A. V. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (b.l. 34-35).

Nurodė, kad 2002-08-13 mirus Å¡alių motinai M. V. visi broliai buvo sutarę, kad dėl palikimo priėmimo kreipsis E. V., kadangi jis iki pat jos mirties jÄ prižiÅ«rėjo ir rÅ«pinosi. PaaiÅ¡kino, jog atsakovas buvo pasiÅ«lęs parduoti tėvų namÄ ir pinigus iÅ¡sidalinti, tačiau kai paaiÅ¡kėjo, jog tėvų namas stovi ant valstybinės žemės ir reikia jÄ iÅ¡pirkti, visi sutarė, kad visÄ tėviÅ¡kę palieka atsakovui E. V..II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ S. V. 1200 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų E. V. naudai (b. l. 66-69).

Teismas nurodė, kad 2006-11-24 atsakovui buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas (b.l. 9), pagal kurį E. V. paveldėjo po M. V. mirties gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, esančius MiÅ¡ko g. 17, Piktakonių k., Vilniaus r. sav., bendros 52 107 Lt vertės (b.l. 32-33). IeÅ¡kovas teisės kreiptis į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo į jam tenkančiÄ palikimo dalį nėra įgyvendinęs, atsakovui iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo neginčijo. 2007-09-17 ieÅ¡kovas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, tačiau teismas 2008-01-15 nutartimi ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimo netenkino (b.l. 10-11), argumentuodamas tuo, jog ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, sudarančias pagrindÄ terminui atnaujinti.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas, per nustatytÄ terminÄ nepriėmęs palikimo (nei faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti, nei kreipęsis dėl jo priėmimo), prarado paveldėjimo teisę, atsakovui iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo neginčijo, todėl neturi teisinio pagrindo reikÅ¡ti reikalavimus dėl kompensacijos priteisimo iÅ¡ atsakovo paveldėtos turto dalies. IeÅ¡kovo argumentÄ dėl žodinės sutarties sudarymo tarp ieÅ¡kovo, atsakovo ir trečiųjų asmenų dėl paveldėto turto pardavimo ir gautų pinigų padalinimo lygiomis dalimis teismas atmetė kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ (CPK 178,185 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas S. V. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ ir tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį visa apimtimi; priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos naudai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas (b. l. 76-78). Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai vertino teisinius santykius, kurie susiklostė tarp Å¡io ginčo dalyvių. Apelianto nuomone, jis palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai jį pradėjęs valdyti, kÄ Ä¯rodo faktas, jog jis tarėsi su kitais įpėdiniais dėl palikimo pasidalinimo.

Atsakovui priėmus palikimÄ , iÅ¡ esmės tarp M. V. pirmosios eilės įpėdinių buvo sudaryta palikimo pasidalinimo sutartis;Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendime nurodė, jog susitarimas dėl palikto nekilnojamojo turto pardavimo ir gautų pinigų pasidalinimo yra neįrodytas, nes nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje. 2008-01-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-117-131/2008 užfiksuota, jog E. V. nurodė, kad su broliais buvo sutaręs, jog sutvarkys visus dokumentus dėl palikimo, kad jie galėtų parduoti turtÄ ir pinigus pasidalinti.

Å io susitarimo nepaneigė nei atsakovas, nei tretieji asmenys.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo B. V. prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ (b. l. 95-89). Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ sprendimÄ , nes apeliantas nori užvaldyti tėvų sodybÄ . Atsakovas rÅ«pinosi tėvais, tuo tarpu apeliantas tiek su broliais, tiek su tėvais retai susitikdavo, klausimų dėl paveldėjimo niekada nekeldavo.

Pažymėjo, jog skunde nurodomi reikalavimai yra nepagrįsti ir prašė juos atmesti, nes atsakovas turi teisę naudotis pastatais ir žemės sklypu, dėl kurių paveldėjimo kreipėsi teisės aktuose nustatyta tvarka.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas E. V. prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ apelianto patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 90-91). Nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, nes jame nurodomos aplinkybės visiÅ¡kai neatitinka tikrovės. Apeliantas nesikreipė į teismÄ dėl juridinio fakto nustatymo, kad palikimÄ jis priėmė pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti.

Apelianto minimas žodinis susitarimas yra niekinis, nes nei apeliantas, nei suinteresuoti asmenys įstatymų nustatyta tvarka palikimo po M. V. mirties nepriėmė ir nuosavybės į paveldimÄ turtÄ neįgijo. Apeliacinis skundas atmetamas. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias Å¡alių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiÅ¡kino ir taikė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp Å¡alių įrodinėjimo naÅ¡tÄ (CPK 176, 185 str.).

Sprendimas teisėtas ir pagrįstas ( CPK 263 str.).Byloje nustatyta, kad 2002-08-13 mirė ieÅ¡kovo S. V., atsakovo E. V. bei trečiųjų asmenų motina M. V.. Atsakovas E. V. 2006-10-24 kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo (b.l. 8). 2006-11-24 atsakovui buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas (b.l. 9), pagal kurį E. V. paveldėjo po M. V. mirties gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, esančius MiÅ¡ko g. 17, Piktakonių k., Vilniaus r. sav., bendros 52 107 Lt vertės (b.l. 32-33). IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog ieÅ¡kovas S. V. 2006-11-24 atsakovui E. V. iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo neginčijo, tačiau 2007-09-17 kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ dėl termino atnaujinimo palikimui priimti.

Teismas 2008-01-15 nutartimi ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimo netenkino (b.l. 10-11), argumentuodamas tuo, jog ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, sudarančias pagrindÄ terminui atnaujinti. IeÅ¡kovas S. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti jo naudai iÅ¡ atsakovo E. V. 8684,50 Lt bei bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės naudai (b.l. 1-2). Nurodė, kad tarp visų brolių, M. V. pirmosios eilės įstatyminių įpėdinių, buvo sudaryta žodinė sutartis, pagal kuriÄ visi sutarė, kad motinos palikimÄ (namÄ su priklausiniais) priims E. V., o Å¡is nurodytÄ turtÄ parduos ir gautus pinigus padalins lygiomis dalimis.

Nors atsakovas motinos palikimÄ priėmė 2006-11-24, tačiau iki Å¡io ieÅ¡kinio pateikimo dienos nevykdo sudarytos sutarties, todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl jo palikimo dalies priteisimo.            Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu atmetė, nurodydamas, jog ieÅ¡kovas per nustatytÄ terminÄ nepriėmęs palikimo, prarado paveldėjimo teisę, atsakovui iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo neginčijo, todėl neturi teisinio pagrindo reikÅ¡ti reikalavimus dėl kompensacijos priteisimo iÅ¡ atsakovo paveldėtos turto dalies.

IeÅ¡kovo argumentÄ dėl žodinės sutarties sudarymo tarp ieÅ¡kovo, atsakovo ir trečiųjų asmenų dėl paveldėto turto pardavimo ir gautų pinigų padalinimo lygiomis dalimis teismas atmetė kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ .           Nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino teisinius santykius, kurie susiklostė tarp Å¡io ginčo dalyvių. Pasak apelianto, jis palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai jį pradėjęs valdyti, kÄ Ä¯rodo faktas, jog jis tarėsi su kitais įpėdiniais dėl palikimo pasidalinimo.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais.          Pažymėtina, jog CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu, t. y. valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius ir pan. Apelianto nurodoma aplinkybė, jog jis palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti, nes tarėsi su kitai įpėdiniais dėl palikimo priėmimo, neįrodo faktinio paveldimo daikto valdymo.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimai nepagrindžia ir neįrodo, jog apeliantas bÅ«tų mokėjęs mokesčius, prižiÅ«rėjęs paveldimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais (malkine, daržine, sandėliu, tvartu, viÅ¡tide, viraline, Å¡uliniu ir lauko tualetu), esančius Piktakonių k., Vilniaus raj.), todėl nėra pagrindo teiginiui, jog paveldimÄ turtÄ apeliantas apskritai valdė ar naudojosi juo, kaip savu. Dėl nurodyto, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog apeliantas priėmė palikimÄ pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti.

Atmetus argumentÄ , jog apeliantas priėmė palikimÄ po motinos M. V. mirties pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, atmestinas ir argumentas, jog atsakovui priėmus palikimÄ , iÅ¡ esmės tarp pirmosios eilės įpėdinių buvo sudaryta palikimo pasidalinimo sutartis. Vadovaujantis CK 5.70 str. 1 d., įpėdiniai paveldėtÄ turtÄ gali pasidalyti bendru sutarimu iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo vieÅ¡ajame registre. Nekilnojamųjų daiktų padalijimas forminamas notarine sutartimi, ji turi bÅ«ti įregistruota vieÅ¡ajame registre.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nei byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, nei Å¡alių paaiÅ¡kinimai nepatvirtina palikimo pasidalinimo sutarties sudarymo, todėl teismas pagrįstai šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ vertino kaip neįrodytÄ .          Skunde apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendime nurodė, kad susitarimas dėl palikto nekilnojamojo turto pardavimo ir gautų pinigų pasidalinimo yra neįrodytas, nes nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje.

Pasak apelianto, 2008-01-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-117-131/2008 yra užfiksuota, jog E. V. nurodė, kad su broliais buvo sutaręs, jog sutvarkys visus dokumentus dėl palikimo, kad jie galėtų parduoti turtÄ ir pinigus pasidalinti.           Pagal CPK 18 str. įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pažymėtina, kad CPK 182 straipsnis numato, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui įsiteisėjus, Å¡alys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų pačių ieÅ¡kinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra iÅ¡nagrinėtas ir iÅ¡spręstas.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v.

UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; kt.).             Įrodinėdamas faktÄ , kad susitarimas tarp įpėdinių dėl turto paveldėjimo ir jo pasidalijimo buvo nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, apeliantas remiasi, jo manymu, prejudiciniais faktais, nustatytais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008-01-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-117-131/2008 (b. l. 10-11). Pasak apelianto, minėtoje nutartyje pažymėta, jog E. V. nurodė, kad su broliais buvo sutaręs, jog sutvarkys visus dokumentus dėl palikimo, kad jie galėtų parduoti turtÄ ir pinigus pasidalinti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas netinkamai aiÅ¡kina prejudicinio fakto sampratÄ , nukrypdamas nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos.  Visų pirma, apeliantas, nurodydamas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008-01-15 nutartyje nurodoma aplinkybė yra prejudicinis faktas, neatsižvelgė į aplinkybę, jog Å¡is faktas nebuvo nustatytas teismo. Susipažinus su minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi matyti, jog faktas, kad „E. V. su visais broliais buvo sutaręs, kad jis sutvarkys visus dokumentus dėl palikimo, kad jie galėtų parduoti turtÄ ir pinigus pasidalinti“, yra nurodytas nutarties apraÅ¡omojoje dalyje.

Å iÄ aplinkybę procesiniuose dokumentuose arba teismo posėdžio metu nurodė atsakovas E. V. ir teismas juos aprašė, tačiau jokiu bÅ«du jų nenustatė pats. Be to, nurodyta aplinkybė nėra konstatuota nutarties motyvuojamojoje ar rezoliucinėje dalyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tam tikrų aplinkybių nurodymas teismo nutartyje dar nesuteikia joms prejudicinės galios.Antra, apeliantas nevertino, ar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008-01-15 nutartyje nustatytas faktas, kuriuo, kaip prejudiciniu, rėmėsi apeliantas, buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis civilinėje byloje Nr. 2-117-131/2008.

Pažymėtina, jog civilinėje byloje Nr. 2-117-131/2008 buvo nagrinėjamas klausimas dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, tačiau nebuvo sprendžiamas klausimas dėl palikėjų susitarimo priėmus palikimÄ , t.y. sprendžiant klausimÄ , ar atnaujinti terminÄ apeliantui S. V. priimti palikimÄ po motinos mirties, esminės reikÅ¡mės neturėjo ir nebuvo vertinamas E. V. teismo posėdžio metu nurodytas faktas apie įpėdinių susitarimÄ dėl palikimo. Minėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008-01-15 nutartyje nurodytomis aplinkybėmis dėl įpėdinių susitarimo parduoti paveldimÄ turtÄ ir pasidalinti pinigus kaip prejudicinėmis.

          Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.          Apibendrinus nustatytas aplinkybes, iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmeta kaip nepagrįstÄ , palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ nepakeistÄ .          Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atsižvelgiant į tai, jog 2014-12-15 Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (b. l.

79) apeliantas 100 procentų atleistas tik nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų (iÅ¡skyrus CPK 88 str. 1 d. 6 ir 9 p. nurodytas bylinėjimosi iÅ¡laidas), vadovaujantis CPK 98 str. 1 d. iÅ¡ apelianto S. V. atsakovo E. V. naudai priteistina 350 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (b. l. 92-93).            Bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes Å¡ios iÅ¡laidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetÄ priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

          Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,n u t a r ė:          Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .         Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo S. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo E. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 350 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Teisėjai                                                                              Virginijus Kairevičius                                                                                                                                                                          Jelena Å iÅ¡kina                                                                                                                                                                                                               Tatjana Žukauskienė