N-575-622-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-622/2012

Teisminio proceso Nr. 4-62-3-00025-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarties Ž. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 10 d. nutartimi Ž. Ž. (toliau – ir Ž. Ž.) skundo, kuriuo jis prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2011 m. sausio 12 d. nutarimą Nr. F459881 (toliau – ir Institucijos Nutarimas), netenkino.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Institucijos Nutarimu Ž. Ž. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1241 straipsnio 1 ir 6 dalis paskirta galutinė 160 Lt (šimto šešiasdešimties litų) nuobauda už tai, kad jis 2010 m. gruodžio 29 d. Savanorių pr. – Birželio 23-osios g. sankryžoje, Kauno mieste, vairuodamas automobilį įvažiavo į sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, be to, policijos pareigūnui sustabdžius transporto priemonę, jis neįjungė automobilio avarinės šviesos signalizacijos, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 78.11 ir 97.3 punktų reikalavimus.

Pažymėjo, jog nors Ž. Ž. neigė padaręs jam inkriminuojamus pažeidimus, jo kaltė buvo įrodyta administraciniu teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei liudytojų R. Z. ir N. V. parodymais. Akcentavo, jog nors liudytojai tiesiogiai nematė, koks šviesoforas degė pareiškėjui prieš jam įvažiuojant į sankryžą, tačiau aplinkybę, jog jam degė raudonas šviesoforo signalas nustatė pagal kitų tos sankryžos šviesoforų signalų veikimą. Nurodė, jog šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems, atitinka jų tarnybiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, todėl teismui jais netikėti nėra pagrindo, be to, aplinkybių, jog pareigūnai būtų šališki pareiškėjo atžvilgiu administracinėje byloje nenustatyta.

Pažymėjo ir tai, jog liudytojų N. V. ir R. Z. parodymus patvirtina įmonės „Eismo juosta“ teismui pateikta minėtos sankryžos schema ir šios sankryžos šviesoforų darbo režimo programos fazių diagrama, iš kurios matyti, jog tuo metu, kai automobiliams, važiuojantiems Savanorių pr. į centrą (2 pozicija, kuri atitinka policijos automobilio važiavimo maršrutą) užsidega žalias šviesoforo signalas, automobiliams, važiuojantiems Savanorių pr. nuo centro (1 pozicija, atitinkanti Ž. Ž. važiavimo maršrutą) užsidega raudonas šviesoforo signalas.

Pridūrė, jog ties Birželio 23-osios g. pėsčiųjų perėja (7 pozicija) raudono signalo įsijungimas sutampa su 1-oje pozicijoje esamu geltonu šviesoforo signalu, draudžiančiu įvažiavimą į sankryžą (KET 78.7 p.), o po trijų sekundžių užsidega raudonas signalas. Padarė išvadą, jog diagramos ir schemos duomenys atitinka liudytojų parodymuose nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis įvažiavo į sankryžą, degant raudonam šviesoforo signalui. Taip pat nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime neįvardinta draudžiamo šviesoforo signalo spalva (raudona) pažeidimo nepaneigia, nes protokole nurodyta, jog buvo pažeistas KET 78.11 punktas, kuriame nurodyta, jog raudonas signalas draudžia eismą.

Pridūrė, jog Ž. Ž. nurodyta aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas kaip liudytojas kartu važiavęs keleivis E. A. Ž. taip pat neįrodo ginčijamo nutarimo neteisėtumo, nes kreipdamasis į teismą su skundu Ž. Ž. pateikė visus jo nuomone reikšmingus įrodymus bei galėjo duoti paaiškinimus. Nurodė, jog Ž. Ž. pripažino, kad būnant policijos tarnybiniame automobilyje pamatė, kad jo automobilyje avarinė signalizacija neįjungta, tačiau teigė, jog ją išjungė keleivis. Teismas įvertino, jog tai neturi teisinės reikšmės pažeidimo kvalifikacijai, be to, tai paneigia liudytojų N. V. ir R.

Z. parodymai, o paties Ž. Ž. bei jo tėvo ir advokato E. A. Ž. keliamą versiją teismas laikė siekiu išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėjo ir tai, jog Ž. Ž. paskirta administracinė nuobauda paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, į pareiškėjo asmenybę, atitinka administracinių nuobaudų skyrimo tikslus (ATPK 20 str., 30 str., 302 str.).

II. Ž. Ž., nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 47 – 48), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutartį ir Institucijos Nutarimą panaikinti bei bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog Kauno apygardos administracinis teismas tinkamai neišnagrinėjo ir negalėjo išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos, nes išankstinį prioritetą skyrė policijos pareigūnų parodymams. Akcentuoja, jog teismas neatkreipė dėmesio į tą aplinkybę, jog policijos pareigūnų R. Z. ir N. V. surašyti 2010 m. gruodžio 29 d. tarnybiniai pranešimai vienas nuo kito yra nusirašyti. Taip pat nurodo, jog pagal teismo nutartyje aptariamą sankryžoje veikiančių šviesoforų schemą iš tikrųjų policijos pareigūnai R.

Z. ir N. V. iš savo pozicijos, kurioje tuo metu stovėjo jų automobilis, jam įvažiuojant ir pervažiuojant Savanorių pr. sankryžą nuo Kauno miesto centro link Lukšio g. kryptimi, niekaip negalėjo matyti, kokios spalvos signalus jam rodė šviesoforas. Teigia, jog iš byloje esančios šviesoforo programos fazių diagramos nustatoma, kad jam važiuojant Savanorių pr. nuo centro (diagramos pozicija Nr. 1), jam rodomas žalias šviesoforo signalas, o priešinga kryptimi Savanorių pr. į centrą (diagramos pozicija Nr.

2) laukiančių važiuoti pareigūnų automobiliui rodomas raudonas šviesoforo signalas. Tikina, jog iš karto galima pasakyti, kad pareigūnų automobiliui raudonas šviesoforo signalas rodomas (pozicijos Nr. 1 ir 2) ir tada, kai jam važiuojant nuo centro link Lukšio g. rodomas žalias mirksintis signalas ir net tada, kai jam užsidega geltonas signalas. Todėl mano, jog policijos pareigūnai negalėjo tiesiogiai matyti, koks šviesoforo signalas buvo rodomas jam įvažiuojant į sankryžą (iš tikrųjų tuo metu į sankryžą jis įvažiavo per žalią mirksintį šviesoforo signalą).

Taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai nurodo, kad, pasak policijos pareigūnų, jie pagal kitų šviesoforų signalų veikimą nustatė, jog jis į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Argumentuoja, jog kitų šviesoforų signalų pareigūnai niekaip negalėjo matyti, nes pareigūnas R. Z. nurodo stebėjęs pėstiesiems perėjoje per Birželio 23-osios g. (diagramos ir schemos pozicija 7) įrengtą šviesoforą, tačiau šis šviesoforas stovi statmenai į pėsčiųjų perėją ir jį nuo kitų krypčių dengia pailgas kraštais žemyn lenktas skardinis gaubtelis.

Priduria, jog būtent šis apsauginis gaubtelis užstoja pėstiesiems rodomą signalą nuo vairuotojų, kad jo nematytų ir nesupainiotų su jiems rodomais signalais. Pažymi ir tai, jog žalias mirksintis signalas, kuriam degant jis įvažiavo į sankryžą, veikė pagal pateiktą diagramą tik 3 sekundes, o ir visas jo važiavimas per sankryžą ir truko tris sekundes, todėl net norėdami pareigūnai per tą laiką nebūtų galėję stebėti jo automobilio, stebėti kitu kampu nukreipto pėstiesiems įrengto šviesoforo (pozicija Nr. 7), ir, kaip teigia jie patys, padaryti savo išvadą pamačius raudoną blyksnį ant geltono šviesoforo gaubtelio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Ž. Ž., be kita ko, administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 1241 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad į sankryžą įvažiavo ir pravažiavo degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Apeliantas neigia savo kaltę, motyvuodamas tuo, jog jis į sankryžą įvažiavo mirksint žaliam šviesoforo signalui.

Pridurtina, jog Ž. Ž. administracinėn atsakomybėn taip pat buvo patrauktas ir pagal ATPK 1241 straipsnio 6 dalį, t. y. už tai, kad policijos pareigūnams sustabdžius transporto priemonę, neįjungė automobilio avarinės šviesos signalizacijos, tačiau ginčo dėl šio pažeidimo jis iš esmės nekelia ir apeliaciniame skunde nenurodo nesutikimo su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal šį ATPK straipsnį motyvų.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Ž. Ž. pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 1241 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atmesdamas pareiškėjo skundą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto iškelta versija, jog jis važiavo mirksint žaliam šviesoforo signalui, yra visiškai paneigta byloje surinktų įrodymų visuma ir laikytina jo gynybos pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Byloje pateikta sankryžos schema (b. l. 27) ir sankryžos programos fazių diagrama (b. l. 26), kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, patvirtina, jog kai į Savanorių pr. važiuojantiems automobiliams, kur buvo ir policijos ekipažas, užsidega žalias šviesoforo signalas, automobiliams, važiuojantiems Savanorių pr. nuo centro (Ž. Ž. pozicija) užsidega raudonas šviesoforo signalas. Vertinant šias aplinkybes kartu su pareigūnų parodymais, duotais teismo posėdžio metu (b. l. 32 – 35), darytina išvada, kad Ž. Ž., važiavusiam Savanorių pr. nuo centro, negalėjo degti leidžiantis eismą šviesoforo signalas. Pažymėtina, jog minėtų pareigūnų parodymai buvo nuoseklūs, joks jų išankstinis suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkalbėti apeliantą nenustatytas, be to, byloje išsiaiškinta, jog jie turi ilgametę patirtį bei ginčo sankryža – jiems gerai pažįstama. Atsižvelgus į tai, teismas pagrįstai vadovavosi objektyviais bylos duomenimis bei minėtų pareigūnų parodymais. Tuo tarpu tai, jog pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra panašūs, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrindo abejoti jų objektyvumu nesuteikia, nes pažymėtina, jog panašūs savo turiniu tarnybiniai pranešimai surašyti toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku buvusių pareigūnų atspindi ne jų šališkumą, bet vienodą situacijos vertinimą. Be to, tie apelianto motyvai, esą pareigūnai negalėjo tiesiogiai matyti, koks šviesoforo signalas buvo rodomas jam įvažiuojant į sankryžą, taip pat jie negalėjo stebėti kitų šviesoforų signalų, vertintini kritiškai, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinė versija, sukurta siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priimta nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Jos keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo

144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Ž. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius