2022-09-07 Nr. AB-22077-3-61-3-04347-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-258-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04347-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė priteisti iš Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), (toliau – ir atsakovo atstovas) 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. gruodžio 13 d. jis patyrė neturtinę žalą, nes 2020 m. rugsėjo 8 d. atvykus į Vilniaus PN iš jo buvo paimta asmeninė plaukų kirpimo mašinėlė ir padėta į daiktų saugojimo sandėlį, nors pareiškėjas rodė, kad kirpimo mašinėlė yra leista medikų, kadangi pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini) ir teikė turimą medicininę pažymą raštu, taip pat prašė ir žodžiu. Iš pradžių buvo suabejota įrašais, esančiais medicinos knygelėje, kad pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini) ir buvo pasiūlyta vykti į laisvės atėmimo vietų ligoninę, kad nustatytų ar tikrai pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini), ką jis ir padarė. Pareiškėjui grįžus iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės su naujai gauta pažyma, kurioje patvirtinta, jog pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini) ir jam reikia naudotis asmeninėmis higienos priemonėmis, atsakovas tyčia pradėjo vilkinti procesą ir tyčiniais veiksmais atsisakė suteikti pareiškėjui pagalbą, kad jis galėtų bent šiek tiek sumažinti savo nemalonius pojūčius ir išgyvenimus. Gydytojas 2020 m. spalio 15 d. išrašė medicininę pažymą Nr. 214, vėliau pareiškėjas atskiru prašymu gavo 2020 m. gruodžio 1 d. medicininį pažymėjimą Nr. 275 ir pirmąją pažymą įteikė Vilniaus PN Socialinės reabilitacijos skyriaus pareigūnei kartu su prašymu leisti jam naudotis asmenine plaukų kirpimo mašinėle. Pareigūnas privalėjo prašymą su medicinine pažyma teisės aktų nustatyta tvarka užregistruoti, tačiau prašymas keletą dienų vis keliavo iš rankų į rankas neužregistruotas, todėl pasimetė. Pareiškėjui buvo gražinta tik medicininė pažyma ir buvo paaiškinta, kad Vilniaus PN saugumo valdymo specialistas pareiškėją artimiausiu metu išsikvies, tą pačią dieną pareiškėją išsikvietė Vilniaus PN saugumo valdymo specialistas ir liepė pareiškėjui parašyti prašymą iš naujo ir jam asmeniškai pateikti.

3. Pareiškėjas akcentavo, kad serga (duomenys neskelbtini), dėl kurios (duomenys neskelbtini), todėl tenka nuolat tepti įvairiais vaistiniai tepalais išrašytais gydytojų bei savo įsigytais kremais. Norint palaikyti asmeninę higieną jam reikia turėti savo asmeninę plaukų kirpimo mašinėlę. Jeigu pareiškėjas kerpasi su bendra plaukų mašinėle, atsiranda (duomenys neskelbtini), taip pat pasireiškia (duomenys neskelbtini), papildomai atsiranda labai didelis (duomenys neskelbtini), dėl ko pareiškėjas galvos odą nusidrasko iki kraujo. Tepant odą vaistiniais tepalais ir savo kremais, plaukus reikia kirpti trumpai, o, kuomet pareiškėjas kerpasi su bendra kirpimo mašinėle, tenka išgyventi labai nemalonius ir skaudžius pojūčius, be to, kerpantis dažnai šie nemalonūs pojūčiai dar labiau sustiprėja, todėl pareiškėjas negali išsimiegoti, nes prabunda iš miego dėl (duomenys neskelbtini). Kai pareiškėjas naudoja savo kirpimo mašinėlę, visi šie nemalonūs pojūčiai ženkliai sumažėja, todėl, atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), buvo nuspręsta leisti jam įsigyti savo kirpimo mašinėlę, kurią nupirko artimieji ir perdavė, kad pareiškėjas galėtų sumažinti savo galvos (duomenys neskelbtini) ir nemalonius pojūčius.

4. Pareiškėjo teigimu, atsakovo atstovas, kaip viešojo administravimo subjektas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovas neveikimu pažeidė pareiškėjo subjektines teises. Šis pažeidimas atsakovo atstovui buvo nesunkiai išsprendžiamas, tik reikėjo parodyti supratingumą ir žmogiškumą, parodyti iniciatyvą neperžengiant įstatymų ir Vilniaus PN tokią galimybę turėjo, tačiau nenorėjo elgtis taip kaip privalėjo. Dėl tokių atsakovo atstovo veiksmų buvo pažemintas pareiškėjo orumas, patyrė žalingą poveikį sveikatai, buvo sukeltas fizinis skausmas, visą laiką pareiškėjas kentėjo labai nemalonius paūmėjusios ligos simptomus, jam atsirado nenuolatinė depresija, sutriko miegas, jis išgyveno didelę dvasinę kančią, diskomfortą, todėl visai tai yra pakankama, kad patirta neturtinė žala būtų atlyginta pinigine išraiška, o deliktinei atsakomybei atsirasti egzistuoja visos būtinos sąlygos.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas Vilniaus PN direktoriaus 2020 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 7-296 „Dėl nuteistųjų perkėlimo į drausmės grupę“ iš paprastos grupės buvo perkeltas į drausmės grupę. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 92 straipsnyje nustatyta nuteistųjų teisė turėti asmeninius daiktus. BVK 92 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas gali leisti turėti ir kitų asmeninių daiktų, jei tai sudarytų sąlygas gerinti nuteistųjų sveikatą ir gerovę, tik nuteistiesiems, bausmę atliekantiems atviroje kolonijoje ir pusiaukelės namuose. Minėtas įstatymas, nuteistiesiems, bausmę atliekantiems pataisos namuose, tokių išimčių netaiko. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, Taisyklės) III skyriuje yra nurodyti nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiami įsigyti ir turėti asmeniniai daiktai, tačiau elektrinių plaukų kirpimo mašinėlių įsigijimas ir turėjimas nuteistiesiems nėra numatytas. Šio daikto pagal įstatymą negali turėti nei vienas nuteistasis, nepriklausomai nuo to, kurioje grupėje nuteistasis yra. Kadangi pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai nebuvo leidžiama turėti šio daikto, todėl ir jo asmens sveikatos knygelėje nėra išrašo, jog sveikatos priežiūros specialistai būtų surašę pažymą dėl asmeninės plaukų kirpimo mašinėlės turėjimo.

7. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Vilniaus PN Turto valdymo skyriuje yra patvirtintas kirpėjo etatas. Vilniaus PN kirpykloje dirba Vilniaus PN direktoriaus įsakymu patvirtintas nuteistasis, kuris atitinka pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus ir yra pasitikrinęs sveikatą bei išmanantis sanitarinius – higieninius reikalavimus, keliamus kirpėjui. Vilniaus PN kirpėjas pagal įstaigoje patvirtintą grafiką kerpa visų būrių, drausmės grupės bei kamerų tipo patalpoje esančius nuteistuosius.

8. Atsakovo atstovas akcentavo, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių Vilniaus PN administracijos pažeidimų. Pareiškėjas teismui nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų, kad Vilniaus PN administracija savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidę jo teises ar teisėtus interesus. Pataisos įstaigos privalo užtikrinti tinkamą režimą, todėl Vilniaus PN vadovaujasi įstatymais ir kitais galiojančiais teisės aktais. Šiuo atveju pareiškėjo teisę turėti plaukų kirpimo mašinėlę apribojo įstatymas, o ne Vilniaus PN administracija.

9. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo paremtas tik samprotavimais ir prielaidomis. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir paaiškinimų dėl jam tariamai padarytos žalos. Pareiškėjas skunde visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų tariamų pažeidimų ir jam padarytos turtinės žalos. Be to, pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, todėl nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjo D. S. skundą atmetė.

11. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas Vilniaus PN direktoriaus 2020 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 7-296 „Dėl nuteistųjų perkėlimo į drausmės grupę“ buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę (6D kamera). Pareiškėjas neturtinę žalą kildina už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. gruodžio 13 d., nes jam nebuvo suteikta teisė turėti savo asmeninę kirpimo mašinėlę ir dėl to, kaip pareiškėjas teigia, buvo pažemintas jo orumas, jis patyrė žalingą poveikį sveikatai, buvo sukeltas fizinis skausmas, jis visą laiką kentėjo labai nemalonius paūmėjusios (duomenys neskelbtini) simptomus, atsirado nenuolatinė depresija, sutriko miegas, jautė didelę dvasinę kančią, diskomfortą.

12. Įvertinęs BVK 92 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 2 dalies, Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 22 punkto nuostatas, teismas pažymėjo, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato teisės nuteistiesiems bausmę atliekant drausmės grupėje turėti elektrines plaukų kirpimo mašinėles. Teismas vertino, kad į bylą pateiktas 2019 m. rugpjūčio 22 d. medicininis pažymėjimas, iš kurio matyti, jog pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini) ir vartoja (duomenys neskelbtini) gydymui skirtus tepalus, nepatvirtina, jog medicininiais gydymo tikslais pareiškėjui būtina (ar rekomenduotina) naudoti savo asmeninę plaukų kirpimo mašinėlę. Įvertinęs tai, teismas konstatavo, kad Vilniaus PN administracija, paimdama iš pareiškėjo asmeninę kirpimo mašinėlę, kurios turėti pareiškėjas neturi teisės, vadovaujantis BVK ir Taisyklių nuostatomis, veikė teisėtai.

13. Nenustatęs neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK)) 6.271 str.).

III. 14. Pareiškėjas D. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą ir iš naujo išnagrinėti administracinę bylą dėl neturtinės žalos priteisimo, įvertinant visas aplinkybes bei atsakant į visus pareiškėjo keliamus klausimus bei priimant teisingą ir sąžiningą sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo, nagrinėjant apeliacinį skundą, suteikti galimybę jam dalyvauti teismo posėdyje.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo argumentais bei mano, kad priimtas sprendimas yra neteisingas, teismas tinkamai neįvertino byloje keliamų klausimų. Pareiškėjas akcentuoja, kad skunde kaip vieną iš pagrindinių argumentų jis nurodė tai, jog 2020 m. rugsėjo 8 d. atvykus į Vilniaus PN iš Pravieniškių PN-AK iš jo buvo atimta plaukų kirpimo mašinėlė ir neleista ja naudotis, nors ją įsigijo būdamas įkalinimo įstaigoje, tarpininkaujant gydytojai, Pravieniškių PN-AK direktoriui, atsižvelgiant į tai, kad dėl (duomenys neskelbtini) būtina ypatingai rūpintis savo sveikata bei palaikyti švarą. Remdamasis medikų išvadomis pareiškėjas įsigijo ir artimieji jam perdavė plaukų kirpimo mašinėlę, tačiau atsakovas neatsižvelgė nei į medikų išvadas, nei į faktines aplinkybes ir tyčia neleido jam naudotis asmenine plaukų kirpimo mašinėle ir taip neužtikrino saugių sveikatai kalinimo sąlygų bei sukėlė neigiamą poveikį jo sveikatai.

16. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas vertino labiau atsakovo argumentus, nors pareiškėjas su skundu pateikė medikų išvadas, pagal kuris jam buvo leista įsigyti asmeninę plaukų kirpimo mašinėlę, ir medikų pažymas, kad serga (duomenys neskelbtini), bei laisvės atėmimo vietų ligoninės dermatologo rekomendacijas naudoti savo asmenines higienos priežiūros priemones. Pasak pareiškėjo, kalinimo sąlygos turi būti vienodos visose pataisos įstaigose, tačiau šiuo atveju taip nėra. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, suteikė galimybę atsakovui daryti neigiamą įtaką pareiškėjo sveikatai ir nevykdyti įsipareigojimų sudaryti saugias kalinimo sąlygas.

17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad byloje esantys dokumentai ir kiti rašytiniai įrodymai buvo įvertinti pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovo atstovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu bei pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde yra pateikiami analogiški argumentai kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, kurie pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų jo laikymo sąlygų Vilniaus PN nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. gruodžio 13 d., atlyginimo. Byloje taip pat pareikštas reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo, atsakovo atsiliepimo į skundą argumentus, kitą bylos medžiagą, skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad Vilniaus PN administracija, paimdama iš pareiškėjo asmeninę plaukų kirpimo mašinėlę, kurios turėti pareiškėjas neturi teisės, vadovaujantis BVK ir Taisyklių nuostatomis, veikė teisėtai. Teismas, nenustatęs neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje keliamų klausimų, todėl prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir iš naujo išnagrinėti administracinę bylą. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis su skundu pateikė medicininę pažymą, pagal kurią jam buvo leista įsigyti asmeninę plaukų kirpimo mašinėlę, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjas prašo, nagrinėjant apeliacinį skundą, suteikti galimybę jam dalyvauti teismo posėdyje, t. y. prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepagrindė iš esmės jokiais argumentais, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo taikyti išimtį iš nustatytos bendrosios taisyklės ir byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

25. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. atvykus į Vilniaus PN iš jo buvo paimta asmeninė plaukų kirpimo mašinėlė ir padėta į daiktų saugojimo sandėlį bei neleista ja naudotis nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. gruodžio 13 d. Nagrinėjamoje byloje dėl šių faktinių aplinkybių ginčo nėra (atsakovo atstovas jų neneigia). Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus PN direktoriaus 2020 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 7-296 „Dėl nuteistųjų perkėlimo į drausmės grupę“ pareiškėjas buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę (6D kamera) (b. l. 19).

26. Nuteistųjų teisė pataisos įstaigoje turėti asmeninių daiktų įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnyje (2020 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. XIII-3023 redakcija). Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę turėti maisto produktus (išskyrus maisto produktus, kuriuos prieš vartojimą būtina termiškai apdoroti), laikraščius, žurnalus, knygas, drabužius, avalynę, patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, barzdaskutę, higienos ir kanceliarijos reikmenis ir kitus daiktus. Pagal to paties straipsnio 1 dalies 3 punktą, drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę turėti šviežius vaisius ir daržoves, drabužius, avalynę, higienos ir kanceliarijos reikmenis. BVK 92 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms grupėms priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašai nustatomi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. Atviroje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas gali leisti turėti ir kitų asmeninių daiktų, jei tai sudarytų sąlygas vykdyti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, gerintų jų sveikatą ir gerovę.

27. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 21, 22 punktuose detalizuotas paprastajai ir drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą) leidžiamų įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti asmeninių daiktų sąrašas, kuriame plaukų kirpimo mašinėlė nenurodyta.

28. Kadangi ginčo laikotarpiu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumatė teisės nuteistiesiems bausmę atliekant paprastojoje ir drausmės grupėje turėti plaukų kirpimo mašinėlę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo atstovas, paimdamas iš pareiškėjo asmeninę plaukų kirpimo mašinėlę ir neleisdamas jos turėti, neteisėtų veiksmų neatliko.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo atsižvelgta į jo pateiktą medicininę pažymą, pagal kurią jam buvo leista įsigyti asmeninę plaukų kirpimo mašinėlę. Iš pareiškėjo su skundu pateikto 2019 m. rugpjūčio 22 d. medicininio pažymėjimo (b. l. 10) matyti, kad jame nurodyta medikų išvada, jog pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini) ir vartoja (duomenys neskelbtini) gydymui skirtus tepalus, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šis medicininis pažymėjimas nepatvirtina, jog medicininiais gydymo tikslais pareiškėjui būtina (ar rekomenduotina) naudoti savo asmeninę plaukų kirpimo mašinėlę.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Vilniaus PN sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų faktus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog byloje nenustatyta viena iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo (jo atstovo) neteisėti veiksmai, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą negali būti patenkintas.

31. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo prieisimo, negali būti tenkinamas ir jo išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

32. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Dainius Raižys