b876f4b5-e4c2-4897-aa23-868af729bdf0 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-929-436/2016Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00940-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.1.14.; 3.3.1.18. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 1 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Mindaugo Šimonio, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių A.

K. ir L. Z. apeliacinius skundus dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1175-753/2015 pagal ieÅ¡kovės N. V. ir V. M. ieÅ¡kinį atsakovams A. K., V. K. bei L. Z., trečiajam asmeniu G. S., dėl 2013 m. spalio 31 d. panaudos sutarties pripažinimo niekine. Teismas n u s t a t ė:I.             Ginčo esmė I. N. V. ir V. M. teismui pateiktame ieÅ¡kinyje prašė pripažinti atsakovų A. K., V. K. bei L. Z. 2013 m. spalio 31 d. pasiraÅ¡ytÄ panaudos sutartį niekine, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.80 straipsniu, kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantį sandorį ir/arba vadovaujantis Civilinio kodekso 1.87 straipsniu kaip apsimestinį sandorį.

Taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovų visas ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. spalio 31 d. panaudos sutarties dalį pagal kuriÄ A. K. ir V. K. (panaudos davėjai) iki 2016 m. spalio 30 d. L. Z. (panaudos gavėjui) perdavė neatlygintinai naudotis 7/12 dalis pastatų: (duomenys neskelbtini).

Taip pat teismas priteisė ieÅ¡kovui V. M. iÅ¡ atsakovų A. K. ir V. K. po 315,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų dalį iÅ¡ kiekvieno; priteisė atsakovei A. K. iÅ¡ ieÅ¡kovų V. M. ir N. V. po 77,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų dalį iÅ¡ kiekvieno; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų V. M. ir N. V. po 17,37 Eur valstybei už antrinę teisinę pagalbÄ suteiktÄ atsakovei L. Z.. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai V. M. ir N. V. bei atsakovai A. ir V. K. yra bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo (duomenys neskelbtini) bendraturčiai.

Naudojimosi pastatais tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta.Atsakovai A. K. ir V. K. 2013 m. spalio 31 d. su atsakove L. Z. sudarė panaudos sutartį, pagal kuriÄ A. K. ir V. K. iki 2016 m. spalio 30 d. L. Z. perdavė neatlygintinai naudotis 7/12 dalimi pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Bylos Å¡alys neginčija aplinkybės, kad sudarant raÅ¡ytinę panaudos sutartį nebuvo gautas bendraturčių sutikimas ir, kad naudojimosi ginčo namu ir kitais pastatais sutartis nebuvo ir nėra sudaryta. IÅ¡ atsakovės A.

K. paaiškinimų, teismas nustatė, kad ji laiko save teisėta viso anksčiau nurodyto turto savininke. Ji teigia, kad ieškovai nepageidavo remontuoti ginčo namo, buvo pasyvūs paveldėto turto atžvilgiu. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų teismas nustatė, jog A. K. kartu su V. K. priklauso 7/12 ginčo namo ir pastatų dalis, likusiems bendrasavininkams bendrai – 5/12. Nekilnojamojo turto registre 1/4 visų minėtų pastatų dalis įregistruota mirusios I. J. vardu (b. l. 107–111), tačiau jos duktė trečiasis asmuo G.

S. palikimo nėra priėmusi (b. l. 129–134). 3/12 ginčo namo bei pastatų dalių priklausomybė kol kas nėra aiÅ¡ki, nes teisme dar nėra iÅ¡spręstas termino paveldėjimui po I. J. mirties jos dukteriai G. S. atnaujinimo klausimas. Bendraturčių sutarimas reikalingas apskritai – nepriklausomai nuo turimos dalies, todėl teismas konstatavo, kad ir sutikimas panaudai privalomas, neatsižvelgiant į turimÄ bendros nuosavybės dalį. Teismas pažymėjo, kad namo bendras plotas yra 48,59 m2, gyvenamasis – 25,19 m2; didesniojo kambario plotas – 18,98 m2, mažesniojo ir virtuvės – 6,21 m2 bei 6,47 m2, todėl leisdami L.

Z. naudotis didesniuoju kambariu A. ir V. K. leido jai naudotis didesne dalimi patalpų nei jiems patiems priklauso. Nesant nustatytos naudojimosi ginčo namu tvarkos, jame gyvenant L. Z. be kitų bendrasavininkų sutikimo, yra pažeidžiamos jų teisės. Vien tas argumentas, kad namÄ reikia vėdinti, kÅ«renti, prižiÅ«rėti jo aplinkÄ , negali bÅ«ti pagrindas be bendraturčių sutikimo atsakovų sudaryti panaudos sutartį ir pateisinimas L. Z. neatlygintinai gyventi didesnėje, nei panaudos davėjams priklauso, ginčo namo dalyje.Byloje nustatęs faktines aplinkybes, kad panaudos sutartis buvo sudaryta pažeidžiant CK 4.75 str., t. y. be bendraturčių sutikimo dalyje dėl gyvenamojo namo ir pastatų, neaptarus naudojimosi tvarkos, naudojantis ne tik atsakovams A.

K. bei V. K., bet ir kitiems bendraturčiams priklausančiomis ginčo namo dalimis, teismas konstatavo, kad nėra suformuotas panaudos objektu galintis bÅ«ti daiktas. Todėl tokiÄ Å¡alių sudarytÄ panaudos sutartį dalyje dėl gyvenamojo namo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini ) perdavimo panaudai laikė niekine ir negaliojančia (CK 1.80 str. 1 d.).Teismas nustatė, jog A. ir Valerijus K. L. Z. ginčo sutartimi panaudai yra perdavę ir 5,83 aro žemės sklypo dalį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgdamas į tai, jog minėtas 0,1002 ha žemės sklypas priklauso atsakovams ir valstybei, o ieÅ¡kovai nėra nei žemės sklypo savininkai, nei naudotojai, ieÅ¡kinį dėl panaudos sutarties pripažinimo niekine 5,83 aro žemės sklypo dalyje atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė A. K. praÅ¡o KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Jeigu teismas nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintÄ sprendimo negaliojimo pagrindÄ , praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:Sprendime nepagrįstai teigiama, kad atsakovai yra sudarę visos bendrosios dalinės nuosavybės panaudos sutartį. Kaip matyti iÅ¡ panaudos sutarties teksto, panaudai perduota tik atsakovams K. tenkanti bendrosios dalinės nuosavybės turto dalis.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieÅ¡kovas V. M. pripažino, kad yra užėmęs ir naudojasi mažesniuoju gyvenamojo namo kambariu (6,21 m2), kuris iÅ¡ esmės atitinka ieÅ¡kovų turimÄ dalį bendrojoje nuosavybėje ir kuriame laikomi ieÅ¡kovų daiktai (visiÅ¡kai tiksliai statinio naudojimo dalių neįmanoma nustatyti, nes name yra du kambariai, kurių plotÄ pakeisti nėra galimybės), o panaudos gavėja L. Z. patvirtino, kad ji Å¡iuo mažesniuoju kambariu nesinaudoja. Net ir nesant tarp namo bendraturčių patalpų pasidalinimo naudotis sutarties, tokia patalpų naudojimo tvarka faktiÅ¡kai yra susiformavusi.IeÅ¡kovams neprižiÅ«rint jiems priklausančios namo dalies, A.

K., nereikalaudama iÅ¡ ieÅ¡kovų jokio atlygio, iÅ¡ esmės organizavo viso statinio priežiÅ«rÄ (remontÄ , apkÅ«renimÄ ), nors panaudai buvo atiduota tik K. priklausanti namo dalis. L. Z. prižiÅ«rėjo visÄ statinį, tačiau ieÅ¡kovams tenkančia namo dalimi – mažesniuoju kambariu, nesinaudojo. Teismo teiginys, kad bendraturčių teises reikia įgyvendinti įstatymų nustatyta tvarka, be abejonės, teisingas, tačiau Å¡alims konfliktuojant, bylinėjimasis dėl namo priežiÅ«ros organizavimo vyktų ilgai, o statinius prižiÅ«rėti reikia nuolat.

Be to, organizuodami namo priežiÅ«rÄ be tÄ namÄ neprižiÅ«rinčių bendraturčių sutikimo, K. ir veikė pagal įstatymÄ . CK 4.76 straipsnis nustato, kad jeigu bendraturtis nevykdo savo pareigos tvarkyti ir iÅ¡laikyti bendrÄ turtÄ , tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo (prižiÅ«rėdami turtÄ ) atlyginimÄ . Tai yra, vienam iÅ¡ bendraturčių nesirÅ«pinant bendrÄ ja nuosavybe, kiti bendraturčiai gali pasirÅ«pinti visa bendrÄ ja nuosavybe ir gauti už tai atlygį.Å alių konfliktas gilus, todėl jie niekada tarpusavio sutarimu nevaldys bendro turto.

A. K. yra pateikusi ieÅ¡kinį dėl turto dalies atidalinimo ir iÅ¡pirkimo (civ. b. Nr.2-3-359/2015). IeÅ¡kovai siekia padaryti šį turtÄ beverčiu. Netgi pirmos instancijos teisimas ieÅ¡kovų elgesyje įžvelgė galimÄ nesÄ Å¾iningumÄ . Ä®statymas neturėtų ginti nesÄ Å¾iningos Å¡alies. Apeliantai mano, kad teismo iÅ¡vados dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo nėra teisingos. CK 4.75 straipsnio 1 dalis iÅ¡ tiesų nustato principÄ â€“ bendrÄ jÄ nuosavybę valdyti, naudoti ir disponuoti visų bendraturčių sutarimu, tačiau Å¡i įstatymo nuostata nėra imperatyvi, t. y. nei Å¡ioje normoje, nei kituose teisės aktuose nėra įsakmiai pasisakyta, kad dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo negavus bendraturčio sutikimo, toks sandoris yra niekinis.

Teismas neteisus ir dėl CK 6.477 straipsnio 3 dalies pažeidimo. Kaip minėta, tarp Å¡alių nusistovėjo bendrosios nuosavybės naudojimo ir valdymo tvarka, kuriÄ teisme pripažino abi Å¡alys, kuomet mažesniuoju namo kambariu naudojasi ieÅ¡kovai. Atsakovė, panaudos gavėja L. Z. Å«kiniais pastatais apskritai nesinaudoja, ji yra K. papraÅ¡yta tik pakÅ«renti gyvenamÄ jį namÄ , todėl ieÅ¡kovų teisės dėl Å«kio pastatų naudojimo taip pat nepažeistos. Tokiu bÅ«du naikinti ginčo sandorį ieÅ¡kinyje nurodytais motyvais teismas neturėjo pagrindo.Bylos ginčas dėl žemės panaudos iÅ¡nagrinėtas neįtraukus į bylÄ valstybę atstovaujančios institucijos – Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Ū.

T. sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.Ginčijama 2013 m. spalio 31 d. panaudos sutartis buvo sudaryta dar iki nuosavybės teisių įregistravimo dabar jau mirusios bendraturtės I. J. vardu. Šios bendraturtės nekilnojamojo turto dalies paveldėtojai dar nėra nustatyti. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas civ. byloje Nr.2-336-359/2015 yra nustatęs, kad I. J. duktė G. S. nėra savo motinos nekilnojamojo turto Lietuvoje paveldėtoja. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. nutartimi (c. b.

Nr.2S-1206-259/2015) paliktas nepakeistas. Pastarojoje byloje suinteresuotais asmenimis dalyvavo ir Å¡ios bylos ieÅ¡kovai V. M. bei N. V., todėl apie paminėtÄ teismo procesinį sprendimÄ jiems yra žinoma. Tačiau, piktnaudžiaudami teise, ieÅ¡kovai Å¡ioje byloje trečiuoju asmeniu patraukė G. S., kuri neturi ir negali turėti jokio suinteresuotumo Å¡ia byla.Pažymi, kad KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teisme A. K. yra iÅ¡kėlusi civilinę bylÄ Nr. e2-1262-548/2015 dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, kurioje siekia nustatyti juridinį faktÄ , kad po I.

J. mirties jos palikimÄ â€“ nekilnojamÄ jį turtÄ Lietuvoje priėmė A. K. motina (I. J. sesuo) J. M. (dabar jau mirusi). Todėl G. S. nelaikytina Å¡ioje civilinėje byloje trečiuoju asmeniu.Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai atmetė atsakovų praÅ¡ymÄ sustabdyti Å¡iÄ bylÄ iki įsiteisės procesinis teismo sprendimas minėtoje KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo civ. byloje Nr.2-3-359/2015, kadangi toje byloje patenkinus ieÅ¡kinį, Å¡ioje byloje ieÅ¡kinio patenkinimas nebetektų prasmės. Taip pat sustabdžius Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ , galimai paaiÅ¡kėtų visi byloje privalantys dalyvauti asmenys.

Apeliaciniu skundu atsakovė L. Z. praÅ¡o KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. A. L. Z. atsiliepime į atsakovės A. K. apeliacinį skundÄ nurodo, kad su jos apeliaciniu skundu sutinka ir praÅ¡o jį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:Pagal CK 1.80 straipsnyje įtvirtintÄ teisės normÄ sandorio negaliojimas siejamas su jo prieÅ¡taravimu imperatyviosioms teisės normoms, t. y. vienareikÅ¡miÅ¡kai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis.

Kasacinio teismo yra pastebėta, kad Å¡iam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sÄ lygas: pirma, kad teisės norma, kuriai prieÅ¡tarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintÄ imperatyvÄ ir kad Å¡io pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimo dalį, netinkamai taikė materialines teisės normas, įtvirtintas CK 1.80 straipsnyje, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, nes neanalizavo, ar CK 4.75 straipsnio norma yra imperatyvi, ar jos pažeidimas lemia 2013 m. spalio 31 d. panaudos sutarties negaliojimÄ .

Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , darytina iÅ¡vada, jog CK 4.75 straipsnyje įtvirtinta teisės norma negali bÅ«ti laikoma imperatyvia, be to, jos pažeidimas nedaro panaudos sutarties negaliojančia. A. K. ir V. K., sudarydami panaudos sutartį su L. Z. dėl jiems priklausančio nekilnojamojo turto dalies, įgyvendino savo teisę disponuoti nuosavybe. KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , tokiÄ A. K. ir V. K. teisę paneigė. Sutuoktiniai A. K. ir V.

K., sudarydami 2013 m. spalio 31 d. panaudos sutartį, neprivalėjo gauti V. M. ir N. V. sutikimo. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeista ir neproporcingai apribota turto savininko teisė disponuoti savo turtu.Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ privalėjo taikyti Civilinio kodekso 4.78 straipsnį, kuriame numatyta bendraturčio teisė disponuoti bÅ«tent jam priklausančia bendrosios dalinės nuosavybės dalimi daikte. Å iuo atveju bendrojoje dalinėje nuosavybėje ginčo laikotarpiu buvo nustatytos idealiosios turto dalys.

Panaudos sutartimi buvo perduota teisė neatlygintinai naudotis ta dalimi nekilnojamojo turto, kuri nuosavybės teise priklausė bÅ«tent atsakovams A. K. ir V. K..Sutinktina su A. K. apeliacinio skundo argumentu, jog KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas nepagrįstai nesustabdė civilinės bylos Nr. 2-1175-753/2015 nagrinėjimo iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3-359/2015. Tokiu atveju sustabdžius bylÄ galima iÅ¡vengti prieÅ¡taringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, sutaupyti proceso dalyvių ir teismo laikÄ bei lėšas, operatyviau iÅ¡nagrinėti bylÄ .

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai V. M. ir N. V. praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti, KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas argumentais:Viena iÅ¡ esminių Å¡ios civilinės bylos aplinkybių yra tai, kad naudojimosi tvarka bendrosios dalinės nuosavybės turtu nėra nustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai vienaÅ¡aliÅ¡kai ir be jokio teisinio pagrindo skirstydami ginčo turto dalis neatsižvelgė į I.

J. nuosavybę. Akivaizdu, jog atsakovai A. ir V. K. net neketino įvertinti tos aplinkybės, kad dalis turto priklauso mirusiai I. J., o jos turto dalies paveldėtoja yra G. S., kuri kreipėsi į KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismÄ su praÅ¡ymu dėl termino priimti palikimui esančiam Lietuvos Respublikoje atnaujinimo (civilinė byla Nr. 2-25-810/2016).Pažymi, jog atsakovės L. Z. nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008 daromos iÅ¡vados pagrindžia bÅ«tent ieÅ¡kovų pozicijÄ dėl sandorio pripažinimo niekiniu.

Å ioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008 nurodoma, jeigu teisės normoje nėra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡to imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiÅ¡kinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektÄ ir interesÄ , kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryÅ¡ius su kitomis normomis ir t. t. (CK 1.9 str.).Teismas priimdamas sprendimÄ rėmėsi aplinkybėmis, jog nebuvo suformuotas panaudos objektu galintis bÅ«ti daiktas, taip pat nebuvo aptarta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka bei buvo naudojamasi ne tik atsakovams, bet ir kitiems bendraturčiams priklausiančia gyvenamojo namo dalimi, įskaitant I.

J. nekilnojamojo turto dalį. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog Å¡ios aplinkybės bei CK 4.75 straipsnio pažeidimas lemia panaudos sutarties pripažinimÄ negaliojančia. Atkreipia dėmesį, kad tai, jog atsakovė A. K. panaudos sutarties pagrindu atsakovei L. Z. leido naudotis visu turtu, o ne 7/12 turto dalimis.IeÅ¡kovai nesutinka su atsakovės A. K. nuomone, kad į Å¡iÄ civilinę bylÄ turi bÅ«ti įtraukta Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministerijos, ir papildomai pažymi, jog patys ieÅ¡kovai pateikė praÅ¡ymus dėl Å¡ios žemės sklypo dalies privatizavimo.

IeÅ¡kovai siekia jiems proporcingai tenkančio minėto žemės sklypo dalį valdyti nuosavybės teise. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Vienas iÅ¡ atsakovės A. K. apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad byloje kilo ginčas ir dėl žemės sklypo, kurios dalis priklauso Lietuvos Respublikai, panaudos. Tačiau byla iÅ¡nagrinėta neįtraukus į bylÄ valstybę atstovaujančios institucijos – Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos. Apeliantės vertinimu, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.Absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstama, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais, t. y. teismo sprendimu turi bÅ«ti nuspręsta dėl tokių asmenų teisių ir pareigų.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra atskleistas įstatymo sÄ vokos ,,teismas nusprendė“ turinys, t. y. nusprendimas suvokiamas kaip asmens teisių ar pareigų nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. V. v. D. M., O. D. M., bylos Nr. 3K-3-103/2010; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O.

L. v. E. L., bylos Nr. 3K-3-391/2009; kt.). Dėl to aukÅ¡tesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimÄ CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokiÄ konkrečiai įtakÄ teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesÄ asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T.

V. v. D. M., O. D. M., bylos Nr. 3K-3-103/2010; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. UAB ,,Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-265/2008; kt.). Kasacinio teismo taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant Å¡iuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali bÅ«ti pripažinta absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T.

V. v. D. M., O. D. M., bylos Nr. 3K-3-103/2010; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015). Nagrinėjamoje byloje ieškovai V. M. ir N. V. teismui pateiktame ieškinyje prašė pripažinti niekine 2013 m. spalio 31 d. panaudos sutartį. Minėta panaudos sutartimi atsakovai A. K. ir V. K. perdavė neatlygintinai naudotis panaudos gavėjai – atsakovei L.

Z. 7/12 dalis pastatų – gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 13). Ši panaudos sutartis 2014 m. liepos 16 d. įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Ieškovai ginčija panaudos sutartį teigdami, kad būdami su atsakovais A. K. ir V. K. nekilnojamojo turto bendraturčiais, nedavė sutikimo sudaryti panaudos sutartį, o tai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro išrašų nustatyta, jog atsakovams A.

K. kartu su V. K. priklauso 7/12 ginčo namo ir kitų statinių dalys. Kitiems bendraturčiams bendrai priklauso 5/12 dalys statinių (I t., b. l. 14–17). 0,1002 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame stovi minėti statiniai, nuosavybės teise priklauso dviem bendraturčiams: 584/1002 dalys priklauso atsakovams V. K. ir A. K., o kitos 418/1002 dalys Lietuvos Respublikai (II t., b. l. 8–9). Å iÄ aplinkybę nustatė ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad ieÅ¡kovai nėra minėto 0,1002 ha žemės sklypo dalies savininkai ar teisėti valdytojai.

Todėl teismas ieškinio dėl panaudos sutarties pripažinimo niekine dalyje dėl 5,83 aro žemės sklypo perdavimo panaudai netenkino. Tokiu būdu, patenkinus ieškovų V. M. ir N. V. ieškinį iš dalies ir pripažinus negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. spalio 31 d. panaudos sutarties, sudarytos atsakovų A. K. ir V. K. su atsakove L. Z., dalį, kuria A. K. ir V. K. (panaudos davėjai) iki 2016 m. spalio 30 d. L. Z. (panaudos gavėjui) perdavė neatlygintinai naudotis 7/12 pastatų: 48,59 m2 bendro ploto, 25,19 m2 gyvenamojo ploto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) panaudos sutarties dalis dėl 5,83 arų žemės sklypo perdavimo neatlygintinai naudotis atsakovei L.

Z. liko galioti.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiu skundžiamu teismo sprendimu pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), dalies bendraturčio – valstybės aterialiųjų teisių ir pareigų, kadangi naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp žemės sklypo bendraturčių – atsakovų ir valstybės nenustatyta. Ä®gyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principÄ , įstatyme draudžiama teismui nagrinėjant bylÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis).

Esant nustatytoms aplinkybėms ir vadovaujantis prieÅ¡ tai minėtais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo, atsakovės A. K. apeliacinio skundo argumentas dėl poreikio konstatuoti absoliutų byloje priimto sprendimo negaliojimo pagrindÄ yra pagrįstas.Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neįtraukdamas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, žemės sklypo bendraturčio – Lietuvos Respublikos (CPK 47 str. 1 d.), kuriÄ pagal Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2001 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos nuostatus, atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos ir nuspręsdamas dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų materialiųjų teisių bei pareigų, Å¡iuo atveju pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , o tai yra pripažįstama absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo buvimas reiÅ¡kia, kad nebuvo tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija nenagrinėja kitų apeliacinių skundų argumentų ir dėl jų nepasisako (CPK 326 str. 1 d. 4 p.). Tačiau kolegijos nuomone iÅ¡ naujo bylÄ nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas turėtų atkreipti dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje 3K-3-449/2011, kurioje, atsižvelgdama į CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų normų turinį, jų paskirtį ir sisteminį loginį ryšį su kitomis bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę reglamentuojančiomis CK normomis, teisėjų kolegija konstatavo, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendro pobÅ«džio principinė nuostata, reglamentuojanti bendraturčių tarpusavio, t. y.

„vidinius“, santykius, kurie yra daiktinio–teisinio pobÅ«džio, susiję su bendraturčių daiktinėmis teisėmis. Å ios CK 4.75 straipsnio 1 dalies normos nereguliuoja bendraturčių „iÅ¡orinių“ santykių su trečiaisiais asmenimis. Pagal CK 4.78 straipsnį kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, iÅ¡nuomoti ar kitu bÅ«du perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visÄ savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse nustatytas iÅ¡imtis.

Å i teisės norma, skirtingai nuo CK 4.75 straipsnio 1 dalies, reguliuoja bendraturčių „iÅ¡orinius“ santykius su trečiaisiais asmenimis ir Å¡ie santykiai pagal savo prigimtį yra prievolinio–teisinio pobÅ«džio (pirkimo–pardavimo, mainų, nuomos, panaudos ir kiti teisiniai santykiai). CK 4.78 straipsnyje nurodytos bendraturčio teisės, tarp jų ir teisė iÅ¡nuomoti visÄ savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, kai naudojimosi bendrÄ ja nuosavybe tvarka buvo nustatyta, yra neribotos ir jų įgyvendinimas niekaip nesuvaržytas, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse nustatytas iÅ¡imtis.

CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatos reglamentuoja bendraturčių tik „vidinius“ santykius ir nereguliuoja jų „iÅ¡orinių“ santykių su trečiaisiais asmenimis. Dėl to CK 4.78 straipsnyje, reguliuojančiame bendraturčių „iÅ¡orinius“ santykius, nurodyta iÅ¡imtimi, kuri varžytų (ribotų) bendraturčio teisę laisvai iÅ¡nuomoti savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, negali bÅ«ti laikoma CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti bendraturčių sutarimÄ .Apeliantės praÅ¡o priteisti jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau apeliacinės instancijos teismui nusprendus bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ turės iÅ¡spręsti pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pakartotinai iÅ¡ esmės (CPK 93 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, n u t a r i a: KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                                                                Galina Blaževič                                                                                    ArÅ«nas Rudzinskas                                                                                     Mindaugas Å imonis