b8755fdb-b503-4b51-9fd8-ecb4acda41ca · Vilniaus regiono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1803-213/2017Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01064-2017-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.8.(S) TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 1 d.Trakai Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė,sekretoriaujant Joliai JanuÅ¡auskaitei,dalyvaujant ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai I. V.,atsakovui V. K., jo atstovui advokato padėjėjui S. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui V.

K. dėl dalies draudimo išmokos priteisimo, n u s t a t ė : Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo V. K. 578,19 Eur dalį draudimo išmokos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2016-05-06 Vilniuje, Minsko pl., eismo įvykio metu V. K. vairuojama transporto priemonė Toyota Avensis, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) susidÅ«rė su M. D. vairuojama transporto priemone Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykis įvyko dėl V. K. kaltės. Nurodė, kad eismo įvykio metu transporto priemonės Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieÅ¡kovės įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu. 2016-05-06 įvykusios avarijos metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu iÅ¡mokėjo 2312,77 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

Nurodė, kad atsakovas, eismo įvykio metu bÅ«damas naujuoju transporto priemonės Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku ir iki eismo įvykio nepranešęs apie transporto priemonės savininko pasikeitimÄ , turi pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovei iki 50 procentų jos iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos. Å iuo atveju V. K. drausmingumo kriterijus yra 3 kartus mažesnis nei pirminio poliso draudėjo P. Å .. Esant tokiai situacijai transporto priemonės savininko pasikeitimas yra susijęs su padidėjusia rizika, o tai reiÅ¡kia, kad apie rizikos padidėjimÄ V.

K. privalėjo informuoti draudikÄ , kad AB „Lietuvos draudimas“ galėtų pakartotinai įvertinti rizikÄ ir apskaičiuoti ženkliai didesnę draudimo įmokÄ arba pasinaudoti teise nutraukti draudimo sutartį. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 62 ir 62.2 punktuose nustatyta, jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iki 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Atsakovo V. K. kaltė dėl draudimo sutarties sÄ lygų pažeidimo pasireiÅ¡kė tuo, jog bÅ«damas naujasis transporto priemonės Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku nepranešė draudikui apie padidėjusiÄ rizikÄ , t.y. kad jis tapo minėtos transporto priemonės savininku. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė advokato padėjėja I. V. ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad 2016-05-06 dėl atsakovo kaltės įvyko eismo įvykis.

Atsakovo automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, tačiau eismo įvykio dienÄ galiojo dar senasis draudimas, pagal kurį draudimo rizika transporto priemonės valdytojui eismo įvykio metu buvo mažesnė. Nurodo, kad atsakovas pagal pasiraÅ¡ytÄ naujÄ sutartį pirmÄ jÄ Ä¯mokÄ turėjo sumokėti iki 2016-05-01 dienos, tačiau atsakovas apmokėjimÄ atliko 2016-05-17, t. y. po eismo įvykio. Todėl iÅ¡mokėjo žalÄ patyrusiam automobilio savininkui 2312,77 Eur pagal ankstesnį minėto automobilio draudimo polisÄ , kuris galiojo draudiminio įvykio metu.

Nurodė, kad atsakovas draudikui tinkamai nepranešė apie draudimo rizikos padidėjimÄ . Atsakovas transporto priemonę Toyota Avensis įsigijo 2016-04-09, pirminė draudimo sutartis su buvusiu automobilio savininku P. Å . buvo sudaryta 2015-04-15, jo draudiminė rizika buvo prilyginta D6 kategorijai, t.y. 6 metai drausmingo laikotarpis, o atsakovo buvo D2 kategorija - 2 metai drausmingo vairavimo, todėl atsakovui draudiminė rizika buvo aukÅ¡tesnė. P. Å . praÅ¡ymÄ dėl draudimo sutarties nutraukimo pateikė 2016-05-05, kuriuo prašė automobilio Toyota Avensis draudimo sutartį nutraukti nuo 2016-05-20.

Paaiškino, kad draudiminio įvykio metu draudimo sutartis galiojo, nes buvęs savininkas jos tuo metu nenutraukė, o atsakovas nepranešė, kad jis tapo naujuoju automobilio savininku ir dėl to yra padidėjusi draudiminė rizika. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarime nustatyta, kad iš draudėjo galima reikalauti iki 50 proc. išmokėtos draudimo sumos, jeigu jis nepranešė apie tai, kad tapo naujuoju automobilio savininku. Nurodė, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais.

Taip pat nurodė, kad nuo atsakovo sÄ skaitos nebuvo nuskaitytos lėšos, nes nebuvo sudaryta tokios paslaugos sutartis per bankÄ . Nurodė, kad eismo įvykio dienÄ galio dvi draudimo sutartys, tačiau iÅ¡moka buvo paskaičiuota pagal pirminę draudimo sutartį. Taip pat atsakovas patvirtino, kad mėnesį po transporto priemonės įsigijimo jis naudojosi P. Å . vardu iÅ¡duotu draudimu. Atsakovas laiku nepranešė apie transporto priemonės savininko pasikeitimÄ , todėl jis yra atsakingas dėl susidariusios žalos.Atsakovas V.

K. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad yra kaltas dėl sukelto eismo įvykio, tačiau ieÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja iÅ¡ jo sumokėti dalį iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos. Nurodė, kad automobilio draudimÄ Ä¯sigijo per ieÅ¡kovo draudimo agentÄ Elektrėnuose. Nurodė, kad su draudimo agentu sutarė, kad naujas draudimas tarp jo ir Lietuvos draudimo pradės galioti nuo 2016-05-01.

Taip pat nurodė, kad sumokėti už automobilio draudimÄ jis įsipareigojo dalimis, ieÅ¡kovui tam tikru laiku automatiÅ¡kai nuskaitant lėšas nuo jo asmeninės banko sÄ skaitos. Nurodė, kad draudimo agentas jį užtikrino, kad nuo jo draudimo sÄ skaitos bus nuskaičiuojamos draudimo įmokos. Taip pat nurodė, kad jis nesinaudoja elektronine bankininkyste, todėl pats negalėjo pamatyti, kad 2016-05-01 draudikas nenuskaitė nuo jo banko sÄ skaitos reikiamos sumos. Teigė, kad po eismo įvykio jis susisiekė su draudimo agentu, kuris patikino jį,, kad su draudimu yra viskas tvarkoje.

Nurodė, kad po eismo įvykio praėjus kuriam laikui su juo susiekė draudimo agentas, kuris pasakė, kad jam reikia sumokėti draudimo įmokÄ , kÄ jis ir padarė 2016-05-17, o vėliau sužinojo, kad jo draudimo sutartis eismo įvykio metu negaliojo, nes nebuvo nuskaityta įmoka. Mano, kad Å¡ioje situacijoje įvyko nesusipratimas, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas yra nepagrįstas. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovo atstovas advokato padėjėjas S. S. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad atsakovui įsigijus automobilį Toyota Avensis, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas 2016-04-18 nuvyko pas draudimo agentę ir minėtam automobiliui sudarė Privalomojo draudimo sutartį Nr. 03/373439398. Atsakovas 2016-03-29 buvo pateikęs praÅ¡ymÄ teikti elektronines sÄ skaitas ir jis suprato, kad nuo jo sÄ skaitos bus automatiÅ¡kai nuskaičiuotos lėšos. Atsakovas ieÅ¡kovo padalinyje buvo sudaręs automatinį sÄ skaitų apmokėjimÄ , tačiau dėl kokios priežasties ieÅ¡kovas laiku nepateikė bankui apmokėti elektroninės sÄ skaitos, atsakovas nežino.

Atsakovas nėra kaltas, jei ieÅ¡kovo darbuotojas neiÅ¡siuntė bankui sÄ skaitos apmokėjimui ir bankas automatiÅ¡kai negalėjo nuskaičiuoti pinigų nuo atsakovo sÄ skaitos. Nurodė, kad įmokos nuskaičiavimo dienÄ , atsakovo sÄ skaitoje buvo pakankama pinigų suma atlikti apmokėjimÄ . Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas klaidina teismÄ , nes praneÅ¡ti draudimui apie savininko pasikeitimÄ reikia per dvi savaites, o atsakovas Å¡iÄ sÄ lygÄ Ä¯vykdė, sudarydamas naujÄ to pačio automobilio draudimo sutartį.

Laiko, kad tai yra tuo pačiu praneÅ¡imas apie pasikeitusį automobilio savininkÄ . Taip pat ieÅ¡kovas nepateikė teismui duomenų kodėl P. Å . draudiminė rizika buvo tris kartus mažesnė nei atsakovo. PraÅ¡o priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinys atmestinas.Byloje nustatyta, kad atsakovas V. K. 2016-04-09 įsigijo transporto priemonę Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis) iÅ¡ P. Å . (b.l. 26). P. Å . parduodant Automobilį, jis buvo apdraustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi (toliau – Sutartis Nr. 1), draudimo laikotarpis buvo numatytas nuo 2015-09-30 iki 2016-09-29 (b.l. 75-77).

Po Automobilio įsigijimo, atsakovas savo vardu 2016-04-18 sudarė naujÄ Ä¯prastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jÄ draudimo sutartį (toliau – Sutartis Nr.

2) su AB „Lietuvos draudimas“ (b.l. 4-6), pagal kuriÄ Sutartis Nr. 2 įsigalioja nuo 2016-05-01.2016-05-06 Vilniuje, Minsko pl. įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo vairuojamas Automobilis susidÅ«rė su M. D. vairuojama transporto priemone Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo nustatyta, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovo kaltės, atsakovas Å¡ios aplinkybės neginčijo ir eismo įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaracijÄ (b.l. 8). IeÅ¡kovas nurodo, kad kad Automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, todėl ieÅ¡kovas Sutarties Nr. 1 pagrindu iÅ¡mokėjo nukentėjusiajam asmeniui 2312,77 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (b.l. 23)IeÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ nurodo, kad atsakovas bÅ«damas naujuoju Automobilio, savininku ir iki eismo įvykio nepranešęs apie transporto priemonės savininko pasikeitimÄ , turi pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovei iki 50 procentų jos iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos.

IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovo drausmingumo kriterijus yra 3 kartus mažesnis nei pirminio poliso draudėjo P. Å ., todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 578,19 Eur dalį draudimo iÅ¡mokos. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė reikalavimo pagrįstumÄ motyvavo ir tuo, kad eismo įvykio metu, t.y. 2016-05-06 atsakovas dar nebuvo sumokėjęs pirmosios draudimo įmokos, o galiojo Sutartis Nr.

1. IeÅ¡kovo teigimu, draudimo įmoka buvo sumokėta jau po eismo įvykio, t.y. 2016-05-17. Teismas sutinka su ieÅ¡kovo pozicija, kad LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau vadinama TPVCAPD) įstatymo 11 str. 6 d. pagrindu, draudikas negalėjo atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokos, jeigu draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, tačiau kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo atstovės paaiÅ¡kinimų bei iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, draudimo iÅ¡moka nukentėjusiajam asmeniui buvo iÅ¡mokėta pagal tuo metu dar galiojančiÄ draudimo sutartį, sudarytÄ su pirmuoju automobilio savininku P. Å ..

To paskėjoje, ieÅ¡kovas apskaičiavo bei už automobilio Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėjo 2312,77 Eur dydžio žalos atlyginimÄ (b. l. 23). Minėtos sumos atsakovas ieÅ¡kovui negrÄ Å¾ino.Atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas yra nepagrįstas, nes tuo metu, kai jis sudarė Automobilio Sutartį Nr. 2, jis 2016-03-29 buvo užpildęs praÅ¡ymÄ Nr. LDE2628096, kad nuo jo bankinės sÄ skaitos periodiÅ¡kai bÅ«tų nuskaičiuojamos įmokos AB „Lietuvos draudimui“ (b.l. 127), tačiau dėl AB „Lietuvos draudimo“ atsakingų už tai asmenų kaltės 2016-05-01 nuo jo sÄ skaitos nebuvo nuskaičiuota pirmoji įmoka.

Nurodė, kad 2016-05-06 eismo įvykio metu, jis buvo įsitikinęs, kad Sutartis Nr. 2 yra galiojanti, tačiau su juo telefonu praėjus kuriam laikui po įvykio susisiekęs ieÅ¡kovo darbuotojas jam pranešė, kad lėšų nuo jo banko sÄ kaitos nuskaityti nepavyko, todėl jis turi atvykti į ieÅ¡kovo filialÄ sumokėti draudimo įmokÄ , kÄ atsakovas ir padarė 2016-05-17.Byloje kilo ginčas ar atsakovui kyla pareiga atlyginti ieÅ¡kovui dalį patirtos žalos dėl įvykusio eismo įvykio.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v.

VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, no. 16034/90, § 61).Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDÄ® 1 str. 1 d.).

Vienas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bruožų – jo privalomumas. Galiojančiame teisiniame reguliavime įtvirtintų nuostatų dėl Å¡ios rÅ«Å¡ies draudimo sutarčių tikslas – garantuoti dėl Å¡iuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalÄ trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimÄ Ä¯statyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti ir transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant Å¡iuo draudimu apdraustÄ transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012; kt.).

TPVCAPDÄ® 9 str. 1 d. nustatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos. Draudimo sutartis, sudaryta pagal TPVCAPDÄ®, yra raÅ¡ytinė, terminuota ir konsensualinė. Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ , draudikas negali atsisakyti mokėti iÅ¡mokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo (TPVCAPDÄ® 11 str. 6 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012).

Kartu teisiniame reguliavime įtvirtinta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ ir per tÄ laikotarpį pagal Å¡iÄ draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal Å¡io įstatymo 9 str. 3 d., draudikas, iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas (TPVCAPDÄ® 11 str. 7 d.).Tačiau pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , TPVCAPDÄ® 11 str. 7 d.

įtvirtinta draudiko teisė reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas nėra absoliuti, bet santykinė, aiÅ¡kinama ir taikoma kartu su TPVCAPDÄ® 22 str. 2 d. įtvirtintais grÄ Å¾inamos sumos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikÅ¡mingais pripažįsta teismas. Nurodytoje TPVCAPDÄ® 22 str. normoje inter alia nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį.

Draudiko reikalaujamos grÄ Å¾inti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , reikÅ¡mingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytÄ Å½alos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarkÄ . GrÄ Å¾inamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012).Å alių 2016-04-18 sudarytos draudimo sutarties 1.3.2. p. nustatytame įmokų mokėjimo grafike nurodyta, kad pirmoji draudimo įmokos dalis (39,96 Eur) turėjo bÅ«ti sumokėta iki 2016-05-01.

IeÅ¡kovo teigimu, Å¡i pirmoji įmoka buvo sumokėta 2016-05-17. Eismo įvykis įvyko 2016-05-06, taigi pagal ieÅ¡kovÄ , atsakovas pavėlavo sumokėti įmokÄ , tačiau atsakovas teigia, kad pirmoji draudimo įmoka jo praÅ¡ymu turėjo bÅ«ti nuskaityta 2016-05-01, tačiau dėl nesusipratimo, tai nebuvo padaryta (b.l. 127). Teismo vertinimu, atsakovas 2016-03-29 pateikęs praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovui gauti elektroninę sÄ skaitÄ Nr. LDE2628096, žinodamas, kad jo banko sÄ skaitoje yra reikiama suma atlikti mokėjimui už draudimÄ , negalėjo tikėtis, kad ieÅ¡kovas laiku nepateiks bankui apmokėti elektroninės sÄ skaitos.

Teismas, įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus dėl įmokų mokėjimo pagal draudimo sutartį, daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas ieÅ¡kovo padalinyje buvo sudaręs automatinio apmokėjimo sutartį, ir laikėsi aukščiau nurodytų taisyklių reikalavimų, tačiau ne dėl atsakovo kaltės AB „Lietuvos draudimas“ 2016-05-01 nepateikė bankui apmokėti elektroninės sÄ skaitos, nors 2016-05-01, atsakovo sÄ skaitoje buvo pakankama pinigų suma nuskaičiuoti draudimo įmokÄ (39,96 Eur) (b.l. 99-10).Elektroninių sÄ skaitų teikimo ir apmokėjimo taisyklėse (b.l. 120 - 122) nurodyta, kad e. sÄ skaita yra elektroninė sÄ skaita, kuriÄ mokėtojo praÅ¡ymu Lėšų gavėjas siunčia mokėtojui už jam arba kitam paslaugų ar prekių gavėjui suteiktas paslaugas ir/ar prekes; e. sÄ skaitos automatinis apmokėjimas – e. sÄ skaitos apmokėjimas, kai mokėtojas paveda Bankui mokėtojo vardu automatiÅ¡kai atlikti pinigų pervedimÄ iÅ¡ mokėtojo nurodytos sÄ skaitos apmokant konkrečių Lėšų gavėjų pateiktas e. sÄ skaitas.;

E. sÄ skaitos automatinio apmokėjimo sutartis – tai Banko ir mokėtojo sudaryta sutartis, pagal kuriÄ mokėtojas paveda Bankui jo vardu ir iÅ¡ jo nurodytos sÄ skaitos vykdyti piniginių lėšų pervedimo operacijas apmokant Lėšų gavėjo pateiktas e. sÄ skaitas.; Lėšų gavėjas – asmuo, kuris suteikė paslaugas arba pardavė prekes paslaugų gavėjui ir už jas pateikė e. sÄ skaitÄ mokėtojui (mokėtojas gali bÅ«ti paslaugų/prekių gavėjas arba kitas asmuo); Mokėjimo paslaugų teikėjas – bet kuris bankas arba mokėjimo įstaiga.;

Mokėtojas – asmuo, pateikęs praÅ¡ymÄ teikti e. sÄ skaitas ir/arba sudaręs E. sÄ skaitos automatinio apmokėjimo sutartį su Banku.; PraÅ¡ymas teikti e. sÄ skaitas – Lėšų gavėjui skirtas mokėtojo praÅ¡ymas siųsti e. sÄ skaitas už jam arba kitam paslaugų ar prekių gavėjui suteiktas paslaugas ir/ar prekes. Elektroninės sÄ skaitos automatinio apmokėjimo sutarties Nr. 237948 Specialiosios dalies (b.l. 125) 8 dalyje praÅ¡ymas teikti e. sÄ skaitas ir automatinio apmokėjimo sutarties sudarymas, galiojimas, pateikimas ir nutraukimas reglamentuojama, kad Mokėtojas su Banku E. sÄ skaitos automatinio apmokėjimo sutartį gali sudaryti naudodamasis elektroniniais kanalais (jeigu su Banku yra sudaręs atitinkamÄ sutartį dėl naudojimosi elektroniniais kanalais ir jeigu Bankas tokiÄ galimybę suteikia) arba Banko klientų aptarnavimo skyriuje arba Lėšų gavėjo padalinyje (jeigu Bankas yra suteikęs tokius įgaliojimus Lėšų gavėjui) (8.1. punktas).Pagal CK 6.987 str. draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

Draudimo sutartis sudaroma standartinių sutarties sÄ lygų – draudiko parengtų draudimo rÅ«Å¡ies taisyklių – pagrindu prisijungimo bÅ«du. P. D. įstatymÄ , draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėse turi bÅ«ti nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai. Ä®statyme nedraudžiama draudimo sutartyje nustatyti iÅ¡imčių, kada draudikas turi teisę atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ arba jÄ sumažinti, tačiau Å¡i teisė neturi paneigti draudimo esmės ir draudimo sutartimi siekiamų tikslų, todėl draudimo sutarties sÄ lyga, ribojanti draudimo apsaugos apimtį ir apibrėžianti draudimo rizikos laipsnį, vertintina kaip esminė draudimo sutarties sÄ lyga, dėl kurios Å¡alys turi aiÅ¡kiai susitarti.Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad TPVCAPD įstatymo 11 str. 7 d. numato, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ ir per tÄ laikotarpį pagal Å¡iÄ draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo, iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ draudikas turi teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas.

Tai rodo, kad Å¡i teisės norma nėra imperatyvi, nes dėl laiku nesumokėtos draudimo įmokos draudikas tik įgyja teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas. Pažymėtina, kad pagal TPVCAPD įstatymo 7 str. 2 d., įprastinė draudimo sutartis gali bÅ«ti nutraukiama draudiko iniciatyva, jei draudėjas sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir jei tai yra esminis draudimo sutarties pažeidimas. Tokiu atveju nutraukiant draudimo sutartį, draudėjui grÄ Å¾inama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, atskaičius draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo administracines iÅ¡laidas ir pagal Å¡iÄ draudimo sutartį iÅ¡mokėtas sumas.LR Draudimo priežiÅ«ros komisijos patvirtintų standartinių sÄ lygų 27 p. numatyta, kad nesumokėjus nustatytais terminais nustatyto dydžio draudimo įmokas, draudikas apie tai privalo praneÅ¡ti draudėjui raÅ¡tu, bei nurodyti nesumokėjimo pasekmes.

Byloje nenustatyta, kad dėl galimo draudimo įmokos pavėluoto mokėjimo, ieÅ¡kovas bÅ«tų pareiÅ¡kęs atsakovui pretenzijÄ ar kaip nors jį informavęs apie netinkamÄ sutarties vykdymÄ ir kad ji bus nutraukta ar draudimo sutartis bus sustabdyta, taip pat, kad ieÅ¡kovas priėmė po 2016-05-06 eismo įvykio atsakovo sumokėtas eilinės draudimo įmokos, kurios atsakovui nebuvo grÄ Å¾intos, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas aplinkybės dėl įmokos savalaikio neįmokėjimo nelaikė esminiu sutarties pažeidimu (CK 6.217 str. 2 d. 2 p.) ir reikalaudamas priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡mokėtÄ pinigų sumÄ kitam asmeniui, faktiÅ¡kai negali remtis kitos Å¡alies formaliai netinkamu sutarties įvykdymu (CK 6.206 str.).

Darytina iÅ¡vada, eismo įvykio metu Sutartis Nr. 2 galiojo ir užtikrino draudėjui V. K. draudimo apsaugÄ per visÄ jos galiojimo laikotarpį, o įvykus draudiminiam įvykiui, kÄ patvirtina ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, draudimo iÅ¡moka buvo apskaičiuojama ir iÅ¡mokama ne pagal su atsakovu sudaryta draudimo sutartį, bet pagal su buvusio automobilio savininku P. Å . sudarytÄ draudimo sutartį.Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kinio patenkinimas Å¡ioje byloje, faktiÅ¡kai prieÅ¡tarautų ir pačiai draudimo sutarties esmei bei protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, kadangi sumokėjęs visas draudimo įmokas draudėjas pats turėtų atlyginti ir draudiminio įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ (CK 1.5 str.).Atsižvelgus į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes ir nenustačius byloje atsakovo veiksmuose kaltės, atsižvelgus į tai, kad tokiÄ situacijÄ lėmė aplaidus ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ atsakingų asmenų darba, ieÅ¡kovo reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas, todėl jis ir yra atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas aukščiau iÅ¡dėstytais motyvais.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tame tarpe ir iÅ¡laidas patirtas už advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , teisinę pagalbÄ teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Atsakovo V. K. bylinėjimosi iÅ¡laidos: atsakovas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme pateikė įrodymus apie turėtas advokato iÅ¡laidas, t.y. 400 Eur (b.l. 109, 131). Kadangi ieÅ¡kinys atmestas iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistina 400 Eur jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.Vadovaujantis LR CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290, susidariusios 8,06 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ valstybės naudai.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 269, 270, 279 str. 307 str. n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, ieÅ¡kinį atsakovui V. K. atmesti.Priteisti iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, 8,16 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Priteisti iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas, į.k. 110051834 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų V. K. naudai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                              Vita Lučkauskaitė