2020-10-14 Nr. AB-19188-3-61-3-02368-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1528-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02368-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. I. skundą atsakovui Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. I. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos (toliau – ir Atestavimo komisija) 2018 m. kovo 15 d. sprendimą; 2) Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2018 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 3R-256(AG-200/2018).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Ginčų komisija pareiškėjo skundą išnagrinėjo formaliai ir netinkamai aiškindama Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2017 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V4-108 patvirtintų Bankroto administratoriaus, bankroto administratoriaus padėjėjo ir restruktūrizavimo administratoriaus kvalifikacijos egzamino, bankroto administratoriaus ir restruktūrizavimo administratoriaus profesinės kvalifikacijos pripažinimo testo organizavimo ir vykdymo taisyklių nuostatas. Pažymėjo, kad Ginčų komisija iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo skundo.

3. Pareiškėjas nesutiko su Atestavimo komisijos vertinimu. Pareiškėjui abejonių kėlė komisijos narių vienodas pareiškėjo atliktų užduočių įvertinimas. Komisijos nariai yra skirtingos kompetencijos, išsilavinimo, turintys skirtingą gyvenimišką patirtį, todėl, pareiškėjo nuomone, jų vertinimas turėjo bent minimaliai skirtis. Pareiškėjas darė prielaidą, kad buvo nesilaikoma nustatytos tvarkos ir dokumentų pildymas buvo nekorektiškas, kas galbūt turėjo lemiamos įtakos subjektyviam jo įvertinimui. Pareiškėjas skunde pateikė ir aptarė egzamino praktinių užduočių sprendimo būdus ir Atestavimo komisijos vertinimą. Nurodė, kad Atestavimo komisijos 2018 m. kovo 15 d. sprendimas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, nors jo priėmimo motyvai pareiškėjui nėra žinomi.

4. Atsakovo Atestavimo komisijos atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Tarnyba paaiškino, kad pareiškėjas laikė bankroto administratoriaus kvalifikacijos egzamino praktinę dalį, už kurią surinko 10 balų. Pagal Taisyklių 36 punktą, asmuo laikomas išlaikęs egzaminą, jeigu surenka ne mažiau kaip 35 balus iš 50 galimų. Atsakovas pateikė argumentus dėl pareiškėjo skunde nurodytų egzamino užduočių sprendimo būdų. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su vienodu skirtingų komisijos narių vertinimu, nurodė, kad šiuo aspektu pareiškėjo išdėstytos abejonės pagrįstos tik prielaidomis.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 15 d. laikė bankroto administratoriaus kvalifikacijos egzamino praktinę dalį raštu. Atestavimo komisija 2018 m. kovo 19 d. posėdyje išnagrinėjo ir patvirtino egzamino rezultatus. Tuo pagrindu 2018 m. kovo 20 d. buvo surašytas Atestavimo komisijos protokolas (b. l. 30). Tarnybos 2018 m. kovo 22 d. raštu Nr. (9.17)D2-970 pareiškėjas buvo informuotas, kad 2018 m. kovo 15 d. laikyto egzamino neišlaikė (Komisijos byla, b. l. 8). Pareiškėjas su 2018 m. balandžio 20 d. skundu kreipėsi į Ginčų komisiją, be kita ko, prašydamas panaikinti Atestavimo komisijos 2018 m. kovo 15 d. sprendimą bei laikyto egzamino rezultatus. Ginčų komisija 2018 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 3R-256(AG-200/2018) pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 8–10).

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nekelia ginčo dėl procedūrinių pažeidimų organizuojant egzaminą ar vėliau vertinant jo rezultatus, tačiau kelia ginčą dėl to, kad jo atliktos praktinės užduotys Atestavimo komisijos narių iš esmės buvo įvertintos netinkamai.

9. Teismas pažymėjo, kad spręsdamas ginčą dėl laikyto egzamino rezultatų teisėtumo, teismas veikia ne kaip „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, kuri gali tik nuspręsti, ar nebuvo pažeista egzamino tvarka, ar asmeniui buvo sudarytos sąlygos egzaminą laikyti lygiomis teisėmis ir sąlygomis su kitais asmenimis.

10. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde nenurodė jokių prieštaravimų, kad Atestavimo komisija būtų peržengusi egzamino vertinimo ribas, kad užduotys neatitiktų srities, į kurią organizuotas egzaminas, ar pan. Nors Atestavimo komisijos narių vertinimas pareiškėjo atžvilgiu iš esmės buvo vienodas, tačiau jokio negatyviai subjektyvaus Atestavimo komisijos požiūrio į pareiškėją ar diskriminacijos apraiškų kitų egzaminą laikiusių asmenų atžvilgiu nenustatyta. Pareiškėjo abejonės dėl Atestavimo komisijos narių kompetencijos grindžiamos tik jo paties subjektyviu vertinimu, nepateikiant jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima abejoti Atestavimo komisijos narių objektyvumu, profesionalumu vertinant egzaminą laikiusius asmenis.

11. Teismas nurodė, kad Ginčų komisija pagrįstai nusprendė, jog egzamino užduočių vertinimas išskirtinai priklauso tik specialias žinias turinčių Atestavimo komisijos narių kompetencijai. Ginčų komisija savo sprendime pagrįstai pasisakė tik dėl galimybės patikrinti vykusio egzamino teisėtumą egzamino organizavimo tvarkos aspektu ir egzamino užduočių išsprendimo iš esmės nevertino.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Teismas vertino aplinkybes, t. y. egzaminą laikančio asmens žinių vertinimo kriterijus, kurių Atestavimo komisija nepaskelbė, pareiškėjui neišaiškino ir kurie iki šiol pareiškėjui yra nežinomi bei viešai neprieinami. Vertinimo kriterijai galėjo būti nurodyti ginčijamame Atestavimo komisijos sprendime, kuris teismui taip ir nebuvo patektas, ir pačiame Atestavimo komisijos posėdžio išraše. Teismas skundžiamame sprendime akcentavo, kad tinkamai organizuota egzamino laikymo tvarka apima net tik nuoseklią ir tinkamą egzamino eigą, bet ir vienodą įvertinamą pagal visiems iš anksto žinomas sąlygas. Šiuo atveju iš viso nebuvo žinomi egzamino rezultatų vertinimo kriterijai bei taikytini reikalavimai atliekant parengtas užduotis. Todėl neįmanoma patikrinti egzaminuojamo asmens būtinų žinių turėjimo ir pakankamumo. Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol užduočių vertinimo kriterijai nėra niekur viešai paskelbti, yra paliekama labai didelė laisvė egzamino komisijos narių subjektyvumui, šališkumui bei galimybėms taikyti dvigubus užduočių sprendimo vertinimo standartus. Šios aplinkybės teismas netyrė ir dėl jos nepasisakė, bylą išnagrinėjo formaliai, neatskleidžiant jos esmės.

13.2. Teismo sprendime yra teisingai nurodyta, kad pareiškėjas neginčijo Atestavimo komisijos egzamino vertinimo kriterijų, tačiau galima ginčyti tik tas aplinkybes, kurios yra žinomos. Pareiškėjas, žinodamas tik savo egzamino užduočių sprendinius, bet nežinodamas Atestavimo komisijos užduočių vertinimo reikalavimų ir kriterijų, turi pagrindą abejoti Atestavimo komisijos narių kompetencija ir vertinimo objektyvumu, nes teismui buvo pateiktas tik galutinis užduočių įvertinimas iš viso, nenurodant motyvų dėl vieno ar kito priimto sprendimo.

14. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

15. Atsakovo teigimu, pareiškėjo argumentas, kad atsižvelgiant į tai, jog užduočių vertinimo kriterijai nėra viešai skelbiami, paliekama didelė laisvė komisijos nario subjektyvumui, todėl pareiškėjas turi pagrindą abejoti Atestavimo komisijos narių kompetencija ir objektyvumu, yra nepagrįstas, nes grindžiamas tik pareiškėjo subjektyviu vertinimu, nepateikiant jokių įrodymų. Atsakovas tiek Ginčų komisijai, tiek teismui teiktuose atsiliepimuose aiškiai nurodė užduočių vertinimo kriterijus, pagal kuriuos nustatyti trūkumai Pareiškėjo laikyto egzamino metu. Atsakovas pateikia argumentus dėl pareiškėjo egzamino užduočių sprendimo trūkumų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos sprendimo pripažinti pareiškėją neišlaikiusiu bankroto administratoriaus kvalifikacijos egzamino praktinės dalies pagrįstumo ir teisėtumo.

17. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą nustatęs, jog pareiškėjas skunde nenurodė jokių prieštaravimų, kad Atestavimo komisija būtų peržengusi egzamino vertinimo ribas, kad užduotys neatitiktų srities, į kurią organizuotas egzaminas, ar pan. Teismas nenustatė jokio negatyviai subjektyvaus Atestavimo komisijos požiūrio į pareiškėją ar diskriminacijos apraiškų. Teismas nurodė, kad Ginčų komisija savo sprendime pagrįstai pasisakė tik dėl galimybės patikrinti vykusio egzamino teisėtumą egzamino organizavimo tvarkos aspektu ir egzamino užduočių išsprendimo iš esmės nevertino.

18. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame akcentuoja, kad egzaminą laikančio asmens žinių (egzamino) vertinimo kriterijai nėra paskelbti ir pareiškėjui nėra žinomi, todėl neįmanoma patikrinti egzaminuojamo asmens būtinų žinių turėjimo ir pakankamumo, paliekama labai didelė laisvė egzamino komisijos narių subjektyvumui ir šališkumui; teismas vertino aplinkybes (t. y. minėtus kriterijus), kurios pareiškėjui nežinomos. Teismui buvo pateiktas tik galutinis užduočių įvertinimas iš viso, nenurodant motyvų dėl vieno ar kito priimto sprendimo.

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus (nurodytus argumentus (aplinkybes).

20. Lietuvos respublikos įmonių bankroto įstatymo (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-959 redakcija) 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kvalifikacijos egzaminą – fizinio asmens, siekiančio įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas šio įstatymo nustatyta tvarka ar teisę dirbti administratoriaus padėjėju, žinių patikrinimą – rengia Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisija. Komisija atlieka fizinių asmenų, siekiančių įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ar dirbti administratoriaus padėjėjais, atestavimą (114 str. 1 d.). Komisija sudaroma iš 5 narių: Ūkio ministerijos, Finansų ministerijos ar jos įgaliotos institucijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir dviejų šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos atstovų. Įmonių bankroto įstatymo 114 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad visi Atestavimo komisijos nariai privalo turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažiau kaip 3 Komisijos nariai privalo turėti socialinių mokslų studijų srities teisės ar ekonomikos studijų krypties išsilavinimą (teisės ar ekonomikos bakalauro ir teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį) ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą).

21. Bankroto administratoriaus kvalifikacijos egzamino organizavimo ir vykdymo tvarka ginčui aktualiu laikotarpiu buvo reglamentuota Bankroto administratoriaus, bankroto administratoriaus padėjėjo ir restruktūrizavimo administratoriaus kvalifikacijos egzamino, bankroto administratoriaus ir restruktūrizavimo administratoriaus profesinės kvalifikacijos pripažinimo testo organizavimo ir vykdymo taisyklėse, patvirtintose Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V4-108, (2018 m. vasario 7 d. įsakymo Nr. V4-73 redakcija, toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 32 punkte nustatyta, kad egzamino teorinę dalį laikiusių asmenų testų sprendimo rezultatai tvirtinami ir Egzamino praktinę dalį raštu laikiusių asmenų praktinės užduotys vertinamos Komisijos posėdžio metu. Praktinių užduočių atsakymus kiekvienas Komisijos narys vertina individualiai. Žemiausias įvertinimas – 0 balų, aukščiausias įvertinimas – prie kiekvienos praktinės užduoties nurodytas maksimalus balų skaičius (33 p.). Kiekvienas Komisijos narys praktinės užduoties atsakymo įvertinimą turi nurodyti tam skirtame praktinių užduočių vertinimo lape ir pasirašyti (34 p.). Asmuo egzamino praktinę dalį raštu išlaiko, jeigu surenka ne mažiau kaip 35 balus iš 50 galimų (36 p.). Dėl kiekvieno egzamino praktinę dalį raštu laikiusio asmens rezultatų Komisija priima sprendimą, kuris yra nurodomas Komisijos posėdžio protokole (38 p.).

22. Įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą nagrinėjamo ginčo kontekste, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Bankroto administratoriaus kvalifikacijos egzamino tvarka yra aiškiai reglamentuota, o egzamino teorinių ir praktinių užduočių vertinimą atlieka kompetentinga komisija, kuri susideda iš skirtingų sričių ir specialių žinių turinčių narių. Papildomai pažymėtina, kad, teisėjų kolegijos vertinimu, Taisyklėse pakankamai detaliai aptarta egzamino užduočių vertinimo tvarka, įtvirtinta, kad kiekvienas Atestavimo komisijos narys užduoties atsakymo įvertinimą turi nurodyti tam skirtame praktinių užduočių vertinimo lape, aptarta užduočių vertinimo balais sistema.

23. Pažymėtina ir tai, jog teisė vertinti egzamino praktinės užduoties raštu atsakymus ir konkrečių balų skyrimas už egzamino užduočių atsakymus yra Atestavimo komisijos nario diskrecijos teisė. Bankroto administratoriaus kvalifikacijos egzaminas yra tikslingas ir orientuotas į žinių ir gebėjimų, reikalingų bankroto administratoriaus profesijos funkcijoms įgyvendinti, patikrinimą ir įvertinimą. Šio kvalifikacinio egzamino metu turi būti nustatoma egzaminuojamo asmens kompetencija atlikti bankroto administratoriaus funkcijas. Kiekvienam Atestavimo komisijos nariui suteikiama diskrecijos teisė egzaminuojamam asmeniui skirti tokį balą, kuris, Komisijos nario suvokimu, tiksliausiai atitinka egzaminuojamo asmens žinias ir jo pasirengimą būti bankroto administratoriumi. Taigi, egzamino vertinimo kriterijai – tai pirmiausia egzamino dalyvio gebėjimas atlikti parengtas užduotis, bei tam būtinų žinių turėjimas. Šių kriterijų taikymas vertinant konkrečiai kiekvienos egzamino užduoties atsakymus priklauso nuo užduoties turinio. Ginčo egzamino užduotyse buvo aiškiai įvardyti reikalavimai pateikiamiems atsakymams: įskaitomai, trumpai, aiškiai ir motyvuotai įvertinti užduotyse pateiktas situacijas. Be to, prie užduoties Nr. 3, be minėto situacijos įvertinimo, taip pat buvo prašoma ir atsakyti į konkrečius klausimus, prašant į juos atsakant nurodyti konkrečias datas (Ginčų komisijos byla, b. l. 30, 31). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestini pareiškėjo argumentai, kad jam nebuvo žinomi asmens žinių vertinimo kriterijai.

24. Akcentuotina ir tai, kad egzamino vertinimo atveju pirmiausia yra reikšmingas subjektyvus egzaminą laikančio asmens žinių vertinimo faktorius, o šio faktoriaus reikšmė yra siejama tik su Atestavimo komisijos nario diskrecija. Taigi egzamino užduočių atsakymų patikrinimui yra būdingas ir neišvengiamas subjektyvaus egzaminą laikančio asmens žinių vertinimo faktorius, kurio reikšmė yra siejama tik su Atestavimo komisijos nario, o ne egzaminą laikančio asmens atitinkamos nuomonės susiformavimu. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su Atestavimo komisijos vertinimu, nesudaro pagrindo abejoti Komisijos narių objektyvumu.

25. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip matyti iš šios Nutarties 20–21 punktuose aptarto teisinio reguliavimo, įstatymų leidėjas teisę įvertinti egzamino praktinę dalį raštu laikiusių asmenų praktinių užduočių atsakymus ir nuspręsti, ar užduotys atliktos tinkamai, egzaminuojamų pateiktus atsakymus įvertinant konkrečiais balais, suteikė Atestavimo komisijai, teismas neturi teisės vykdyti šios komisijos funkcijos ir atlikti egzamino praktinės dalies raštu užduočių išsprendimo tinkamumo vertinimo bei nustatyti, kokiais balais turi būti įvertinamas egzaminą laikiusio asmens išspręstos užduotys. Atsižvelgiant į tai, Atestavimo komisijos narių vertinimų analizė reikšminga tik tiek, kiek iš jos galima spręsti apie tai, ar atranka vyko, vadovaujantis nešališkumo, nepriklausomumo, objektyvumo, teisėtumo, viešumo principais ir ar ją vykdant asmuo nebuvo diskriminuojamas.

26. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 3 straipsniu, šiuo atveju tik patikrina, ar nebuvo pažeista egzamino vykdymo tvarka ir ar nustatytas tvarkos pažeidimas nesąlygojo asmens teisių pažeidimo. Administracinis teismas, sprendžiantis bylą dėl egzamino rezultatų teisėtumo / neteisėtumo, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė atrankos komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista tokio egzamino vykdymo tvarka, ar jis vyko vadovaujantis nešališkumo, nepriklausomumo, objektyvumo, teisėtumo, viešumo principais ir ar ją vykdant pretendentai nebuvo diskriminuojami.

27. Šiuo aspektu apeliacine tvarka patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad Atestavimo komisija, organizuodama bankroto administratoriaus kvalifikacijos egzamino praktinę dalį raštu, kaip nors pažeidė egzamino organizavimo tvarką. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeisti asmenų lygiateisiškumo imperatyvai ar kad egzaminavimo procedūros atliktos netinkamai ir dėl to netinkamai įvertintas pareiškėjo egzamino praktinė dalis raštu.

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. I. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius