Legislator Case Law & Legislation
b86da9c2-e046-4813-9c1c-f89db09bb7f5 AI generated

b86da9c2-e046-4813-9c1c-f89db09bb7f5 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number b86da9c2-e046-4813-9c1c-f89db09bb7f5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir K. P. ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „CManagement“ ir likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Ineturas“ dėl nuostolių atlyginimo, šalinant rangovo statybos darbų defektus, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus architektūros studija“, T. D., akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ (buvusi UAB DK „PZU Lietuva“) ir akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.             Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

b86da9c2-e046-4813-9c1c-f89db09bb7f5 · Lietuvos apeliacinis teismas: Papildomai pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015 pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai neturi precedento galios dėl skirtingų faktinių aplinkybių.Pasisakydama dėl reikalavimo atlyginti nuostolius pagrįstumo, atsakovė taip pat dėsto argumentus, analogiÅ¡kus atsakovės LUAB „Ineturas“ apeliacinio skundo argumentams. Papildomai nurodo, kad teismas neatsižvelgė į atsakovių nurodytus ekspertizės akto, kurio iÅ¡vadomis rėmėsi ieÅ¡kovai, trÅ«kumus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-706-464/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00720-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2.; 2.1.5.3.; 2.6.1.3.1.; 2.6.8.3.; 2.6.8.12.; 2.6.11.1.; 2.6.18.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,CManagement“ ir likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Ineturas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-250-467/2017 pagal ieškovų A.

P. ir K. P. ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „CManagement“ ir likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Ineturas“ dėl nuostolių atlyginimo, šalinant rangovo statybos darbų defektus, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus architektūros studija“, T. D., akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ (buvusi UAB DK „PZU Lietuva“) ir akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.             Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

Ginčo esmė IeÅ¡kovai A. P. ir K. P. kreipėsi į teismÄ , 2016-03-23 patikslintame ieÅ¡kinyje (t. 3, b. l. 36–40) praÅ¡ydami priteisti solidariai iÅ¡ atsakovių BUAB „CManagement“ ir LUAB „Ineturas“ ieÅ¡kovų naudai 52 260,70 Eur nuostolių dėl statybos darbų defektų Å¡alinimo, 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įvykdymo.Nurodė, kad Nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo 2008-02-11 sutartimi įgijo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), iÅ¡ buvusių bendrasavininkių UAB „PVP Nida“ (kuri yra iÅ¡registruota) ir LUAB „Ineturas“.

Atlikus patalpų remontÄ ir pradėjus patalpomis naudotis pagal paskirtį, ieÅ¡kovai pastebėjo, kad patalpose sistemingai kaupiasi drėgmė. IeÅ¡kovai, vadovaudamiesi tarp Å¡alių sudarytos sutarties 5.2 punktu, 2012-07-03 raÅ¡tu kreipėsi į rangovę UAB „CManagement“, praÅ¡ydami nustatyti besikaupiančios drėgmės priežastis ir jas paÅ¡alinti, tačiau rangovė jokių priemonių nesiėmė. Todėl ieÅ¡kovai 2013 m. pradžioje kreipėsi į ekspertÄ L. U., kuris 2013-06-01 ekspertizės akte konstatavo, kad drėgmė patalpose kaupiasi dėl rangovės UAB „CManagement“ statybos darbų defektų.

Tas pats ekspertas ieÅ¡kovų užsakymu 2013-11-03 surašė papildymÄ prie 2013-06-01 ekspertizės, nurodęs, kad drėgmė į ginčo patalpas patenka ir pro apatinio lango rėmo bei grindų sandÅ«rÄ , o Å¡is langas jungiasi su terasa. Nors atsakovės atstovais prisistatę asmenys žodžiu įtikinėjo ieÅ¡kovus, kad imsis priemonių statybos darbų defektų paÅ¡alinimui, tačiau jokių veiksmų neatliko. Todėl ieÅ¡kovai defektus paÅ¡alino savo lėšomis ir dabar reikalauja atlyginti dėl to patirtus 52 260,70 Eur nuostolius.

Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminÄ (CK 6.697 str. 1 d.), kaip ir yra Å¡iuo atveju, rangovas privalo neatlygintinai juos paÅ¡alinti arba atlyginti užsakovui jų Å¡alinimo iÅ¡laidas (CK 6.664 str. 3 d.). Be to, sutarties 5.2 punkte buvo įtvirtinta ieÅ¡kovų teisė kreiptis į rangovę dėl nustatytų patalpų paslėptų defektų atsiradimo nepanaikina atsakovės LUAB „Ineturas“, kaip patalpų pardavėjos, atsakomybės už parduodamų patalpų kokybę (CK 6.334 str. 4 d., 6.333 str. 1 d., 4 d. ir 6 d.).                                                                                           Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2017-01-26 sprendimu (t. 4, b. l. 92–102) ieÅ¡kinį patenkino: priteisė ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovių BUAB „CManagement“ ir LUAB „Ineturas“ solidariai 52 260,70 Eur nuostolių dėl statybos darbų defektų Å¡alinimo atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (52 260,70 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015-04-09) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisė ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovių po 687 Eur iÅ¡ kiekvienos bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė valstybei iÅ¡ atsakovių po 29,62 Eur iÅ¡ kiekvienos iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas sprendė, kad vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino pradžia turi bÅ«ti laikoma ieÅ¡kovų praneÅ¡imo rangovei dėl drėkstančių sienų pareiÅ¡kimo data, t. y. 2012-07-03 (CK 6.667 str. 3 d.).

IeÅ¡kinys teisme pareikÅ¡tas 2015-04-07, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡iuo atveju buvo praleistas. Tačiau, teismo vertinimu, ieÅ¡kovai ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido dėl svarbių priežasčių – dėl atsakovės nebendradarbiavimo su ieÅ¡kovais, taip pat dėl to, kad iki realaus defektų paÅ¡alinimo iÅ¡ esmės nebuvo galimybės apskaičiuoti nuostolių sumÄ . Be to, ieÅ¡kovai elgėsi sÄ Å¾iningai ir protingai, aktyviais ir teisėtais veiksmais siekė ginti savo pažeistas teises.Spręsdamas dėl rangovo atliktų darbų defektų, teismas nurodė neturįs pagrindo nesiremti ieÅ¡kovų pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais – ekspertizės aktais, atsižvelgiant į tai, kad jie yra atlikti savo srities specialistų, profesionalų, įraÅ¡ytų į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä , o ekspertų iÅ¡vadas paneigiančių įrodymų atsakovės nepateikė.

Teismas pripažino, kad atsakovės neįrodė tokių defektų susidarymo priežasčių, kurios Å¡alintų rangovės atsakomybę (CPK 178 str.). Objektyvi ekspertų iÅ¡vada neginčijamai patvirtina, kad nuolatinė didelės koncentracijos drėgmė patenka į ieÅ¡kovų patalpas per patalpose sumontuotų grindų pagrindÄ dėl nesandarios vandentiekio sistemos, už kurios tinkamÄ ir kokybiÅ¡kÄ sumontavimÄ atsakinga rangovė – atsakovė BUAB „CManagement“. Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės nebuvo kilęs Å¡alių ginčas dėl to, kad terasÄ Ä¯rengė atsakovė (rangovė), o neigti tokį faktÄ atsakovė ėmė tik bylos nagrinėjimo pabaigoje.

Tokį jos elgesį teismas įvertino kaip siekį nepagrįstai užvilkinti bylÄ .Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai, atsižvelgiant į susidariusiÄ situacijÄ ir atsakovės nebendradarbiavimÄ , Å¡iuo konkrečiu atveju pagrįstai pasinaudojo CK 6.664 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta savo teise paÅ¡alinti rangovo statybos darbų defektus savo pačių lėšomis.Nustatydamas nuostolių dydį, teismas atmetė atsakovių atsikirtimų argumentus, kad kai kurie iÅ¡ ieÅ¡kovų pateiktų įrodymų yra netinkami pagal CPK ar nepatvirtinantys ieÅ¡kovų nurodomas faktines aplinkybes, juolab kad prieÅ¡ingų įrodymų į bylÄ nepateikta.Teismas taip pat sutiko su ieÅ¡kovų pozicija, kad Å¡iuo atveju patalpų pardavėjo atsakomybė už parduotų patalpų kokybę nėra ribojama ir / ar Å¡alinama sutarties pagrindu, taikydamas solidariÄ rangovės ir patalpų pardavėjos civilinę atsakomybę.

Neužtikrinus tinkamo patalpų statybos proceso ir rangovės darbų kokybės bei perdavus ieÅ¡kovams ginčo patalpas, kurios dėl paslėptų defektų negalėjo bÅ«ti naudojamos pagal paskirtį, atsakovė LUAB „Ineturas“ (pardavėja) yra atsakinga kartu su rangove už ieÅ¡kovų patirtus nuostolius.             Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Atsakovė LUAB „Ineturas“ apeliaciniame skunde (t. 4, b. l. 162–168) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-01-26 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti, atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba jo sumokėjimÄ atidėti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismo motyvai nesudaro pagrindo pripažinti ieÅ¡kovų nurodytas aplinkybes svarbiomis ir atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . BUAB „CManagement“ 2012-10-04, 2012-11-15, 2013-08-02 raÅ¡tai ieÅ¡kovams patvirtina, kad BUAB „CManagement“ elgėsi sÄ Å¾iningai, tinkamai bendradarbiavo su ieÅ¡kovais. IeÅ¡kovai turėjo teisę kreiptis į teismÄ dėl bÅ«simos žalos įvertinimo ir priteisimo (CK 6.249 str. 3 d.), todėl teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai tik 2014 m. rugsėjo pabaigoje, kai buvo baigti remonto darbai, galėjo pagrįsti teisminės gynybos bÅ«tinumÄ , nėra pagrįsta.Ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarties nuostatos nenumato galimybės reikÅ¡ti reikalavimus pardavėjui LUAB „Ineturas“ (sutarties 5.2 p.).

IeÅ¡kovai nepagrįstai reikalavimus reiÅ¡kia solidariai abiems atsakovėms, nes nei sutartis, nei įstatymai nenumato atsakovių solidariosios atsakomybės. Teismas nenurodė teisinio pagrindo, kodėl nusprendė taikyti solidariÄ jÄ atsakovių atsakomybę. IeÅ¡kovai neįrodė, kad defektai (trÅ«kumai), kurių taisymo iÅ¡laidas reikalaujama atlyginti, atsirado ne dėl pačių ieÅ¡kovų kaltės. Ekspertizės aktas, kurio iÅ¡vadomis remiasi ieÅ¡kovai, yra neiÅ¡samus, neinformatyvus, nepatvirtina, kad jame nurodomos aplinkybės dėl tam tikros ginčo buto bÅ«klės atsirado ne dėl pačių ieÅ¡kovų kaltės. Nors teismas pareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovų pateikti įrodymus apie ginčo patalpose ieÅ¡kovų atliktus vidaus apdailos darbus, tačiau ieÅ¡kovai Å¡ių įrodymų teismui nepateikė.

Kadangi terasÄ Ä¯rengė ne atsakovė BUAB „CManagement“, o ieÅ¡kovai, jie patys yra atsakingi už drėgmės prasiskverbimÄ iÅ¡ terasos į ginčo patalpas.Atsakovė BUAB „CManagement“ apeliaciniame skunde (t. 4, b. l. 149–161) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-01-26 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti, atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba jo sumokėjimÄ atidėti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Pasisakydama dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos, atsakovė nurodo argumentus, analogiÅ¡kus atsakovės LUAB „Ineturas“ apeliacinio skundo argumentams.

Papildomai pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015 pateikti išaiškinimai neturi precedento galios dėl skirtingų faktinių aplinkybių.Pasisakydama dėl reikalavimo atlyginti nuostolius pagrįstumo, atsakovė taip pat dėsto argumentus, analogiškus atsakovės LUAB „Ineturas“ apeliacinio skundo argumentams. Papildomai nurodo, kad teismas neatsižvelgė į atsakovių nurodytus ekspertizės akto, kurio išvadomis rėmėsi ieškovai, trūkumus.

IeÅ¡kovas tik viename iÅ¡ paskutinių teismo posėdžių atskleidė, kad žala kilo ir dėl drėgmės patekimo pro terasÄ ir langÄ , todėl atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ skirti teismo ekspertizę. Tačiau teismas iÅ¡ esmės apribojo atsakovės teisę teikti į bylÄ Ä¯rodymus, nes areÅ¡tavo visÄ atsakovės turtÄ ir neleido atsakovei sumokėti iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų už teismo ekspertizę. Teigia, kad tuo buvo pažeistas Å¡alių rungimosi principas. Atsakovė, prieÅ¡ingai nei sprendime pasisakė teismas, bylos proceso metu buvo aiÅ¡kiai įvardijusi, kad ji terasos neįrenginėjo, o ieÅ¡kovai to ir neginčijo.

Dėl Å¡ios priežasties atsakovė ir prašė paskirti teismo ekspertizę. IeÅ¡kovai nepateikė tinkamų defektų Å¡alinimo iÅ¡laidų įrodymų. IeÅ¡kovai nepateikė jokių įrodymų, kad dėl ginčo bute vykusio remonto jie privalėjo nuomotis kitÄ butÄ . Dalis ieÅ¡kovų praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų nesusijusios su sugadinimais, pavyzdžiui, terasos įrengimo kaÅ¡tai, kurios atsakovė ir neįrenginėjo, Å¡aligatvio pagrindo įrengimas, maiÅ¡ytuvų, duÅ¡o komplekto iÅ¡laidos ir pan.

Teismas nepagrįstai atsisakė iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovų įrodymus apie terasos įrengimo darbus. CK 6.279 straipsnio taisyklės taikytinos tik deliktinės atsakomybės atveju, o ieÅ¡kovai praÅ¡o taikyti sutartinę atsakomybę, todėl nėra pagrindo solidariai atsakovių atsakomybei kilti. IeÅ¡kovų ir atsakovės 2008-02-11 sutartis nenumatė galimybės Å¡alinti trÅ«kumus ir reikalauti atlyginti jų paÅ¡alinimo iÅ¡laidas, todėl toks ieÅ¡kovų reikalavimas negalėjo bÅ«ti tenkinamas (CK 6.665 str. 1 d.).IeÅ¡kovai atsiliepime į atsakovės BUAB „CManagement“ skundÄ (t. 4, b. l. 190–197) praÅ¡o jo netenkinti.

Atsiliepimas grindžiamas tokiais atsikirtimais:Teismas pagrįstai atnaujino ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Vien faktas, kad atsakovė atsakė į ieÅ¡kovų pretenzijas, nereiÅ¡kia sÄ Å¾iningo bendradarbiavimo – atsakovė nesiėmė konkrečių veiksmų ginčo turto trÅ«kumams nustatyti ir paÅ¡alinti. Dėl statybos defektų atliktini darbai pasirodė sudėtingesni ir reikalaujantys daugiau laiko, iÅ¡laidos ieÅ¡kovams buvo labai didelės, todėl žyminis mokestis ir bylinėjimasis bÅ«tų pareikalavę dar didesnių iÅ¡laidų, kurios, neužbaigus darbų, teisminės gynybos prasme praktiÅ¡kai bÅ«tų patirtos per anksti.

Pirmosios instancijos teismo Å¡ioje byloje nurodyta kasacinio teismo praktika yra tinkama, joje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai aktualÅ«s ir nagrinėjamai bylai.Defektų atsiradimo priežastis, Å¡alinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad tai ieÅ¡kovai turėjo įrodyti, jog trÅ«kumai atsirado ne dėl jų kaltės. Ekspertizės aktas patvirtina, kad trÅ«kumai atsirado dėl atsakovės kaltės, ekspertas, apklaustas ir teismo posėdžio metu, paneigė bet kokiÄ galimÄ ieÅ¡kovų kaltę.

Atsakovės argumentai dėl ekspertizės akto nepagrįstumo yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti. IÅ¡ esmės identiÅ¡kos terasos įrengtos visame pastate ir pirkėjai, įskaitant ieÅ¡kovus, jau įgijo butus su terasomis. Atsakovė nutyli aplinkybę, kad klausimas dėl teismo ekspertizės iÅ¡laidų apmokėjimo iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų jau buvo iÅ¡spręstas Lietuvos apeliacinio teismo, todėl ieÅ¡kovai iÅ¡samiau dėl to nepasisako. Atsakovės nurodyti darbai, prieÅ¡ingai nei ji teigia, buvo susiję su trÅ«kumų paÅ¡alinimu: turėjo bÅ«ti tinkamai įrengti drenažai terasoje, todėl terasos danga turėjo bÅ«ti iÅ¡montuota, dviejų maiÅ¡ytuvų, duÅ¡o komplekto iÅ¡laidos į praÅ¡omÄ Å¾alos atlyginimÄ nebuvo įtrauktos, tokie duomenys buvo teikiami tik siekiant pagrįsti, kad ieÅ¡kovai, taisydami trÅ«kumus, nesiekė įsigyti brangesnių medžiagų.Defektų neÅ¡alinimas bÅ«tų lėmęs dar didesnį pelėsio neigiamÄ poveikį patalpoms, be to, jose nebuvo galima gyventi dėl jų kenksmingumo sveikatai, kuo leidžia įsitikinti ir papildomas ekspertizės aktas.

Atsakovės elgesys rodė, kad trÅ«kumų Å¡alinti ji neketina. IeÅ¡kovai ėmėsi priemonių tolesnei žalai užkirsti keliÄ .IeÅ¡kovai atsiliepime į atsakovės LUAB „Ineturas“ skundÄ (t. 4, b. l. 198–201) praÅ¡o jo netenkinti. Jame nurodomo tokie atsikirtimai į šį skundÄ :Visų pirma, praÅ¡oma vadovautis ieÅ¡kovų atsiliepime į BUAB „CManagement“ skundÄ iÅ¡dėstytais argumentais dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo.IeÅ¡kovai ekspertizės aktu įrodė, kad daikto trÅ«kumai atsirado dar iki jo pardavimo.

Atsakovė šios išvados nepaneigė, todėl atsako už daikto trūkumus kaip daikto pardavėja. Pažymi, kad atsakovių civilinė atsakomybė kyla skirtingais pagrindais: kaip rangovo ir kaip pardavėjo. Patalpų pardavėjo atsakomybė nėra sutartimi ribojama, todėl įstatymo pagrindu atsakovėms taikytina solidarioji atsakomybė (CK 6.296 str.).Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ atsiliepime į atsakovių skundus (t. 5, b. l. 1–4) prašo juos tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Ieškinio senaties termino praleidimas beveik dviem metais nėra pateisinamas objektyviomis priežastimis, nulemtas tik subjektyvių aplinkybių.

Atsakovė atliko karÅ¡to ir Å¡alto vandens inžinerinių sistemų bei Å¡ildymo sistemos hidraulinius bandymus, terasoje esančios hidroizoliacijos ir ventiliuojamo fasado įrengimo patikrÄ , siÅ«lė organizuoti susitikimus defektų atsiradimo priežastims aptarti ir kita. Taigi atsakovė elgėsi sÄ Å¾iningai, vykdė bendradarbiavimo pareigÄ . IeÅ¡kovai galėjo kreiptis į teismÄ ir nežinodami tikslaus nuostolio dydžio, pateikę preliminariÄ remonto darbų sÄ matÄ .Palaiko atsakovių skundų argumentus, kad teismas nevertino žalos galimo atsiradimo dėl pačių ieÅ¡kovų veiksmų.

IeÅ¡kovai neįrodė atsakovių civilinės atsakomybės sÄ lygų. Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovai A. P. ir K. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iÅ¡ UAB „PVP Nida“ (įmonė iÅ¡registruota) ir atsakovės UAB „Ineturas“ (dabar įmonė likviduojama) pirkimo–pardavimo 2008-02-11 sutarties pagrindu įsigijo 90 proc. baigtumo butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir tuo pačiu adresu esančios automobilių stovėjimo patalpos 2/26 dalį.

Pardavėjos įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2008-09-30 organizuoti pastato, kuriame yra įsigytas butas, pripažinimÄ tinkamu naudoti (sutarties 4.9 p.). Sutarties 5.1 punkte įtvirtinta, kad pastato, kuriame yra įsigytas butas, generalinė rangovė – UAB „Invalda Construction Management“ (Å¡iuo metu – UAB „CManagement“, bankrutuojanti įmonė), į kuriÄ , remiantis sutarties sÄ lygomis, pirkėjams buvo numatyta teisė ir pareiga kreiptis tiesiogiai dėl paaiÅ¡kėjusių statinio trÅ«kumų (sutarties 5.2 p.).

Kai tokie įgyto daikto trÅ«kumai realiai paaiÅ¡kėjo (bute ėmė kauptis drėgmė, atsirado pelėsis), ieÅ¡kovai, nepavykus susitarti su generaline rangove dėl trÅ«kumų paÅ¡alinimo jos lėšomis, defektus iÅ¡taisė savo pačių sÄ skaita ir pareiÅ¡kė teisme reikalavimÄ dėl jų turėtų trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidų kompensavimo, tokį savo reikalavimÄ nukreipdami solidariai generalinei rangovei BUAB „CManagement“ ir patalpų pardavėjai LUAB „Ineturas“.

Aktuali yra ir tokia aplinkybė, kad minėtas sandoris yra vartojimo sutartis. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad butÄ su vėliau nustatytais jo trÅ«kumais ieÅ¡kovai (fiziniai asmenys) įsigijo asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti – ieÅ¡kovai jame gyveno, o apeliantė LUAB „Ineturas“ pardavė butÄ kaip verslininkas (asmuo, veikiantis verslo ar profesiniais tikslais). Taigi Å¡alių sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis atitinka visus vartojimo sutarties požymius (CK 6.350 str. 1 d.), todėl Å¡iuo atveju taikytinos ir teisės normos, reglamentuojančios vartotojų teisių apsaugÄ .

Pirmosios instancijos teismui visiÅ¡kai patenkinus ieÅ¡kovų reikalavimus, apeliacinius skundus pateikė abi atsakovės (apeliantės), nurodydamos tokius pagrindinius argumentus: pirma, ieÅ¡kovams nepagrįstai atnaujintas ieÅ¡kinio senaties terminas; antra, ieÅ¡kovai nepaneigė tokios galimybės, jog dėl buto trÅ«kumų atsiradimo kalti jie patys; trečia, apeliantėms nepagrįstai taikytas solidarios atsakomybės institutas; ketvirta, neteisingai buvo įvertinti į bylÄ pateikti defektų Å¡alinimo iÅ¡laidas ir jų dydį pagrindžiantys įrodymai.

Dėl tokių apeliacinių skundų argumentų pagrįstumo teisėjų kolegija ir pasisako.Dėl ieÅ¡kinio senaties instituto Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Å¡iam ginčui taikytinas rangos teisiniams santykiams CK 6.667 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo pretenzijos per garantinį terminÄ pareiÅ¡kimo dienos. Teismas pradėjo senaties eigÄ skaičiuoti nuo 2012-07-03 dienos, kai ieÅ¡kovai pranešė rangovei BUAB „CManagement“ apie drėkstančias sienas.

Apeliantės skunduose neginčija senaties termino eigos pradžios nustatymo momento, tačiau nesutinka su teismo pozicija, jog senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir turėtų bÅ«ti atnaujintas. IeÅ¡kovai pasirinko sudėtinį savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ , t. y. jie pareiÅ¡kė reikalavimus tiek nekokybiÅ¡ko daikto pardavėjai, tiek ir rangovei. Kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kovų pasirinktų atsakomybės subjektų atžvilgiu ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimas turėjo bÅ«ti įvertintas individuliai, atsižvelgiant į skirtingų teisinių santykių, iÅ¡ kurių kildinami ieÅ¡kinio reikalavimai, prigimtį ir skirtingÄ jų teisinį reguliavimÄ .

Todėl pirmosios instancijos teismo pozicija, sprendime iÅ¡ esmės pasisakant tik ieÅ¡kinio senaties termino, kuris taikytinas rangovui (apeliantei BUAB „CManagement“), ir apibendrintai šį institutÄ taikant abiems apeliantėms, stokoja pagrįstumo. Kadangi netinkamai iÅ¡spręstos ieÅ¡kinio senaties klausimas keliamas abiejų apeliančių skunduose, objektyviai kyla poreikis iÅ¡samiau pasisakyti ir dėl antrosios apeliantės, daikto pardavėjos LUAB „Ineturas“, atžvilgiu skaičiuotinos ir taikytinos senaties.

Parduodamas daiktas turi bÅ«ti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, o pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokiÄ daikto neatitiktį sutarčiai, esančiÄ daikto perdavimo metu (CK 6.363 str. 2 d.). IeÅ¡kovų reikalavimas apeliantei LUAB „Ineturas“ kvalifikuotinas kaip CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 6.363 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytas reikalavimas atlyginti pirkėjo iÅ¡laidas daikto trÅ«kumams iÅ¡taisyti. Kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trÅ«kumų gali bÅ«ti reiÅ¡kiami, jeigu trÅ«kumai nustatyti per garantijos terminÄ (CK 6.338 str. 3 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje su panaÅ¡iomis faktinėmis aplinkybėmis dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo daikto pardavėjams yra pasisakęs, jog Å¡alis siejant pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, už parduoto daikto trÅ«kumus atsakomybė tenka pardavėjams, kurie pagal įstatymÄ (CK 6.327 str. 3 d. ir 4 d.) atsako už bet kokį parduoto daikto neatitikimÄ , kuris atsiranda po Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrÄ laikÄ prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastÄ ar specialiai nurodytÄ paskirtį arba iÅ¡laikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimÄ ; tokiems ieÅ¡kiniams dėl parduotų daiktų trÅ«kumų taikomas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte, kuris skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas pareiÅ¡kė (arba, prieÅ¡ingai, nepareiÅ¡kė) pretenzijÄ dėl parduoto daikto trÅ«kumų pardavėjui; pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimÄ arba per pirkėjo nustatytÄ terminÄ (o jeigu toks nebuvo nustatytas, – per protingÄ terminÄ ) neatsakius į pirkėjo pretenzijÄ dėl konkrečių daikto defektų paÅ¡alinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimÄ ir gali pareikÅ¡ti reikalavimus teisme per sutrumpintÄ 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012).

Å ie kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinio senaties eigos pradžiÄ lemia pirkėjo, įsigijusio netinkamos kokybės daiktÄ , elgesys: jeigu iki kreipdamasis į teismÄ jis pareiÅ¡kia pardavėjui pretenzijÄ dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trÅ«kumų, o į jÄ pardavėjas atsako neigiamai (arba per protingÄ terminÄ neatsako), prasideda ieÅ¡kinio senaties skaičiavimas reikalavimui teisme per įstatyme nustatytÄ laiko tarpÄ (6 mėnesius) pareikÅ¡ti; jeigu pirkėjas nepareiÅ¡kia pretenzijos daikto pardavėjui, jo teisė reikÅ¡ti reikalavimus pardavėjui dėl daikto trÅ«kumų paÅ¡alinimo ar jų Å¡alinimo kaÅ¡tų kompensavimo tiesiogiai teisme nėra ribojama CK 1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų, tokia savo teise pirkėjas gali pasinaudoti per visÄ parduoto daikto garantijos laikotarpį ir nepriklausomai nuo to, koks Å¡is garantijos terminas ir kuriuo jo momentu buvo nustatyti konkretÅ«s daikto trÅ«kumai.

Byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad ieÅ¡kovų įgyto pirkimo–pardavimo 2008-02-11 sutartimi nebaigtos statybos buto trÅ«kumai paaiÅ¡kėjo bÅ«tent per statinio garantinį terminÄ , Å¡alių ginčo dėl to nesama. Dėl tokio daikto, kaip statinys, garantijos terminų pasisakyta tiek CK 6.698 straipsnyje, tiek Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi pirkimo–pardavimo 2008-02-11 sutarties sudarymo metu) 36 straipsnio 1 dalyje, nustatant, kad Å¡is terminas yra ne trumpesnis kaip penkeri metai (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos), o dėl paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.), jis yra deÅ¡imt metų.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad minėtÄ sutartį sudarant pastatas dar net nebuvo pripažintas tinkamu naudoti, o pardavėjos įsipareigojo organizuoti pastato pripažinimÄ tinkamu naudoti ne vėliau kaip iki 2008-09-30 (2011-02-11 sutarties 4.9 p.), tuo tarpu pretenzijas rangovei ieÅ¡kovai ėmė reikÅ¡ti raÅ¡tu jau nuo 2012-07-05 (t. 1, b. l. 73).  Taigi nagrinėjamos bylos duomenys leidžia vertinti, kad dėl patalpų pirkimo metu buvusių neakivaizdžių, paslėptų trÅ«kumų (defektų), dėl kurių ilgainiui patalpose ėmė kauptis drėgmė, ieÅ¡kovai į teismÄ kreipėsi nepasibaigus įstatymo nustatytam garantiniam deÅ¡imties metų terminui, o iki kreipimosi į teismÄ pretenzijų dėl netinkamos daikto kokybės pardavėjai LUAB „Ineturas“ jie nebuvo pareiÅ¡kę – reiÅ¡kė pretenzijas tik rangovei BUAB „CManagement“, kaip buvo nustatyta jų su pardavėjomis sudarytos sutarties 5.2.punkte, ir, atitinkamai, pardavėja nebuvo jų atmetusi.

Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , jog iki kreipimosi į teismÄ ieÅ¡kovams tapo žinoma apie jų teises pažeidžiantį pardavėjos LUAB „Ineturas“ elgesį (neveikimÄ , atsisakymÄ Å¡alinti trÅ«kumus), sudariusį prielaidas senaties termino ieÅ¡kiniui dėl parduoto daikto trÅ«kumų pareikÅ¡ti skaičiavimui. Be kita ko, ir pirmiau aptartų kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų kontekste pripažintina, kad ieÅ¡kovai ieÅ¡kinio senaties termino pareikÅ¡ti teisme reikalavimus netinkamos kokybės daikto pardavėjai (apeliantei LUAB „Ineturas“) nepraleido.Antra vertus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime iÅ¡dėstytiems argumentams bei motyvams dėl ieÅ¡kinio senaties termino netaikymo ir apeliantės BUAB „CManagement“ atžvilgiu, teismui pripažinus, kad Å¡iuo atveju vienerių metų (CK 6.667 str.) sutrumpintas ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams dėl darbų defektų pareikÅ¡ti praleistas dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių.

Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį teismui pripažinus, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas terminas – atnaujinamas. Ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti. IeÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ reglamentuojančiose teisės normose neįtvirtintas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sÄ raÅ¡as; taip pat neįvardijami kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių buvimo.

Kasacinio teisimo praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimÄ , turi vadovautis ir teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgti į ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, Å¡alies elgesį bei kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbumÄ , pagrįstai įvertino abiejų Å¡alių elgesį – faktÄ , kad apeliantė BUAB „CManagement“, bÅ«dama savo srities profesionalu, akivaizdžiai vengė bendradarbiauti su ieÅ¡kovais (vartotojais, daiktÄ su defektais įgijusiais vartojimo sutarties pagrindu), o ieÅ¡kovai elgėsi sÄ Å¾iningai ir protingai, aktyviais ir teisėtais veiksmais siekė ginti savo pažeistas teises.

Taip pat teismas Å¡ioje konkrečioje situacijoje pagrįstai aktualia pripažino ir tokiÄ aplinkybę, kad, atsižvelgiant į ieÅ¡kovų pasirinktÄ pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ â€“ reikalauti faktiÅ¡kai patirtų iÅ¡laidų trÅ«kumams paÅ¡alinti, iki defektų paÅ¡alinimo ieÅ¡kovai neturėjo galimybės tiksliai apskaičiuoti savo nuostolių, juolab kai įstatymų leidėjas įtvirtina visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ (CK 6.251 str. 1 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas jam suteikta diskrecijos teise įvertinti senaties termino praleidimo priežasčių svarbÄ pasinaudojo tinkamai ir teisės normų nepažeidė.

Å iame kontekste teisėjų kolegija, sutikdama ir su ieÅ¡kovų atsiliepimo į skundus argumentais, kad apeliančių bendradarbiavimas negali bÅ«ti laikomas konstruktyviu ir sÄ Å¾iningu, atmeta kaip nepagrįstus tokius apeliacinių skundų teiginius, kad BUAB „CManagement“ sÄ Å¾iningÄ elgesį ar siekį bendradarbiauti su ieÅ¡kovais nusako jos 2012-10-04, 2012-11-15, 2013-08-02 raÅ¡tai ieÅ¡kovams. PrieÅ¡ingai, Å¡ių apeliantės raÅ¡tų turinys neleidžia spręsti, kad buvo ieÅ¡koma realaus problemos sprendimo bÅ«do.

IeÅ¡kovams savo lėšomis užsakius ir atlikus ekspertinį tyrimÄ bei jo iÅ¡vadas pateikus apeliantei BUAB „CManagement“, Å¡i 2013-08-02, nepateikdama jokių konkrečių nesutikimo su ekspertinio tyrimo rezultatais argumentų, atsisakė tenkinti pareikÅ¡tÄ pretenzijÄ (t. 1, b. l. 176). Trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentų, jog atsakovė atliko karÅ¡to ir Å¡alto vandens inžinerinių sistemų bei Å¡ildymo sistemos hidraulinius bandymus, terasoje esančios hidroizoliacijos ir ventiliuojamo fasado įrengimo patikrÄ , nepatvirtina jokie bylos įrodymai (CPK 178 str.).Dėl apeliantės BUAB „CManagement“ kritikos kasacinio teismo praktikos aktualumui, sprendžiant nagrinėjamÄ Å¡ioje byloje ginÄÄ , paminėtina, kad nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015 buvo analizuojama ir ne visiÅ¡kai identiÅ¡ka, tačiau savo faktinėmis aplinkybėmis vis tik labai panaÅ¡i situacija.Dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo ir defektų atsiradimo priežasčiųTeisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinių skundų argumentais, kad ieÅ¡kovai byloje nėra paneigę buto trÅ«kumų atsiradimo tikimybės dėl jų pačių veiksmų, t.y. dėl atliktų vidaus apdailos darbų arba netinkamo naudojimosi jiems priklausančiu turtu.

Nuosekliai formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kuria pagrįstai rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, pažymima, jog rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminÄ , jeigu neįrodo, kad jų atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų, kaip yra reglamentuojama įstatyme (CK 6.697 str. 3 d.).

Taigi defektų faktÄ privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, Å¡alinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2011-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas CK 6.333 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , kad pardavėjas atsako už daiktų trÅ«kumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo, yra pažymėjęs, jog Å¡i nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamÄ daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikimo kokybės reikalavimams faktÄ .

Ji reglamentuoja pardavėjo atsakomybės už paslėptus trÅ«kumus atvejį ir negali bÅ«ti vertinama taip, kad pirkėjas turi įrodyti buvus tinkamÄ daikto naudojimÄ ar eksploatavimÄ . Daikto naudojimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę už daikto kokybės trÅ«kumus Å¡alinanti aplinkybė. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį jÄ Ä¯rodinėja pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009).Taigi ne ieÅ¡kovai nagrinėjamoje byloje turėjo paneigti, kad dėl nustatytų patalpų trÅ«kumų atsiradimo nėra jų kaltės, o apeliantės privalėjo įrodyti, kad Å¡ie trÅ«kumai atsirado dėl netinkamo buto naudojimo, netinkamai ieÅ¡kovų atlikto vidaus apdailos įrengimo arba kitų įstatyme numatytų aplinkybių, Å¡alinančių jų atsakomybę.

PrieÅ¡ingi apeliančių teiginiai dėl netinkamo įrodinėjimo naÅ¡tos Å¡alims paskirstymo yra deklaratyvÅ«s, pateikiami nenurodant jokių argumentų, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų Å¡iuo aspektu pagrįstumu.Dar daugiau, ieÅ¡kovų į bylÄ pateikti įrodymai niekaip neleidžia suabejoti teismo padaryta iÅ¡vada, jog už trÅ«kumus yra atsakingos bÅ«tent apeliantės (CPK 185 str.). IeÅ¡kovų užsakymu ir jų sÄ skaita 2013-04-03–2013-04-23 specialistai L.

U. ir D. K., turintys ir teismo eksperto kvalifikacijÄ , atliko ekspertinį tyrimÄ dėl defektų ieÅ¡kovų bute atsiradimo priežasčių ir defektų paÅ¡alinimo darbų kainos nustatymo ir padarė iÅ¡vadÄ , jog vandentiekio vamzdynas po grindimis praleidžia vandenį iÅ¡ vamzdžių (t. 1, b. l. 22–72). IeÅ¡kovams atliekant trÅ«kumų Å¡alinimo darbus, iÅ¡ardžius grindis ir paaiÅ¡kėjus papildomiems defektams, tie patys ekspertai 2013-11-06–2013-12-02 atliko papildomÄ tyrimÄ , kuriame konstatavo, jog drėgmė patenka ir pro apatinio lango, kuris jungiasi su terasa, rėmo ir grindų sandÅ«rÄ , taip pat apskaičiavo Å¡iems trÅ«kumams iÅ¡taisyti reikalingų terasos izoliavimo darbų kainÄ (t. 3, b. l. 25–35).

Apeliantės, nesutikdamos su šiomis ekspertų išvadomis, nurodo neesminius ir itin formalius šių įrodinėjimo priemonių, kuriomis teismas sprendime rėmėsi, trūkumus: prasta nuotraukų kokybė; 2013-04-03–2013-04-23 atliktos ekspertizės akte nurodoma, jog jos tikslas – nustatyti apdailos darbų kokybę, o faktiškai buvo nustatomos trūkumų atsiradimo priežastys ir jų pašalinimo darbų kaina; hidraulinio bandymo defektinis aktas, kuriuo remiamais ekspertizės akte, nepakankamai išsamiai atskleidžia trūkumų atsiradimo priežastis, jame neužfiksuota, jog slėgis krenta būtent dėl sistemos nesandarumo; minėtame ekspertizės akte pažymimi tokie trūkumai, kurie nesusiję su turto sugadinimais, t. y. jog vandentiekio skirstomasis įvadas įrengtas ne toje vietoje, kaip parodyta brėžinyje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliančių argumentai neleidžia pagrįstai suabejoti ekspertų iÅ¡vadų, kaip raÅ¡ytinių įrodymų, įrodomÄ ja reikÅ¡me. Be to, į visas paminėtas apeliančių iÅ¡keltas abejones jau buvo atsakyta teismo eksperto L. U. apklausos 2016-02-05 teismo posėdyje metu, ekspertui paaiÅ¡kinus, jog ekspertizės tikslai yra detalizuoti pačiame akte, t. y. bÅ«tent kokie defektai nustatyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei kas yra atsakingas dėl esamos situacijos, kiek kainuotų Å¡iandieninėmis kainomis iÅ¡taisyti esamÄ situacijÄ (duomenys neskelbtini).

Pasak eksperto, prieÅ¡ tai akte esanti nuoroda, jog ekspertizės tikslas – nustatyti apdailos darbų kokybę – atsirado per klaidÄ . Apklausiamas ekspertas taip pat paaiÅ¡kino, kad nors ekspertizės akte yra pastaba ir apie vandentiekio skirstomojo įvado įrengimÄ ne toje vietoje, kaip parodyta brėžinyje, tačiau tai įtakos defektų atsiradimui neturėjo. Savo skunduose apeliantės iÅ¡ esmės pakartoja jų dar pirmosios instancijos teisme nurodytus analogiÅ¡kus nesutikimo su ekspertizės iÅ¡vadomis teiginius, siekdamos dėl jų kitokio vertinimo, nei padarė pirmosios instancijos teismas, o tai reiÅ¡kia, kad Å¡ia prasme tinkamai nesuformuluotas apeliacinių skundų pagrindas (CPK 306 str. 1 d. 4 p.).Ä®vertinus ekspertizės akto motyvuojamÄ jÄ dalį, kurioje iÅ¡vados pagrindžiamos atliktais tyrimais (atlikus gręžinį grindyse, nustatyta, kad esamas pagrindas yra drėgnas, taip pat atlikus hidraulinį bandymÄ nustatyta, kad vandentiekio vamzdynuose krenta slėgis), teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl Å¡io raÅ¡ytinio įrodymo patikimumo ar eksperto nustatytų defektų atsiradimo priežasčių teisingumo.

Vien svarstydamos galimybę, kad slėgis vamzdynuose galėjo kristi dėl kitų priežasčių, apeliantės tokių priežasčių aiÅ¡kiai neįvardija bei jų buvimo neįrodinėja. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo pritarti ir apeliančių pozicijai dėl jų nurodomos, kaip galimos, kitos defektų atsiradimo priežasties, t. y. pačių ieÅ¡kovų netinkamai atliktų vidaus apdailos darbų arba netinkamo naudojimosi butu. TÄ paneigia aptartos eksperto iÅ¡vados, nustačius, kad trÅ«kumai atsirado dėl paslėptų darbų – po grindimis esančio vandentiekio nesandarių sujungimų, kuriems, akivaizdu, vėliau atliekami vidaus apdailos darbai ar naudojimasis butu jokios įtakos negalėjo turėti.

GalimÄ vidaus apdailos darbų įtakÄ defektų atsiradimui paneigė ir teismo ekspertas 2016-02-05 teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas tokioje situacijoje pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovų pateiktas ekspertizės iÅ¡vadas paneigiančių kitokių įrodymų apeliantės nepateikė ir savo atsikirtimų neįrodė (CPK 12 str., 178 str.).Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiÅ¡kai ir faktiÅ¡kai nepagrįstus ir tokius apeliantės BUAB „CManagement“ skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas apribojo jos teisę teikti į bylÄ Ä¯rodymus, neleidęs iÅ¡ areÅ¡tuotų apeliantės lėšų sumokėti už teismo ekspertizę.

IÅ¡ bylos medžiagos bei jos procesinės eigos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2016-05-09 nutartimi patenkino apeliantės praÅ¡ymÄ ir paskyrė teismo statybos techninę ekspertizę, įpareigodamas apeliantę sumokėti už Å¡ios ekspertizės atlikimÄ 1 400 Eur avansÄ Ä¯ specialiÄ jÄ teismo sÄ skaitÄ , taip pat nutartyje iÅ¡dėstė argumentus, dėl kurių negali bÅ«ti atsižvelgiama į apeliantės praÅ¡ymÄ leisti jai už ekspertizę sumokėti iÅ¡ jos turto, areÅ¡tuoto nagrinėjamoje byloje pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones (t. 4, b. l. 21–25).

Lietuvos apeliacinis teismas, atmetęs dėl Å¡ios nutarties paduotÄ apeliantės atskirÄ jį skundÄ , 2016-11-10 nutartyje Nr. 2-1412-186/2016 iÅ¡aiÅ¡kino (t. 4, b. l. 61–63), kad leidimas areÅ¡tuotos 7 002,73 Eur turtinės teisės sÄ skaita apmokėti už ekspertizę, kai pati apeliantė deklaruoja nevykdanti jokios veiklos ir neturi kito turto, kuris galėtų bÅ«ti areÅ¡tuotas, siekiant užtikrinti ieÅ¡kovų turtinius interesus, paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslÄ â€“ užtikrinti realų, o ne formalų teismo sprendimo įvykdymÄ .

Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad apeliantė neįrodė, jog areÅ¡tuotos mokestinės permokos panaudojimas yra jai vienintelė galimybė įvykdyti teismo įpareigojimÄ dėl ekspertizės iÅ¡laidų apmokėjimo. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir aplinkybė, kad apeliantei BUAB „CManagement“ Vilniaus apygardos teismo 2017-09-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5244-585/2017 buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Å i nutartis priimta vėliau, nei buvo sprendžiamas teismo ekspertizės paskyrimo klausimas (2016-05-09) ar priimtas skundžiamas teismo sprendimas, be to, proceso pirmosios instancijos teisme metu apeliantę atstovavo advokatai, taip pat apeliantė yra sumokėjusi žyminį mokestį už nagrinėjamoje byloje teiktus atskiruosius skundus dėl teismo nutarčių.

Dėl atsakingų už atsiradusius trÅ«kumus asmenų Pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ ir dėl tokių apeliančių atsikirtimų į ieÅ¡kinį, esÄ apeliantė BUAB „CManagement“ neįrenginėjo ieÅ¡kovų bute terasos, o papildomo ekspertinio tyrimo metu dalies defektų atsiradimas susietas su drėgmės skverbimusi bÅ«tent pro terasÄ , nepagrįstumo. Teisėjų kolegija, Å¡iai teismo iÅ¡vadai pritardama, motyvų nekartoja. Niekuo neparemti yra ir tokie apeliantės BUAB „CManagement“ apeliacinio skundo teiginiai, kad ieÅ¡kovai neneigė aplinkybės, jog terasÄ Ä¯renginėjo ne apeliantė.

Å ių apeliantės teiginių deklaratyvumu ir akivaizdžiu jų nepagrįstumu leidžia įsitikinti 2017-01-06 teismo posėdžio garso įraÅ¡as. Jame užfiksuoti ieÅ¡kovo A. P. paaiÅ¡kinimai, kad ieÅ¡kovai terasos neįrenginėjo, o drenaÅ¾Ä ir kitus susijusius remonto darbus atliko jau Å¡alindami trÅ«kumus; kai ieÅ¡kovai pirko butÄ , terasos jau buvo įrengtos. Å iuos paaiÅ¡kinimus papildo ir ieÅ¡kovų atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai, kad tokios pačios terasos įrengtos visame pastate, kuriame yra ieÅ¡kovų įsigytas butas, bei prie eksperto iÅ¡vados pridėtas 2007-12-29 dienos (t. y. iki ieÅ¡kovų buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo) buto planas su jame jau esančia pažymėta terasa (t. 1, b. l. 69; t. 3, b. l. 28).Apeliantės LUAB „Ineturas“ skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas pareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovų pateikti įrodymus apie ginčo patalpose ieÅ¡kovų atliktus vidaus apdailos darbus, tačiau ieÅ¡kovai Å¡ių įrodymų teismui nepateikė, viena vertus, nagrinėjamo ginčo faktinių aplinkybių kontekste nėra teisiÅ¡kai aktualÅ«s, kita vertus, nėra ir teisingi. 2016-03-23 vykusio teismo posėdžio metu teismas pasiÅ«lė ieÅ¡kovams (o ne juos įpareigojo, kaip tvirtina apeliantė) pateikti duomenis apie tai, kada ir kokius konkrečius darbus, susijusius su ieÅ¡kinio dalyku, ieÅ¡kovai atliko 2008 m., atlikdami vidaus apdailÄ .

IeÅ¡kovai Å¡iuo siÅ«lymu pasinaudojo, 2016-04-06 ir 2016-04-18 pateikė papildomus įrodymus (rangos sutartis, sÄ skaitas faktÅ«ras ir pan.) (t. 3, b. l. 84–93, 106–133), apie 2008 m. atliktus vidaus apdailos darbus ieÅ¡kovas iÅ¡samiai pasisakė ir 2016-03-23 teismo posėdžio metu, patvirtindamas, jog taisant trÅ«kumus pirko tÄ pačiÄ parketo rūšį, plytelės buvo dar pigesnės, nei įrengtos 2008 m. Tačiau net ir ieÅ¡kovams pateikus Å¡iuos duomenis apeliantės jais nesirėmė savo atsikirtimams pagrįsti, nenurodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių, kurios leistų įsitikinti jų keliamų prielaidų, jog ieÅ¡kovai, Å¡alindami trÅ«kumus, galėjo panaudoti brangesnes medžiagas ir įsirengti geresnės apdailos butÄ , ar kad 2008 m. jų atlikti darbai galėjo turėti įtakos defektų atsiradimui, teisingumu.

Todėl Å¡ie apeliacinio skundo argumentai patys savaime negali paneigti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų dėl patalpų trÅ«kumų atsiradimo priežasčių ir dėl jų iÅ¡taisymo kaÅ¡tų pagrįstumo.    PaaiÅ¡kėjus įsigyto buto trÅ«kumams, dėl kurių bute ėmė kauptis drėgmė, ieÅ¡kovai dėl trÅ«kumų paÅ¡alinimo su pretenzija kreipėsi į statinio generalinę rangovę BUAB „CManagement“, remdamiesi buto pirkimo–pardavimo sutarties 5.2 punkto nuostata, numatančia, jog po Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo paaiÅ¡kėjus statinio trÅ«kumų, dėl jų iÅ¡taisymo pirkėjas turi teisę ir įsipareigoja kreiptis tiesiogiai į pastato generalinį rangovÄ , kuris suteikia CK, Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas garantijas, o pardavėjai įsipareigoja bendradarbiauti su pirkėju jam realizuojant savo teises, susijusias su statybos defektų ar trÅ«kumų Å¡alinimu.

Byloje nebuvo kvestionuojama pirkėjų (ieÅ¡kovų) teisė dėl paaiÅ¡kėjusių buto defektų kreiptis tiesiogiai į BUAB „CManagement“. Apeliantė LUAB „Ineturas“ tokio pobÅ«džio nuostatÄ aiÅ¡kina kaip reiÅ¡kiančiÄ jos, kaip pardavėjos, atsakomybės apribojimÄ , paliekant teisę reikalavimus dėl buto trÅ«kumų reikÅ¡ti tik rangovei, apeliantei BUAB „CManagement“. Tačiau tokiai sutarties 5.2 punkto interpretacijai aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja sisteminė sutarties nuostatų analizė.

Sutarties 4.6 punkte apeliantė LUAB „Ineturas“ garantavo, jog šios sutarties sudarymo metu nėra pardavėjams žinomų paslėptų buto trūkumų, dėl kurių buto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų jo visai pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs; pardavėjai įstatymų nustatyta tvarka atsako už minėtus trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad šios sutarties sudarymo momentu pardavėjai žinojo apie šiuos trūkumus, arba kad šie trūkumai atsirado iki buto perdavimo, arba kad šie trūkumai atsirado ne dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės, arba ne dėl nenugalimos jėgos.

Kaip minėta, buto pirkimo–pardavimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi, o visais atvejais sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Tokiu atveju sutarties 5.2 punkto nuostata turi bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip įtvirtinusi papildomÄ teisę ieÅ¡kovams pretenzijas dėl įsigyto buto trÅ«kumų reikÅ¡ti ne tik pardavėjai, tačiau ir generalinei rangovei, o ne kaip apribojanti pardavėjos atsakomybę.PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas nebÅ«tų galimas ir dėl CK 6.334 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos, numatančios, jog sutarties sÄ lygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trÅ«kumus, negalioja, iÅ¡skyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trÅ«kumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo bÅ«ti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika pirko daiktus iÅ¡ asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas.Dėl prievolės solidarumoSolidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis.

Ji atsiranda tik įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.). Apeliančių teigimu, ieÅ¡kovai nepagrįstai reikalavimus reiÅ¡kia solidariai joms abiems, nes sutartis jų solidariosios atsakomybės nenumatė, o įstatymo pagrindu ji taip pat nekyla, nes CK 6.279 straipsnio nuostatos taikytinos tik deliktinės, o ne sutartinės atsakomybės atveju. Su tokiu apeliančių teisiniu vertinimu nėra pagrindo sutikti. CK 6.6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog prievolė gali bÅ«ti solidari nepaisant to, kad vieno skolininko pareiga pagal jos įvykdymo sÄ lygas skiriasi nuo kitų skolininkų pareigos, pavyzdžiui, kai vienam skolininkui nustatytas terminas, o kitam nenustatytas, kai vienas įsipareigoja besÄ lygiÅ¡kai, o kitas – su sÄ lyga ir panaÅ¡iai.

Vadinasi, solidari pareiga galima ir tuo atveju, kai skiriasi prievolių atsiradimo pagrindai, pavyzdžiui, vieno bendraskolio prievolė gali atsirasti pagal įstatymÄ , kito – pagal sutartį. Be to, 6.6 straipsnio 3 dalis numato, jog solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu, neapribojant pastarojo atvejo taikymo iÅ¡imtinai deliktinės atsakomybės taikymu. Todėl ieÅ¡kovai pagrįstai apeliantės BUAB „CManagement“ (rangovės) atsakomybę kildino tiek ir iÅ¡ su pardavėja sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties atitinkamų nuostatų, tiek ir iÅ¡ įstatymo, lygiai tokia pati atsakomybė (iÅ¡ sutarties ir iÅ¡ įstatymo) kyla ir apeliantei LUAB „Ineturas“ (pardavėjai) (CK 6.6 str. 4 d., 6.363 str. 9 d., 6.697 str. 3 d.). Dėl pasirinkto pažeistų teisių gynybos bÅ«do ir patirtų iÅ¡laidų (nuostolių) dydžio             Apeliantės BUAB „CManagement“ teigimu, ieÅ¡kovai neturėjo teisės patys Å¡alinti trÅ«kumų ir vėliau reikalauti atlyginti trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas, nes tokia jų teisė nebuvo numatyta ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartyje.

Å iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovai turėjo diskrecijÄ pasinaudoti CK 6.664 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise paÅ¡alinti rangovo statybos darbų defektus savo lėšomis, įvertinus tai, kad rangovė su ieÅ¡kovais nebendradarbiavo, o dėl buto defektų atsiradę pelėsiniai grybai kėlė pavojų patalpas eksploatuojančių asmenų sveikatai. IÅ¡ rangovės neveikimo buvo aiÅ¡ku, jog rangovė neketina pasinaudoti įstatymo numatyta galimybe pačiai paÅ¡alinti statybos trÅ«kumus (bÅ«tent tokį pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ ieÅ¡kovai pirmiausiai ir bandė realizuoti), o ieÅ¡kovai, imdamiesi iniciatyvos paÅ¡alinti defektus, elgėsi protingai ir apdairiai, jų veiksmai atitiko siekį iÅ¡vengti dar didesnių nuostolių atsiradimo.

Siekdama tokių padarinių iÅ¡vengti, apeliantė turėjo bendradarbiauti ir pati atlikti jai, kaip statytojai, tenkančias pareigas. Be to, pirkėjų teisių apsaugai įtvirtinta norma – CK 6.363 straipsnio 9 dalis – skelbia, kad pirkėjas visais atvejais turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimÄ . Nuostoliais laikomos ir prekės trÅ«kumų paÅ¡alinimo iÅ¡laidos. Apeliančių argumentai, jog ieÅ¡kovai nepateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių jų patirtas trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas bei nuostolius, taip pat nėra pagrįsti.

Patys ieÅ¡kovai byloje ir neginčijo to fakto, kad dalis defektų Å¡alinimo darbų bylos nagrinėjimo metu nėra apmokėti, nepakakus jų iÅ¡ banko kredito paimtų lėšų, tačiau patvirtino egzistuojančiÄ prievolę atitinkamÄ Ä¯siskolinimÄ už atliktus darbus sumokėti, tai matyti ir iÅ¡ byloje esančių PVM sÄ skaitų faktÅ«rų bei atliktų darbų aktų. Todėl teisėjų kolegijai dėl trÅ«kumų Å¡alinimo kaÅ¡tų ir patirtų nuostolių realumo, dėl jų dydžio apskaičiavimo pagrįstumo, abejonių nekyla.

Teisėjų kolegija atmeta ir tokius apeliantės BUAB „CManagement“ skundo argumentus, kad dalis darbų nėra susiję su trÅ«kumų paÅ¡alinimu. Kaip minėta, pagal byloje nustatytus duomenis terasÄ Ä¯renginėjo apeliantė BUAB „CManagement“, todėl jos atsikirtimai, sietini su tuo, kad iÅ¡ jos neturėtų bÅ«ti priteisiamos terasos drenažo įrengimo ir su tuo susijusių remonto darbų iÅ¡laidos, nėra pagrįsti. Kaip paaiÅ¡kino ekspertas L. U. 2016-02-05 teismo posėdžio metu, po grindimis buvo panaudotas smėlis, kuris dėl nesandarumo sistemoje sudrėko, reikėjo jį visÄ paÅ¡alinti ir grindis sudėti iÅ¡ naujo, taigi ieÅ¡kovams buvo padaryta didelė žala.

Atsižvelgiant į atliktinų darbų mastÄ , siekiant iÅ¡taisyti rangos darbų trÅ«kumus, nekyla abejonių ir dėl kitos gyvenamosios vietos nuomos poreikio. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovai trÅ«kumų Å¡alinimo darbus užsakė tik atlikę trijų rangovų apklausÄ ir pasirinkę tÄ , kuris pasiÅ«lė atlikti darbus už mažiausiÄ kainÄ (t. 1, b. l. 180–195). PanaÅ¡iÄ atliktinų darbų kainÄ , už kuriÄ darbus užsakė ieÅ¡kovai, nustatė ir ekspertas L. U. ekspertizės akte (t. 1, b. l. 62–65, t. 3, b. l. 34–35).

Tokiu atveju remonto apimties ir jo kaÅ¡tų pagrįstumas galėjo bÅ«ti nuginčytas tik kitais leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais, o ne suinteresuotos Å¡alies paaiÅ¡kinimais (CPK 177 str. 3 d.).Apibendrindama tai, kas buvo pasakyta, teisėjų kolegija teisinio ar faktinio pagrindo kitaip iÅ¡spręsti šį ginÄÄ , nei jį iÅ¡sprendė pirmosios instancijos teismas, nenustatė. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimoVilniaus apygardos teismas 2017-03-01 nutartimi (t. 4, b. l. 169–170) atleido apeliantę LUAB „Ineturas“ nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumokėjimo, apeliantei BUAB „CManagement“ 1 334 Eur žyminio mokesčio mokėjimÄ atidėjo iki sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo.

Nors apeliantės BUAB „CManagement“ apeliacinis skundas atmetamas, tačiau, atsižvelgus į tai, kad Å¡iuo metu apeliantės statusas yra bankrutuojanti įmonė, atidėtas žyminis mokestis iÅ¡ jos nepriteisiamas (CPK 87 str. 1 d. 6 p.).Duomenų apie kitas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos Å¡alys nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 98 str. 1 d.).Kai proceso įstatymo nustatytais atvejais byla nėra perduodama bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui, apie Å¡ioje byloje priimtÄ ir įsiteisėjusį sprendimÄ teismas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ (Ä®monių bankroto įstatymo 15 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, apie Å¡iÄ nutartį informuotinas BUAB „CManagement“ bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas.                          Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Å ios nutarties kopijÄ nusiųsti Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „CManagement“ bankroto bylÄ Nr. eB2-5244-585/2017.             TeisėjaiRasa GudžiÅ«nienė Dalia Kačinskienė Gintaras Pečiulis