b86bec6c-a7ff-4a9b-a19c-89ca81fcf49f · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-3113-255/2012Proceso Nr. 2-06-3-09871-2011-1)Procesinio sprendimo kategorija 116.4. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 20 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Regina Bertašienė, sekretoriaujant Vilmai Petraitienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Voltas“ atstovui D. L., ieškovo atstovui advokatui Remigijui Jakštui, atsakovui V. P., atskovų D. P. ir V. P. atstovui advokatui Gintarui Žičkui, atsakovo R.

G. atstovei advokato padėjėjai Simonai Vaičiulytei Gavorskienei, atsakovės J. P. atstovui advokatui Gintarui Griciui, atsakovei L. P., žodinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Voltas“ ieÅ¡kinį atsakovams V. P., D. P., R. G., L. P., J. P., tretiesiems asmenims notarei V. Ž., notarei I. Z., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu (t.2, b.l. 72-77) kreipėsi į teismÄ , ir prašė actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiomis tarp atsakovų sudarytas sutartis: tarp V.

P. ir R. G. sudarytÄ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį; 2010 m. kovo 31d. tarp V. ir D. P. ir R. G. sudarytÄ 0,1440 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-932; 2010 m. rugsėjo 8 d. tarp atsakovų V. ir D. P. ir J. P. sudarytÄ 2,88 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 191, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-920; 2010 m. rugsėjo 8 d. tarp atsakovų V.

P. ir L. P. sudarytÄ 29/100 dalies pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį. Pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, atsakovų atžvilgiu taikyti visiÅ¡kÄ abiÅ¡alę restitucijÄ natÅ«ra: įpareigoti atsakovÄ R. G. grÄ Å¾inti V. P. butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), o V. P. grÄ Å¾inti R. G. 8 500,00 Lt; įpareigoti atsakovÄ R. G. grÄ Å¾inti V. P. ir D. P. 0,144 ha žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), o V. P. ir D. P. įpareigoti grÄ Å¾inti R.

G. 20 000,00 Lt; įpareigoti atsakovę J. P. grÄ Å¾inti V. P. ir D. P. žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), o V. P. ir D. P. įpareigoti grÄ Å¾inti J. P. 40 000,00 Lt; įpareigoti atsakovę L. P. grÄ Å¾inti V. P. 29/100 dalis pastato, adresu (duomenys neskelbtini), gautÄ kaip dovanÄ , o V. P. įpareigoti priimti jo paties dovanotÄ pastato dalį. Priteisti ieÅ¡kovės UAB „Voltas" naudai iÅ¡ atsakovų V. ir D. P. 80 000 litų skolÄ ,7204,09 litų metinių palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2010-05-21 iki 2012-02-22, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2012-02-23) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, ir teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovas žodžiu paaiÅ¡kino, kad 2009 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr.2-1897-79/2009 patvirtino tarp ieÅ¡kovės UAB “Voltas" ir UAB „Testama" pasiraÅ¡ytÄ taikos sutarti, kuria UAB „Testama" įsipareigojo grÄ Å¾inti UAB „Voltas" 304 182, 94 Lt skolÄ . UAB „Testama" skolos nesumokėjo, nes, kaip nurodė pats V. P., jis tyčia įmonę „subankrotino“, norėdamas iÅ¡vengti kitų įmonės įsipareigojimų vykdymo.

Tačiau 2010-03-30 d. ieÅ¡kovei UAB „Voltas" V. P. parašė įsipareigojimÄ asmeniÅ¡kai gražinti už jo vadovaujamos UAB „Testama" susidariusias skolas. Vėliau, kaip įsipareigojimų garantÄ , jis 2010-04-08 iÅ¡rašė du neprotestuotinus paprastuosius vekselius 90 000 Lt ir 200 000 Lt sumai, kuriuose įsipareigojo grÄ Å¾inti skolas pagal vekselius 2010-05-20 ir 2011-01-01. Tačiau įsipareigojimus vykdė tik iÅ¡ dalies: grÄ Å¾ino tik 10 000 Lt skolÄ 2010-09-10. Viso V. P. ieÅ¡kovei liko skolingas 280 000 Lt.

Atsakovas V. P. jau nuo taikos sutarties sudarymo civilinėje byloje Nr.2-1897-479/2009 dienos, t. y. nuo 2009-08-27 žinojo apie prisiimtÄ prievolę, jÄ , kaip asmeninę prievolę patvirtino raÅ¡ytiniu 2010-03-30 Ä®sipareigojimu. KitÄ dienÄ t.y. 2010 m. kovo 31 d. buto pirkimo-pardavimo sutartimi V. P. pardavė atsakovui R. G. 35,18 kv.m. ploto butÄ (duomenys neskelbtini), už 8 500 litų, nors Å¡io buto vidutinė rinkos vertė yra 17 kartų didesnė, t.y. 143 000 litų; 2010 m. kovo 31d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.2-920 V. ir D.

P. pardavė R. G. 0,144 ha ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), už 10 000 litų, nors Å¡io žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra didesnė daugiau nei 5 kartus, t.y. 115 000 Lt. 2010 m. rugsėjo 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3410 V. ir D. P. pardavė J. P. 2,88 ha ploto žemės (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 191, už 40 000 Lt, nors Å¡io žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra didesnė daugiau nei 20 kartų - 901 000 Lt. 2010 m. rugsėjo 8 d. dovanojimo sutartimi V. P. padovanojo savo dukrai L.

P. 29/100 dalis pastato-sandėlio (duomenys neskelbtini), Å¡alių įvertintÄ 5 000 litų suma, nors dovanojamo pastato-sandėlio vidutinė rinkos vertė didesnė nei 2 kartus ir su daro 12 412 litų. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovas ginčija visus keturis atsakovų P. sudarytus sandorius, praÅ¡ydamas pripažinti juos negaliojančiais, taikyti abipusę restitucijÄ , tokiu bÅ«du atkuriant nesÄ Å¾iningų skolininkų (atsakovo V. ir D. P.) mokumÄ , ir taip apginti savo, kaip kreditoriaus, teises. IeÅ¡kovė nurodo, kad byloje yra visos actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos:

1. IeÅ¡kovė kaip kreditorius turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę, kuriÄ patvirtina Å¡ios faktinės aplinkybės: 2010 m. kovo 30 d. atsakovas raÅ¡tu įsipareigojo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 300 000 litų skolÄ už atsakovui priklausiusiÄ bendrovę UAB „Testama". Ä®sipareigojimo turinys patvirtina, kad atsakovas dar 2010 m. kovo 30 d. pripažino skolÄ bei prisiėmė asmeninę prievolę jÄ sumokėti. 2010 m. balandžio 8 d. atsakovo įsipareigojimas grÄ Å¾inti skolÄ buvo užtikrintas, įformintas atsakovo iÅ¡duotais dviem neprotestuotinais paprastaisiais (solo) vekseliais bendrai 290 000 litų sumai.

Atsakovo iÅ¡raÅ¡yti ieÅ¡kovui paprastieji vekseliai atitinka visus pagal Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnį paprastajam vekseliui keliamus reikalavimus. Jie sukÅ«rė savarankiÅ¡kÄ atsakovo prievolę ieÅ¡kovui. Vekseliai buvo iÅ¡duoti 2010 m. kovo 30 d. įsipareigojimo pagrindu, dėl ko sutampa įsipareigojimo ir vekselių dalykas atsiradimo pagrindas bei jų turinys. Todėl visi po 2010 m. kovo 30 d. atsakovo V. P. sudaryti sandoriai pažeidžia ieÅ¡kovo kaip kreditoriaus teises.

2. Ginčijami sandoriai pažeidžia ieÅ¡kovės kaip kreditoriaus teises. Ginčijamais sandoriais perleisto atsakovo nekilnojamojo turto rinkos bendra kaina buvo l 176 412 litų. Tuo tarpu atsakovas šį turtÄ perleido už aiÅ¡kiai mažesnę bendrÄ kainÄ - 68 500 litų, kuri, kaip nurodoma sutartyse, buvo sumokėta atsakovui grynaisiais pinigais prieÅ¡ sutarčių sudarymÄ arba jų pasiraÅ¡ymo metu. Atsakovo neapmokėta skola pagal vekselius sudaro 280 000 litų. Sudarius ginčijamus sandorius, atsakovui liko tik 1/55 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus numeris 4400-1187-5400, kurio bendra vidutinė rinkos vertė 94 500 Lt, ir 1/55 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, kad abu-žemės sklypai turi po 24 savininkus, bendra maksimali atsakovui priklausančių žemės sklypų dalių vertė sudaro tik 8 895, 83 Lt. Todėl atsakovas nebeturi pakankamai turto atsiskaityti su ieÅ¡kovu kaip kreditoriumi ir sumokėti jam 280 000 litų. Tai sudaro realiÄ grėsmę, kad atsakovo įsipareigojimai pagal vekselį nebus tinkamai įvykdyti, todėl ginčijami sandoriai pažeidžia ieÅ¡kovo teises.

3. Nėra suėjęs vienerių metu ieškinio senaties terminas: ieškovė apie jo teises pažeidžiančius sandorius sužinojo 2011 m. kovo 4 d., iš VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo pateiktų ginčijamų sandorių kopijų.

4. Skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, juos sudarė nepalankesnėmis sau sÄ lygomis, nei bÅ«tų galėjęs, t.y. savo turtÄ pardavė už 17 kartų mažesnę kainÄ nei rinkos kaina, taip pat dalį turto 2010 m. rugsėjo 8 d. dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleido savo dukrai L. P., taip dar labiau sumažindamas savo mokumÄ ir galimybes apmokėti vekselius.

5. Atsakovai, sudarę ginčijamus sandorius, buvo nesÄ Å¾iningi: visi ginčijami sandoriai sudaryti žymiai mažesne nei rinkos kaina, todėl akivaizdžiai nenaudingi V. P. ir leidžia preziumuoti ginčijamo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ (CK6.67 straipsnio 4 p.). Lietuvos teismų praktikoje tokiais atvejais, kai, pvz., trečiasis asmuo įsigyja iÅ¡ skolininko turtÄ už gerokai mažesnę kainÄ nei reali Å¡io turto rinkos vertė, laikytina, kad jis nebuvo pakankamai apdairus, nes prieÅ¡ingu atveju Å¡i vertės neatitiktis jam galėjo bÅ«ti žinoma, todėl negali bÅ«ti pripažintas sÄ Å¾iningu turto įgijėju (LAT 2002-10-01 nutartis byloje Nr.3K-7-861/2002; 2002-05-27 nutartis byloje Nr.3K-3-772/2002);

Su atsakovo dukra L. P. buvo sudarytas neatlygintinas sandoris, t.y. dovanojimo sutartis, kas pagal įstatymÄ leidžia preziumuoti ginčijamo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ 6.66 straipsnio 2 dalis, 6.67 straipsnio l p.). Dovanojimo sutartimi nebuvo siekiama sukurti realių padarinių, sandorio šalys buvo nesÄ Å¾iningos, o sandoris prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Visi mokėjimai pagal ginčijamus sandorius atlikti grynaisiais pinigais, kas leidžia abejoti sandorių realumu, teigti apie jų fiktyvumÄ ir atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ .

CK 6.67 straipsnis nenumato tokios nesÄ Å¾iningumÄ preziumuojančios aplinkybės, tačiau neužkerta kelio ieÅ¡kovui kaip kreditoriui ja remtis įrodinėjant sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo faktÄ ;

6. Kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleista pagal ginčijamus sandorius turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti. Patenkinus Å¡i actio Pauliano ieÅ¡kinį ir pritaikius restitucijÄ , atsakovui sugrÄ Å¾intas turtas bus skirtas ieÅ¡kovo reikalavimams patenkinti (CK 6.66 str. 4 d.). Sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiÅ¡kusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek bÅ«tina kreditoriaus teisių pažeidimui paÅ¡alinti, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal kreditoriaus reikalavimÄ nukreipiant į perduotÄ pagal skolininko sudarytÄ sandorį turtÄ (CK 6.66 str. 4 d.).

Vadovaujantis Å¡iomis nuostatomis ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, atsakovų atžvilgiu taikyti visiÅ¡kÄ (restitutio in integrum) abiÅ¡alę restitucijÄ natÅ«ra. Už naudojimÄ si ieÅ¡kovės pinigais CK 6.261 straipsnio, 6.240 straipsnio l dalies pagrindu atsakovas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo praleisto prievolės įvykdymo termino, t.y. nuo 2010-05-20 iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2012-02-22). Dalį skolos, t.y. 10 000 Lt atsakovas sumokėjo ieÅ¡kovui 2010-09-10.

Tokiu bÅ«du palÅ«kanos sudaro 7204,09 Lt. Bendra iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina suma yra 87 204, 09 Lt.Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsakovai V. P. ir D. P. pateikė bendrÄ atsiliepimÄ (t. 2., b.l. 100-107). Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad V. P., bÅ«damas UAB „Testama" direktoriumi, atstovavo įmonę teisminiame ginče su UAB „Voltas" ir bylos eigoje UAB „Testama" vardu ir interesais sudarė taikos sutartį, kuria atsakovė, t. y. UAB „Testama" įsipareigojo grÄ Å¾inti UAB „Voltas" skolÄ .

Ä®monės direktorius V. P. jokių asmeninio pobÅ«džio įsipareigojimų neprisėmė, todėl ieÅ¡kovo teiginys apie V. P. įsipareigojimus yra klaidinantis ir neatitinkantis tikrovės. 2009-10-09 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi V. P. visas turimas UAB „Testama" akcijas perleido UAB Ronier LEZ. Bankroto byla UAB „Testama" iÅ¡kelta 2010-07-02 Å iaulių apygardos teismo nutartimi. UAB „Testama" bankrotÄ sÄ lygojo objektyvios priežastys - UAB „Kapitalo kaupimo kompanija" l 629 427,3 Lt skola UAB „Testama", o ne V.

P. veiksmai. Dokumentų, kurie yra pateikiami kaip ieškovės reikalavimo pagrindas, pasirašymo metu V. P. nebuvo UAB „Testama" savininkas, jis neturėjo tikslo ir priežasčių prisiimti įmonės prievoles vykdyti asmeniškai. 2010-03-30 raštas –įsipareigojimas nesukuria jokių teisinių pasekmių ir yra niekinis. Jis negali būti traktuojamas nei kaip skolos perkėlimas, nei kaip užtikrinimo priemonė, nei kaip atskiras sandoris ar kitokia prievolės atsiradimo forma. Dokumentai pavadinimu „vekseliai" negali būti traktuojami kaip vertybiniai popieriai.

BÅ«tinųjų vekselių rekvizitų neatitinkantis dokumentas gali bÅ«ti laikomas tik skolos raÅ¡teliu, atspindinčiu paskolos teisinius santykius. Net laikant, kad vekseliai atitinka visus jiems keliamus reikalavimus, pažeidus vekselyje nurodytus terminus (t. y. laiku nesikreipus dėl vekselių realizavimo ne teismo tvarka), vekselis taip pat praranda vertybinio popieriaus statusÄ ir negali bÅ«ti įvykdytas ne ginčo tvarka, todėl nėra pagrindo kalbėti apie besÄ lyginę, ribotai ginčijamÄ ieÅ¡kovo reikalavimo teisę.

Pagal CK 6.870 straipsnio l dalyje pateikiamÄ apibrėžimÄ paskolos sutartis yra sandoris, pagal kurį viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) bei mokėti palÅ«kanas. Paskolos yra realinė, todėl pinigų perdavimo faktas yra reikÅ¡mingas sprendžiant, buvo sudarytas sandoris ar ne. V. P. pinigai pagal pasiraÅ¡ytus vekselius nebuvo perduoti, todėl konstatuotina, jog paskolos sutartis tarp V.

P. ir UAB „Voltas" nebuvo sudaryta. Mano kad tiek ieškovės reikalavimas priteisti 80 000 Lt pagrindinės skolos, tiek reikalavimas priteisti įstatymines ir procesines palūkanas yra nepagrįsti. Atsiliepime dėl D. P. atsakomybės yra nurodoma, jog „Įsipareigojimu" ir „Paprastaisiais vekseliais" vadinami dokumentai yra pasirašyti tik V. P., D. P. sutikimo nei prieš, nei po šių dokumentų pasirašymo nebuvo. Tai, kad dalį turto perleidimo sandorių sudarė abu sutuoktiniai savaime nesuponuoja jokios prievolės solidarumo.

Tokiu atveju asmuo, siekiantis, kad prievolė bÅ«tų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turi procesinę pareigÄ Ä¯rodyti (CPK 178 straipsnis), jog Å¡i sutartis buvo sudaryta Å¡eimos interesais. Ta aplinkybė, kad tariamÄ prievolę lemiantys dokumentai pasiraÅ¡yti atsakovams esant santuokoje, nereiÅ¡kia, jog prievolė yra solidari, jei apskritai bÅ«tų įrodyta, kad tokia prievolė egzistuoja.Atsiliepime teigiama, kad nėra bÅ«tinų sÄ lygų tenkinti Actio Pauliana ieÅ¡kinį.

IeÅ¡kovė neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. V. P. dokumentų pasiraÅ¡ymo metu nebuvo įmonės savininkas. Kadangi vekseliai nebuvo realizuoti, jie vertintini tik kaip paskolos raÅ¡teliai, tačiau ieÅ¡kovė neįrodė paskolinių santykių tarp jo ir V. P. egzistavimo, vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas turi neabejotinÄ , galiojančiÄ reikalavimo teisę į V. P.. Tuo tarpu ieÅ¡kovo ir D. P. apskritai nesieja jokie santykiai, ieÅ¡kovė neturi jokios reikalavimo teisės į jÄ , o solidari atsakomybė nepreziumuojama.

UAB „Voltas" negali bÅ«ti laikomas kreditoriumi, nes neturi neabejotinos ir neginčijamos reikalavimo teisės j atsakovus. Net ir perleidęs turtÄ atsakovas netapo nemokus, Teiginiai, kad turtas perleistas už 17 kartų mažesnę bendrÄ sumÄ , grindžiamas vidutinėmis rinkos vertėmis, kurios neatitinka realių rinkos kainų, todėl remtis jomis kaip vieninteliu rodikliu, yra nepatikima ir neprotinga. Kreditoriaus teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos tik tada, kai skolininko ir kreditoriaus prievolės atsiradimo pagrindas yra atsiradęs anksčiau nei kreditoriaus ginčijamas sandoris.

IeÅ¡kovė neįrodė, jog 2010-03-30 vienaÅ¡alis įsipareigojimas sÄ lygojo kokių nors teisinių pareigų V. P. atsiradimÄ , jo teisinė reikÅ¡mė abejotina. Dokumentai, pavadinimu „paprastasis vekselis", buvo iÅ¡duoti 2010-04-08, t. y. jau po sandorių su R. G. (2010-03-31 buto pirkimo - pardavimo sutartis ir 2010-03-31 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis) sudarymo, todėl net teoriÅ¡kai negali bÅ«ti laikomi ginčo objektu. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino pasisakoma, jog Actio Pauliana gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas per vienerius metus nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

IeÅ¡kovė nurodo, jog apie sandorius sužinojo 2011-03-04, tačiau ieÅ¡kinys dėl tų pačių sandorių ginčijimo ieÅ¡kovo jau buvo reikÅ¡tas 2011-01-20. Su minėtu ieÅ¡kiniu į civilinę bylÄ Nr. 2-1287-513/2011 ieÅ¡kovas pateikė VJ Registrų centro 2010-12-09 iÅ¡raÅ¡us. Atsakovai negali įrodyti ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo, tačiau neteisingos informacijos nurodymas siekiant sukurti sau palankesnes faktines aplinkybes, vertintinas kaip ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumas Dėl neprivalomumo sudaryti ginčijamų sandorių.

Atsakovas neneigia, jog ginčijamus sandorius sudarė savo noru, nesant tam privalomų pagrindų, tačiau Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas; sutarties sÄ lygas Å¡alys nustato savo nuožiÅ«ra. Å iuo principu atsakovas ir pasinaudojo. Civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja asmens sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri gali bÅ«ti paneigta tik esant pakankamiems įrodymams ir aplinkybėms, leidžiančioms konstatuoti asmens nesÄ Å¾iningumÄ .

Atsakovas nepripažįsta savo prievolės ieÅ¡kovei, buvo įsitikinęs, jog tokia prievolė apskritai negalioja ir neegzistuoja. Dėl to atsakovo nesÄ Å¾iningumo faktas nelaikytinas įrodytu. D. P. neturėdama jokių ryÅ¡ių su UAB „Voltas" taip pat, kaip minėta, galėjo laisvai disponuoti savo turtu, todėl apie jos nesÄ Å¾iningumÄ taip pat nėra pagrindo kalbėti. IeÅ¡kovės teiginiai dėl atsakovų nesÄ Å¾iningumo iÅ¡ esmės yra pagrįsti prielaidomis, nepateikiant jokių įrodymų ar svarių argumentų, nėra pagrindo taikyti ir CK 6.67 straipsnyje numatytÄ nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ , todėl ieÅ¡kinys atmestinas.

Atsiliepimu į ieÅ¡kinį (t. 2., b.l. 118-121) R. G. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė ir atsakovo atstovė teismo posėdyje žodžiu paaiÅ¡kino, kad nepagrįstai ieÅ¡kovė kalba apie tariamÄ V. P. prievolės prisiėmimÄ 2009-10-10 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi. Å ioje sutartyje aiÅ¡kiai nurodoma, kad taikos sutartis yra sudaroma tarp UAB „Voltas" ir atsakovės UAB „Testama", atstovaujamos direktoriaus V. P. . 2010-03-30 raÅ¡to teisinė galia ir įsipareigojimo privalomumas taip pat abejotini, nėra aiÅ¡ku, kokius santykius tarp UAB „Voltas", V.

P., UAB „Testama" jis sukuria. Vėliau, neva 2010-03-30 raÅ¡to pagrindu pasiraÅ¡yti vekseliais vadinami dokumentai nebuvo realizuoti vekseliams numatyta specialia tvarka, todėl laikyti tik paskolos raÅ¡teliais. Pačiam ieÅ¡kovui pripažįstant, kad pinigų V. P. jis neskolino, neperdavė, kas yra bÅ«tina paskoliniuose santykiuose V. P. pareiga mokėti/grÄ Å¾inti kokias nors pinigų sumas taip pat neatsiranda, o neesant pagrindo tenkinti reikalavimÄ dėl pagrindinės prievolės vykdymo, negali bÅ«ti tenkinami ir Å¡alutiniai praÅ¡ymai, t. y. dėl palÅ«kanų ir procesinių palÅ«kanų priteisimo.

Atsakovas neneigia, jog iki ginčijamų sandorių sudarymo su V. P. buvo pažįstami, tačiau jokie giminystės ar artimos draugystės santykiai jų niekada nesiejo. Dėl to R. G. nebuvo žinoma apie V. P. santykius su UAB „Voltas". Atsakovas ir L. P. yra pažįstami, tačiau jokių nuolatinių ryšių, juo labiau artimų, šeiminio pobūdžio, niekada nepalaikė, bendro ūkio nevedė ir kartu niekada negyveno. Kadangi R. G. ir V. P. šeimos nesiejo jokie artimi, nuolatinio pobūdžio ryšiai, jam nebuvo žinoma apie V.

P. santykius su UAB „Voltas", nėra pagrindo konstatuoti R. G. buvus kaip nors suinteresuotÄ V. P. padėti iÅ¡vengti prievolės. R. G. nuo 2006 m. dirbo užsienyje, turėjo santaupų ir ketino ateityje grįžti gyventi į LietuvÄ , galimai pradėti savo verslÄ . R. G. laikas nuo laiko domėjosi galimybėmis įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, todėl V. P. ir D. P. nusprendus parduoti dalį jiems priklausiusio nekilnojamojo turto, atsakovas pasinaudojo tokia galimybe ir pasisiÅ«lė pirkti jų parduodamÄ butÄ ir žemės sklypÄ .

Å alys ne vienÄ mėnesį derino sÄ lygas, galiausiai sutarė dėl visų sutarčių sÄ lygų, įskaitant kainÄ , ir R. G. atostogaujant Lietuvoje sudarė notarines turto perleidimo sutartis. Sutarties kaina, kuri ieÅ¡kinyje itin kvestionuojama, buvo sulygta abipusių derybų metu ir tenkino abi Å¡alis. Mokėjimai atlikti grynaisiais pinigais, t. y. civilinėje apyvartoje leistinu ir priimtinu atsiskaitymo bÅ«du. Ä®sigijęs turtÄ , atsakovas po atostogų vėl iÅ¡vyko j užsienį, tačiau susitarė su V.

P., jog pastarasis prižiÅ«rės R. G. butÄ , mokės mokesčius ir kt. Tai įforminta 2010-03-31 panaudos sutartimi. Panaudos sutartis nėra nutraukta. Kadangi atsakovas R. G. buvo visiÅ¡kai sÄ Å¾iningas įsigydamas nekilnojamÄ jį turtÄ , be to, didelių abejonių kelia ieÅ¡kovo neabejotinos ir neginčijamos reikalavimo teisės egzistavimas, ieÅ¡kovo teisių ir interesų pažeidimo realumas ir kita, darytina iÅ¡vada, kad nėra tenkinamos visos bÅ«tinosios actio Pauliana instituto sÄ lygos, kas reiÅ¡kia, jog tiek sandoriai, sudaryti tarp R.

G. ir V. P. bei D. P., tiek ir kiti patikslintu ieškiniu ginčijami sandoriai negali būti pripažinti negaliojančiais. Atitinkamai, negalima ir restitucija.Atsakovė J. P. atsiliepimu į ieškinį (t.

1. b.l. 108-110) nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Actio Pauliana ieÅ¡kinys neatitinka bÅ«tinųjų sÄ lygų: nėra įrodyta, kad kreditorius turi aiÅ¡kiÄ ir neginčytinÄ reikalavimo teisę skolininkui, nes vekselis nėra paskolos sutartis, o jame nurodytų bÅ«tinų rekvizitų trÅ«kumas neleidžia iÅ¡siieÅ¡koti skolos Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme numatyta pagrindais ir tvarka. IeÅ¡kovei tenka naÅ¡ta įrodinėti skolininko ir kreditoriaus prievolės atsiradimo teisinius pagrindus, tačiau tokių įrodymų byloje pateikta nėra, pagal pateiktus įrodymus UAB „Voltas“ negali bÅ«ti kreditorius.

Nurodo, kad atsakovÄ V. P. pažinojo iki sandorio sudarymo, nes vyras E. P. turi namÄ (duomenys neskelbtini), o V. P. gyveno gretimame name - (duomenys neskelbtini). Jokie giminystės ryÅ¡iai ar draugystė su V. P. nesieja. Nurodo, kad buvo pradėję ieÅ¡koti sklypo namo statybai, atsitiktinai pasikalbėjus V. P. pasiÅ«lė pirkti iÅ¡ jo žemės sklypÄ . Apie jokius V. P. pasiraÅ¡ytus vekselius nežinojo ir neturėjo galimybės žinoti, nes jų nesiejo jokie finansiniai reikalai. Kelis kartus susitiko su V.

P., aptarė sklypo kainÄ , sudarė pirkimo pardavimo sutartį pas notarÄ , įregistravo sklypÄ registrų centre. Mano, kad turi bÅ«ti pripažinta sÄ Å¾ininga įgijėja, o ieÅ¡kinys atmestas. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiÅ¡kino, kad sklypas buvo įsigytas namo statybai, tačiau leidimas statybai nėra gautas, kadangi atsakovės Å¡eima Å¡iuo metu neturi pakankami lėšų namo statybai.Atsakovė L. P. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti (t.1, b.l. 57-57).

Teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad apie tėvo V. P. verslo ir finansinius reikalus nežino ir nežinojo sandorio sudarymo metu. Mano, kad yra sÄ Å¾ininga tėvo dovanoto turto įgijėja. Maždaug prieÅ¡ devynerius metus mirė jos močiutė, kuri žodiniu nurodymu buvo pavedusi po jos mirties pastato dalį perduoti vaikaitei, t.y. L. P. . Å eima pasitiki vienas kitu, neįprasta, kad tarpusavyje valia bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kiama raÅ¡ytiniu bÅ«du. Ji gyveno užsienyje, patalpos nebuvo reikalingos. Grįžusi nusprendė, kad bÅ«tų gerai patalpas susitvarkyti, jose pasidėti daiktus, kai atvyksta atostogauti.

Pakalbėjo apie tai su tėvu, kuris 2010 m. rugsėjo 8 d. dovanojimo sutartimi perleido nuosavybės teisę į 29/100 dalis pastato-sandėlio (duomenys neskelbtini). Sandoris buvo įvertintas 5 000 litų suma, nes patalpos yra gaisro nuniokotame name, pastato bÅ«klė prasta. Nurodo, kad vykdys tokį teismo sprendimÄ , koks bus priimtas, tačiau mano, kad naikinti sandorio nėra pagrindo. Tretieji asmenys – notarės, pateikė praÅ¡ymus bylÄ nagrinėti joms nedalyvaujant (t.1, b.l. 55, 93, 130; t.2 147, 154 ) nuomonės dėl ieÅ¡kinio reikalavimų neiÅ¡sakė.

RaÅ¡ytiniais įrodymais nustatytos aplinkybės IeÅ¡kovė pateikė teismui taikos sutarties, sudarytos 2009 m. rugpjūčio 27 d. tarp UAB „Voltas“ ir UAB „Testama“ kopijÄ , pagal kuriÄ UAB „Testama“ įsipareigoja grÄ Å¾inti UAB „Voltas „ 304 182, 94 Lt skolÄ Â (t.2, b.l. 66). Sutartis patvirtinta Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi (t.2, b.l. 80). Taip pat pateikė 2010-03-30 V. P. raÅ¡ytÄ Ä¯sipareigojimÄ (t. 1, b.l. 11), sumokėti 100 000 Lt iki gegužės 10 d., o likusius 200 000 Lt iki metų pabaigos (atsakovas neginčija, kad šį įsipareigojimÄ surašė jis savo ranka) bei du vekselius (t.1, b.l. 9-10) pagal kuriuos V.

P. įsipareigoja sumokėti UAB „Voltas“ 90 000 Lt iki 2010 m. gegužės 20 d. ir 200 000 Lt iki 2011 m. sausio 1 d. Atsakovas V. P. pateikė 2009 m. spalio 9 d. sudarytÄ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ V. P. 100 paprastų vardinių UAB „Testama“ akcijų pardavė UAB Ronir LEZ (t.2, b.l.108-109) bei 2011 m. sausio 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį (t.2, b.l. 110-111) iÅ¡ kurios matyti, kad į BUAB „Kapitalo kaupimo kompanijos“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukta UAB „Testama“, finansinis reikalavimas – 1 579 427,36 Lt.

Iš pirkimo - pardavimo sutarčių matyti, kad 2010 m. kovo 31d. tarp V. P. ir R. G. sudaryta buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis, butas parduotas už 8 500 Lt; 2010 m. kovo 31d. tarp atsakovų V. ir D. P. ir R. G. sudaryta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, 0,1440 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parduotas už 20 000 Lt (t.1, b.l. 13-17); 2010 m. rugsėjo 8 d. tarp atsakovų V. ir D.

P. ir J. P. sudaryta 2,88 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 191, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, žemės sklypas parduotas už 40 000 Lt (t. 1, b.l. 18-23); 2010 m. rugsėjo 8 d. tarp atsakovų V. P. ir L. P. sudaryta 29/100 dalies pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartis ( t.1, b.l. 24-25). Nekilnojamojo turto registro išrašuose (t. 1, b.l. 76-90), nurodytos vidutinės šių daiktų vertės, atitinka ieškovės ieškinyje nurodytas vertes.

Dėl kreditoriaus ir jo reikalavimo teisėsTarp Å¡alių kyla ginčas dėl kreditoriaus ir jo reikalavimo teisės Å¡ioje byloje: ieÅ¡kovė nurodo, kad V. P. kaip įmonės vadovas ir vienintelis jos savininkas prisiėmė prievolę atsakyti už UAB „Testama" skolas, nes dėl jo neteisėtų veiksmų UAB „Testama" neatsiskaitė už UAB „Voltas“ suteiktas paslaugas, nors buvo gavusi atsiskaitymui finansavimÄ . Ä®monė prarado galimybę atsiskaityti ateityje, nes tapo bankrutuojančia įmone.

Suprasdamas savo asmeninę atsakomybę V. P. pasirašė įsipareigojimÄ ir vekselius atsiskaityti pagal UAB „Testama“ prievolę, iki Å¡io laiko neatsiskaitė, todėl kreditorius turi reikalavimo teisę. Atsakovas, nurodo, kad UAB ir savininko atsakomybė pagal prievoles yra atskirta, todėl jis neturėjo pareigos atsakyti, kad įsipareigojimas buvo iÅ¡gautas prievartos, spaudimo bÅ«du, o vekseliai iÅ¡ viso nieko nereiÅ¡kia, nes jis specialiai juos surašė be bÅ«tinų rekvizitų, be to jau buvo pardavęs įmonės akcijas kitam asmeniui.

Teismas nesutinka su atsakovo pateiktu vertinimu. IÅ¡ ieÅ¡kovės atstovo paaiÅ¡kinimų, patvirtintų raÅ¡ytiniais įrodymais, matyti, kad prievoliniai teisiniai santykiai susiklostė tarp UAB „Voltas“ ir UAB „Testama“, kuri neatsiskaitė ieÅ¡kovei už atliktus darbus, skolÄ pripažino, kÄ Ä¯rodo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis, pagal kuriÄ UAB „Testama“ įsipareigoja grÄ Å¾inti UAB „Voltas„ 304 182, 94 Lt skolÄ Â (t.2, b.l. 80). 2010-03-30 V.

P. raštu įsipareigojo sumokėti UAB „Voltas“ 100 000 Lt iki gegužės 10 d., o likusius 200 000 Lt iki metų pabaigos (t. 1, b.l. 11). 2010 m. balandžio 8 d. V. P. surašė du vekselius (t.1, b.l. 9-10) pagal kuriuos įsipareigojo sumokėti UAB „Voltas“ 90 000 Lt iki 2010 m. gegužės 20 d. ir 200 000 Lt iki 2011 m. sausio 1 d. Iš šalių paaiškinimų ir įvykių sekos aišku, kad šis įsipareigojimas iš esmės atitinka UAB „Testama“ prievolę UAB „Voltas“ ir V.

P., prievolės susidarymo metu buvęs vieninteliu įmonės akcininku ir vadovu, prisiėmė pareigÄ Ä¯vykdyti UAB „Testama“ skolinį įsipareigojimÄ . IeÅ¡kovė, priimdama V. P. raÅ¡tÄ , sutiko, kad atsakovas (naujasis skolininkas) vykdytų trečiojo asmens – UAB „Testama“ sutartinius įsipareigojimus. Tuo tarpu atsakovas, vykdydamas šį susitarimÄ su ieÅ¡kovu, sumokėjo ieÅ¡kovui 10 000 Lt už ieÅ¡kovės suteiktas paslaugas UAB „Testama“. Å ios byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju įvyko trečiojo asmens skolos perkėlimas pagal ieÅ¡kovo (kreditoriaus) ir atsakovo (naujojo skolininko) 2010m. kovo 30 d. susitarimÄ (CK 6.115 straipsnis).

Tokiam skolos perkėlimui pradinio skolininko sutikimas nereikalingas. Santykių tarp Å¡alių nekeičia atsakovo nurodyta aplinkybė, kad 2009 m. spalio 9 d. V. P. pardavė akcijas kitai įmonei, nes skoliniai santykiai atsirado iki įmonės perleidimo kitam asmeniui. Atsakovas neginčija, kad įsipareigojimÄ jis surašė savo ranka, tačiau nurodo, kad raÅ¡telį pasirašė bÅ«damas įbaugintas ieÅ¡kovės, kad jam buvo grasinama ikiteisminiu tyrimu, žadama ikiteisminį tyrimÄ nutraukti. Liudytojas R.

J. paneigė tokius atsakovo parodymus, paaiÅ¡kino, kad V. P. su kartu N. buvo atvykę į ieÅ¡kovės ofisÄ , sprendė susidariusiÄ situacijÄ , gėrė kavÄ . Pirmame vekselyje padaryta atžyma, kad 2010 m. rugsėjo 10 d. sumokėta 10 000 Lt. Å is įraÅ¡as įrodo, kad atsakovas pripažino ir iÅ¡ dalies vykdė prievolę. Byloje yra raÅ¡ytiniai įrodymai, kad 2010 m. kovo 22 d. FNTT buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame atsakovas buvo apklausiamas įtariamuoju (t.2, b.l. 112-116), tačiau ikiteisminio tyrimo veiksmai negali bÅ«ti pagrindu daryti iÅ¡vadÄ , kad skolinis įsipareigojimas buvo perimtas grasinimų, prievartos įtakoje: atsakovas V.

P. yra iÅ¡silavinęs, verslo patirtį ir atitinkamas žinias Å¡ioje srityje turintis asmuo. Ikiteisminio tyrimo metu jis nebuvo suimtas ar sulaikytas, be kliūčių galėjo naudotis teisininkų pagalba. Ä® bylÄ nepateikta jokių įrodymų, kad bÅ«tų kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl jo atžvilgiu taikytos prievartos. Kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieÅ¡ atlikdamas bet kokį teisinį veiksmÄ , tarp jų – pasiraÅ¡ydamas skolinį įsipareigojimÄ ar iÅ¡raÅ¡ydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes.

Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikÅ¡mės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sÄ Å¾iningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Å ių veiksmų atsakovas neatliko, todėl jo netinkamas elgesys negali bÅ«ti pagrindu kelti abejones dėl pasiraÅ¡ytų dokumentų teisėtumo. Visų atsakovų atstovai procesiniuose dokumentuose ir pasisakymuose pabrėžė, kad vekseliai neturi jokios teisinės galios, nes neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų, trÅ«ksta kai kurių rekvizitų, o kaip paskolos raÅ¡teliai jie negali bÅ«ti vertinami, nes V.

P. nebuvo perduoti pinigai. Kaip jau buvo akcentuota, teismas nevertina tarp Å¡alių susiklosčiusių santykių kaip paskolos. Pagal CK 1.105 straipsnį vekselis apibrėžiamas kaip vertybinis popierius. Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme vekselio apibrėžtas kaip vertybinis popierius, kuris iÅ¡raÅ¡omas Å¡io įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį iÅ¡rašęs asmuo be sÄ lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (2 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje  (2007 m. sausio 22 d. civilinė byla Nr. 3K-3-8/2007), iÅ¡raÅ¡ius vekselį, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuris gali bÅ«ti naudojamas civilinėje apyvartoje.

Vekseliui taikomi formalÅ«s reikalavimai. IeÅ¡kovė pripažįsta, kad paprastųjų vekselių, esančių byloje, dėl formos trÅ«kumų notaras nepriėmė, atsakovai nurodo, kad į bylÄ pateikti vekseliai visiÅ¡kai neturi įrodomosios reikÅ¡mės. Teismas nesutinka su atsakovų pozicija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pripažinimas, jog atitinkamas dokumentas, kuriame jis įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiÅ¡kia, kad yra negaliojantis ar iÅ¡nykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas nurodytas dokumentas.

Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentÄ gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimÄ (2010 m. liepos 2 d. civilinė byla Nr. 3K-3-314/2010). Vekselio formos trÅ«kumas (kreditoriaus įmonės kodo neįraÅ¡ymas) neduoda pagrindo vekselio laikyti niekiniu. Teismas vertina vekselius kaip raÅ¡ytinius įrodymus, pagrindžiančius ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus dėl Å¡alių susiklosčiusių prievolinių teisinių santykių.Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ kreditoriumi pripažįstamas asmuo, kuris turi turtinį reikalavimÄ Ä¯ kitÄ asmenį–skolininkÄ (CK 6.2 straipsnis) ir turi teisę reikalauti, kad Å¡is įvykdytų savo prievolę pagal įstatyme ar sutartyje nustatytus reikalavimus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.39 straipsnio 1 dalis).

Actio Pauliana institutui taikyti bÅ«tina, kad kreditorius turėtų neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, t. y. institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs jÄ netinkamai. Kreditorius turi pareigÄ Ä¯rodyti byloje, kad jis turi tokiÄ , t. y. neabejotinÄ ir galiojančiÄ , reikalavimo teisę, kad Å¡i egzistuoja, nėra tariama, pasibaigusi ir pan. Ä®statymo nedraudžiama Å¡iuos reikalavimus nagrinėti vienoje civilinėje byloje.

Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismas vienoje civilinėje byloje gali spręsti dėl kreditoriaus reikalavimo priteisti atitinkamo dydžio skolÄ iÅ¡ skolininko ir dėl reikalavimo panaikinti skolininko sandorį actio Pauliana pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-809/2003). Aptartų įrodymų pagrindu sprendžiama, kad ieÅ¡kovė įrodė, jog turi pagrįstÄ ir neginčijamÄ reikalavimo teisę atsakovo V.

P. atžvilgiu. IeÅ¡kovė reiÅ¡kė reikalavimÄ ir D. P. .              Bendromis  laikomos sutuoktinių prievolės, kurios   yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡Â vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau  esant kito  sutuoktinio  sutikimui arba vėliau šio    sutuoktinio patvirtintų,  taip pat kitos šeimos interesais   prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK  3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iÅ¡Â Â bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis numato Å¡alims pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, ir Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 1 dalis nustato Å¡alims pareigÄ pateikti įrodymus.              Atsakovės atstovas nurodė, kad D. P. apie sutuoktinio verslo reikalus ir jo prisiimtus įsipareigojimus UAB“ Voltas“ nežinojo, pritarimo prisiimti įmonės prievolės nedavė. Nėra jokių įrodymų, kad UAB „Testama“ negrÄ Å¾inta skola ieÅ¡kovei buvo panaudota P. Å¡eimos poreikiams tenkinti.

                  Įrodinėjimo pareiga Å¡iuo atveju tenka ieÅ¡kovei. Nesant jokių įrodymų, kokių faktiniu ir teisinių pagrindu remiantis D. P. privalo atsakyti už savo sutuoktinio prisiimtus įsipareigojimus, daroma iÅ¡vada, kad ji negali bÅ«ti atsakinga kreditoriui Å¡ioje byloje.              Kreditoriaus teisių pažeidimas ginčijamais sandoriais Viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų actio Pauliana ieÅ¡kiniui reikÅ¡ti yra kreditoriaus teisių pažeidimas ginčijamais sandoriais.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sÄ raÅ¡as atvejų, iÅ¡ kurių įrodžius bent vienÄ pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. IeÅ¡kovė nurodo, kad sudarytais sandoriais atsakovas pažeidė kreditoriaus teises, nes dėl sudarytų sandorių skolininkas tapo nemokus nebeturi realios galimybės atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti sutartinių įsipareigojimų.

Atsakovo atstovas nurodo, kad nepateikta V. P. nemokumÄ pagrindžiančių įrodymų, tačiau pats atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad po sudarytų sandorių neturi nei piniginių lėšų, nei kito turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ . Remiantis atsakovo paaiÅ¡kinimu, nekilnojamojo turto registrų iÅ¡raÅ¡ais, iÅ¡ kurių matyti, kad atsakovas kitiems asmenims perleido visÄ savo nekilnojamÄ jį turtÄ , liko tik nedidelė nekilnojamo daikto, kurio nuosavybė bendra su kitais savininkais dalis, bei antstolio padarytu turto apraÅ¡u taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, kuriame apraÅ¡ytas tik D.

P. turtas, (t. 2, b.l. 135), vertinama, kad ginčijami sandoriai pažeidė kreditoriaus teises. Sandorių privalomumasCK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių Å¡is sudaryti neprivalėjo. Atsakovas nurodo, kad sandorius jis sudarė todėl, kad taip nusprendė, kad tuo metu trÅ«ko lėšų pragyventi. Atsakovo atstovas remiasi CK 1.2 straipsnio 1 dalimi, nurodydamas, kad kiekvienas asmuo yra laisvas sudaryti sandorį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių Å¡is sudaryti neprivalėjo, konkuruoja su sutarties laisvės principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečiÄ sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tÄ sutartį sudaryti, be to, savarankiÅ¡kai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sÄ lygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sÄ lygų reikalauja vieÅ¡oji tvarka, teisės principai, gera moralė.

Sutarties laisvės principas taip pat apima Å¡alių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rÅ«Å¡ies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006). Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kuriÄ gali nustatyti įstatymas, ir jei Å¡alis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismÄ su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-541/2004 ir kt.).

Ä®vertinus nustatytas faktines aplinkybes sprendžiama, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad įstatymo, sutarties, teismo sprendimo ar kito juridinio fakto pagrindu V. P. buvo bÅ«tina sudaryti bent vienÄ ginčijamÄ sandorį ir konstatuojama, kad nei vieno sandorio atsakovas sudaryti neprivalėjo. IeÅ¡kinio senaties terminas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu ieÅ¡kinį dėl skolininko sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

IeÅ¡kovė nurodo, kad apie jo teises pažeidžiančius sandorius sužinojo 2011 m. kovo 4 d., iÅ¡ VÄ® Registrų centras Klaipėdos filialo pateiktų ginčijamų sandorių kopijų. Atsakovų teigia, kad ieÅ¡kinys dėl tų pačių sandorių ginčijimo jau buvo reikÅ¡tas 2011-01-20, su minėtu ieÅ¡kiniu į civilinę bylÄ Nr. 2-1287-513/2011 ieÅ¡kovė pateikė Valstybinės įmonės Registrų centro 2010-12-09 iÅ¡raÅ¡us. Nagrinėjamos bylos ieÅ¡kinys teisme gautas 2011m. liepos 27 d., taigi nėra suėjęs vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡iam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti termino pradžiÄ skaičiuojant nuo ankstesnės datos. Skolininko ir trečiųjų asmenų nesÄ Å¾iningumasAtsakovai sudarė keturis nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, ginčijamus Å¡ioje byloje.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė teigia, kad ir V. P. ir visi asmenys, sudarę ginčijamus sandorius, buvo nesÄ Å¾iningi. Atsakovai nesÄ Å¾iningumÄ neigia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad taikant actio Pauliana institutÄ turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesÄ Å¾iningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

Pagal byloje iÅ¡tirtus įrodymus vertinant V. P. elgesį sprendžiama, kad dėl visų ginčijamų sandorių jis buvo nesÄ Å¾iningas: visi sandoriai sudaryti skubiai, vienas po kito, pardavėjui labai nenaudingomis sÄ lygomis. Du sandoriai sudaryti kitÄ dienÄ po įsipareigojimo sumokėti skolÄ ieÅ¡kovei pasiraÅ¡ymo. Nors atsakovas nurodo, kad jam buvo reikalingi pinigai pragyvenimui, sudaryta ir dovanojimo sutartis. Sutarčių sudarymo skubotumas, rinkos vertės neatitinkanti kaina rodo, kad turtas kitiems asmenims perleistas siekiant iÅ¡vengti turtinės prievolės įvykdymo.

Su atsakove L. P. – savo dukra, atsakovas V. P. sudarė dovanojimo sutartį. Neatlygintinis sandoris gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Sandoris tarp tėvų ir vaikų atitinka CK 6.67 straipsnio 1 dalyje numatytÄ sÄ lygÄ . Å iuo atveju nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas, įrodinėjimo naÅ¡ta, kad sandoris sudarytas nesiekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriumi, tenka skolininkui ir trečiajam asmeniui, t. y. atsakovams V.

P. ir L. P. . Atsakovų pasirinkta pozicija, kad dovanojimo sutartimi jie tik įvykdė mirusios V. P. motinos valiÄ palikti turtÄ vaikaitei L. P., yra neįtikinama. Kaip nurodo atsakovai, nuo mirties momento praėjo apie devynerius metus, valia nebuvo įvykdyta po palikėjos mirties, dovanojimo sandoris sudarytas po V. P. prisiimtų įsipareigojimų ieÅ¡kovei, sandorio sudarymo laikas sutampa su kitų sandorių, po kurių sudarymo atsakovas netenka faktiÅ¡kai viso turėto nekilnojamojo turto, laiku. Sprendžiama, kad atsakovai nepaneigė nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos.

Su atsakovu R. G. buvo sudaryti du sandoriai: V. P. pardavė atsakovui R. G. 35,18 kv.m. ploto butÄ (duomenys neskelbtini), už 8 500 litų, nors Å¡io buto vidutinė rinkos vertė yra 17 kartų didesnė, t.y. 143 000 litų; 2010 m. kovo 31d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.2-920 V. ir D. P. pardavė R. G. 0,144 ha ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), už 10 000 litų, nors Å¡io žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra didesnė daugiau nei 5 kartus, t.y. 115 000 Lt. 2010 m. rugsėjo 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3410 V. ir D.

P. pardavė J. P. 2,88 ha ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 191, už 40 000 Lt, nors Å¡io žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra didesnė daugiau nei 20 kartų - 901 000 Lt.IeÅ¡kovė teigia, kad R. G. yra V. P. dukros sugyventinis, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl Å¡i aplinkybė laikoma neįrodyta ir ja nesiremiama vertinant R. G. nesÄ Å¾iningumÄ . Pirkėjai nekilnojamam turtui rasti ne atsitiktinai: atsakovai R. G. ir V. P. neginčija, kad buvo pažįstami, J.

P. sutuoktinis gyveno Mažeikiuose ir buvo artimiausias V. P. kaimynas. Atkreiptinas dėmesys į nerealiai maÅ¾Ä parduodamo turto vertę: nuo 5 iki 20 kartų. Turto vertę ieÅ¡kovas nustato pagal registrų centro pateikiamÄ vertinimÄ , atsakovai kitų vertinimų nepateikė. Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu. Vadinasi, jis, elgdamasis apdairiai, prieÅ¡ sudarydamas sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio Å¡alis, ar ji elgiasi sÄ Å¾iningai.

IÅ¡ bÅ«simos sandorio Å¡alies yra pagrįsta reikalauti paaiÅ¡kinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali bÅ«ti padaryta žala sandorio sudarymu. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Ä®sigydami turtÄ už rinkos kainų neatitinkančiÄ pinigų sumÄ pirkėjai privalėjo bÅ«ti rÅ«pestingi ir atidÅ«s. Kaip nurodoma teismų praktikoje, nustatant skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumÄ užtenka, kad Å¡is reikÅ¡tųsi neatsargia forma, kai skolininkas ar turto įgijėjas nebuvo tiek rÅ«pestingi ir apdairÅ«s, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

Vertinant J. P. nesÄ Å¾iningumÄ , atkreiptinas dėmesys, kad sklypas pirktas namo statybai, tačiau atsakovės atstovas pripažįsta, kad neatliktas joks veiksmas, tikslui pasiekti. Vertinant R. G. nesÄ Å¾iningumÄ , atkreiptinas dėmesys, kad ir Å¡iuo metu atsakovas V. P. panaudos teise naudojasi R. G. parduotu butu.           Vertinama, kad sudarant visus ginčijamus sandorius ir pardavėjas J. P., ir turtÄ perkantys asmenys – R. G., J. P., buvo nesÄ Å¾iningi. Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių.

Taigi įstatymas nukreipia Å¡iuo atveju į CK 6.66 straipsnio 4 dalį, kurioje įtvirtinta actio Pauliana institutui bÅ«dinga restitucijos forma – sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiÅ¡kusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek bÅ«tina kreditoriaus teisių pažeidimui paÅ¡alinti; kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal skolininko sudarytÄ sandorį turtÄ , jo vertę ar lėšas. Nagrinėjamoje byloje pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, atsakovų atžvilgiu taikytina visiÅ¡ka(restitutio in integrum) abiÅ¡alė restitucijÄ natÅ«ra.

Nors ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje reiÅ¡kia tik 80 000 Lt ieÅ¡kinį, pripažinus, kad ieÅ¡kovė turi ir 200 000,00 Lt reikalavimo teisę, nors šį reikalavimÄ ketina reikÅ¡ti kitoje byloje, kurioje atliekamas ikiteisminis tyrimas, pripažįstami negaliojančiais ir restitucija taikytina visiems sandoriams. Tenkintinas ieÅ¡kovės reikalavimas 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo praleisto prievolės įvykdymo termino, t.y. nuo 2010-05-20 iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2012-02-22). Dalį skolos, t.y. 10 000 Lt atsakovas sumokėjo ieÅ¡kovui 2010-09-10. (CK 6.261 straipsnio, 6.240 straipsnio l dalis) IeÅ¡kovė paskaičiavo, kad palÅ«kanos sudaro 7204,09 Lt, atsakovai Å¡ios sumos neginčijo, kitų paskaičiavimų nepateikė, todėl Å¡i suma ir priteistina.CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų sumokėjimo į valstybės biudžetÄ .

RaÅ¡ytiniais duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro – 2753,00 Lt (1 T, b.l. 8; 2 T. b.l. 78-79) žyminio mokesčio, 5 500,00 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (2 T, b.l. 176-177) iÅ¡ viso 8253,00 Lt. Teismas skirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsižvelgia į ieÅ¡kovės patenkintų reikalavimų dalį, tenkančiÄ kiekvienam atsakovui. Atsižvelgus į tai, iÅ¡ atsakovo V. P. ieÅ¡kovei UAB „Voltas“ priteistina 2400,00 Lt (žyminio mokesčio dydis, mokamas už reikalavimÄ priteisti 80 000,00 Lt), o iÅ¡ R.

G., J. P. ir L. P. lygiomis dalimis po 88,25 Lt (likusi žyminio mokesčio dalis). Nurodytos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, nes jie atitinka bylos nagrinėjimo sudėtingumÄ , ilgumÄ .

Todėl iÅ¡ atsakovų R. G., J. P., L. P., V. P. ieÅ¡kovei priteistina lygiomis dalimis po 1375,00 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 201,00 Lt. Jos proporcingai priteisiamos iÅ¡ visų atsakovų.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Pripažinti negaliojančia buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, 2010 m. kovo 31 d. sudarytÄ tarp V.

P. ir R. G.. Ä®pareigoti R. G. grÄ Å¾inti V. P. butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), o V. P. grÄ Å¾inti R. G. 8 500,00 Lt.Pripažinti negaliojančia 0,1440 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį 2010 m. kovo 31 d. sudarytÄ tarp V. P., D. P. ir R. G.. Ä®pareigoti atsakovÄ R. G. grÄ Å¾inti V. P. ir D. P. 0,144 ha žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), o V. P. D. P. įpareigoti grÄ Å¾inti R. G. 20 000,00 Lt.Pripažinti negaliojančia 2,88 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 191, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytÄ 2010 m. rugsėjo 8 d. sudarytÄ tarp V.

P., D. P. ir J. P.. Ä®pareigoti atsakovę J. P. grÄ Å¾inti V. P. ir D. P. žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), o V. P. ir D. P. įpareigoti grÄ Å¾inti J. P. 40 000,00 Lt.Pripažinti negaliojančia tarp V. P. ir L. P. 2010 m. rugsėjo 8 d. sudarytÄ 29/100 dalies pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį. Ä®pareigoti atsakovę L. P. grÄ Å¾inti V. P. 29/100 dalis pastato, adresu (duomenys neskelbtini), gautÄ kaip dovanÄ , o V. P. įpareigojant priimti jo paties dovanotÄ pastato dalį.

 Priteisti ieÅ¡kovės UAB „Voltas" naudai iÅ¡ atsakovo V. P. 80 000 litų skolÄ ,7204,09 litų metinių palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2010-05-21 iki 2012-02-22, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2012-02-23) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinį dalyje dėl skolos priteisimo iÅ¡ D. P. atmesti. Priteisti ieÅ¡kovei UAB „Voltas“ iÅ¡ R.

G., L. P., J. P. lygiomis dalimis po 1463,22 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti ieÅ¡kovei UAB „Voltas“ iÅ¡ V. P. 2400,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ R. G., J. P., L. P., V. P. po 50,25 Lt mokesčio valstybei. LaikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas 2012 m. vasario 24 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                 Regina Bertašienė