b86b360c-31ed-4ab5-9f95-a113d6e8697c · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-1653-505/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02713-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 51.4; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 28 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. S. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 12–18) nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę nuo 2009 m. kovo 24 d. iki 2018 m. birželio 24 d. atliko PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus 8 bÅ«ryje, kuriame gyveno apie 40 nuteistųjų, todėl buvo labai ankÅ¡ta ir nebuvo užtikrintas 3,6 kv. m minimalus gyvenamųjų patalpų plotas, turintis tekti vienam asmeniui.

Teigė, kad patalpose buvo pelėsio, grindys ir langai supuvę, nesandarÅ«s, taip pat buvo pilna parazitų. Akcentavo, jog gyvenamosios patalpos buvo virÅ¡ gamybinės zonos cecho, todėl nuolat buvo girdimas triukÅ¡mas, juntama vibracija bei smalkių kvapas. Teigė, kad žiemÄ nebuvo tinkama temperatÅ«ra, o Å¡ildytuvo neiÅ¡davė, todėl teko Å¡ildytis savadarbiu Å¡ildytuvu. Pabrėžė, jog nei karto jam nebuvo pakeistas čiužinys. Atkreipė dėmesį, kad pastatas, kuriame jis atliko bausmę, buvo avarinės bÅ«klės, stogo danga asbestinė, valgykla buvo netvarkinga, tualetuose nuolat rÅ«koma, nebuvo iÅ¡duodami valdiÅ¡ki drabužiai.

Nurodė, jog nei su įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, nei su kitais teisės aktais jis supažindintas nebuvo. Pažymėjo, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė nuolatinį stresÄ , psichologinį ir fizinį diskomfortÄ , sutriko miegas, apetitas, pablogėjo bendravimas su žmonėmis, tapo irzlus, depresuotas. Prašė skundÄ patenkinti. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepime į skundÄ (b. l. 37–45) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 8 bÅ«rio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 32,75 kv. m, bausmę atliko nuo 2016 m. liepos 19 d. iki 2018 m. birželio 4 d., kur buvo įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam teko 3,275 kv. m, minimalaus gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.

Pabrėžė, jog įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus, sienos ir lubos tvarkingos, nebuvo vizualiai matomų įtrūkimų, atsilupusių dažų, tinko, pelėsių, pastato, kuriame gyveno 8 būrio nuteistieji, sienų ir stogo konstrukcijose asbesto nėra. Teigė, kad patalpų budėtojai aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi bei medžiagomis, valymo priemones iš sandėlio paima būrių viršininkai ir išduoda jas nuteistiesiems, todėl jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), joje negalėtų atsirasti pelėsio.

Pabrėžė, kad patalpos Å¡ildomos centralizuotai ir yra užtikrinama tinkama temperatÅ«ra nuteistųjų gyvenamose patalpose. Esant bÅ«tinumui, pagal jų praÅ¡ymus nuteistiesiems iÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai ir ventiliatoriai, tačiau skundžiamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ildytuvo iÅ¡davimo nesikreipė. Teigė, jog gyvenamosios patalpos langai mediniai, sutvarkyti, nesupuvę, prieÅ¡ Å¡altÄ jį sezonÄ sandarinami, o nuteistųjų sugadinti, iÅ¡daužti langai nedelsiant tvarkomi ar keičiami naujais.

Patalpose nėra įrengta mechaninė vėdinimo sistema, patalpos vėdinamos per langus, vėdinimÄ atlieka patys nuteistieji pagal savo poreikius. Atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistiesiems leidžiama rÅ«kyti tik tam skirtose rÅ«kymo vietose, t. y. 8 bÅ«rio nuteistiesiems rÅ«kymo vietos buvo įrengtos kieme. Jeigu nuteistieji rÅ«kė tualete, pareiÅ¡kėjas pats apie tai privalėjo praneÅ¡ti pareigÅ«nams, tačiau to nepadarė. Nurodė, jog PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija yra sudariusi su UAB „Utenos deratizacija“ sutartį, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos.

Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinsekcijÄ ar deratizacijÄ . PaaiÅ¡kino, kad informacija apie suteiktÄ paslaugÄ registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje, o patalpose pastebėjus kenkėjų, papildomai atliekamas jų naikinimas. Atsakovės atstovo įsitikinimu, valgyklos patalpos atitiko keliamus teisės aktų reikalavimus, o pareiÅ¡kėjas nei karto nesikreipė dėl blogai iÅ¡plautų indų, be to, į valgyklos patalpas katės ir kiti gyvÅ«nai patekti negali, kadangi pataisos įstaiga yra aptverta aklinai uždaromis sienomis, tvoromis.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas dėl valdiÅ¡kų drabužių iÅ¡davimo praÅ¡ymo nerašė, kadangi jis dirbo, turėjo pakankamai pinigų sÄ skaitoje, buvo mokus, taip pat nesikreipė ir dėl netinkamo čiužinio pakeitimo. Akcentavo, jog buvo atlikti pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos profilaktiniai patikrinimai, jokių nusiskundimų pacientas gydytojams nenurodė, ligų, sveikatos sutrikimų nebuvo nustatyta. Atsakovės atstovo nuomone, pareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas atmestinas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam atliekant bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK) teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 24 d. iki 2018 m. birželio 24 d., atlyginimÄ .

Atsakovės atstovas prašė teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį (b. l. 38–39). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog, nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ , todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimui jo praÅ¡omas bendras senaties terminas netaikytinas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ , ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Kaip nurodyta, pareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ jo bausmės atlikimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 24 d. iki 2018 m. birželio 24 d.

Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo nurodytus bausmės atlikimo sÄ lygų jam sukeltus neigiamus padarinius, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų nuo kalinimo PravieniÅ¡kių PN-AK pradžios, t. y. 2009 m. kovo 24 d., nes, patirdamas skunde nurodytų nepatogumų, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į PravieniÅ¡kių PN-AK, Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK ar kitų institucijų reikiamos informacijos. Nors pareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad su įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis jis supažindintas nebuvo, tačiau byloje esantys duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo nurodytus teiginius, kadangi iÅ¡ į bylÄ pateiktos pareiÅ¡kėjo individualaus darbo knygelės matyti, jog pareiÅ¡kėjas pasiraÅ¡ytinai buvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis, nuteistojo teisėmis ir pareigomis (b. l. 60).

Be to, atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad vidaus tvarkos taisyklės yra pateiktos kiekvieno bÅ«rio informaciniame stende, apie vidaus tvarkos taisykles, jų pakeitimus nuteistiesiems nuolat primena ir aiÅ¡kina bÅ«rių virÅ¡ininkai grupinių ir individualių resocializacijos priemonių ir kitų renginių metu (b. l. 43). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas per visÄ kalinimo laikotarpį nėra nei karo baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus (b. l. 48), todėl, teismo vertinimu, jis taisykles ne tik žinojo, bet ir pavyzdingai jų laikėsi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje analogiÅ¡kai laikomasi pozicijos, kad ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas pagal teismui Å¡alių pateiktus įrodymus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-327/2005, 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2006, 2008 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2008). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjas nurodo dėl nepriimtinų sÄ lygų patyręs iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, sveikatos sutrikimų.

Jei pareiÅ¡kėjas realiai patyrė bÅ«tent tokių iÅ¡gyvenimų, kuriuos jis nurodo nagrinėjamoje byloje, tai visiÅ¡kai akivaizdu, jog jo laikymo pataisos įstaigoje metu jis turėjo galimybę taip pat realiai suvokti, jog jo teisės yra pažeidžiamos, ir atitinkamai į tai reaguoti. PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių objektyvių nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos. Akcentuotina, jog, gavęs atsakovės atsiliepimÄ , kuriame buvo praÅ¡oma taikyti ieÅ¡kinio senatį, ir su juo susipažinęs, pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui praÅ¡ymo dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindÄ kitaip vertinti ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimÄ .

Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo, o jo skunde nurodytam laikotarpiui nuo 2009 m. kovo 24 d. iki 2016 m. gruodžio 2 d. taikytina trejų metų ieÅ¡kinio senatis ir pareiÅ¡kėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas). Atitinkamai pareiÅ¡kėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su Å¡iuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, netirtinos bei nevertintinos.

Pritaikius trejų metų senaties terminÄ , laikytina, jog, sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 3 d. iki 2018 m. birželio 24 d. Å ios aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimÄ turėjo sužinoti nuo kalinimo PravieniÅ¡kių PN-AK pradžios 2009 m. kovo 24 d., tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2019 m. gruodžio 3 d. (b. l. 8). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad atsakovė arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad, sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo PravieniÅ¡kių PN-AK sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti kitaip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ .

Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo padarinių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ Konvencijos 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar padarinių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ P. prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad, pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014).

Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013). Netinkamas kalinimo sÄ lygas pareiÅ¡kėjas grindžia ploto trÅ«kumu jam atliekant bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK 3-iojo sektoriaus 8 bÅ«ryje. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui.

Teismas taip pat pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į Å¡ių taisyklių 111.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Kadangi teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , darytina iÅ¡vada, kad, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas patalpos plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Objektyvių duomenų apie konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje gyvenamojoje patalpoje metu joje buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalijant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.

Atsakovės atstovo pateikti duomenys, t. y. PravieniÅ¡kių PN-AK pažyma Nr. 63-244 (b. l. 49), patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu – nuo 2016 m. gruodžio 3 d. iki 2018 m. birželio 4 d. bausmę atliko PravieniÅ¡kių PN-AK 8 bÅ«rio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 32,75 kv. m (b. l. 50), joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam galėjo tekti 3,275 kv. m gyvenamojo ploto. PareiÅ¡kėjas, gavęs atsakovės atsiliepimÄ bei priedus prie atsiliepimo, prieÅ¡taravimų nepareiÅ¡kė, taip pat įrodymų, paneigiančių atsakovės atstovo pateiktus į bylÄ duomenis, nepateikė.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad vertinamuoju laikotarpiu – nuo 2016 m. gruodžio 3 d. iki 2018 m. birželio 4 d. gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui pažeista nebuvo, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovės atstovo pareiškėjui padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTĮ 56 str.). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. birželio 24 d. bausmę atliko 14 būrio 9 gyvenamojoje patalpoje (b. l. 49).

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėjas ginčo dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Å¡iame bÅ«ryje nekėlė, t. y. skundo pagrindÄ apibrėžė tik netinkamomis kalinimo sÄ lygomis 8 bÅ«ryje, teismas dėl kalinimo sÄ lygų 14 bÅ«rio 9 gyvenamojoje patalpoje atitikties teisės aktų reikalavimams nepasisako. PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė pretenzijas dėl to, kad pastatas avarinės bÅ«klės, gyvenamojoje patalpoje buvo pelėsio, grindys ir langai buvo supuvę, nesandarÅ«s. Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ , laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Taigi, gyvenamųjų patalpų vėdinimas per langus (b. l.

42) atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovės atstovas dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidęs. Atsakovės atstovo Turto valdymo skyriaus 2020 m. sausio 29 d. pažyma (b. l. 50–52) patvirtina, kad Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje avarinės arba antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų nėra. Nuo 2016 m. balandžio mėnesio įstaigos trečiajame sektoriuje pirmame, antrame ir trečiame bendrabučiuose buvo vykdomi pastatų renovacijos darbai, todėl gyvenamosios patalpos, kuriose vertinamuoju laikotarpiu gyveno pareiškėjas, buvo tinkamos gyventi.

Pagal PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-416 patvirtintÄ Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡Ä , patalpų budėtojai aprÅ«pinami Å¡variu ir tvarkingu valymo inventoriumi bei medžiagomis. Valymo priemones iÅ¡ sandėlio paima bÅ«rių virÅ¡ininkai ir iÅ¡duoda jas nuteistiesiems. Taigi, jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), joje negalėtų atsirasti pelėsio.

Akivaizdu, kad tinkamos aplinkos, gyvenimo sÄ lygų gyvenamosiose patalpose sukÅ«rimas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiÅ¡kėjo valios. Byloje nėra duomenų, ar pareiÅ¡kėjas tuo metu, kai jautė nepatogumų dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų (sienų, langų netinkamos bÅ«klės, pelėsio), į atsakovės atstovÄ su skundu nesikreipė. Atsakovės atstovo teigimu, visos patalpos įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus ir yra remontuojamos pagal poreikį. Å iuo metu nustatyti, ar ginčui aktualiu laikotarpiu buvo jo nurodytos sÄ lygos (pelėsis, netinkamos bÅ«klės sienos ir langai), nėra galimybės, todėl tokios aplinkybės laikytinos deklaratyviomis ir atmestinos kaip nepagrįstos.

Pažymėtina, jog tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2019 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3193-442/2019). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo įvairių parazitų. Laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Prireikus laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla.

Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka (Higienos normos HN 134:2015 20 p.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 2016 m. lapkričio 23 d. yra sudariusi sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ (b. l. 51). Darbų atlikimo aktai (b. l. 53–55), taip pat Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalas (b. l. 56–58) patvirtina, kad tokios paslaugos vertinamuoju laikotarpiu buvo teikiamos reguliariai ir pagal poreikį.

PareiÅ¡kėjui nepateikus įrodymų, jog, pastebėjęs gyvenamosiose patalpose parazitų, jis apie tai informavo PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ ar kreipėsi į kitas institucijas, teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad parazitų naikinimas ir kontrolė PravieniÅ¡kių PN-AK patalpose nebuvo atliekama. Taigi, atsakovės atstovo neteisėti veiksmai (neveikimas), vykdant Higienos normos HN 134:2015 20 punktÄ , nenustatyti. PareiÅ¡kėjas skunde akcentavo, jog gyvenamosios patalpos buvo virÅ¡ gamybinės zonos cecho, todėl nuolat buvo girdimas triukÅ¡mas, juntama vibracija bei iÅ¡ kaminų sklindantis smalkių kvapas.

Byloje esantys įrodymai (b. l.

59) patvirtina, kad dalį pastato pirmojo aukÅ¡to užėmė gamybinės patalpos, kurias, kaip nurodė atsakovės atstovas, naudojo valstybės įmonė „MÅ«sų amatai“ pagal jos vykdomos veiklos poreikius ir patalpose buvo siuvami, pakuojami ir sandėliuojami maiÅ¡ai, tačiau nelaikomos jokios cheminės medžiagos, nevykdomi darbai ir jokie procesai, dėl kurių gali iÅ¡siskirti nuodingi ir sveikatai pavojingi garai, dujos. Patalpose nebuvo staklių, agregatų ir kitų mechanizmų, skleidžiančių didelį triukÅ¡mÄ ir sukeliančių vibracijÄ .

Darbas buvo organizuojamas dviem pamainomis, nuo 22.00 val. iki 7.00 val. darbai nebuvo vykdomi (b. l. 42). Iš Statinių išdėstymo schemos matyti, kad pastate, kuriame įrengta 8 būrio 2 gyvenamoji patalpa, nėra šildymo krosnių ir kaminų. Kaip nurodė atsakovės atstovas, iš pastato pirmojo aukšto patalpų yra išvestas ventiliacijos vamzdis, kurio galas yra žymiai aukščiau pastato stogo, todėl iš vamzdžio išeinantis oras negali patekti pro gyvenamųjų patalpų langus. Gyvenamųjų patalpų langai yra pietinėje pastato pusėje.

Ä® prieÅ¡ingÄ pusę, į Å¡iaurę nuo gyvenamųjų patalpų apie 70 m atstumu yra Å¡ildymo krosnis, kurios kaminas įrengtas pagal statybÄ reglamentuojančius teisės aktus – pakankamu atstumu nuo gyvenamųjų patalpų, jo aukÅ¡tis žymiai virÅ¡ija Å¡alia esančių pastatų aukÅ¡tį (b. l. 59). Taigi, akivaizdu, kad iÅ¡ kamino iÅ¡einantys dÅ«mai negali patekti pro patalpų langus. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas raÅ¡tu bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas gamybinėje zonoje veikiančiai įmonei „MÅ«sų amatai“ ar pataisos namų administracijai dėl girdimo triukÅ¡mo, juntamos vibracijos bei iÅ¡ kaminų sklindančio smalkių kvapo, o įmonė ar pataisos įstaigos administracija nebÅ«tų į tokias pretenzijas (praÅ¡ymus) reagavusi, todėl Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus teismas laiko abstrakčiais, nedetalizuotais ir neįrodytais.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad pastato stogo danga asbestinė, o tai seniai yra draudžiama dėl kenksmingumo sveikatai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktÄ , Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakÅ¡tus iÅ¡ asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panaÅ¡ius dirbinius iÅ¡ asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Pagal LVAT praktikÄ pripažįstama, kad asbesto gaminiai pavojų sveikatai kelia tik tuomet, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami, ir nenustatoma, kad asbesto plauÅ¡eliai, kurie konstrukcijose yra tvirtai suriÅ¡ti su užpildu, kenkia sveikatai (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017).

Atsakovės atstovas 2020 m. sausio 29 d. pažymoje Nr. 77-195 paneigė pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes ir nurodė, jog pastate, kuriame įrengtas 8 bÅ«rys, asbesto nėra (b. l. 51), todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo deklaratyvÅ«s argumentai atmestini. PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė pretenzijas dėl netinkamos temperatÅ«ros gyvenamojoje patalpoje. Bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad įstaiga užtikrina temperatÅ«ros palaikymÄ nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, esant bÅ«tinumui, pagal jų praÅ¡ymus nuteistiesiems iÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai ir ventiliatoriai (b. l. 51).

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ dėl netinkamos patalpų temperatÅ«ros ar dėl elektrinio Å¡ildytuvo iÅ¡davimo, byloje taip pat nėra jokių kompetentingų institucijų priimtų administracinių aktų, kuriuose bÅ«tų užfiksuota netinkama kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, temperatÅ«ra. PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, iÅ¡skyrus abstrakčius teiginius dėl netinkamos temperatÅ«ros, o atsakovės atstovas Å¡iuos pareiÅ¡kėjo teiginius paneigė nurodydamas, kad tinkama temperatÅ«ra patalpose yra užtikrinama, prireikus nuteistiesiems iÅ¡duodami oro Å¡ildytuvai ar ventiliatoriai, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas Å¡ioje skundo dalyje neįrodė kaltų atsakovės atstovo veiksmų.

PareiÅ¡kėjas skundėsi dėl to, kad nebuvo pakeistas purvinas čiužinys per visÄ jo kalinimo laikotarpį, tačiau nenurodė, kad jam nebuvo suteikta teisė nustatyta tvarka pasinaudoti skalbimo ar dezinfekavimo paslaugomis, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ių nusiskundimų nesikreipė į pataisos įstaigos administracijÄ , praÅ¡ydamas pakeisti čiužinį, jį iÅ¡skalbti ar dezinfekuoti, t. y. iÅ¡spręsti kilusiÄ problemÄ .

PareiÅ¡kėjas akcentavo, jog PravieniÅ¡kių PN-AK 8-ame bÅ«ryje nuteistieji rÅ«kė tualeto patalpose. 1995 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 (nauja įstatymo redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.) 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, atsižvelgiant į tai, jog žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių, Å¡io įstatymo nuostatomis siekiama mažinti Lietuvos Respublikoje tabako gaminių vartojimÄ , jų prieinamumÄ (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių vartojimo ir su jais susijusių gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir Å«kiui, o Å¡io įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Higienos normos HN 134:2015 7 punkte taip pat įtvirtintas draudimas rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad rūkymo vietos yra įrengtos lauke (b. l. 51). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad nuteistiesiems leidžiama rūkyti tik tam skirtose rūkymo vietose. Jeigu nuteistieji rūkė tualete, budintys pareigūnai tai būtų užfiksavę ir pažeidėjus nubaudę (b. l. 42).

Teismas pažymi, jog pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad, esant reglamentuotam draudimui rūkyti gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, dėl kitų nuteistųjų rūkymo bendro naudojimo patalpose sukeltų nepatogumų vertinamuoju laikotarpiu būtų skundęsis kalinimo įstaigos pareigūnams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, ir šios būtų nereagavusios. Teismas pabrėžia, kad savo teiginiams pagrįsti pareiškėjas jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė, todėl jo argumentai dėl nuteistųjų rūkymo tualete atmestini kaip neįrodyti.

Nors pareiÅ¡kėjas teigė, kad valgykla buvo netvarkinga, indai nepakankamai plaunami, salėje lakstė katės, tačiau savo nurodomų argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Atsakovės atstovas nurodė, kad pagal 2016 m. sausio 26 d. Nuteistųjų maitinimo paslaugos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 738/76-12, pasiraÅ¡ytÄ tarp VÅ¡Ä® „Kretingos maistas“ ir PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, įstaigos nuteistiesiems maitinimÄ teikia VÅ¡Ä® „Kretingos maistas“.

Pagal sutarties 6.1.1 punkto nuostatas paslaugos teikėjas įsipareigojo teikti paslaugÄ pagal geriausius visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktikÄ , panaudodamas visus reikiamus įgÅ«džius, žinias. Pagal sutarties 6.1.2 punktÄ paslaugos teikėjas įsipareigojo teikti paslaugÄ , kurios kokybė ir kiti kriterijai visiÅ¡kai atitinka sutarties 1 priede „Maitinimo paslaugos techninė specifikacija“ nurodytus reikalavimus. Sutarties priedo Nr. 1 „Nuteistųjų maitinimo paslaugos techninė specifikacija“ aptartos visos maisto gaminimo, pristatymo ir pateikimo nuteistiesiems sÄ lygos bei nurodytas teisinis norminis Å¡ios paslaugos reglamentavimas.

Pabrėžė, kad valgyklos patalpos atitiko keliamus teisės aktų reikalavimus. Ä®staigos indus plovė VÅ¡Ä® „Kretingos maistas“ valgyklos darbuotojai, taip pat pažymėjo, jog pataisos įstaiga yra aptverta aklinai uždaromis sienomis, tvoromis, pro kurias katės ir kiti gyvÅ«nai negali patekti (b. l. 42–43). Teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tačiau tokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl netvarkingos valgyklos, netinkamai iÅ¡plautų indų, buvusių valgykloje gyvÅ«nų ir pan., byloje nėra.

PareiÅ¡kėjui skunde tik abstrakčiai nurodžius, kad valgykla neatitiko reikalavimų, ir nepateikus į bylÄ duomenų, kad tuo metu, kai juto minėtus nepatogumus jis kreipėsi į atsakovės atstovÄ , teismas neturi pagrindo atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir paties žalos fakto konstatavimui. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK nebuvo iÅ¡duodami valdiÅ¡ki drabužiai. Pagal Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d.

įsakymu Nr. 1R-132 ,,Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 ,,Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir AprÅ«pinimo norma), 2 punktÄ , suimtuosius (nuteistuosius), neturinčius nuosavų drabužių ir (ar) avalynės pagal sezonÄ bei higienos reikmenų, jais pagal apraÅ¡o 1 priede nustatytÄ periodiÅ¡kumÄ nemokamai aprÅ«pina tardymo izoliatoriaus arba pataisos įstaigos administracija.

AreÅ¡to bausmę atliekantys nuteistieji drabužiais ir avalyne neaprÅ«pinami. Drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys iÅ¡duodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui (AprÅ«pinimo normos 5 punktas). Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas nenurodo, kokių drabužių jam trÅ«ko, taip pat nenurodo, ar dėl jų iÅ¡davimo kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ . Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nesikreipė į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ dėl drabužių iÅ¡davimo (b. l. 51).

Taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dirbo, turėjo pakankamai pinigų sÄ skaitoje, buvo mokus (b. l. 61–66). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus. Teismas pažymi, kad nors pareiÅ¡kėjas yra pateikęs į bylÄ fotonuotraukas, jo teigimu, įrodančias netinkamas kalinimo sÄ lygas PravieniÅ¡kių PN-AK, teismas negali jomis vadovautis, nes neaiÅ¡ku, ar jos iÅ¡ tiesų yra pastato ar patalpų, kur laisvės atėmimo bausmę atliko pareiÅ¡kėjas, taip pat negalima nustatyti nuotraukų autentiÅ¡kumo ir tokių įrodymų pateikimas negali prieÅ¡tarauti teisės aktų nustatytai tvarkai.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 1R-22 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 18 priede pateiktas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtame 18 priede leidžiamų įsigyti ir turėti bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡e fotoaparatas nenurodytas, todėl nuteistiesiems fotoaparatus turėti yra draudžiama.

Taigi, pareiÅ¡kėjo pateiktos nuotraukos, padarytos pažeidžiant teisės akto nustatytÄ tvarkÄ , negali bÅ«ti pripažintos įrodymais Å¡ioje byloje. PareiÅ¡kėjas skunde užsimena, kad PravieniÅ¡kių PN-AK negavo gydymo. PravieniÅ¡kių PN-AK teisingai pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog reikalavimai dėl žalos, padarytos pacientui netinkamu sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimu, atlyginimo yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams. Kadangi klausimas dėl žalos, galimai padarytos Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje teikiant / neteikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, atlyginimo nenagrinėtinas Å¡ioje administracinėje byloje, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kintina teisė dėl netinkamo sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo / neteikimo kreiptis teisės aktų nustatyta tvarka į bendrosios kompetencijos teismÄ (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalis, 25 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovės atstovas neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų veikų, todėl, nesant bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiÅ¡kėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 56 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo R. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Daina Kukalienė