2013-05-29 Nr. AB-2190-3-61-3-01070-2012-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-736/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01070-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 33.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Neringos vanduo“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Neringos vanduo“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos valdymo agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, uždarajai akcinei bendrovei „Edrija“ dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Neringos vanduo“ (toliau – ir pareiškėjas; bendrovė) su skundu (t. I, b. l. 1-6) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas; Agentūra) direktoriaus 2012 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. T1-61 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „Neringos miesto geriamojo vandens ir nuotekų valymo sistemų išplėtimas“ grąžinimo“ (toliau – ir 2012 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. T1-61); 2) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2012 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. T1-69 „Dėl 2012 m. kovo 8 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus įsakymo Nr. T1-61 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „Neringos miesto geriamojo vandens ir nuotekų valymo sistemų išplėtimas“ grąžinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2012 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. T1-69).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijamais įsakymais Projekto galutinis paramos gavėjas per 60 kalendorinių dienų nuo įsakymo gavimo dienos į Agentūros sąskaitą privalo grąžinti nurodytą sumą bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis apmokėtą pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) (18 proc.) lėšų dalį. Nurodė, jog tam, kad skundžiami įsakymai galėtų būti laikomi teisėtais, pagal Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (toliau – Lėšų grąžinimo taisyklės) 5.2.2. punktą turi būti nustatytos dvi sąlygos, kurių visumos egzistavimas yra privalomas:

1) projekto vykdytojo UAB „Neringos vanduo“ padarytas teisės aktų ir (arba) paramos sutarties nuostatų pažeidimas;

2) didesnės nei priklauso lėšų sumos išmokėjimo projekto vykdytojui nustatymas. Pareiškėjo nuomone, nėra nei vienos iš minėtų sąlygų, kad būtų pagrindas reikalauti sugrąžinti UAB „Neringos vanduo“ gautas paramos lėšas. Nesutiko su atsakovo teiginiu, kad bendrovė nepateikė dalies draudimo įmokų mokėjimo faktą patvirtinančių dokumentų kopijų. Vykdant Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) draudimams ir garantijoms iš Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų apmokėtos lėšos yra pagrįstos rangovo ūkio subjektų grupės UAB „Edrija“, UAB „Klaipėdos inžinerinių tinklų statyba“ ir UAB „Grundolita“ pagrindinio partnerio UAB „Edrija“ išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, atliktų darbų aktais, tarpinio mokėjimo pažymomis.

Šios išlaidos buvo patirtos per išlaidų tinkamumo laikotarpį (Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnis). Pažymėjo, kad pridedami garantinių raštų ir draudimo polisų nuorašai patvirtina, kad garantijos ir draudimai buvo susiję konkrečiai su Rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymu (Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalis). Nurodė, jog tiksliai pagal Rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudėtine dalimi esančius įkainotus darbų žiniaraščius rangovui už garantijas buvo sumokėta kaip numatyta pagal sutarties sąlygas, viso 120 000,00 Lt ir už visus draudimus, pagal sutarties sąlygas – 32 100,00 Lt.

Taigi, nebuvo nustatyta, jog būtų buvusi sumokėta didesnė nei priklauso lėšų suma. Todėl Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšomis apmokant rangovui už draudimus ir garantijas, UAB „Neringos vanduo“ 2003 m. sausio 6 d. Komisijos reglamento Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 4 dalies d) punkto nepažeidė. Tvirtino, jog tiek pagal teisės aktuose, tiek pagal sutartyje įtvirtintą funkcijų pasiskirstymą Agentūros pareiga buvo, prieš išmokant Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšas, patikrinti išlaidų tinkamumą.

Rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Agentūrai atlikus viešojo pirkimo procedūras. Garantiniai raštai ir draudimo polisai buvo teikiami ne UAB „Neringos vanduo“, bet Agentūrai. Agentūra, kaip įgyvendinančioji institucija, geriausiai žinanti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus dėl išlaidų tinkamumo, pati 2004 metais parengė pirkimo dokumentus ir rangos sutarties sąlygas, įskaitant reikalavimus rangovų teikiamoms užtikrinimo priemonėms (draudimo polisams ir garantiniams raštams), bei įtraukė jų įkainavimą į sutarties darbų kiekių žiniaraščius.

Atsakovo parengtuose pirkimo dokumentuose nebuvo numatytas reikalavimas, kad rangovams už draudimus ir garantijas bus apmokama ne sutarties kiekių žiniaraščiuose nurodyta suma, bet bankų ir draudikų sąskaitomis pagrįsta suma. Dėl to UAB „Neringos vanduo“ teisėtai ir pagrįstai pagal rangovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras į tarpinio mokėjimo pažymas įtraukė rangovui mokėtinas sumas už garantijas ir draudimus pagal sutarties sąlygas. Visas tarpinio mokėjimo pažymas ir rangovo PVM sąskaitas faktūras pasirašė Agentūros įgalioti atstovai, tokiu būdu patvirtindami, jog šios išlaidos pagrįstai ir teisėtai gali būti apmokamos Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšomis.

Pažymėjo, jog Agentūros 2012 m. kovo 19 d. išvadoje, patikslinančioje 2012 m. kovo 8 d. Agentūros išvadą „Dėl projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „Neringos miesto geriamojo vandens ir nuotekų valymo sistemų išplėtimas“ išlaidų garantijoms bei draudimams tinkamumo“, nurodytas Europos Komisijos Regioninės plėtros generalinio direktorato 2004 m. gruodžio 1 d. raštas Nr. DGREGIO E3/EBC/iz D(2004), kuriuo Agentūra buvo informuota apie Europos Komisijos nuomonę išlaidų tinkamumo klausimu. Nepaisant to, Agentūra garantijų ir draudimų išlaidas įtraukė į įkainuotų darbų kiekių žiniaraščius, nenustatydama jokių apmokėjimo apribojimų parengtuose pirkimo dokumentuose ir sutarties sąlygose.

Agentūra neinformavo UAB „Neringos vanduo“ apie paminėtu Europos Komisijos raštu pateiktą nuomonę. Agentūra ir pati į ją neatsižvelgė vertindama išlaidų tinkamumą ir tvirtindama apmokėti UAB „Neringos vanduo“ mokėjimo pažymas. Teigė, kad Agentūrai ginčijamais įsakymais nustatant nurodytą grąžinti sumą, nebuvo atsižvelgta į finansavimo šaltinius ir jų proporcijas. Nurodė, jog skirtumas tarp netinkamų finansuoti lėšų ir grąžintinų į biudžetą lėšų suma 2 233,67 Lt (25 270,25 Lt – 23 036,58 Lt) yra bendrovės nuosavos lėšos, kurios paskaičiuotos pagal projekto faktiško įvykdymo pagal finansavimo šaltinius procentą, t. y. 8,8 proc. (Sanglaudos fondo dalis – 47 proc., bendrojo finansavimo lėšos – 44,2 proc., nuosavos lėšos – 8,8 proc.).

Kadangi pagal darbų atlikimo aktus galima tiksliai nustatyti, kiek buvo sumokėta draudimų ir garantijų lėšų pagal finansavimo šaltinius, todėl pareiškėjas nesutiko su pažeidime nurodyta į biudžetą grąžintina suma 27 464,76 Lt. Tvirtino, kad iš pridedamos UAB „Neringos vanduo“ 2012 m. balandžio 12 d. suvestinės matyti, kad savo lėšomis (37,1 proc.) pareiškėjas apmokėjo draudimus ir garantijas: 2007 m. vasario mėn. į darbų atlikimo aktus buvo įtraukta 3 790,17 Lt bankinių garantijų komisinių, kovo mėn. – 62 230,86 Lt bankinių garantijų komisinių ir 1 804 Lt už draudimus.

Į 2007 m. kovo mėn. bankinių garantijų sumą įtrauktos tinkamos finansuoti lėšos 38 764,61 Lt ir netinkamos finansuoti lėšos sumoje 23 466,25 Lt. Draudimų suma 1 804 Lt yra netinkamos finansuoti lėšos. Vadinasi, savo lėšomis pareiškėjas apmokėjo 9 375,26 Lt netinkamų finansuoti lėšų. Todėl į biudžetą grąžintina suma yra tik 20 323,17 Lt (t. y. 25 270,25 Lt – 9 375,26 Lt + 4 428,18 Lt PVM).

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (t. III, b. l. 151-157).

Atsiliepime nurodė, kad kaip ir buvo nurodyta 2012 m. kovo 12 d. faksu iš Agentūros UAB „Neringos vanduo“ išsiųsto įsakymo Nr. T1-61 kopijoje, projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „Neringos miesto geriamojo vandens ir nuotekų valymo sistemų išplėtimas“ galutinis paramos gavėjas UAB „Neringos vanduo“, vykdydamas sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų – nepateikė dalies draudimo įmokų mokėjimo faktą patvirtinančių dokumentų kopijų, kurios pagrįstų visą pagal minėtą sutartį už garantijas bei draudimus iš Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų apmokėtą lėšų sumą, tuo pažeisdamas 2003 m. sausio 6 d.

Komisijos reglamento Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalį bei 22 straipsnio 4 dalies d) punktą. Kadangi teisės aktai Agentūrą kaip įgyvendinančią instituciją įpareigoja užtikrinti, kad Europos Sąjungos lėšomis būtų apmokamos tik realiai patirtos išlaidos, kurios turi būti pagrįstos patvirtintais apskaitos dokumentais, todėl Agentūra visiškai pagrįstai nustačiusi pažeidimą, nurodė UAB „Neringos vanduo“ grąžinti neteisėtai išmokėtų Europos Sąjungos bei bendrojo finansavimo lėšų dalį. Tvirtino, jog priešingai nei teigė pareiškėjas, Agentūra nustatė visas būtinas sąlygas pagal Lėšų grąžinimo taisyklių 5.2.2. punktą ir todėl priėmė sprendimą susigrąžinti neteisėtai išmokėtų Europos Sąjungos bei bendrojo finansavimo lėšų dalį.

Agentūra sutiko, kad UAB „Neringos vanduo“ pateikė dalį Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšomis padengtas išlaidas garantijoms bei draudimams pagrindžiančių apskaitos dokumentų kopijų, tačiau ne visus, būtent todėl dėl apskaitos dokumentais nepagrįstos išlaidų sumos Agentūra ir priėmė 2012 m. kovo 8 d. Įsakymą Nr. T1-61, vėliau – 2012 m. kovo 19 d. Įsakymą Nr. T1-69. Nurodė, kad pareiškėjo skundžiami įsakymai buvo priimti 2012 m. kovo mėnesį Agentūroje atlikus pažeidimo tyrimą dėl projekte garantijoms bei draudimams numatytų išlaidų tinkamumo finansuoti Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšomis.

Nurodė, jog reikalavimas, kad rangovams už draudimus ir garantijas bus apmokama ne sutarties kiekių žiniaraščiuose nurodyta suma, bet bankų ir draudikų sąskaitomis pagrįsta suma, yra įtvirtintas tiek FIDIC sutarčių bendrųjų sąlygų, kurios yra sudėtinė rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, 18.1. dalies 7-oje pastraipoje, tiek Komisijos reglamente (EB) Nr. 16/2003, kuriuo remiantis yra nustatomas Sanglaudos fondo projekto įgyvendinimo metu patirtų išlaidų tinkamumas. Agentūra išlaidų tinkamumą turi teisę tikrinti ne tik prieš išmokant paramos lėšas, bet visu projekto įgyvendinimo laikotarpiu.

Pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 3 straipsnio 1 ir 2 dalį, projekto įgyvendinimas apima visus etapus – nuo parengiamojo planavimo iki patvirtinto projekto užbaigimo, be to, projekto įgyvendinimo stadija apima laikotarpį, būtiną įgyvendinimo etapams užbaigti, iki to momento, kai projektas pradeda visapusiškai funkcionuoti. Agentūrai nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su projekto vykdytojui išmokėtomis paramos lėšomis, turi būti priimamas sprendimas jas susigrąžinti. Pažymėjo, kad projekto vykdytojas negali būti atleidžiamas nuo pareigos grąžinti neteisėtai išmokėtas lėšas vien todėl, kad toks pažeidimas nustatomas jau atlikus piniginių lėšų pervedimą, o ne prieš jas išmokant.

Priešingu atveju, projekto vykdytojui būtų sudarytos sąlygos įsisavinti lėšas, kurios neatitinka tinkamumo finansuoti kriterijų (nagrinėjamu atveju, jis nėra jų realiai patyręs). Pažymėjo, jog teisės aktai aiškiai nurodo, kad grąžintinų lėšų suma administruojančios institucijos sprendime turi būti išskaidoma pagal visus projekto finansavimo šaltinius, t. y. nevertinant kiekvieno atskiro mokėjimo pagal prie sutarties pridedamus atliktų darbų aktus. Agentūra gali tvirtinti mokėjimo prašymą tik tada, kai Galutinis paramos gavėjas pateikia dokumentą, kuriuo garantuojamos paskolos lėšos, numatytos Europos Komisijos sprendimo apimtyje (paskolos sutartį, banko garantinį raštą, kuriuo įsipareigojama suteikti paskolą).

Tvirtinant mokėjimo prašymus, reikalavimas pateikti dokumentą, kuriuo garantuojamos Europos Komisijos sprendimą viršijančios paskolos lėšos, netaikomos sutartims, kurioms Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1K-004 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė pasiūlė skirti papildomą finansavimą ir šiems pasiūlymams pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Remiantis ISPA/Sanglaudos programos įgyvendinimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo su vėlesniu pakeitimu (toliau – GPG sutartis), mokėjimai pagal projekto rangos, paslaugų ar prekių tiekimo sutartis turi būti vykdomi pagal Europos Komisijos sprendime dėl paramos iš Sanglaudos fondo skyrimo projektui numatytus projekto finansavimo šaltinius, o kai vienas iš projekto rangos, paslaugų ar prekių tiekimo sutarties finansavimo šaltinių yra paskolos lėšos (kaip buvo šiame projekte), numatytos Europos Komisijos sprendimo apimtyje, pradžioje iš paskolos lėšų mokėtina dalis gali būti dengiama ir apmokama iš specialiųjų valstybės biudžeto ES sanglaudos fondo programų projektui finansuoti skiriamų bendrojo finansavimo lėšų, o kai šios lėšos išnaudojamos, bendrojo finansavimo dalis mokama iš galutinio paramos gavėjo paskolos lėšų.

Vadovaujantis tokia mokėjimų tvarka, buvo atliekami mokėjimai ir pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog apskaičiuodama grąžintinų lėšų sumą, Agentūra vadovavosi tuo pačiu principu kaip ir atlikdama mokėjimus pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. pripažintą netinkamą finansuoti išlaidų sumą išskaidė proporcingai visiems sutartyje nurodytiems Europos Komisijos sprendimo apimties neviršijantiems finansavimo šaltiniams. Skundžiamuose įsakymuose buvo nurodytos visos pagal Lėšų grąžinimo taisyklių 9 punktą sprendimą turinčios sudaryti dalys, nurodytas teisinis bei faktinis pagrindas lėšų grąžinimui.

Teigė, kad Agentūra teisingai apskaičiavo grąžintinų lėšų sumą, kurią išskaidydama pagal finansavimo šaltinius vadovavosi Europos Komisijos sprendime bei rangos sutartyje nustatytomis finansavimo šaltinių proporcijomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (t. IV, b. l. 82-84).

Atsiliepime teigė, kad priimant ginčijamus įsakymus, egzistavo abi Lėšų grąžinimo taisyklių 5.2.2. punkte nurodytos sąlygos. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad Reglamento reikalavimai nebuvo įvykdyti, t.y. UAB „Neringos vanduo“ nepagrindė visų draudimo ir garantijų išlaidų sumos tinkamais apskaitos dokumentais, konstatuotina, kad Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003, o būtent jo 5 straipsnio 1 dalis bei 22 straipsnio 4 dalies d) punktas, yra pažeistas. Atitinkamai, nepagrindus visų išlaidų sumos, konstatuotina, kad nurodyta lėšų dalis buvo gauta neteisėtai bei nepagrįstai, todėl yra grąžintina. Mano, kad Agentūros ginčijami įsakymai yra priimti tinkamai įvertinus visas teisines bei faktines aplinkybes ir yra teisėti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Edrija“ atsiliepime su skundu sutiko ir prašė jį tenkinti (t. IV, b. l. 97-100).

Atsiliepime nurodė, kad UAB „Edrija“, vadovaujantis 2005 m. gruodžio 28 d. Rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų ir konkrečiųjų sąlygų reikalavimais, pateikė užsakovui UAB „Neringos vanduo“ bei Perkančiajai organizacijai Aplinkos projektų valdymo agentūrai visus numatytus draudimus ir garantijas. 2005 m. gruodžio 28 d. Rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų ir konkrečiųjų sąlygų reikalavimuose nebuvo numatyta pateikti draudimo įmokų mokėjimo faktą patvirtinančių dokumentų kopijų, kurios pagrįstų visą pagal paminėtą sutartį už garantijas bei draudimus apmokėtą lėšų sumą, taip pat ir draudimų bei garantijų pateikimo metu ir vėliau iš UAB „Edrija“ nereikalavo pateikti apmokėjimo faktą patvirtinančių dokumentų. Nesutiko, kad pagal 2005 m. gruodžio 28 d. Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinos pagrįstomis išlaidomis yra už garantijas bei draudimus apmokėtos sumos. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimo dokumentuose nebuvo numatyto reikalavimo, kad už draudimus ir garantijas bus apmokama ne sutarties kiekių žiniaraščiuose nurodyta suma, bet bankų ir draudikų sąskaitomis pagrįsta suma, UAB „Neringos vanduo“ teisėtai ir pagrįstai pagal Rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas įtraukė rangovui mokėtinas sumas už garantijas ir draudimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu (t. V, b. l. 1-11) pareiškėjo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas apibrėžė Agentūros, kaip įgyvendinančiosios institucijos aplinkos apsaugos srityje, atliekamas funkcijas, vadovaudamasis ES Sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026, 11.1, 11.2., 11.9, 11.11, 11.17 punktais. Taip pat teismas rėmėsi Europos Sąjungos paramos naudojimo pažeidimų nustatymo ir šalinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307 (toliau – ir Pažeidimų taisyklės), įtvirtintomis nuostatomis, pagal kurias ES finansinę paramą administruojančios institucijos nustato ir šalina pažeidimus, susijusius su Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimu. (4, 5.1.4, 5.2.2, 6.12, 7, 9, 12 punktai).

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad 2004 m. rugsėjo 21 d. Agentūra (Įgyvendinančioji institucija), UAB „Neringos vanduo“ (Galutinis paramos gavėjas) ir Neringos savivaldybė pasirašė sutartį, nustatančią santykius tarp šalių, t.y. atsakomybės pasiskirstymą dėl pagrindinių užduočių, aprašytų Finansiniame memorandume Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo, įgyvendinant projektą „Neringos miesto geriamo vandens ir nuotekų valymo sistemų plėtra“; mokėjimo procedūras ir finansinius srautus pagal visus tris projektui finansuoti skirtus lėšų šaltinius:

Europos Sąjungos lėšas, paskolos lėšas, valstybės biudžeto lėšas (t. III, b. l. 170-182). UAB „Neringos vanduo“, UAB „Edrija“, UAB „Klaipėdos inžinerinių tinklų statyba“ ir UAB „Grundolita“ 2005 m. gruodžio 28 d. sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria rangovas įsipareigojo vykdyti ir baigti projekto „Neringos miesto geriamo vandens ir nuotekų valymo sistemų plėtra“ darbus ir ištaisyti bet kuriuos jų defektus (t. III, b. l. 188-190). Sutartyje nustatyta, kad Perkančioji organizacija/Užsakovas įsipareigojo sumokėti Sutarties kainą, Rangovui už darbų vykdymą bei jų baigimą ir bet kurių defektų ištaisymą per tą laiką ir tuo būdu, kurie yra numatyti Sutartyje, arba kitą sumą, kuri bus mokėtina pagal Sutarties sąlygas (PVM bus mokamas Rangovui pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus bei tarptautinius susitarimus, susijusius su šios programos įgyvendinimu).

Priimta Sutarties suma 12 182 719,50 Lt, kuri susideda iš: Sanglaudos fondo dalies – 5 725 878,16 Lt, Lietuvos Respublikos biudžeto dalies – 5 379 996,94 Lt, Užsakovo dalies – 1 076 844,40 Lt. Pridėtinės vertės mokestis – 2 192 889,51 Lt. Sutarties kaina, įskaitant PVM yra 14 375 609,01 Lt. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė atliko auditą dėl sanglaudos fondo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „Neringos miesto geriamojo vandens ir nuotekų valymo sistemų išplėtimas“ ir surašė 2012 m. sausio 18 d. audito ataskaitos projektą, kuriame nurodė, kad išlaidos garantijoms ir draudimams, numatytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų darbų kiekių sąrašuose, kurių suma yra 35 276,88 EUR (be PVM), yra netinkamos finansuoti, nes nėra įrodymų, kad išlaidos buvo realiai padarytos (t.

IV, b. l. 2-47). Agentūra 2012 m. vasario 29 d. gavo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštą „Dėl įtariamo pažeidimo tyrimo“ ir 2012 m. kovo 1 d. kreipėsi į UAB „Neringos vanduo“ su prašymu pateikti sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytų garantijų ir draudimų faktą patvirtinančius bei atitinkamų garantijų ir draudimo įmokų sumokėjimo faktą patvirtinančius dokumentus. UAB „Neringos vanduo“ 2012 m. kovo 5 d. raštu Nr. 17 pateikė paaiškinimą ir sąskaitų kopijas (t. IV, b. l. 50-55). Agentūra atliko tyrimą dėl projekte garantijoms bei draudimams numatytų išlaidų tinkamumo finansuoti Europos Sąjungos bei bendrojo finansavimo lėšomis ir 2012 m. kovo 8 d. parengė tyrimo išvadą (t.

IV, b. l. 58-60), kurioje nustatė, kad sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kiekių žiniaraščiuose eilutėje Nr. 1 „Garantijos numatytos pagal sutarties sąlygas“ numatyta išlaidų suma, lygi 120 000,00 Lt, nebuvo visiškai pagrįsta UAB „Neringos vanduo“ pateiktais apskaitos dokumentais. Už garantijas apmokėjimo dokumentais pagrįsta tik 93 691,12 Lt, todėl 26 308,88 Lt bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis apmokėta PVM (18 proc.) lėšų dalis, lygi 4 735,60 Lt, pripažintinos netinkamomis finansuoti lėšomis; sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kiekių žiniaraščiuose eilutėje Nr. 2 „Visi draudimai numatyti pagal sutarties sąlygas“ numatyta išlaidų suma, lygi 32 100,00 Lt, nebuvo visiškai pagrįsta UAB „Neringos vanduo“ apskaitos dokumentais.

Už draudimus apmokėjimo dokumentais pagrįsta tik 30 296,00 Lt, todėl 1804 Lt bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis apmokėta PVM (18 proc.) lėšų dalis, lygi 204,25 Lt pripažintinos netinkamomis finansuoti lėšomis. Bendra pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už draudimus ir garantijas netinkamomis finansuoti pripažintų lėšų suma: 28 112,88 Lt bei PVM (18 proc.) lėšų dalis – 4 939,85 Lt, iš kurių į Lietuvos Respublikos biudžetą projekto galutinis paramos gavėjas turės grąžinti 25 627,95 Lt (Europos Sąjungos dalis – 13 213,05 Lt, bendrojo finansavimo lėšos – 12 414,90 Lt) bei PVM lėšų dalį, lygią 4 939,85 Lt.

Agentūra 2012 m. kovo 12 d. raštais Nr. APVA-976 ir Nr. APVA-977 (t. IV, b. l. 56, 58) informavo pareiškėją bei Finansų ir Aplinkos ministerijas apie 2012 m. kovo 8 d. parengtoje tyrimo išvadoje nustatytas aplinkybes. Agentūra 2012 m. kovo 8 d. priėmė Įsakymą Nr. T1-61 (t. IV, b. l. 64), kuriuo nustatyta, kad projekto Nr. (duomenys neskelbtini) galutinis paramos gavėjas UAB „Neringos vanduo“, vykdydamas sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų – nepateikė dalies draudimo įmokų mokėjimo faktą patvirtinančių dokumentų kopijų, kurios pagrįstų visą pagal paminėtą sutartį už garantijas bei draudimus iš Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų apmokėtą lėšų sumą, tuo pažeisdamas 2003 m. sausio 6 d.

Komisijos reglamento Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 4 dalies d) punktą. Pareiškėjui pateikus papildomus dokumentus, pagrindžiančius išlaidas garantijoms dar 2 842,63 Lt sumai, Agentūros 2012 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. T1-61 buvo pakeistas 2012 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. T1-69, atitinkamai patikslinant grąžintinų lėšų sumą (t. IV, b. l. 43). Nurodė, kad Projekto galutinis paramos gavėjas per 60 kalendorinių dienų nuo įsakymo gavimo dienos į Agentūros sąskaitą privalo grąžinti 23 036, 58 Lt (Europos Sąjungos dalis – 11 877,02 Lt, bendrojo finansavimo lėšos – 11 159,56 Lt) bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis apmokėtą PVM (18 proc.) lėšų dalį, lygią 4 428,18 Lt, o pavėlavus grąžinti, mokėti ir 0,03 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną.

Teismas nurodė, kad Lėšų grąžinimo taisyklių 5.2.2. punktas numato, kad lėšos turi būti susigrąžinamos, jeigu projekto vykdytojas nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, ir (arba) paramos sutarties ir dėl to projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė nei priklauso lėšų suma.

Teismas nustatė, jog ginčo atveju atsakovas pripažino, kad paramos gavėjas UAB „Neringos vanduo“, vykdydamas sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Neringos miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukcija ir plėtra“ netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, nes nepateikė dalies draudimo įmokų mokėjimo faktą patvirtinančių dokumentų kopijų, kurios pagrįstų visą pagal minėtą sutartį už garantijas bei draudimus iš Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų apmokėtą lėšų sumą, tuo pažeisdamas 2003 m. sausio 6 d.

Komisijos reglamento Nr. 16/2003, nustatančio specialias išsamias Tarybos reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, įgyvendinimo taisykles dėl išlaidų priemonėms, kurias dalinai finansuoja Sanglaudos fondas, 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 4 dalies d) punkto nuostatas. Vertindamas šias nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad atsakovas turėjo pagrindą reikalauti grąžinti nepagrįstas mokėjimo dokumentais pinigines lėšas. Pažymėjo, kad Reglamento (EB) Nr. 16/2003 5 straipsnyje nurodyti dokumentai ir skirti įrodyti, jog buhalterinis įrašas yra padarytas teisingai.

Reikalavimo pagrįstumą pateikti garantijų ir draudimų išlaidas įrodančius duomenis patvirtina ir FIDIC sutarčių bendrųjų sąlygų nuostatos. Pagal 18.1. dalies 7-os pastraipos nuostatas, kai sumokama kiekviena draudimo įmoka, draudžiančioji šalis kitai šaliai privalo pateikti mokėjimo įrodymą; kai įrodymai arba draudimo liudijimai yra pateikti, draudžiančioji šalis visada apie tai taip pat privalo pranešti inžinieriui. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstais pripažino pareiškėjo argumentus, kad perkančiosios organizacijos parengtuose pirkimo dokumentuose nebuvo numatytas reikalavimas, jog rangovams už draudimus ir garantijas bus apmokama ne sutarties kiekių žiniaraščiuose nurodyta suma, bet bankų ir draudikų sąskaitomis pagrįsta suma.

Įvertinus tai, kad minėti Reglamento reikalavimai nebuvo įvykdyti, t.y. pareiškėjas nepagrindė visų draudimo ir garantijų išlaidų sumos tinkamais apskaitos dokumentais, teismas pripažino, jog Reglamento 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 4 dalies d) punkto nuostatos buvo pažeistos. Todėl atsižvelgiant į tai, kad draudimo ir garantijų išlaidų sumos dalis nebuvo tinkamai pagrįsta, atsakovas turėjo pagrindą pripažinti, jog minėta piniginių lėšų dalis buvo gauta nepagrįstai. Pagal Pažeidimų taisyklių 2 punkto nuostatas pažeidimas apibrėžiamas kaip Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų pažeidimas veikimu ar neveikimu, dėl kurio atsirado ar galėjo atsirasti valstybės ir/ ar Europos Bendrijų biudžeto nuostolių.

Atsižvelgiant į tai, atsakovas nustatė visas ginčijamiems įsakymams priimti būtinas Lėšų grąžinimo taisyklių 5.2.2. punkto taikymo kontekste numatytas sąlygas. Pažymėjo, kad projekto įgyvendinimas apima visus etapus – nuo parengiamojo planavimo iki patvirtinto projekto užbaigimo, įskaitant atitinkamas viešumo priemones, be to, projekto įgyvendinimo stadija apima laikotarpį, būtiną įgyvendinimo etapams užbaigti, iki to momento, kai projektas pradeda visapusiškai funkcionuoti, o Europos Komisijos sprendimu patvirtinti fiziniai tikslai įgyvendinti (Reglamento Nr. 16/2003 3 straipsnio 1, 2 dalys).

Todėl siekiant veiksmingai administruoti Europos Sąjungos sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos lėšas projektams, atsakovas išlaidų tinkamumą privalo tikrinti viso projekto įgyvendinimo laikotarpiu. Pagal Sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių 11.9 punkto nuostatas, Agentūrai pavesta užtikrinti, jog galutinių paramos gavėjų pateiktuose mokėjimo prašymuose būtų tik faktiškai patirtos išlaidos, padarytos per Europos Komisijos sprendime skirti projektui Sanglaudos fondo lėšų numatytą tinkamumo finansuoti laikotarpį, kurios gali būti įrodomos patvirtintais apskaitos dokumentais ir susijusios su darbais, nebaigtais projekto paraiškos pateikimo Europos Komisijai metu, bet kurių pagrįstai reikia projektui vykdyti arba jam baigti pagal Europos Komisijos sprendimo skirti projektui Sanglaudos fondo lėšų sąlygas ir projekto tikslus ir atitinka teisės aktuose nustatytus išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimus

Vertinant pareiškėjo nurodytus argumentus, kad nebuvo atsižvelgta į finansavimo šaltinius ir proporcijas, teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Lėšų grąžinimo taisyklių 9 punkte nustatytus privalomus elementus, kurie turi būti nurodyti sprendime, grąžintinų lėšų suma administruojančios institucijos sprendime turi būti išskaidoma pagal visus projekto finansavimo šaltinius. Nagrinėjamu atveju nustatyta bendra projekto suma – 10 531 000,00 EUR (t. III, b. l. 168), iš kurių 378 000,00 EUR pripažintos netinkamomis finansuoti išlaidomis, todėl bendra tinkamų projektų išlaidų suma – 10 153 000,00 EUR, kurių 47 proc. Sudaro ISPA/Sanglaudos fondo lėšos. Atsakovo duomenimis atskirai pagal nustatytą ES ir bendrojo finansavimo lėšų santykį, buvo išskaidyta rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) suma (be PVM) (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4 d.) – 12 182 719,50 Lt, kurią sudaro Sanglaudos fondo dalis – 5 725 878,16 Lt (47 proc. nuo bendros sutarties sumos), Lietuvos Respublikos biudžeto dalis – 5 379 996,94 Lt (44,1609 proc. nuo bendros sutarties sumos), bei UAB „Neringos vanduo“ dalis – 1 076 844,40 Lt (t. y. 8,8391 proc. nuo bendros sutarties sumos).

ISPA/Sanglaudos programos įgyvendinimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos 2004 m. rugsėjo 21 d. tarp Agentūros, UAB „Neringos vanduo“ bei Neringos savivaldybės sutarties su vėlesniais pakeitimais (toliau – GPG sutartis, priedas Nr.

2) pagrindu sureguliuoti tarp Agentūros ir galutinio paramos gavėjo UAB „Neringos vanduo“ susiklostę santykiai bei atsakomybės pasiskirstymas dėl pagrindinių užduočių (t. III, b. l. 170-186). Pažymėjo, kad GPG sutarties 3 straipsnio 2 punkto (pakeista 2010 m. spalio 18 d.) pagrindu Agentūra peržiūri gautus mokėjimo prašymus, sąskaitas ir kitus apmokėjimui pateiktus dokumentus pagal Europos Komisijos sprendimo dėl paramos skyrimo Projektui nuostatas, Lietuvos Respublikos teisės aktų ir sutartinių įsipareigojimų reikalavimus ir, jei gauti dokumentai yra priimti, juos patvirtina bei grąžina patvirtintą sąskaitą ir kitus apmokėjimui pateiktus dokumentus galutiniam paramos gavėjui; o kai vienas iš projekto rangos, paslaugų ar prekių tiekimo sutarties finansavimo šaltinių yra paskolos lėšos, numatytos Europos Komisijos sprendimo apimtyje, pradžioje iš paskolos lėšų mokėtina dalis gali būti dengiama ir apmokama iš specialiųjų valstybės biudžeto sanglaudos fondo programų projektui finansuoti skiriamų bendrojo finansavimo lėšų.

Kai išnaudojamos iš specialiųjų valstybės biudžeto Europos I Komisijos Sanglaudos fondo programų projektui finansuoti skiriamos bendrojo finansavimo lėšos, bendrojo finansavimo dalis mokama iš Galutinio paramos gavėjo paskolos lėšų. Tokiu atveju Agentūra gali tvirtinti mokėjimo prašymą tik tada, kai Galutinis paramos gavėjas pateikia dokumentą, kuriuo garantuojamos paskolos lėšos, numatytos Europos Komisijos sprendimo apimtyje (paskolos sutartį, banko garantinį raštą, kuriuo įsipareigojama suteikti paskolą). Tvirtinant mokėjimo prašymus, reikalavimas pateikti dokumentą, kuriuo garantuojamos Europos Komisijos sprendimą viršijančios paskolos lėšos, netaikomos sutartims, kurioms Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. sausio 4 d.

įsakymu Nr. 1K-004 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė pasiūlė skirti papildomą finansavimą ir šiems pasiūlymams pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė (t. III, b. l. 183). Todėl GPG sutarties pagrindu, mokėjimai pagal projekto rangos, paslaugų ar prekių tiekimo sutartis turi būti vykdomi pagal Europos Komisijos sprendime dėl paramos iš Sanglaudos fondo skyrimo projektui numatytus projekto finansavimo šaltinius, o kai vienas iš projekto rangos, paslaugų ar prekių tiekimo sutarties finansavimo šaltinių yra paskolos lėšos, pradžioje iš paskolos lėšų mokėtina dalis gali būti dengiama ir apmokama iš specialiųjų valstybės biudžeto ES sanglaudos fondo programų projektui finansuoti skiriamų bendrojo finansavimo lėšų.

Išnaudojus šias lėšas, bendrojo finansavimo dalis mokama iš galutinio paramos gavėjo paskolos lėšų. Vadovaujantis minėta mokėjimų tvarka, buvo atliekami mokėjimai ir pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, atsakovas pagrįstai pripažintą netinkamomis finansuoti išlaidų sumą išskaidė proporcingai visiems finansavimo šaltiniams.

Įvertinęs minėtas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovas bylai reikšmingo teisinio reguliavimo kontekste tinkamai nustatė ir įvertino faktinius duomenis bei priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus. Atsižvelgiant į tai, nebuvo pagrindo panaikinti Agentūros 2012 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. T1-61 bei 2012 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. T1-69.

III. Pareiškėjas UAB „Neringos vanduo“ apeliaciniu skundu (t. V, b. l. 13-16) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš viso sprendime nepasisakė, kodėl dokumentai: rangovo PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų aktai, tarpinio mokėjimo pažymos, nelaikytini pridėtines išlaidas ir kitas sąnaudas konkrečiai pagrindžiančiais dokumentais Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 22 straipsnio 4 dalies d) punkto prasme. Teismas taip pat nevertino ir nepasisakė dėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Edrija“ pateiktų įrodymų, kuriais jis pagrindė išlaidas draudimams ir garantijoms, įskaitant draudimų ir garantijų administravimo sąnaudas. Atsižvelgiant į šiuos įrodymus, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad pareiškėjui ir agentūrai pateikti rangovo PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų aktai, tarpinio mokėjimo pažymos laikytini pakankamais ir tinkamais mokėjimo dokumentais tam, kad rangovui būtų apmokama Rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įkainuotuose darbų žiniaraščiuose nurodytos sumos garantijoms ir draudimams. Tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į paminėtus įrodymus, rodo, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalį bei 22 straipsnio 4 dalies d) punktą.

Pareiškėjas nepagrįstu laiko pirmosios instancijos teismo argumentą, kad reikalavimo pagrįstumą pateikti garantijų ir draudimo išlaidas įrodančius dokumentus patvirtina ir FIDIC sutarčių bendrųjų sąlygų nuostatos. FIDIC Raudonosios knygos 18.1 punkto nuostata iš viso nieko nekalba apie išlaidas banko garantijoms. Be to, paminėta nuostata nereglamentuoja sutarties kainos mokėjimo rangovui, jos paskirtis yra užtikrinti, kad rangos sutarties galiojimo laikotarpiu galiotų rangos sutartyje numatytų rizikų draudimai, nes draudimo įmokos nesumokėjimas yra pagrindas draudimo sutarties nutraukimui. Taigi, priešingai negu išvadas daro pirmosios instancijos teismas, FIDIC Raudonosios knygos 18.1 punktas nenustato, kad rangovui bus apmokama ne sutarties kiekių žiniaraščiuose nurodyta suma, bet bankų ir draudikų sąskaitomis pagrįsta suma.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to fakto, kad Rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra viešojo pirkimo sutartis. Nei pirkimo dokumentuose, nei jų pagrindu sudarytoje Rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo numatyta sąlyga, kad rangovui bus apmokama ne sutarties kiekių žiniaraščiuose nurodyta suma, bet bankų ir draudikų sąskaitomis pagrįsta suma. Pritarus pirmosios instancijos teismo teiginiams, reikštų, kad sutarties vykdymo laikotarpiu rangovui patyrus didesnes išlaidas garantijoms ir draudimams, negu jos yra nurodytos įkainuotuose kiekių žiniaraščiuose, rangovui turėtų būti mokama didesnė suma, nei buvo nurodyta viešojo pirkimo pasiūlyme ir atitinkamai Rangos sutartyje. Tačiau tai prieštarauja Rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo laikotarpiu galiojusio Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnio 3 daliai (redakcija 2004 m. liepos 8 d. iki 2006 m. sausio 30 d.), 18 straipsnio 6 dalies 11 punktui (redakcija 2006 m. sausio 31 d. iki 2007 m. lapkričio 7 d.).

Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodyto argumento, kad nepagrįstai 2012 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. T1-61 buvo grindžiamas Lėšų grąžinimo taisyklių 5.2.2 punktu. Pareiškėjo įsitikinimu, jis nepadarė jokio teisės aktų ir (ar) paramos sutarties nuostatų pažeidimo. Teismas nevertino, kad iš esmės pagrindas lėšų (įskaitant tas, kurios pripažintos netinkamomis) išmokėjimui buvo rangovo PVM sąskaitos faktūros ir tarpinio mokėjimo pažymos, kurias visas pasirašė Agentūros įgalioti atstovai, tokiu būdu patvirtindami, jog šios išlaidos pagrįstai ir teisėtai gali būti apmokamos Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšomis.

Tiek pagal teisės aktuose (Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 (redakcija nuo 2005 m. liepos 22 d. iki 2008 m. liepos 1 d.) 10.1, 10.2, 10.7 punktai), tiek pagal 2004 m. rugsėjo 21 d. sutartyje dėl užduočių ir atsakomybės pasiskirstymo tarp Agentūros ir Pareiškėjo įtvirtintą funkcijų pasiskirstymą, Agentūros pareiga buvo prieš išmokant Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšas, patikrinti išlaidų tinkamumą. Jei tektų pripažinti, kad tinkamomis laikytinos tik bankų ir draudikų sąskaitomis pagrįstos lėšos (su kuo pareiškėjas nesutinka), pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ne pareiškėjo kaip galutinio paramos gavėjo, bet Agentūros veiksmai (netinkamas išlaidų tinkamumo įvertinimas ir mokėjimo prašymų patvirtinimas apmokėjimui) nulėmė tai, kad buvo išmokėtos visos įkainuotuose kiekių žiniaraščiuose draudimams ir garantijoms numatytos lėšos.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas Agentūros veiksmų tvirtinant lėšų tinkamumą apmokėti (t. y. pasirašant tarpinio mokėjimo pažymas ir rangovo PVM sąskaitas faktūras) iš esmės neanalizavo, o tik apsiribojo Agentūros teisės tikrinti išlaidų tinkamumą viso projekto įgyvendinimo laikotarpiu pakomentavimu. Pažymi, kad sprendimo grąžinti išmokėtas lėšas teisinis pagrindas turi esminės reikšmės šio sprendimo vykdymui, kadangi tik Lėšų grąžinimo taisyklių 5.1 punkte numatytais atvejais (t. y. tik konstatavus, kad administruojanti institucija arba įgyvendinanti institucija nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių), gali būti leista grąžintiną sumą grąžinti dalimis per 9 mėnesius (paminėtų taisyklių 11 punktas).

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra atsiliepimu (t. V, b. l. 26-35) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas vertino tuos rašytinius įrodymus, kurie jam buvo pateikti ir kurie susiję su ginčo dalyku. Agentūros vertinimu, trečiojo asmens pateikti papildomi dokumentai dėl patirtų išlaidų nėra tiesiogiai susiję su išlaidomis garantijoms bei draudimams, todėl negali būti pripažinti kaip šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Teigia, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu projekto galutinis paramos gavėjas UAB „Neringos vanduo“ nepateikė jokių papildomų dokumentų, kurie pagrįstų visą pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) garantijoms ir draudimams apmokėtą lėšų sumą.

Pabrėžia, jog remiantis GPG sutartimi UAB „Neringos vanduo“ įgijo pareigą saugoti visą su projektu susijusią dokumentaciją ir užtikrinti, kad ji būtų prieinama Agentūrai ir kitoms projektą kontroliuojančioms institucijoms, vadinasi, tik vykdydama šias pareigas, UAB „Neringos vanduo“ turi teisę į projekto vykdymo metu patirtų išlaidų finansavimą. Kadangi projekto galutinis pramos gavėjas UAB „Neringos vanduo“ nepagrindė visų draudimo ir garantijų išlaidų sumos, apmokėtos iš Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšų, todėl Agentūra visiškai pagrįstai nustačiusi pažeidimą, nurodė UAB „Neringos vanduo“ grąžinti neteisėtai išmokėtų Europos Sąjungos bei bendrojo finansavimo lėšų dalį.

Nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iškėlė klaidingą hipotezę, jog sutarties vykdymo laikotarpiu rangovui patyrus didesnes išlaidas garantijoms ir draudimams negu jos yra nurodytos įkainuotuose kiekių žiniaraščiuose, rangovui turėtų būti mokama didesnė suma nei buvo nurodyta viešojo pirkimo pasiūlyme ir atitinkamai rangos sutartyje. Pabrėžia, jog rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra viešojo pirkimo sutartis ir Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 3 dalis imperatyviai numato, kad sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, derybų protokole ar po derybų pateiktame galutiniame pasiūlyme užfiksuota galutinė derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. FIDIC sutarčių bendrųjų sąlygų 4.10, 4.11 punktai įtvirtina pareigą tiekėjams/rangovams įvertinti pirkimo dokumentaciją ir susijusius duomenis, resursus, reikalingus atlikti pirkimo dokumentuose nurodytus darbus ir pagal tai atitinkamai įvertinti savo galimybes įvykdyti viešojo pirkimo pasiūlyme nurodytus darbus nurodytomis kainomis, kurios iš pasiūlymo įtraukiamos į sudarytą viešojo pirkimo sutartį ir negali būti keičiamos.

Tvirtina, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, Agentūra nustatė visas būtinas sąlygas pagal Lėšų grąžinimo taisyklių 5.2.2. punktą ir todėl priėmė sprendimą susigrąžinti neteisėtai išmokėtų Europos Sąjungos bei bendrojo finansavimo lėšų dalį. Kaip buvo nurodyta Įsakyme Nr. T1-61, projekto galutinis paramos gavėjas UAB „Neringos vanduo“, vykdydamas sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų – nepateikė dalies draudimo įmokų mokėjimo faktą patvirtinančių dokumentų kopijų, tuo pažeisdamas Reglamento Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalį bei 22 straipsnio 4 dalies d) punktą. Remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 1K-307 patvirtintų Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo bei šalinimo ir apribojimų gauti Europos Sąjungos finansinę paramą nustatymo taisyklių su vėlesniais pakeitimais 2 punkto 5 pastraipa, pažeidimas – Lietuvos Respublikos ir/arba Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų pažeidimas veikimu arba neveikimu, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti valstybės ir/arba Europos Bendrijų biudžeto nuostolių.

Pabrėžia, kad remiantis GPG sutarties normomis, Reglamento Nr. 1386/2002 preambule, teigtina, kad tam, jog būtų užtikrinta efektyvi Sanglaudos fondo lėšų valdymo ir kontrolės sistema, turi būti numatyta pakankama audito seka, o ji laikoma pakankama, jei leidžia patikrinti, ar informacija apie projekto vykdymą yra teisinga pagal sprendimo dėl paramos skyrimo projektui sąlygas ir projekto tikslus. Valdymo ir kontrolės sistema turi būti užtikrinta visu projekto įgyvendinimo metu nuo jo parengiamojo etapo iki finansinių investicijų panaudojimo pagal atitinkamo sprendimo skirti paramą sąlygas. Iš to seka, kad Agentūra, kaip įgyvendinančioji institucija, administruojanti iš Sanglaudos fondo finansuojamus projektus, gali patikrinti išlaidų tinkamumą bet kuriuo projekto įgyvendinimo metu ir įsitikinti, kad ar yra tenkinamos sprendimo dėl paramos skyrimo sąlygos, projektui iškelti tikslai.

Pažymi, kad pareiškėjas skunde taip pat pasisakė dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijai pateikto 2004 m. gruodžio 1 d. Europos Komisijos Regioninės plėtros generalinio direktorato rašto Nr. DG REGIO E3/EBC/iz D(2004) 11648, kuriame nurodyta, jog tinkamomis finansuoti išlaidomis negali būti atlikimo užtikrinimo garantijos, nes šios išlaidos projekto įgyvendinimo pabaigoje galutinio paramos gavėjo arba rangovo gali būti atgaunamos, o su draudimais susijusios pridėtinės išlaidos (Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 5, 22 straipsniai) yra tinkamos finansuoti, kiek jos yra susijusios su konkrečiu vykdomu projektu. Tačiau pabrėžia, jog administracinio pobūdžio išlaidos (pridėtinės išlaidos), kurios patiriamos draudimams arba garantijoms specialiai konkrečiam projektui, tiek pagal Reglamento (EB) Nr. 16/2003 5 straipsnį, tiek pagal raštą Nr. DG REGIO E3/EBC/iz D(2004) 11648, laikomos tinkamomis finansuoti. Garantijų ir draudimų išlaidos yra priskiriamos Reglamento (EB) Nr. 16/2003 22 straipsnio d) punkte nurodytų išlaidų kategorijai „pridėtinės išlaidos ir kitos sąnaudos“ ir jos turi būti konkrečiai pagrįstos bei sąžiningai paskirstomos vadovaujantis priimtais apskaitos standartais. Rašte Nr. DG REGIO E3/EBC/iz D(2004) 11648 nebuvo pateikta kitokia nuomonė, nei kad yra įtvirtinta Sanglaudos fondo lėšomis finansuojamų projektų galutiniams paramos gavėjams pasiekiamuose teisės aktuose.

Nesutinka, kad tuo atveju, jei tektų pripažinti, kad tinkamomis finansuoti laikytinos tik bankų ir draudikų sąskaitomis pagrįstos lėšos, turėtų būti pripažinta, kad ne pareiškėjas, bet Agentūra nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime pripažino, kad Agentūra pagrįstai nurodė grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas, nes UAB „Neringos vanduo“ nepateikė dalies draudimo įmokų mokėjimo faktą patvirtinančių dokumentų kopijų, tuo pažeisdamas Reglamento Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalį bei 22 straipsnio 4 dalies d) punktą. Pabrėžia, kad sąskaitos apmokėjimas nereiškia išlaidų pripažinimo tinkamomis finansuoti iš Sanglaudos fondo lėšų, nes teisinis reguliavimas numato priemones susigrąžinti netinkamas finansuoti išlaidas iš galutinio paramos gavėjo ir Agentūra šiuo atveju turėtų pareigą pašalinti pažeidimų padarinius. Atkreipia dėmesį, jog neįgyvendinus projekto nustatytu terminu ar pažeidžiant Europos Komisijos sprendime dėl finansavimo skyrimo projektui nustatytus reikalavimus, tiesioginės finansinės pasekmės gali kilti tik galutiniam paramos gavėjui, nes jis yra naudos gavėjas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu (t. V, b. l. 21-24) prašo pirmosios instancijos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje byloje nebuvo keliamas klausimas, ar pareiškėjo apeliaciniame skunde paminėti dokumentai yra laikytini ar nelaikytini pridėtines išlaidas ir kitas sąnaudas konkrečiai pagrindžiančiais dokumentais Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 22 straipsnio 4 dalies d) punkto prasme, – byloje buvo keliamas klausimas, ar pateikti dokumentai pagrindžia garantijoms ir draudimams faktiškai patirtas išlaidas. Ar išlaidos yra pagrįstos ir tinkamos finansuoti, ar buvo realiai patirtos ir proporcingos projekto įgyvendinimui patiriamoms garantijų ir draudimų išlaidoms (atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 16/2003 5 straipsnio bei 22 straipsnio 4 dalies d) punkto nuostatas). Atsižvelgiant į tai pareiškėjo argumentai dėl dokumentų laikymo ar nelaikymo pridėtines išlaidas pagrindžiančias dokumentais Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 22 straipsnio 4 dalies d) punkto prasme, yra teisiškai nepagrįsti.

Mano, kad pareiškėjo argumentai, jog teismas nevertino ir nepasisakė dėl UAB „Edrija“ pateiktų įrodymų, yra nepagrįsti ir prieštaraujantys teismo byloje nustatytoms ir įvertintoms bei sprendime konstatuotoms aplinkybėms. Tvirtina, jog, priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas vertino visus byloje pateiktus įrodymus, bei nustatė visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes.

Nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai sutarties kiekių žiniaraščiuose nurodytas sumas prilygina tinkamoms finansuoti išlaidoms. Atsižvelgiant į tai, kad FIDIC sutarčių bendrųjų sąlygų nuostatos yra sudėtinė rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, bei į tai, kad FIDIC sutarčių bendrųjų sąlygų 18.1 d. „Bendrieji draudimo reikalavimai“ nuostatas, jog kai sumokama kiekviena draudimo įmoka, draudžiančioji šalis kitai šaliai privalo pateikti mokėjimo įrodymą: kai įrodymai arba draudimo liudijimai yra pateikti, draudžiančioji šalis visada apie tai taip pat privalo pranešti inžinieriui; taip pat Reglamento Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 4 dalies d) punkto nuostatas numatančias, kad garantijų ir draudimų išlaidos turi būti konkrečiai pagrįstos ir tinkamomis finansuoti tik, kai yra realiai patirtos ir proporcingos projekto įgyvendinimui patiriamoms garantijų ir draudimų išlaidoms – mano, kad teismo argumentai dėl atsakovo reikalavimo pagrįstumo pateikti garantijų ir draudimo išlaidas įrodančius dokumentus yra teisiškai pagrįsti.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas sprendime įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, bei nustatęs visas teisiškai reikšmingas bylai faktines aplinkybes, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo argumentai, kad perkančiosios organizacijos parengtuose pirkimo dokumentuose nebuvo numatytas reikalavimas, jog rangovams už draudimus ir garantijas bus apmokama ne sutarties kiekių žiniaraščiuose nurodyta suma, bet bankų ir draudikų sąskaitomis pagrįsta suma, yra nepagrįsti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Reglamento (EB) Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 4 dalies d) punkto nuostatas. Teismas nurodė, kad pagal Pažeidimų taisyklių 2 punkto nuostatas pažeidimas apibrėžiamas kaip Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų pažeidimas veikimu ar neveikimu, dėl kurio atsirado ar galėjo atsirasti valstybės ir /ar Europos Bendrijų biudžeto nuostolių. Atsižvelgiant į tai, atsakovas nustatė visas ginčijamiems įsakymams priimti būtinas Lėšų grąžinimo taisyklių 5.2.2 punkto taikymo kontekste numatytas sąlygas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas; Agentūra) direktoriaus 2012 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. T1-61 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „Neringos miesto geriamojo vandens ir nuotekų valymo sistemų išplėtimas“ grąžinimo“ (toliau – ir 2012 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. T1-61); bei Agentūros 2012 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. T1-69 „Dėl 2012 m. kovo 8 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus įsakymo Nr. T1-61 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „Neringos miesto geriamojo vandens ir nuotekų valymo sistemų išplėtimas“ grąžinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2012 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. T1-69). Šiais įsakymais buvo nustatyta, kad projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „Neringos miesto geriamojo vandens ir nuotekų valymo sistemų išplėtimas“ galutinis paramos gavėjas UAB „Neringos vanduo“, vykdydamas sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Neringos miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukcija ir plėtra“ netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų – nepateikė dalies draudimo įmokų mokėjimo faktą patvirtinančių dokumentų kopijų, kurios pagrįstų visą pagal minėtą sutartį už garantijas bei draudimus iš Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų apmokėtą lėšų sumą. Dėl to Projekto galutinis paramos gavėjas per 60 kalendorinių dienų nuo įsakymo gavimo dienos į Agentūros sąskaitą privalėjo grąžinti nurodytą sumą bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis apmokėtą PVM (18 proc.) lėšų dalį.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atmetė pareiškėjo skundą ir nepanaikino 2012 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. T1-61 bei 2012 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. T1-69.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sprendžia, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, todėl naikinti jo priimto sprendimo nėra pagrindo.

Tarybos reglamento (EB) 1164/1994 12 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog tam, kad būtų užtikrintas sėkmingas Sanglaudos fondo finansuojamų projektų vykdymas, valstybės narės imasi būtinų priemonių: 1) reguliariai tikrinti, ar Bendrijos finansuojama veikla tinkamai vykdoma, 2) užkirsti kelią pažeidimams ir imtis priemonių jiems išvengti, 3) susigrąžinti visas sumas, kurios buvo prarastos dėl pažeidimų ar aplaidumo. Išskyrus tuos atvejus, kai valstybė narė ir (arba) įgyvendinančioji institucija pateikia įrodymą, kad jos nėra atsakingos už pažeidimą ar aplaidumą, valstybė narė atsako už tai, kad būtų grąžintos visos neteisėtai sumokėtos sumos. Tai reiškia, jog tam, kad būtų užtikrintas šio reglamento tinkamas vykdymas, turi būti suteikta galimybė susigrąžinti nepagrįstai suteiktas pinigų sumas. Nurodyto reglamento II priedo D straipsnio 1 punkte numatyta, jog mokėjimai gali būti atliekami tik už realiai padarytas išlaidas. Atsižvelgiant į tokį reglamentavimą, darytina išvada, jog valstybė turi pareigą susigrąžinti pinigų sumas, kurios buvo išmokėtos ne už realiai padarytas išlaidas.

Specialias išsamias šio reglamento įgyvendinimo taisykles nustatantis Komisijos reglamentas (EB) Nr. 16/2003 numato, jog išlaidos, į kurias reikia atsižvelgti mokant Bendrijos paramos lėšas, turi būti realiai padarytos per išlaidų tinkamumo laikotarpį ir turi būti tiesiogiai susijusios su projektu. Išlaidos turi būti susijusios su valstybės narės patvirtintu mokėjimu, kurį ji realiai padarė arba išlaidos buvo padarytos jos vardu, arba, koncesijos atveju, koncesijos turėtojo, kuriam už įgyvendinimą atsakinga įstaiga perdavė projekto įgyvendinimą ir patvirtino gautomis sąskaitomis-faktūromis arba lygiavertės įrodomosios vertės apskaitos dokumentais (5 straipsnio 1 dalis). Taip pat šio reglamento 22 straipsnio 4 dalies d) punktas nustato, kad pridėtinės išlaidos ir kitos sąnaudos turi būti paskirstytos sąžiningai vadovaujantis priimtais apskaitos standartais. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1386/2002 8 straipsnio 2 dalies b) punktas apibrėžia, jog išlaidos, kurias apima išlaidų ataskaita, yra faktiškai padarytos per sprendime dėl paramos skyrimo numatytą tinkamumo laikotarpį, kurios gali būti patvirtintos sąskaitomis-faktūromis arba lygiavertės įrodomosios vertės patvirtinamaisiais apskaitos dokumentais; susijusios su darbais, kurie nebuvo iš esmės užbaigti paramos paraiškos pateikimo metu; kurios pagrįstai reikalingos projekto eigai arba užbaigimui pagal sprendimo skirti paramą sąlygas ir projekto tikslus. Šios normos nurodo, jog galimos tik tokios išlaidos, kurios buvo realiai padarytos per išlaidų tinkamumo laikotarpį, ir jos turi būti patvirtintos tinkamais, reglamente apibrėžtais dokumentais.

Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, Agentūra buvo nustačiusi, jog pareiškėjo pateiktais apskaitos dokumentais buvo pagrįsta ne visa už garantijas ir draudimus patirta išlaidų suma. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Agentūra, priimdama tokią išvadą, atsižvelgė į visus pateiktus dokumentus, kurie pagal minėtą reglamentavimą galėtų pagrįsti išlaidas. Pareiškėjo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas iš viso sprendime nepasisakė, kodėl tam tikri dokumentai nelaikytini pridėtines išlaidas ir kitas sąnaudas konkrečiai pagrindžiančiais dokumentais Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 22 straipsnio 4 dalies d) punkto prasme, yra nepagrįstas. Teismas vertino visus tiek pareiškėjo, tiek trečiojo suinteresuoto asmens pateiktus tiesiogiai su išlaidomis garantijoms ir draudimams susijusius dokumentus ir sprendė, jog jie konkrečiu atveju nepatvirtino visų išlaidų mokėjimo fakto. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Komisijos reglamentų (EB) Nr. 16/2003 bei Nr. 1386/2002 nuostatomis, vertindamas, kokie dokumentai gali patvirtinti, ar išlaidos buvo realiai patirtos ir neturi būti grąžintos, ir atsižvelgė į visus pateiktus įrodymus, kurie buvo aktualūs sprendžiant, ar faktiškai patirta išlaidų suma jais buvo pagrįsta. Remiantis nurodytąja Komisijos reglamento norma, tinkamos sąnaudos yra tik tos, kurios yra konkrečiai pagrįstos. Teisėjų kolegija sutinka, kad pareiškėjas pateikė tinkamus išlaidas pagrindžiančius dokumentus, tačiau pažymi, kad jie pagrindė tik dalį išlaidų sumos. Dėl to teisėjų kolegija laiko pagristu Agentūros reikalavimą grąžinti būtent tą sumą, kuri nebuvo paremta pateiktais dokumentais. Laikytina, jog pirmosios instancijos teismas, padaręs tokią pat išvadą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde ginčijo, kad FIDIC sutarčių bendrųjų sąlygų nuostatos nepagrindžia reikalavimo pateikti garantijų ir draudimo išlaidas įrodančius dokumentus pagrįstumo. FIDIC – tai Tarptautinės nacionalinių nepriklausomų inžinierių konsultantų asociacijos federacijos parengtos ir rekomenduojamos Civilinės inžinerinės statybos darbų kontrakto sąlygos. Nagrinėjamu atveju FIDIC sąlygos buvo Rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudėtinė dalis ir apibrėžė jos bendrąsias sąlygas. Teismo nurodytas 18.1 punktas nustato draudžiančiosios šalies pareigą pateikti mokėjimo įrodymą, kai yra sumokama draudimo įmoka. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad teismo argumentas, susijęs su šia sutarties nuostata, buvo papildomas, dar kartą pabrėžiantis mokėjimo įrodymo reikšmę nagrinėjamame santykyje tarp pareiškėjo ir atsakovo. Šis teismo nurodytas FIDC sutarčių bendrųjų sąlygų punktas patvirtina, kad draudžiančioji šalis turi pateikti draudimo įmokos mokėjimo įrodymą. Tai parodo tokio mokėjimo įrodymo svarbą bei leidžia teigti, jog vien sutarties kiekių žiniaraščiuose nurodyta suma negali būti galutinė ir vėliau pateikti draudimo įmokos mokėjimo įrodymai gali turėti reikšmės. Todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su FIDIC sutarčių bendrųjų sąlygų nuostatų reikšme, nekeičia ginčijamo sprendimo teisėtumo.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pareiškėjas yra teisus, teigdamas, jog Rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra viešojo pirkimo sutartis. Vis dėlto, tai nereiškia, kad rangovui patyrus didesnes išlaidas garantijoms ir draudimams, negu jos nurodytos įkainuotuose kiekių žiniaraščiuose, rangovui būtų mokama didesnė suma, nei buvo nurodyta viešojo pirkimo pasiūlyme ir atitinkamai Rangos sutartyje. Tai patvirtina ir pareiškėjo nurodytos Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnio 3 dalies (nuo 2004 m. liepos 8 d. iki 2006 m. sausio 30 d. redakcija), bei 18 straipsnio 6 dalies 11 punkto (nuo 2006 m. sausio 31 d. iki 2007 m. lapkričio 7 d. redakcija) nuostatos. Šie straipsniai įtvirtina taisyklę, jog sudarant pirkimo sutartį ir visą jos galiojimo laikotarpį negali būti keičiamos sutarties sąlygos. Tačiau nagrinėjamu atveju dalis išlaidų turi būti grąžinta remiantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 5 straipsnio 1 dalimi, kadangi išlaidos, į kurias reikia atsižvelgti mokant Bendrijos paramos lėšas, turi būti realiai padarytos. Kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokį faktą, nepagrįstai gautos lėšos turėjo būti grąžintos. Todėl pareiškėjui remtis apeliaciniame skunde Viešųjų pirkimų įstatymu nebuvo pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai pripažino, kad atsakovas nustatė visas ginčijamiems įsakymams priimti būtinas Lėšų grąžinimo taisyklių 5.2.2. punkto taikymo kontekste numatytas sąlygas. Šiame punkte numatyta, kad lėšos turi būti susigrąžinamos, jeigu projekto vykdytojas nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, ir (arba) paramos sutarties ir dėl to projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė nei priklauso lėšų suma. Pareiškėjas klaidingai teigia, kad jis nepadarė jokio teisės aktų ir (ar) paramos sutarties nuostatų pažeidimo.

Remiantis Agentūros 2012 m. kovo 8 d. išvada, pareiškėjas nesilaikė Komisijos reglamento (EB) 16/2003 22 straipsnio 4 dalies d) punkto, kadangi nebuvo pagrįsta, jog visos garantijų ir draudimų išlaidos buvo realiai patirtos ir proporcingos projekto įgyvendinimui patiriamoms garantijų ir draudimų išlaidoms. Būtent dėl šios priežasties pareiškėjui buvo išmokėta didesnė nei priklauso lėšų suma. Tokią Agentūros išvadą pirmosios instancijos teismas pripažino teisinga ir paremta bylos aplinkybių bei teisės aktų analize.

Be to, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, atlikusi auditą dėl sanglaudos fondo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „Neringos miesto geriamojo vandens ir nuotekų valymo sistemų išplėtimas“, surašė 2012 m. sausio 18 d. audito ataskaitos projektą, kuriame taip pat patvirtino, kad išlaidos garantijoms ir draudimams, numatytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų darbų kiekių sąrašuose, kurių suma yra 35 276,88 EUR (be PVM), yra netinkamos finansuoti, nes nėra įrodymų, kad išlaidos buvo realiai padarytos (t. IV, b. l. 2-47).

Taigi, faktas, jog pareiškėjas pažeidė teisės normas nepagrįsdamas visų išlaidų dokumentais, buvo pripažintas ne tik Agentūros, bet ir Lietuvos valstybės kontrolės, kurios išvada yra oficialus rašytinis įrodymas. Nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima nesutikti su šių institucijų išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, nusprendė, kad jų nepakako patvirtinti visas išlaidas draudimams ir garantijoms. Taigi, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju teismas turėjo pagrindą spręsti, kad pareiškėjas nesilaikė teisės aktų nuostatų ir dėl to jam buvo išmokėta per didelė lėšų suma.

Toks sprendimas atitiko Lėšų grąžinimo taisyklių 5.2.2. punkto nuostatas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtino nagrinėjamoje situacijoje esant Agentūros kaltei. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakovas turi pareigą tikrinti išlaidų tinkamumą ne tik prieš išmokant Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšas, bet ir viso projekto įgyvendinimo laikotarpiu. Remiantis Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026, Agentūra buvo įpareigota prižiūrėti, ar išlaidos yra faktiškai patirtos, visais projekto įgyvendinimo etapais. Todėl ir po lėšų išmokėjimo paaiškėjus apie pažeidimą, t. y. visų išlaidų nepagrindimą dokumentais, Agentūra turėjo pareigą susigrąžinti nepagrįstai pareiškėjo turimas lėšas. Dėl to pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, pripažindamas, kad Agentūra tinkamai vykdė savo pareigas.

Pažymėtina, jog Europos Komisijos Regioninės plėtros generalinio direktorato 2004 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. DG REGIO E3/EBC/iz D(2004) 11648, buvo įtvirtinta tokia pati nuostata, kaip ir Komisijos reglamentuose Nr. 16/2003 bei 1386/2002 – tai, jog garantijų ir draudimų išlaidos turi būti konkrečiai pagrįstos ir tinkamos finansuoti tik kai yra realiai patirtos ir proporcingos projekto įgyvendinimui patirtoms garantijų ir draudimų išlaidoms. Todėl priešingai, nei teigė pareiškėjas, negalima teigti, jog Agentūra neatsižvelgė į šį raštą ar kad jis lėmė skundžiamų įsakymų neteisėtumą.

Nepagrįsti yra apelianto nurodomi procesinio pobūdžio atsikirtimai dėl atsakovo apeliacinio proceso metu atliktų veiksmų. Pareiškėjas 2013 m. gegužės 14 d. (pagal gavimo datą) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl pavėluotai pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą grąžinimo atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai. Prašyme nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 29 d. lydraščiu persiuntė pareiškėjo apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuriame nurodė byloje dalyvaujantiems asmenims raštu pateikti atsiliepimą per 14 dienų nuo apeliacinio skundo išsiuntimo iš Vilniaus apygardos administracinio teismo.

Pareiškėjas tvirtino, kad apeliacinio skundo išsiuntimo iš Vilniaus apygardos administracinio teismo data turėtų būti nustatoma pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. lydraščio datą, o ne pagal pašto spaudą ant voko, kuriuo apeliacinis skundas buvo išsiųstas atsakovui. Todėl pareiškėjo manymu atsakovas, išsiuntęs atsiliepimą 2012 m. gruodžio 17 d., praleido atsiliepimo pateikimo terminą. Teisėjų kolegija su tokiu pareiškėjo teiginiu sutikti negali. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 135 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinės instancijos teismas išsiunčia dalyvaujantiems apeliaciniame procese asmenims apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašus, reikalaudamas per keturiolika dienų raštu pateikti apeliacinės instancijos teismui išsamius atsiliepimus į apeliacinį skundą.

Taigi, įstatyme nėra nustatyta, kad terminas skaičiuojamas nuo apeliacinio skundo išsiuntimo. Tai yra įstatymo nustatytas, bet ne teismo paskirtas terminas, todėl teismo nuoroda dėl jo skaičiavimo taisyklių negali pakeisti įstatymo nustatyto termino ir sumažinti procesines garantijas. Atsakovas nurodė, jog ant jo gauto voko buvo 2012 m. gruodžio 1 d. išsiuntimo žyma, o gavimo data buvo 2012 m. gruodžio 3 d. Pažymėtina, kad net skaičiuojant terminą nuo 2012 m. gruodžio 1 d., 14 dienų terminas nebuvo praleistas (ABTĮ 66 straipsnio 4 dalis), paskutinė termino diena yra 2012 m. gruodžio 17 d.

Būtent šią dieną ir buvo išsiųstas atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą. Dėl to nėra pagrindo teigti, jog jis praleido nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atsiliepimas į pareiškėjo apeliacinį skundą nebuvo grąžintas, bet buvo priimtas.

Apibendrinant konstatuotina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė teisės normas, taikytinas ginčo išsprendimui, todėl naikinti jo sprendimo nėra jokio pagrindo. Dėl išdėstytų priežasčių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistu, pareiškėjo apeliacinį skundą atmetant.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Neringos vanduo“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius