2020-10-28 Nr. AB-20265-3-62-3-00195-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2381-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00195-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (toliau – ir atsakovas) 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2019 m. vasario 25 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) jis buvo laikomas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas) 2 sektoriuje, uždarojoje zonoje, kamerų tipo patalpose, sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, prilygstančiomis žmogaus kankinimui. Kameros patalpose laikomų nuteistųjų skaičius kito, svyravo nuo 5 iki 6, jam nuolat trūko privatumo. Kamerų plotą dar labiau mažino jose esantis kietasis inventorius, sanitarinis mazgas. Sanitarinis mazgas buvo netinkamai įrengtas, nebuvo unitazo (buvo tik skylė grindyse). Kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, apšvietimo. Dėl iš lauko ant langų uždėtų grotų pateko per mažai natūralios šviesos, dieninė apšvieta buvo per stipri, dėl to skaudėjo akis. Jis neturėjo galimybių išjungti šviesos, nes kamerose nebuvo jungiklių. Kamerose nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, jos neremontuotos, lubos pasidengusios pelėsiu, grybeliu. Dėl šių aplinkybių jam skaudėjo galvą.

3. Pareiškėjas teigė, jog jis nebuvo aprūpintas patalyne, užvalkalais, rankšluosčiais, čiužiniai nebuvo dezinfekuoti, nuolat pūdavo, t. y. buvo pažeistos higienos normos. Kameroje nuolat buvo tarakonų, vorų, blakių, naktį pro langus lįsdavo pelės, žiurkės, o administracijai panaudojus chemines medžiagas graužikams naikinti, nuteistieji būdavo suvaromi atgal į kameras ir tekdavo kvėpuoti teršalais. Nebuvo užtikrintas nuteistųjų socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, judėjimo laisvė, pareiškėjas negalėjo sportuoti, lankytis įvairiuose renginiuose. Pareiškėjo teigimu, jis turėjo teisę į valandos pasivaikščiojimą kiemeliuose, tačiau tokios trukmės pasivaikščiojimas turi būti vertinamas kaip Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimas. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, sienos padengtos grybeliu, pelėsiu, pasivaikščiojimo kiemeliai nevalomi. Pareiškėjas teigė, jog tokios laikymo sąlygos yra žeminančios orumą ir garbę Konvencijos 3 straipsnio prasme. Dėl šių veiksmų jis patyrė emocinius ir dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, kančias, baimę, nepilnavertiškumo jausmą, nepatogumus, reputacijos pablogėjimą.

4. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė duomenis apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ir paaiškino, kad nuobaudų atlikimą uždarosios zonos kamerose lėmė nuteistojo elgesys ir jo paties valia. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad minimali ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, nebuvo pažeista, ir nesutiko su pareiškėjo vertinimu, jog iš gyvenamojo ploto turi būti atimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas. Kamerų tipo patalpos buvo aprūpintos inventoriumi pagal teisės aktų reikalavimus, įrengta mechaninė vėdinimo sistema, jos taip pat vėdinamos per atidaromus langus. Teisės aktai nustato, kad klozetas gali būti ir tupiamas, todėl jų reikalavimai nebuvo pažeisti.

6. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad užtikrina higienos normų reikalavimus dėl dirbtinės apšvietos, temperatūros, esant būtinumui pagal prašymus nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Pagal teisinį reglamentavimą įkalinimo įstaigose gyvenamąsias patalpas ir bendrojo naudojimo patalpas turi valyti ten apgyvendinti nuteistieji, todėl, jei ant sienų matosi pelėsis ar yra nešvaru, reiškia, jog nuteistasis netinkamai vykdė savo pareigas bei neinformavo administracijos.

7. Atsakovo atstovas paaiškino, jog uždarų kamerų techninė apžiūra atliekama kasdien, išduota patalynė gali būti dezinfekuojama esant būtinumui bei pageidaujančio tokios paslaugos asmens prašymu. Pasivaikščiojimo kiemelių tinkama būklė yra užtikrinama. Dėl graužikų ir nariuotakojų atsakovo atstovas nurodė, kad nuo 2016 m. lapkričio 23 d. yra sudaręs sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Įmonė, atliekanti kenkėjų naikinimą, atvyksta naikinti kenkėjus, pagal sutartinius įsipareigojimus, 2 kartus per mėnesį. Pravieniškių PN-AK teigė, kad pareiškėjas nenurodė konkretaus patirtos žalos dydžio, neįrodė, jog patirta žala kilo būtent dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo M. B. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 250 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė.

9. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.2 punktas nustato minimalų 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam žmogui kamerų tipo patalpose. Teismas vertino bylos duomenis apie kameras, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, jų plotą, įrengtas miegamąsias vietas ir atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo atstovas nepateikė į bylą duomenų apie tai, kiek konkrečiai kiekvienoje patalpoje buvo nuteistųjų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog ginčo laikotarpiu kamerose buvo laikoma iki 6 nuteistųjų. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovo atstovas pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog ginčo laikotarpiu 2 sektoriuje kamerose buvo laikoma iki 6 nuteistųjų, nepaneigė, darė išvadą, jog šios aplinkybės nustatytos.

10. Teismas vertino, kad atsakovo atstovas nepažeidė pareiškėjo teisės į minimalų plotą kameroje Nr. 26 nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 6 d., nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2018 m. lapkričio 3 d., nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. Tačiau kameroje Nr. 4, kurioje įrengtos 3 miegamosios vietos, kameroje Nr. 3, kurioje įrengtos 4 miegamosios vietos, ir kameroje Nr. 2, kurioje įrengtos 3 miegamosios vietos, nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į minimalų, vienam asmeniui turintį tekti, plotą. Teismas nustatė, kad nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2018 m. kovo 13 d. (viso 35 paras) pareiškėjui trūko 1,29 kv. m, nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2019 m. sausio 18 d. (4 paras) – 1,14 kv. m, o nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. sausio 25 d. (7 paras) – 1,24 kv. m. Teismas sprendė, kad 46 paras pareiškėjui teko mažesnė ploto norma, nei nustatyta Taisyklių 111.2 punkte, todėl konstatavo atsakovo atstovo neteisėtą veikimą.

11. Teismas aptarė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką Konvencijos 3 straipsnio prezumpcijos bei neturtinės žalos atlyginimo, nustačius minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą, aspektais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose ir sprendė, kad pareiškėjo skundo aplinkybės dėl baldų ir sanitarinio mazgo užimamo ploto yra neatsiejamai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu, todėl vertintinos kaip šio pažeidimo dalis.

12. Teismas aptarė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015), 14, 16, 17 ir 39 punktus, vertino bylos duomenis, kad kamerų tipo patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, vėdinamos per langus ir mechaninę patalpų vėdinimo sistemą, jai neveikiant – oras cirkuliuoja per ventiliacinę angą, bendroji dirbtinė apšvieta užtikrinama, gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos iš karto pakeičiamos, užtikrinamas tinkamas temperatūros palaikymas, esant prašymams išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai, kamerose pelėsis gali atsirasti tik dėl pačių nuteistųjų netinkamai atliktos pareigos tvarkyti patalpas. Teismas vadovavosi Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, (toliau – ir Įrengimo taisyklės) 16.9 punktu ir nurodė, kad Pravieniškių PN-AK, įrengdama grotas ant langų (kamerų tipo patalpose), vykdė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo atsakovo atsakomybei kilti. Teismas pažymėjo, kad pagal Įrengimo taisyklių 16.7 punktą kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

13. Teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjas negalėjo atsidaryti lango, išvėdinti kameros patalpos ir taip išvengti drėgmės, pelėsių ir grybelio atsiradimo. Teismas sprendė, kad pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK, tačiau jos visiškai nepagrindė, nedetalizavo faktinių aplinkybių, nepateikė jokių paaiškinimų, kaip pareiškėjas apskaičiavo dirbtinę apšvietą, oro judėjimo greitį. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl vėdinimo, temperatūros, apšvietos skundų atsakovo atstovui neteikė, nei atsakovo atstovui, nei teismui nenurodė, kokias pasekmes ir kada jam sukėlė, jo subjektyviu vertinimu, jam padaryti pažeidimai. Teismas pareiškėjo argumentus dėl netinkamo vėdinimo patalpose, netinkamos apšvietos (tiek dirbtinės, tiek mechaninės), temperatūros, drėgmės, grybelio bei pelėsio atmetė.

14. Nors pareiškėjas teigė, kad Pravieniškių PN-AK nepakankamai užtikrino suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimą, socialinių poreikių tenkinimą, nepakako kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kt. renginių, tačiau teismas nustatė, kad pareiškėjas nenurodė, kokių konkrečiai renginių pareiškėjui trūko, kokiuose ir kada renginiuose jam nebuvo leista dalyvauti, kokie jo socialiniai poreikiai nebuvo patenkinti. Teismas šiuos pareiškėjo teiginius dėl jų nekonkretumo vertino kaip abstraktaus pobūdžio, nepatvirtinančius jo teisių pažeidimo.

15. Dėl netinkamos pasivaikščiojimo kiemelių būklės, per trumpo valandos laiko, skirto pasivaikščioti, teismas aptarė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 straipsnio 1 ir 2 dalis, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus 47 punkte rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke.

16. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui buvo kliudoma pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore. Teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai, jog pasivaikščiojimo kiemeliai netinkamos būklės, yra abstraktaus pobūdžio, atsakovo atstovas patvirtino, kad Pravieniškių PN-AK užtikrina tinkamą pasivaikščiojimo kiemelių būklę, juose įrengtos šiukšlių dėžės. Teismas byloje nenustatęs, kad pareiškėjas dėl netinkamo pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo galėjo patirti papildomus nepatogumus, pareiškėjo argumentus atmetė.

17. Teismas nurodė, kad teisės aktuose nustatyta, jog drausmės izoliatorių ir kamerų tipo patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupiamas) ir praustuvė – vienas komplektas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vertino, kad nėra nustatyta, jog tualetas turi būti sukonstruotas naudotis sėdint, ir nėra nustatyta, kad tupiamo tualeto įrengimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Todėl teismas atsakovo atstovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumo, įrengiant tupiamą klozetą, nenustatė.

18. Dėl netinkamo minkštojo inventoriaus teismas analizavo HN 134:2015 41, 42 punktus, nustatė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas buvo tinkamai aprūpintas minkštuoju inventoriumi, todėl atsakovo atstovui nepaneigus pareiškėjo teiginių, jog jam nebuvo išduoti pagalvių užvalkalai ir rankšluosčiai, teismas šias aplinkybes pripažino nustatytomis.

19. Dėl pareiškėjo argumentų, kad patalynė ir čiužiniai buvo nedezinfekuoti, teismas pažymėjo, jog pagal Pravieniškių PN-AK galiojančius vidinius teisės aktus nuteistasis privalo kreiptis raštu dėl leidimo skalbti ir dezinfekuoti nuosavą patalynę, nuteistasis, pageidaujantis gauti dezinfekavimo paslaugą, turi kreiptis į būrio, kuriame gyveną, viršininką. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu apie purviną, smirdintį minkštąjį inventorių būtų informavęs Pravieniškių PN-AK administraciją, būtų kreipęsis dėl dezinfekcijos paslaugos, o administracija tokio prašymo nebūtų tenkinusi. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad skundo nagrinėjimo metu patikrinti anksčiau buvusias nurodytas aplinkybes nėra objektyvios galimybės, pareiškėjo teiginius dėl nešvaraus minkštojo inventoriaus atmetė.

20. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su nariuotakojais ir graužikais, teismas analizavo HN 134:2015 20 punktą, Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas, atliktų darbų (2018 m. spalio ir lapkričio mėnesiais) aktus, tačiau nustatęs, kad atsakovo atstovas, kuriam tenka pareiga pateikti reikiamus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, nepateikė Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitos, sprendė, kad ginčo laikotarpiu, išskyrus 2018 m. spalio ir lapkričio mėnesius, pareiškėjui būnant Pravieniškių PN-AK nebuvo užtikrinta kenkėjų kontrolė, t. y. buvo pažeistas HN 134:2015 20 punktas.

21. Teismas aptarė asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuojančius teisės aktus ir pažymėjo, kad atsakovo atstovas nepateikė į bylą jokių duomenų apie ginčo laikotarpiu nuteistiesiems pateiktą maistą, jo kaloringumą, higienos reikalavimų laikymąsi, todėl teismas sprendė, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie maisto kokybę, kaloringumo trūkumą, higienos reikalavimų nesilaikymą jį dalinant, yra nustatytos.

22. Teismas darė išvadą, kad dėl nustatytų pažeidimų – 46 paras neužtikrinto minimalaus gyvenamojo ploto, tinkamo neaprūpinimo minkštuoju inventoriumi (rankšluosčiais ir pagalvės užvalkalais), netinkamo maisto (kaloringumo, kokybės ir higienos reikalavimų jį dalinant pažeidimo), kuris galėjo sukelti pareiškėjui virškinimo sistemos sutrikimus, kenkėjų kontrolės tinkamo neužtikrinimo (išskyrus 2018 m. spalio ir lapkričio mėnesius), pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei Pravieniškių PN-AK būtų vykdę teisės aktų reikalavimus. Teismas sprendė, kad pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 250 Eur.

III. 23. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 10 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo M. B. teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.

24. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas, iš dalies patenkindamas pareiškėjo skundą, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, todėl teismo sprendimas turi būti pakeistas.

25. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateikta pažyma Nr. 42-2223, kurioje nurodyta, jog 2 sektoriaus uždarosios zonos kamerų tipo patalpų kamerose yra įrengta ne mažiau miegamųjų lovų, nei į jas skiriama gyventi nuteistųjų. Atsakovo atstovas pažymi, kad duomenų apie tai, koks atitinkamu laikotarpiu buvo bausmę atliekančių nuteistųjų skaičius Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus uždarosios zonos kamerų tipo patalpų kamerose, nekaupiama, todėl ši informacija nebuvo pateikta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Atsakovo atstovo įsitikinimu, teismas neteisingai konstatavo, jog nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kiek ginčo laikotarpiu buvo apgyvendinta nuteistųjų kamerų tipo patalpose.

26. Atsakovo atstovo įsitikinimu, teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir neįpareigojo atsakovo atstovo pateikti reikšmingus duomenis apie pareiškėjo aprūpinimą minkštuoju inventoriumi, kokybišku maistu.

27. Atsakovo atstovas nesutinka su teismo vertinimu, jog buvo nepakankama parazitų kontrolė, nes nepateikta Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaita. Atsakovo atstovas nurodo, kad nuo 2016 m. lapkričio 23 d. Pravieniškių PN-AK sudarė sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Darbai atliekami 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Pravieniškių PN-AK pabrėžia, kad kenkėjų naikinimas atliekamas tik tose patalpose, kuriose buvo pastebėti parazitai, o pareiškėjui nesikreipus į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl parazitų buvimo patalpose, papildomai parazitų naikinimas neatliekamas. Atsakovo atstovas pažymi, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, higienos taisyklių privalo griežtai laikytis ne tik Pravieniškių PN-AK personalas, bet ir nuteistieji.

28. Atsakovo atstovas pažymi, jog EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama satisfakcija už patirtą teisės pažeidimą, t. y. teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas žalos atlyginimas pinigais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui M. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2019 m. vasario 25 d.

30. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl jam neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog pareiškėjui Pravieniškių PN-AK 46 paras nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, visu ginčo laikotarpiu pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpintas minkštuoju inventoriumi (rankšluosčiais ir pagalvės užvalkalais), nebuvo užtikrinta kenkėjų kontrolė (išskyrus 2018 m. spalio ir lapkričio mėnesius), neteiktas kokybiškas maistas, kuris galėjo daryti įtaką pareiškėjo virškinimo sistemos sutrikimams, ir priteisė pareiškėjui 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

31. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino bylos duomenis apie nuteistųjų skaičių kamerose, Pravieniškių PN-AK vykdomą kenkėjų kontrolę, neišreikalavo papildomų įrodymų apie pareiškėjo aprūpinimą minkštuoju inventoriumi bei kokybišku maistu. Atsakovo atstovas taip pat nurodo, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo teisei apginti.

32. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Įvertinus atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis neužtikrintomis pareiškėjo kalinimo sąlygomis ir patirta neturtine žala, galima daryti išvadą, jog atsakovo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

34. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

35. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino atsakovo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų ir jo patirtos neturtinės žalos.

36. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005; 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007).

37. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, jei atsakovas nurodo, kad duomenų apie tai, kiek asmenų pareiškėjo bausmės atlikimo metu ginčo laikotarpiu gyveno pataisos įstaigos gyvenamosiose ir miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas, pateikti negali, nes tokie duomenys nėra kaupiami, o informacija apie miegamųjų vietų skaičių yra pateikta remiantis atsakymo parengimo dienos duomenimis, vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis šio pobūdžio bylose, pripažįstama, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus plotas gyvenamojoje patalpoje, t. y. šios aplinkybės vertinamos pareiškėjo naudai ir pripažįstamas minimalaus gyvenamojo ploto užtikrinimo pažeidimas (žr., pvz., 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3850-525/2018; kt.).

38. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog ginčo laikotarpiu kamerose buvo laikoma iki 6 nuteistųjų, atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, be kita ko, ir 2019 m. vasario 13 d. pažymą Nr. 42-2223 „Dėl nuteistojo M. B.“ (b. l. 38), kuri parengta remiantis pažymos rengimo dienos duomenimis, ir kuria nebuvo paneigtos pareiškėjo pretenzijos, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjui nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2018 m. kovo 13 d. (35 paras) trūko 1,29 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2019 m. sausio 18 d. (4 paras) trūko 1,14 kv. m gyvenamojo ploto, o nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. sausio 25 d. (7 paras) trūko 1,24 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. pareiškėjui 46 paras nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

39. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir neįpareigojo pateikti reikšmingus duomenis apie pareiškėjo aprūpinimą minkštuoju inventoriumi bei kokybišku maistu, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 6 d. nutartimi įpareigojo Pravieniškių PN-AK pateikti atsiliepimą į skundą, t. y. atsakovui procese buvo sudarytos visos galimybės teikti įrodymus, susijusius su pareiškėjo skundu ir jame nurodytomis aplinkybėmis.

40. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Pravieniškių PN-AK buvo atliekama kenkėjų kontrolė pagal sutartį su UAB „Utenos deratizacija“. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sutarties su UAB „Utenos deratizacija“ nuostatas, pateiktus 2018 m. spalio 25 d. ir 2018 m. lapkričio 12 d. atliktų darbų aktus (b. l. 60–61), bei atsižvelgęs į tai, kad atsakovo atstovas nepateikė Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitos, sprendė, kad ginčo laikotarpiu kenkėjų kontrolė Pravieniškių PN-AK nebuvo užtikrinta. Pažymėtina, jog atsakovo atstovas teigdamas, kad pagal sutartį kenkėjai naikinami 2 kartus per mėnesį, kenkėjų naikinimas atliekamas ne visoje įstaigoje, o tik tose patalpose, kuriose buvo pastebėti parazitai, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kamerose, kuriose gyveno pareiškėjas, nebuvo būtinybės atlikti kenkėjų naikinimo vadovaujantis sutartiniais įsipareigojimais, t. y. 2 kartus per mėnesį. Taigi pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šioje nutartyje aptartomis įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose taisyklėmis, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, jog kamerose veisėsi buitiniai parazitai, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą bei įvertinęs bylos įrodymus ir HN 134:2015 20 punkto reglamentavimą, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės vertintinos pareiškėjo naudai, pripažįstant, jog ginčo laikotarpiu, išskyrus 2018 m. spalio ir lapkričio mėnesius, nebuvo užtikrinta tinkama kenkėjų kontrolė.

41. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo išvada priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04).

42. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

43. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

44. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje administracinėje byloje nustatyto pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo (minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimas) trukmę (46 paros), kitas nustatytas pareiškėjui neužtikrintas kalinimo sąlygas (visu ginčo laikotarpiu pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpintas minkštuoju inventoriumi (rankšluosčiais ir pagalvės užvalkalais), nebuvo užtikrinta kenkėjų kontrolė (išskyrus 2018 m. spalio ir lapkričio mėnesius), neteiktas kokybiškas maistas, kuris galėjo lemti pareiškėjo virškinimo sistemos sutrikimus), pareiškėjo patirto diskomforto dydį, mano, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas nelaikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

46. Atsižvelgus į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui pagrįstai priteistas 250 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė