b868b11c-e32c-484d-8762-b442cb47cab9 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr.2A-307-577/2013 Teisminio proceso Nr. 2-01-3-02756-2012-1 Procesinio sprendimo kategorija: 121.;121.18.;50.5; 42.10; 121.19.4.  (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. balandžio 19 d.                                                                           Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. V. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Restalita“ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovas R. V. kreipėsi į teismÄ ir nurodė, kad 2011-05-27 su atsakovu UAB „Restalita“ sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovas suteikė atsakovui laikinai valdyti ir naudotis negyvenamÄ sias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos bei teikiamų komunalinių paslaugų mokesčius.

IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, todėl susidarė įsiskolinimas, be to, 2012-01-23 atsakovas informavo ieÅ¡kovÄ , jog nutraukia Å¡alių sudarytÄ minėtÄ sutartį nuo 2012-02-01 dienos, tačiau ieÅ¡kovas šį atsakovo praneÅ¡imÄ laikė negaliojančiu, kadangi jis neatitinka nuomos sutartyje numatytų sÄ lygų. Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė teismo iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo 12 461,24 Lt skolÄ , 3485,88 Lt delspinigių, 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2012-02-29) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 2-5, 34-37, 76-79).

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė pilnai palaikė patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus ir prašė teismo juos tenkinti visiÅ¡kai (b.l. 92-94). Atsakovas UAB „Restalita“ pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kovo reikalavimais nesutinka. Pažymėjo, kad pagal susiklosčiusiÄ praktikÄ nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius mokėdavo vėliau negu numatyta Å¡alių sudarytoje sutartyje. Be to, 2012-01-23 atsakovas informavo ieÅ¡kovÄ , jog nutraukia Å¡alių sudarytÄ nuomos sutartį nuo 2012-02-01 dienos ir 2012-02-01 dienÄ grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui iÅ¡nuomotas patalpas, todėl atsakovas Å¡iuo metu yra skolingas ieÅ¡kovui tik 2598,75 Lt sumÄ .

Atsakovas nurodė, kad apie ieÅ¡kovo priskaičiuotus delspinigius ir jų įskaitymÄ sužinojo tik gavęs iÅ¡ teismo ieÅ¡kinį, be to, minėtoje nuomos sutartyje nenumatyta įmokų paskirstymo tvarka, o atsakovas savo pavedimuose nurodydavo, kad moka nuomos mokesčius, todėl ieÅ¡kovas negalėjo daryti įskaitymų iÅ¡ gaunamų tikslinių įmokų. Taip pat, atsakovo teigimu, sutartyje numatyti 0,2 % delspinigiai yra neprotingai dideli, todėl jie turėtų bÅ«ti mažintini iki 0,02 % dydžio.

Atsakovas tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu prašė teismo patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ bei delspinigių atžvilgiu taikyti senatį (b.l. 34-37; 92-94). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors iÅ¡ visos civilinės bylos medžiagos matyti, jog 2012-01-23 atsakovas iÅ¡reiÅ¡kė norÄ nutraukti Å¡alių sudarytÄ nuomos sutartį, tačiau ieÅ¡kovo kaltė buvo nenustatyta, tai vadovaujantis Å¡alių sudarytos nuomos sutarties 4.4 p. nuostatomis, laikė, kad Å¡alių sudaryta minėta nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2012-04-15 dienos, t. y. po trijų mėnesių.

Ä®vertinęs bylos raÅ¡ytinių įrodymų turinį, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo yra iÅ¡ieÅ¡kotina tik 4908,75 Lt skola už nuomÄ , o likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ bei neįrodytÄ . Taip pat teismas nurodė, kad iÅ¡ civilinės bylos medžiagos turinio matyti, jog atsakovas nuomos mokestį mokėjo pažeisdamas sutartyje numatytus nuomos mokesčio mokėjimo terminus, todėl nutarė, kad yra pagrindas iÅ¡ atsakovo priteisti delspinigius. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieÅ¡kovo praÅ¡omais 0,2 % dydžio delspinigiais ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , ieÅ¡kovo praÅ¡omus priteisti 0,2 % dydžio delspinigius sumažino iki 0,02 %, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteisė 287,47 Lt delspinigių, o likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ bei neįrodytÄ .

Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.38 str. 1 d., 3 d. prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Taigi vadovaudamasis iÅ¡dėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismas nutarė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Restalita“ ieÅ¡kovo R. V. naudai 4908,75 Lt skolos, 287,47 Lt delspinigių, 5 % metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2012-02-29) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. IeÅ¡kovas R. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ panaikinti ir ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, nustatydamas sutarties nutraukimo momentÄ , nesirėmė sutarties 4.6 punktu ir nepateikė jokių motyvų, kodėl ieÅ¡kovo nurodytÄ sutarties nutraukimo terminÄ laiko nepagrįstu ir kodėl sutarties 4.6 punktas nebuvo taikytas. Apeliantas pažymi, kad nei ieÅ¡kovas, nei atsakovas Å¡io sutarties punkto neginčijo, nepateikė reikalavimo šį sutarties punktÄ pripažinti negaliojančiu.

Apelianto nuomone, teismas nagrinėjamu atveju peržengė pareikÅ¡tų reikalavimų ribas. Taigi atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys sutarties 4.6 punkto neginčijo, į tai, kad pagal CK 6.189 str. tarp Å¡alių sudaryta sutartis turi joms įstatymo galiÄ , teismas nepagrįstai nesirėmė sutarties 4.6 punktu ir nustatė, kad laikytina, jog sutartis nutraukta 2012 m. balandžio 15 d. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad ir netaikant sutarties 4.6 punkto, sutarties nutraukimo data turėtų bÅ«ti ne 2012 m. balandžio 15 d., o 2012 m. balandžio 23 d.

Taip pat ieÅ¡kovas pažymi, kad iÅ¡ ginčijamo sprendimo nėra aiÅ¡ku, kodėl pirmosios instancijos teismas netaikė CK 6.54 str. įtvirtintos įmokų paskirstymo tvarkos. Apeliantas nurodo, kad neteisingas sutarties pasibaigimo momento nustatymas lėmė ir neteisingÄ susidariusių delspinigių bei skolos skaičiavimÄ . Be to, ieÅ¡kovas atkreipia dėmesį, kad teismas visiÅ¡kai nevertino to fakto, kad patalpos ieÅ¡kovui buvo perduotos tik 2012 m. birželio 14 d. Taip pat, apelianto nuomone, net nusprendus mažinti delspinigius, teismas neturėjo teisės mažinti delspinigių, kurie jau buvo įskaityti iki 2011 m. gruodžio 30 d.

Apelianto teigimu, iÅ¡ skundžiamo sprendimo visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, nuo kokių sumų buvo skaičiuojami delspinigiai. Remdamasis nurodytais motyvais, apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Atsakovas UAB „Restalita“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį tenkino tik iÅ¡ dalies.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2011-05-27 ieÅ¡kovas su atsakovu sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu ieÅ¡kovas suteikė atsakovui teisę laikinai nuo 2011-06-15 dienos iki 2012-06-14 dienos (imtinai) valdyti ir naudotis negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovui 2310 Lt dydžio nuomos mokestį, iÅ¡ kurio 346,50 Lt sumÄ GPM atsakovas privalėjo savarankiÅ¡kai pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ .

Nuomos mokestis turėjo bÅ«ti mokamas iki einamojo mėnesio 30 dienos bei už vėlavimÄ atsiskaityti atsakovui yra skaičiuojami 0,2 % dydžio delspinigiai (b.l. 9-15). IÅ¡ minėtos nuomos sutarties turinio nustatyta, jog Å¡alys gali vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti nuomos sutartį prieÅ¡ tris mėnesius įspėjusios kitÄ Å¡alį, tačiau iki tokio praneÅ¡imo pateikimo dienos atsakovas privalo padengti visus iki to susidariusius įsiskolinimus (b.l. 9-15). IÅ¡ sutarties turinio taip pat nustatyta, kad Å¡alių sutarimu kito asmens sumokėtas 3927 Lt avansas yra užskaitomas atsakovui kaip dalinis avanso mokėjimas pagal sutarties 3.1.1 p. nuostatas (b.l. 15).

RaÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas 2011-07-21 dienÄ pervedė ieÅ¡kovui 1963,50 Lt už nuomÄ ; 2011-09-05 – 1963,50 Lt nuomos mokestį už liepos mėn. ; 2011-11-04 – 3927,00 Lt nuomos mokestį bei 2011-12-30 – 2945,25 Lt nuomos mokestį (b.l. 38-41), o 2012-01-23 pranešė ieÅ¡kovui apie minėtos sutarties nutraukimÄ nuo 2012-02-01 dienos. Gavęs iÅ¡ atsakovo tokį praneÅ¡imÄ , ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė,  jog atsakovo praneÅ¡imÄ dėl sutarties nutraukimo laiko negaliojančiu (b.l. 42,43).

Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas patalpas priėmė tik 2012-06-14 dienÄ (b.l. 80). IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos delspinigių paskaičiavimo lentelės turinio nustatyta, jog ieÅ¡kovas paskaičiavo atsakovui 12 461,24 Lt skolÄ už nuomÄ bei 3 485,88 Lt delspinigius (t. y. 0,2 % dydžio delspinigius pagal Sutarties 3.1.1 p. – 3.1.2 p. nuostatas) (b.l. 81-82). Tuo tarpu atsakovas tvirtina, kad ieÅ¡kovui yra sumokėjęs visÄ nuomos mokestį už naudojimÄ si patalpomis už 7,5 mėnesio, o su ieÅ¡kovo reikalaujamais delspinigiais nesutinka.

IÅ¡ esmės ieÅ¡kovas savo apeliacinį skundÄ grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija sutinka ir pažymi, kad teismo, kaip teisingumÄ vykdančios institucijos, priimamų procesinių sprendimų turiniui keliami imperatyvÅ«s reikalavimai. Å ie reikalavimai leidžia užtikrinti, kad priimamas teisines pasekmes sukuriantis dokumentas bÅ«tų logiÅ¡kas, aiÅ¡kus bei pagrįstas nuosekliu bylos aplinkybių ir susiklosčiusį santykį reglamentuojančių teisės normų įvertinimu.

Dėl to motyvų, pagrindžiančių teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , nebuvimas teismo procesiniame dokumente vertintinas kaip esminis proceso normų pažeidimas, esantis absoliučiu tokio dokumento panaikinimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Pabrėžtina, kad 270 str. 4 d. vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodyta, jog sprendime turi bÅ«ti ne tik įvardinti įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi, bet ir iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais vadovaujantis buvo padarytos tam tikros iÅ¡vados. Pagal CPK 268 str. 4 d. teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti 270 str. nustatytus reikalavimus. 270 str. 4 d. 4 p. nustatyta pareiga teismui motyvuoti sprendimÄ (nutartį).

Teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pažymėtina, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobÅ«džio ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v.

Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Nors teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61), tačiau teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos Å¡alims efektyviai pasinaudoti teise į apeliacijÄ .

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę, neatskleidė visų bylos aplinkybių bei tinkamai nemotyvavo savo priimto procesinio sprendimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡alių sudarytos sutarties 4.6 punkte įtvirtina nuostata, kad sutartis gali bÅ«ti nutraukta prieÅ¡ terminÄ nuomininko pareiÅ¡kimu, kuris turi bÅ«ti pateikiamas prieÅ¡ tris mėnesius iki sutarties nutraukimo, taip pat Å¡alys sulygo, kad sutartį galima nutraukti tik tokiu atveju, jei nuomininkas iki pateikto pareiÅ¡kimo yra padengęs visus įsiskolinimus.

IÅ¡ skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ios sutarties nuostatos visa jos apimtimi neanalizavo; nustatęs, kad 2012-01-23 atsakovas iÅ¡reiÅ¡kė norÄ nutraukti sudarytÄ nuomos sutartį, vadovaudamasis sutarties 4.4 p., kuriuo numatyta galimybė nutraukti sutartį nuomininko pareiÅ¡kimu įspėjus nuomotojÄ prieÅ¡ tris mėnesius, visiÅ¡kai neaiÅ¡ku kodėl sprendė, kad sutartis laikytina nutraukta nuo 2012 m. balandžio 15 d.. Taip pat pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepasisakė ir neanalizavo CK 6.54 str. nuostatų, nors ieÅ¡kovas bÅ«tent ta materialine teisės norma grindė dalį savo reikalavimų.

Taip pat pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nedetalizavo, nuo kokių sumų skaičiavo delspinigius, todėl neaišku, kuo remiantis buvo apskaičiuota 287,47 Lt delspinigių suma. Be to, teismas nekonkretizavo, ar sumažinus priteistinų delspinigių dydį, toks sumažintas delspinigių dydis buvo taikomas ir jau iki 2011 m. gruodžio 30 d. įskaitytiems delspinigiams. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo atstovė prašė taikyti senatį delspinigių atžvilgiu (b.l. 93), tačiau teismas, nors ir nurodė skundžiamame sprendime, kad sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų išieškojimo, tačiau šiuo klausimu visiškai nepasisakė, tik nurodė, kad ieškovo naudai priteistina 287,47 Lt delspinigių suma.

IÅ¡ tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio neaiÅ¡ku, ar buvo taikomos ieÅ¡kinio senaties nuostatos Å¡iuo konkrečiu atveju, ar nebuvo. Taip pat pastebėtina, kad teismas visiÅ¡kai niekaip nevertino ir nepasisakė dėl 2012 m. birželio 14 d. patalpų priėmimo–perdavimo akto (b.l. 80). Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, nors teismo sprendimas nėra visiÅ¡kai nemotyvuotas, tačiau pirmosios instancijos teismas neatskleidė visos bylos esmės, tinkamai nemotyvavo daugelio savo iÅ¡vadų, kurios lėmė galutinį teismo sprendimÄ .

Tuo atveju, kai teismas pažeidžia 270 str. 4 d. 4 p. nustatytÄ pareigÄ , t. y. kai apeliacinės instancijos teismas nustato, kad sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), yra konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.), sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 str.). Nors pagal kasacinio teismo praktikÄ absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.) laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas, o nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 str. 2 d. 4 p. prasme, tačiau tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas taip pat esminiu pagal CPK 346 str. 2 d. 1 p., jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012 ir kt.). Taigi, tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neiÅ¡sami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo bÅ«ti neteisinga iÅ¡spręsta byla, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ turi naikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, padarė daug nemotyvuotų iÅ¡vadų, kurios galiausiai lėmė ir galutinį teismo sprendimÄ .

Aukščiau paminėtus klausimus iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi byla iÅ¡ esmės bÅ«tų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia situacija prieÅ¡tarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliacijÄ po to, kai bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus ginčo esmės, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimas naikinamas ir byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 301-302 straipsniais, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a: Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Kolegijos pirmininkė                                                                                Jadvyga Mardosevič Teisėjai                                                                                                         Vilija Mikuckienė                                                                                                     Virginijus Kairevičius