2018-08-23 Nr. AB-14698-3-65-3-00218-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1434-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00218-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 4.2.; 59.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Biržų rajono Nemunėlio medžiotojų būrelio apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Biržų rajono Nemunėlio medžiotojų būrelio skundą atsakovui Biržų rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių skaičiavimo komisijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Biržų rajono savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Sijar“) dėl administracinio akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Biržų rajono Nemunėlio medžiotojų būrelis (toliau – ir pareiškėjas, Medžiotojų būrelis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Biržų rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių skaičiavimo komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. MG-7 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nustatytas laukinių gyvūnų padaryta žalos dydis ir nurodyta žalos sumokėjimo tvarka.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, nes Sprendime nėra nurodyta, koks subjektas jį parengė, Sprendimas priimtas nedalyvaujant pareiškėjo atstovui ir surašytas atgaline data; Sprendimas pareiškėjui įteiktas tik 2016 m. gegužės 3 d., todėl nesilaikyta VAĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyto 3 darbo dienų termino; Sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame nėra nurodyta, kuo vadovaujantis pareiškėjui priskiriama pareiga atlyginti gyvūnų padarytą žalą; Sprendimas taip pat nepasirašytas visų Komisijos narių ir nepatvirtintas antspaudu. Sprendime nėra nurodyta, kad būtent pareiškėjui kilo pareiga atlyginti žalą, o tiesiog konstatuotas faktas, kad yra padaryta 1 192,51 Eur žala.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sijar“ dar 2014 m. rugpjūčio mėnesį pareiškėjui pranešė apie jo naudojamame sklype laukinių žvėrių daromą žalą, tačiau Biržų rajono savivaldybės Nemunėlio Radviliškio seniūnijos seniūnui prašymą sudaryti komisiją pasėliams padarytai žalai apskaičiuoti padavė tik po beveik dviejų mėnesių nuo pastebėtos žalos pasėliams atsiradimo, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo leido žalai didėti, be to, nesiėmė jokių būtinųjų priemonių apsaugoti pasėlius, o patys pasėliai buvo apaugę piktžolėmis, prastai sudygę, užmirkę, kukurūzai buvo auginti pažeidžiant agrotechninius reikalavimus. Pareiškėjas taip pat teigė, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį, gavęs UAB „Sijar“ pranešimą dėl laukinių gyvūnų daromos žalos, pareiškėjo vadovas su grupele šio būrelio narių buvo nuvykę apžiūrėti UAB „Sijar“ kukurūzų pasėlių, tačiau tuo metu didelių pažeidimų nematė.

4. Pareiškėjas vertino, kad Komisija, organizuodama žalos žemės ūkio pasėliams nuostolių skaičiavimą, pažeidė teisės aktų reikalavimus – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtintos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) 7.1 ir 2 punktus, taip pat nesivadovavo Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi. 2014 m. spalio 22 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akte Nr. 5 (toliau – ir Apžiūros aktas) nėra nurodyta, jog apžiūroje dalyvavo ne tik Medžiotojų būrelio pirmininkas, bet ir kiti Medžiotojų būrelio nariai, Apžiūros aktas surašytas ne jame nurodytą dieną, o daugiau kaip po mėnesio, Komisijos darbe dalyvavo A. G., kuris nebuvo Komisijos narys, tačiau atliko pažeistų pasėlių matavimą su specialiu prietaisu. Taip pat Komisija neteisingai nustatė pažeistą pasėlių plotą ir pažeidimo procentinius dydžius.

5. Atsakovas Komisija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad Apžiūros aktą parengė ir Sprendimą priėmė vadovaudamasis Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A-554 patvirtintais Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių skaičiavimo komisijos nuostatais (toliau – ir Komisijos nuostatai) ir Metodika, taip pat Sprendimas priimtas remiantis faktiniais duomenimis, kurie buvo užfiksuoti Apžiūros akte.

7. Atsakovas nurodė, kad Sprendime yra padaryta rašymo apsirikimo klaida, t. y. Sprendimo priėmimo data turėjo būti nurodyta 2016 m. balandžio 22 d., kai vyko Komisijos posėdis ir buvo priimtas Sprendimas.

8. Atsakovas teigė, kad Apžiūros akte buvo įrašytas tik apžiūroje dalyvavęs Medžiotojų būrelio vadovas V. Š., nes kiti apžiūroje dalyvavę Medžiotojų būrelio nariai, tarp jų ir M. R., savo įgaliojimų atstovauti pareiškėjui Komisijai neteikė.

9. Atsakovas paaiškino, kad Komisija apžiūrėjo kukurūzų pasėlius dalyvaujant pareiškėjo atstovams ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Sijar“ vadovui bei užfiksavo pažeistus plotus. Matavimą atliko A. G., naudodamasis Biržų rajono savivaldybės administracijai priklausančiu Timble GPS prietaisu. Matuojant pakenktus kukurūzų plotus, pareiškėjo atstovai dėl matuojamų plotų dydžio, piktžolių, užmirkimo jokių pastabų nereiškė ir neminėjo, jog žala galėjo būti padaryta anksčiau. Atsakovas paaiškino, kad Apžiūros aktas buvo surašytas 2014 m. spalio 22 d. Biržų rajono savivaldybės administracijos patalpose, o apžiūroje dalyvavę pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai aktą pasirašė abu tuo pat metu, juos pakvietus telefonu, iš karto po pasirašymo jiems buvo įteiktos Apžiūros akto kopijos. Sprendime buvo neteisingai nurodyta, jog lauke, kuriame buvo pakenkti pasėliai, buvo naudoti repelentai ir kad Sprendimas priimtas atsižvelgiant į UAB „Sijar“ pateiktus duomenis apie kukurūzų derlingumą. Atsakovas paaiškino, kad Komisija UAB „Sijar“ prašymą dėl pasėliams padarytų nuostolių apskaičiavimo iš Biržų rajono savivaldybės administracijos gavo 2014 m. spalio 14 d., todėl vertino, kad buvo padaryta klaida nurodant prašymo datą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui Sprendimas buvo įteiktas pavėluotai, kad jis paštu nebuvo išsiųstas, o telefonu kviečiamas pareiškėjo vadovas ilgai neatvyko.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Biržų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Biržų rajono savivaldybės administracija nurodė, kad Komisija, priimdama Sprendimą, laikėsi Medžioklės įstatymo, VAĮ, Metodikos, Komisijos nuostatų reikalavimų. Komisija tinkamai apskaičiavo žalos dydį, nėra aplinkybių, į kurias priimant Sprendimą nebuvo atsižvelgta. Dėl Apžiūros akte konstatuotų duomenų ginčo nebuvo, jis nebuvo apskųstas.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sijar“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

13. UAB „Sijar“ nurodė, kad Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, pareiškėjas yra UAB „Sijar“ žemės sklypų kaip medžioklės plotų naudotojas ir pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti žalą. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, kad žala apskaičiuota netinkamai. UAB „Sijar“ ėmėsi visų priemonių, siekdama apsaugoti pasėlių lauką nuo laukinių gyvūnų.

II. 14. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 22 d. sprendimu pareiškėjo Biržų rajono Nemunėlio medžiotojų būrelio skundą atmetė, priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Sijar“ iš pareiškėjo Biržų rajono Nemunėlio medžiotojų būrelio 230 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15. Teismas nustatė, kad ginčo dėl aplinkybės, jog UAB „Sijar“ naudojamas žemės sklypas patenka į pareiškėjo medžioklės plotus, nėra. UAB „Sijar“ prašymas (kuriame įrašyta 2014 m. spalio 15 d. data) įvertinti padarytus nuostolius Biržų rajono savivaldybės administracijai perduotas 2014 m. spalio 14 d. Teismas sprendė, kad datų skirtumas atsirado dėl rašymo apsirikimo. Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. A-792 sudaryta Komisija 2014 m. spalio 22 d. nuvyko į medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos vietą, 2014 m. spalio 22 d. buvo surašytas Apžiūros aktas. Komisija nustatė, kad buvo sunaikinta 28,8 procentai kukurūzų pasėlio ir tai sudarė 0,63 ha pasėlių ploto, pasėlis neužmirkęs, nėra piktžolių, lauke yra sėdynės medžiotojams budėti. Apžiūros aktą pasirašė apžiūroje dalyvavę Komisijos nariai, medžioklės plotų naudotojo – pareiškėjo atstovas (tuometinis Medžiotojų būrelio pirmininkas V. Š.), UAB „Sijar“ generalinis direktorius R. M., jokių pastabų nebuvo pateikta. Teismas nustatė, kad Komisijos posėdis vyko 2016 m. balandžio 22 d., todėl sprendė, jog nurodžius Sprendimo priėmimo datą – 2016 m. balandžio 20 d. buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida. Teismo posėdyje Komisijos pirmininkas paaiškino, kad repelentų (t. y. apsaugos priemonės nuo laukinių žvėrių) naudojimas Sprendime įrašytas per klaidą, nes tokie duomenys nebuvo nustatinėjami. Sprendime nurodytas žalos atlyginimo skaičiavimo mechanizmas, kurį Komisija pagrindė Metodikos nuostatomis.

16. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, kad nėra pagrindo spręsti, jog Apžiūros aktu nustatyti kukurūzų pasėlio pakenkimai buvo padaryti 2014 m. rugpjūčio mėnesį, o UAB „Sijar“ delsė pranešti apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, pareiškėjui apie UAB „Sijar“ pranešimą dėl žalos kukurūzų pasėliams padarymo buvo pranešta 2014 m. spalio 17 d. (tokia data nurodyta sprendime), pareiškėjui nebuvo sutrukdyta dalyvauti žalos padarymo vietos apžiūroje, sprendė, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Teismas taip pat sprendė, kad pažeidimo padarymo vietos apžiūroje Medžiotojų būrelis buvo tinkamai atstovaujamas jo pirmininko, todėl kitų būrelio narių, Komisijai nepateikusių savo įgaliojimų atstovauti Medžiotojų būreliui, neįrašymas į Apžiūros aktą, nesudaro pagrindo jį laikyti neteisėtu. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neginčijo, jog A. G. padėjo Komisijai atlikti savo funkcijas tik techniniu požiūriu – padėjo matavimams panaudoti Timble GPS prietaisą, todėl teismas vertino, kad apžiūros dalyvių teisės nebuvo apribotos ar pažeistos ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad pati apžiūra ar Apžiūros aktas yra neteisėti dėl A. G. dalyvavimo apžiūroje.

17. Teismas, atsižvelgęs, kad parengtas Apžiūros aktas buvo įteiktas Medžiotojų būrelio pirmininkui V. Š. ir jis šį aktą pasirašė be pastabų, aplinkybę, jog vietoje nustatytų duomenų įrašymas į aktą techniškai buvo atliktas jau grįžus iš apžiūros vietos, vertino kaip neesminį procedūros pažeidimą, kuris nesuvaržė pareiškėjo teisių Apžiūros akto surašymo procedūroje.

18. Teismas nurodė, kad nei Medžioklės įstatyme, nei Metodikoje nėra sureguliuota, kokiomis matavimo priemonėmis gali naudotis Komisija, nustatydama medžiojamųjų gyvūnų pakenktų pasėlių plotus, bei nėra įtvirtinti reikalavimai, kuriuos matavimo priemonės turi atitikti. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo nesivadovauti Komisijos, kurios procedūroje apžiūrint vietoje padarytą žalą dalyvavo ir pareiškėjo atstovas, atliktais matavimais ir nustatytais duomenimis.

19. Teismas įvertino aplinkybę, kad pareiškėjas neteikė pastabų ar prieštaravimų dėl Apžiūros akto, ir nurodė, jog byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo teismui abejoti Komisijos nustatytais ir Apžiūros akte užfiksuotais duomenimis dėl geros bendros kukurūzų pasėlių būklės. Todėl teismas nenustatė Medžioklės įstatymo 18 straipsnyje nurodytų aplinkybių, šalinančių pareiškėjo atsakomybę dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos. Teismas taip pat nurodė, kad pateikti įrodymai patvirtino, jog pasėlių plotas ir pasėlių pakenkimo intensyvumas buvo apskaičiuotas laikantis Metodikos 7 punkto reikalavimų.

20. Teismas nustatė, kad Sprendime apskaičiuojant UAB „Sijar“ kukurūzų pasėliams padarytą žalą buvo remiamasi UAB „Sijar“ 2016 m. balandžio 18 d. raštu pateiktais duomenimis apie 2014 metų šios bendrovės grūdams augintų kukurūzų vidutinį derlingumą. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti duomenimis apie UAB „Sijar“ grūdams augintų kukurūzų derlingumą 2014 metais.

21. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo atstovo nedalyvavimas Komisijos posėdyje nepripažintinas esminiu pažeidimu, nulėmusiu Sprendimo neteisėtumą, be to, pareiškėjo atstovas K. B. buvo kviečiamas į Komisijos posėdį, tačiau neatvyko, o Sprendimo priėmimo metu galioję Komisijos nuostatai imperatyviai nenurodė, kad į Komisijos posėdį privaloma kviesti medžioklės plotų naudotojo atstovą ir kitus suinteresuotus asmenis.

22. Teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė VAĮ 8 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes Sprendimą pareiškėjui įteikė tik 2016 m. gegužės 3 d., tačiau padarytas pažeidimas nėra esminis ir nesudaro pagrindo Sprendimą panaikinti, kadangi pareiškėjui nebuvo sutrukdyta laiku ir tinkamai apskųsti Sprendimą teismui.

23. Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą, padarė išvadas, kad Komisijos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvavo ne mažiau kaip ½ Komisijos narių, t. y. Sprendimą priėmė penki iš šešių Komisijos narių (Komisijos nuostatų 14 p.), taip pat aplinkybė, kad Sprendimas nepatvirtintas antspaudu, nesudaro pagrindo spręsti, jog Sprendimas yra neteisėtas. Teismas taip pat sprendė, kad Apžiūros aktas atitinka Metodikos 1 priede tokiam aktui nustatytus formos ir turinio reikalavimus, byloje nenustatytas Komisijos narių šališkumas ir neobjektyvumas.

24. Teismas iš pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisė 230 Eur atstovavimo išlaidų.

III. 25. Pareiškėjas Biržų rajono Nemunėlio medžiotojų būrelis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

26. Pareiškėjas teigia, kad teismas nesivadovavo Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi, kuris nurodo, kad apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsiant privaloma pranešti raštu atitinkamai seniūnijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo. Pareiškėjas UAB „Sijar“ pranešimą apie gyvūnų padarytą žalą pasėliams gavo 2014 m. rugpjūčio 19 d., tačiau UAB „Sijar“ į seniūniją kreipėsi 2014 m. spalio 15 d., t. y. praleidęs aiškiai įstatymu apibrėžtą 3 darbo dienų terminą. Dėl nurodytos aplinkybės Komisija pažeidė Komisijos nuostatų 17, 19 ir 24 punktus, o teismas taip pat neatsižvelgė į įstatyme numatyto termino nesilaikymą bei nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika.

27. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė, jog Komisija praleido Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi įtvirtintą 7 dienų terminą, per kurį privalėjo būti apskaičiuota žala. Nemunėlio Radviliškio seniūnas 2014 m. spalio 15 d. gavo UAB „Sijar“ prašymą, kuris užregistruotas savivaldybės administracijos registruose atgaline data – 2014 m. spalio 14 d. Komisija žalos įvertinimą vietoje atliko 2014 m. spalio 22 d. t. y. praleidusi Medžioklės įstatyme nustatytą 7 dienų terminą.

28. Pareiškėjas teigia, kad teismas tai pat neatsižvelgė į tai, kad klaidos Komisijos dokumentuose yra pasikartojančios ir jos turėtų būti šalintinos ne Komisijos, o pareiškėjo naudai. Teismas sprendime tai pat nurodė neteisingus duomenis, kad pasirašius Apžiūros aktą, jis buvo įteiktas kartu su šio akto priedu. Matematiniai skaičiavimai buvo atlikti ir pateikti tik teismo posėdyje. Apžiūros aktas nebuvo surašytas 2014 m. spalio 22 d. apžiūros vietoje, kaip tai nurodo Metodika ir Komisijos nuostatai.

29. Pareiškėjas nurodo, kad teismas sprendime remiasi Komisijos pirmininko nurodytu argumentu, jog būrelio nariai nepateikė jų įgalinimus patvirtinančių dokumentų, tačiau nesiremia rašytiniais įrodymais, t. y. pareiškėjo pateiktu 2014 m. spalio 21 d. įgaliojimu, kuris 2014 m. spalio 22 d. buvo pateiktas Komisijos pirmininkui, kadangi UAB „Sijar“ generalinis direktorius R. M. prieštaravo dėl Medžiotojų būrelio įgalioto asmens dalyvavimo apžiūros metu. Pateikus įgaliojimą buvo leista dalyvauti apžiūroje.

30. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo padarytas ir teismo konstatuotas kaip neesminis VAĮ 8 straipsnio 4 dalies pažeidimas dėl pranešimo per 3 darbo dienas apie priimtą administracinį aktą tiesiogiai sutrukdė apskųsti Sprendimą, nes pareiškėjas turėjo teismui įrodinėti, kad Sprendimas tikrai įteiktas 2016 m. gegužes 3 d., be to, tai akivaizdžiai parodo Komisijos nekompetenciją ir šališkumą trečiajam suinteresuotam asmeniui. Medžiotojų būrelio pirmininkui buvo skambinta tik 2016 m. gegužės 3 d., po šio skambučio nedelsiant buvo nuvykta pasiimti Sprendimo.

31. Pareiškėjo vertinimu, teismas neatsižvelgė, kad Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, t. y. nurodomi neteisingi arba netikslūs duomenys. Komisija sprendime nesivadovavo VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Apžiūros akte nebuvo atliktas pažeistų plotų apskaičiavimas pagal Metodiką, nebuvo įkelti duomenys iš palydovo.

32. Pareiškėjas teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad VAĮ 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Sprendime nėra nurodyta pareiga pareiškėjui atlyginti nuostolius UAB „Sijar“, o tiesiog konstatuotas faktas, kad yra padaryta 1 192,51 Eur žala.

33. Pareiškėjas nurodo, kad Komisija nesivadovavo Komisijos nuostatais ir nepildė jų 4 priedo, o Sprendimą surašė neatitinkantį Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, t. y. laisvos formos. Individualus administracinis sprendimas taip pat turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Sprendimas pažeidė ne tik nurodytas VAĮ nuostatas, tačiau ir Medžioklės įstatymo, Metodikos reikalavimus, Komisijos nuostatus. Pareiškėjas pažymi, kad Apžiūros aktas nėra skundžiamas dokumentas, todėl pareiškėjas apskundė neteisėtą Sprendimą.

34. Atsakovas Komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

35. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė naujų, teismo neišnagrinėtų, esminių ir motyvuotų aplinkybių ar įrodymų. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės teismo sprendime yra visapusiškai išnagrinėtos ir įvertintos.

36. Atsakovas teigia, kad visiškai pritaria teismo sprendime nurodytiems motyvams, argumentams ir aplinkybėms, kurie buvo nustatyti bylos nagrinėjimo metu ir kuriais remdamasis teismas priėmė sprendimą.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sijar“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

38. UAB „Sijar“ nurodo, kad Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, žalos dydis apskaičiuotas remiantis Metodika. Pareiškėjas nepateikia konkrečių įrodymų, jog žala yra apskaičiuota netinkamai. UAB „Sijar“ teigia, kad pareiškėjas yra UAB „Sijar“ žemės sklypų naudotojas ir pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti žalą, bei nurodo, jog buvo imtasi visų priemonių siekiant apsaugoti pasėlių lauką nuo laukinių gyvūnų. UAB „Sijar“ vertinimu, apeliaciniame skunde nėra nurodyta argumentų, kodėl teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 39. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla iškelta iki 2016 m. liepos 1 d.

40. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo Biržų rajono Nemunėlio medžiotojų būrelio skundo reikalavimas panaikinti atsakovo Komisijos 2016 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. MG-7, kuriuo nustatytas laukinių gyvūnų padarytos žalos dydis ir nurodyta žalos sumokėjimo tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

41. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

42. Byloje nustatyta, kad atsakovas Sprendimu nustatė laukinių gyvūnų padarytą žalą trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Sijar“ – 1 192,51 Eur ir nurodė šias lėšas sumokėti per vieną mėnesį nuo žalos apskaičiavimo dienos. Sprendimas buvo priimtas remiantis Apžiūros aktu.

43. Iš byloje nustatytų duomenų matyti, jog byloje nebuvo ginčo dėl Medžioklės įstatymo 18 straipsnyje nurodytų reikšmingų kriterijų, t. y. kad pareiškėjas yra medžioklės plotų naudotojas, kukurūzų pasėlius pažeidė laukiniai medžiojami žvėrys. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškėjui iš esmės nesutinkant su jam kilusia pareiga atlyginti žalą trečiajam suinteresuotam asmeniui (dėl trečiojo suinteresuoto asmens nepranešimo seniūnui laiku pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalį apie padarytą žalą) ir skundą grindžiant Sprendimo formos ir turinio trūkumais, procedūros pažeidimais būtina įvertinti aplinkybes, ar UAB „Sijar“ laikėsi nustatyto termino pranešti seniūnijai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, ar medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės ūkio pasėliams yra apskaičiuota laikantis Metodikos reikalavimų ir ar Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, ar nėra ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte (nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančio ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.) nustatyto viešojo administravimo subjekto priimto akto panaikinimo pagrindo.

44. Atsakovo Sprendimas yra priimtas vadovaujantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalimis (b. l. 9). Medžioklės įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlygina medžioklės plotų naudotojas šiais atvejais, kai: 1) žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus; 2) kanopiniai žvėrys ar bebrai padaro žalos miškui, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus ir jeigu pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuota stipriai pažeistų bei žuvusių tikslinės rūšies medelių jaunuolynuose dalis viršija 20 procentų arba vyresnio amžiaus medynuose stipriai pažeistų perspektyvių tikslinės rūšies medžių dalis viršija 10 procentų ir jeigu neįvykdomi žvėrių, kurių sumedžiojimas yra limituojamas, sumedžiojimo limitai (Medžioklės įstatymo 18 str. 3 d.).

45. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta, kad žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms. Metodikos 2 punkte nurodyta, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui, hidrotechnikos įrenginiams, vadovaujantis šia Metodika, vertinama ir apskaičiuojama Medžioklės įstatymo 18 straipsnyje numatytais atvejais. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydis turi būti įvertintas per 7 kalendorines dienas nuo atitinkamo žemės, miško ar vandens telkinio savininko, valdytojo ar naudotojo prašymo gavimo seniūnijoje, išskyrus atvejį, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 kalendorinėms dienoms (šiuo atveju laikotarpį, kada žala yra geriausiai matoma ir ją įmanoma įvertinti, pasirenka savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai įvertinti). Vertinant medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje, surašomas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas (1 priedas).

46. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Sijar“ 2014 m. spalio 14 d. padavė prašymą dėl pastebėtų suniokotų kukurūzų pasėlių ir komisijos sudarymo Nemunėlio Radviliškio seniūnijos seniūnui, Komisija UAB „Sijar“ prašymą dėl pasėliams padarytų nuostolių apskaičiavimo iš Biržų rajono savivaldybės administracijos gavo 2014 m. spalio 14 d. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, prašyme nurodyta data (2014 m. spalio 15 d.) yra suklydimas. Pareiškėjas nėra nurodęs jokių įrodymais pagrįstų faktų, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus ir nustatė minėtą aplinkybę.

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad Komisija, atlikusi žalos įvertinimą vietoje 2014 m. spalio 22 d., praleido Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatytą 7 dienų terminą. Su šiuo teiginiu sutiktina, tačiau įvertinus šioje byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su Sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, nežymus 7 dienų termino pažeidimas nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą. Pažymėtina, kad nei Medžioklės įstatyme, nei Metodikoje nėra nurodyta, kad 7 dienų termino pažeidimas yra pagrindas panaikinti sprendimą, kuriuo yra apskaičiuota apžiūros metu nustatyta padaryta žala. Pareiškėjas byloje nėra pateikęs jokių įrodymų, kad nagrinėjamu atveju termino praleidimas viena diena lėmė netinkamą žalos fakto nustatymą ir žalos dydžio apskaičiavimą (pvz., per vieną dieną žymiai padidėjo padaryta žala).

48. Pareiškėjas vertina, kad būtent nuo UAB „Sijar“ 2014 m. rugpjūčio 19 d. pranešimo turėjo būti skaičiuojamas 3 darbo dienų pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalį terminas, per kurį UAB „Sijar“ privalėjo kreiptis su prašymu dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Iš UAB „Sijar“ 2014 m. rugpjūčio 19 d. pranešimo Medžiotojų būrelio pirmininkui matyti, kad jame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) k. esančiuose žemės sklypuose, kurie užsėti kukurūzais, pastebėta, jog laukiniai žvėrys daro žalą pasėliams, prašoma imtis Medžioklės įstatyme numatytų priemonių, taip pat šiame pranešime sutinkama, kad būtų naudojamos visos leistinos priemonės, išskyrus stacionarių bokštelių statybą (b. l. 22). Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad 2016 m. lapkričio 24 d. vykusiame teismo posėdyje (garso įrašas nuo 10:55 val.) UAB „Sijar“ atstovas paaiškino, jog šis prašymas buvo pateiktas tik Medžiotojų būreliui būtent prevenciniu tikslu, t. y. siekiant užkirsti kelią ateityje dėl ateinančių kanopinių gyvūnų į kukurūzų pasėlius galbūt atsirasiančiai žalai, taip pat nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį buvo pastebėta nulaužta kukurūzų burbuolė, tačiau dėl to nebuvo protinga teikti iš karto seniūnui prašymą.

49. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad aptartas trečiojo suinteresuoto asmens 2014 m. rugpjūčio 19 d. pranešimas nepatvirtina fakto, jog 2014 m. rugpjūčio 19 d. jau buvo padaryta tokio pobūdžio ir dydžio žala, dėl kurios pareiškėjas oficialiai kreipėsi į seniūną 2014 m. spalio 14 d. Sutiktina su UAB „Sijar“ pozicija, kad prašymas pateiktas tik Medžiotojų būreliui prevenciniu tikslu ir su konkrečiu reikalavimu imtis visų leistinų priemonių, t. y. būtent siekiant užkirsti kelią ateityje kilti žalai. Praeiškėjas byloje nėra pateikęs įrodymų, kad trečiojo suinteresuoto asmens auginamiems kukurūzų pasėliams jau 2014 m. rugpjūčio mėnesį buvo kilusi tokia žala, kokia ji nurodyta UAB „Sijar“ 2014 m. spalio 14 d. paduotame prašyme seniūnui. Pareiškėjas nepagrindė įrodymais teiginio, kad UAB „Sijar“ sąmoningai ir tyčia didino žalą. Be to, remiantis paties pareiškėjo paaiškinimais, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį, gavęs UAB „Sijar“ pranešimą, Medžiotojų būrelio vadovas su grupele šio būrelio narių buvo nuvykę apžiūrėti UAB „Sijar“ kukurūzų pasėlių, tačiau tuo metu didelių pažeidimų nematė, darytina išvada, kad akivaizdu, jog 2014 m. rugpjūčio mėnesį nebuvo kilusi reali žala (t. y. tokia, kokia nustatyta Sprendime), dėl kurios trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo pareigą pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalį kreiptis su prašymu į seniūną dėl žalos apskaičiavimo. Pareiškėjo atstovas, pasirašydamas Apžiūros aktą, taip pat nenurodė pastabų, kad užfiksuota žala buvo padaryta 2014 m. rugpjūčio mėnesį. Taigi nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentą, kad dar 2014 m. rugpjūčio mėnesį UAB „Sijar“ pasėlių laukuose buvo padaryta tokia žala, dėl kurios UAB „Sijar“ privalėjo per 3 darbo dienas kreiptis į seniūną su prašymu apskaičiuoti ir atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo vertinti, kad Apžiūros aktu nustatyti kukurūzų pasėlio pakenkimai buvo padaryti 2014 m. rugpjūčio mėnesį ir kad UAB „Sijar“ uždelsė pranešti apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą.

50. Šiuo atveju UAB „Sijar“ 2014 m. spalio 14 d. paduotame prašyme buvo nurodytos aplinkybės, kad UAB „Sijar“, nuvykęs į savo laukus, esančius (duomenys neskelbtini) r.), pamatė laukinių žvėrių suniokotus kukurūzų pasėlius. Nors trečiasis suinteresuotas asmuo nedetalizavo, kada tiksliai pastebėjo minėtuose laukuose pasėliams padarytą žalą, dėl kurios pateikė prašymą apskaičiuoti ir atlyginti žalą, tačiau iš bylos duomenų visumos matyti, kad tai įvyko 2014 m. spalio mėnesį, iki kukurūzų derliaus nuėmimo termino pabaigos (pagal Metodikos 9 punktą apskaičiuojant žalą turi reikšmės minėta aplinkybė, nes būtent kukurūzų pasėliams, kuriems žala padaroma dėl to, kad vėlavimas nuimti derlių laiku konstatuojamas po lapkričio 1 d.).

51. Apibendrinant darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo atleisti pareiškėją, kaip medžioklės plotų naudotoją, nuo atsakomybės dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos kukurūzų pasėliams arba sumažinti Sprendime apskaičiuotos žalos dydį, nes nėra duomenų, kad UAB „Sijar“ praleido Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje įtvirtiną 3 darbo dienų terminą. Be to, pareiškėjas neįrodė, kad ėmėsi būtinųjų priemonių suvaldyti žalos atsiradimą ateityje pagal UAB „Sijar“ 2014 m. rugpjūčio 19 d. pranešimą pareiškėjui.

52. Byloje nustatyta ir nebuvo ginčo dėl aplinkybės, kad apžiūra žalos pasėliams padarymo vietoje vyko 2014 m. spalio 22 d., tą pačią dieną surašytas Apžiūros aktas, kuris buvo perduotas Komisijai medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai įvertinti (b. l. 59). Byloje taip pat nustatytos turinčios teisinę reikšmę bylai teisingai išspręsti aplinkybės, kad apžiūros vietoje buvo sudaryta galimybė dalyvauti pareiškėjo atstovams, pareiškėjo tuometinis pirmininkas V. Š. pasirašė Apžiūros aktą be jokių pastabų, matavimą atliko Komisijai talkininkavęs techninis darbuotojas A. G., naudodamasis Biržų rajono savivaldybės administracijai priklausančiu Timble GPS prietaisu. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kad apžiūros metu pasėliai buvo apaugę piktžolėmis, užmirkę, prastai sudygę ir kukurūzai buvo auginti pažeidžiant agrotechninius reikalavimus, tačiau Apžiūros akte yra užfiksuoti priešingi duomenys, t. y. kad pasėlis neužmirkęs, neapaugęs piktžolėmis (b. l. 59). Taigi byloje nėra duomenų, kad žemės ūkio pasėlių, kuriuose padaryta žala, savininkas augino pasėlius ne pagal agrotechninius reikalavimus, dėl ko taip pat būtų pagrindas neatlyginti trečiajam suinteresuotam asmeniui žalos pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 7 dalį ar sumažinti apskaičiuotos žalos dydį. Pirmosios instancijos teismui pareiškėjas įrodymų, kuriais galėtų būti paneigti kukurūzų pasėlių Apžiūros akte užfiksuoti faktiniai duomenys, nėra pateikęs. Pažymėtina, kad pažeistas pasėlių plotas nustatytas nadojant specialų prietaisą ir pareiškėjas nėra pateikęs jokių įrodymų, jog su šiuo prietaisu neteisingai buvo nustatytas pažeistų pasėlių plotas.

53. Pagal Metodikos 7–10 punktų nuostatas, Komisija, apskaičiuodama padarytos žalos žemės ūkio pasėliams dydį, turėjo nustatyti šias faktines aplinkybes: plotą, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, pasėlio pakenkimo intensyvumą, derliaus netekimą, žalos piniginę išraišką. Metodikos 11 punkte nurodyta – jeigu vienmečiai iš rudens pasėti pasėliai pakenkiami ir žalos įvertinimas atliekamas iki pavasarinių darbų pradžios arba vertinant žalą nustatoma, kad visiškai sunaikintų pasėlių vietoje tame žemės plote nauji pasėliai gali būti įveisti ir sulaukta jų derliaus dar tais pačiais ūkiniais metais, apskaičiuojamos tik tiesioginės išlaidos, padarytos sunaikintiems pasėliams įveisti.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo konkrečių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, paneigiančių išvadas, jog pažeistų pasėlių plotas (0,63 ha) ir pasėlių pakenkimo intensyvumas (28,8 procentai) buvo apskaičiuoti laikantis Metodikos 7 punkto reikalavimų. Byloje nepaneigtas Komisijos apskaičiuotas derliaus netekimas (t. y. 7,81 t) pagal Metodikos 8–9 punktus ar pagal Metodikos 10 punktą apskaičiuota žalos piniginė išraiška (t. y. 1 192,51 Eur). Be to, kaip minėta, byloje nekilo ginčas, ar pareiškėjas yra medžioklės plotų, kuriuose padaryta žala pasėliams, naudotojas, privalantis atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą, padarė teisingą ir pagrįstą įrodymais išvadą, jog Komisija tinkamai apskaičiavo kukurūzų pasėliams padarytos žalos dydį pagal Metodikos reikalavimus, o žalos apskaičiavimo procedūra pagal Medžioklės įstatymą ir Komisijos nuostatus iš esmės nebuvo pažeista.

55. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalis nustato, kad lėšos už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi būti sumokėtos per vieną mėnesį nuo žalos dydžio apskaičiavimo dienos. Šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos prasmę, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą, kurio turiniui taikytini VAĮ 8 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (8 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-571-624/2018).

56. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-262/2014; 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4323-629/2018).

57. Atkreiptinas dėmesys, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012; kt.).

58. Taip pat pažymėtina kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai (individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos) yra skirti viešojo administravimo institucijos priimamam administraciniam aktui. Ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus kiekvienu atveju nustato teismas, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 57 str. 6 d. (nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančio ABTĮ 56 str. 6 d.)). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis VAĮ 8 straipsnio nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad VAĮ 8 straipsnio normos yra procedūrinio pobūdžio ir teisės subjekto teisinio statuso arba konkrečios jo teisės ir pareigos nenustato (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-135/2014).

59. Nors pareiškėjas teigia, kad Komisija nesivadovavo Komisijos nuostatais ir nepildė jų 4 priedo, o Sprendimą surašė neatitinkantį Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, t. y. laisvos formos, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktą Nuostatų 4 priedo nuorašą – Sprendimo dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo formą (b. l. 53–54), nesutinka su nurodytu pareiškėjo teiginiu, konstatuodama, kad Sprendimas surašytas laikantis Nuostatų 4 priedo reikalavimų.

60. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, nurodomi neteisingi arba netikslūs duomenys, yra nekonkretus ir nepaneigia Sprendime nurodytų duomenų ir apskaičiuotos žalos dydžio. Aplinkybės, kad pačiame Sprendime nėra nurodyta, jog būtent pareiškėjas turi sumokėti Sprendime apskaičiuotą žalą ir į kokią tiksliai sąskaitą atlikti pavedimą, nesudaro pagrindo vertinti kaip Sprendimo esminį trūkumą.

61. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuoti neesminiai Sprendimo formos ir turinio trūkumai (t. y. dėl neteisingai nurodytos Sprendimo priėmimo datos, Sprendimo įteikimo pareiškėjui tik 2016 m. gegužės 3 d., Sprendimo nepatvirtinimo antspaudu) nėra pagrindas panaikinti Sprendimą. Įvertinus Sprendimo turinį, matyti, kad Sprendimas atitinka aptartas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. jame aiškiai yra nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių priimtas toks Sprendimas, o šioje nutartyje aptarti trūkumai nėra esminiai.

62. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Sprendimą prašo panaikinti ir dėl to, kad pareiškėjo atstovas nedalyvavo Komisijai priimant Sprendimą, t. y. pareiškėjas nebuvo išklausytas, pažeista Sprendimo priėmimo procedūra.

63. Pagal ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą (nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančio ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.) skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad ši nuostata reiškia, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmių; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., 2013 m. kovo 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-706/2013; 2018 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-507-552/2018).

64. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4702-858/2017 nurodyta, kad gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokiam sprendimui priimti, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamoje byloje akcentuotina, kad pareiškėjas nenurodo, kokius konkrečiai dokumentus ar duomenis jam sukliudė pateikti atsakovo sprendimas jo neapklausti, kuo konkrečiai pasireiškė jo teisės būti išklausytam suvaržymas. Be to, pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės būti išklausytam teisme (pateikti įrodymus), tačiau pareiškėjo pateikti paaiškinimai nepaneigė Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

65. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, dar kartą pakartoja savo argumentus, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui.

66. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 57 straipsnio 6 dalį (nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančio ABTĮ 56 str. 6 d.) jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

67. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

68. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsakė į esminius ir pagrindinius pareiškėjo skundo argumentus, įvertino ir nustatė visas teisiškai reikšmingas aplinkybes tam, kad būtų išnagrinėtas ginčas dėl atsakovo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją, peticijos Nr. 30544/96; 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr.34/1996/753/952). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prie Olandiją, peticijos Nr. 16034/90; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

69. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas labai išsamiai atliko įrodymų teisinį vertinimą ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

70. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sijar“ prašo priteisti 100 Eur atstovimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (b. l. 129–132).

71. Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 6 d.). Tokią teisę turi ir tretieji suinteresuoti asmenys, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos jų teisės (ABTĮ 40 str. 3 d.).

72. CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

73. Rekomendacijų 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių).

74. Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtų ir pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.

75. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015).

76. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl maksimalaus priteistino advokato darbo užmokesčio, atsižvelgia į 2016 metų IV ketvirtyje (2017 m. balandžio 13 d. trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą) buvusius vidutinius mėnesinius bruto darbo užmokesčius šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis 2016 metų IV ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) buvo 822,80 Eur.

77. Atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo metu pagal Rekomendacijų 8.11 punktą (taikomas koeficientas 1,3) maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą buvo 1 069,64 Eur (1,3 x 822,80 Eur). Prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 100 Eur – neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio.

78. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad apeliacinės instancijos teisme nagrinėtas ginčas pagal apeliacinį skundą nebuvo itin sudėtingas tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu, todėl nereikalavo itin didelių trečiojo suinteresuoto asmens atstovo (advokato) darbo laiko ir materialinių sąnaudų, į atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį ir apimtį, į tai, kad advokatas dalyvavo ir pirmosios instancijos teisme, į kitus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas trečiojo suinteresuoto asmens už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašomą priteisti išlaidų atlyginimo sumą sumažinti ir jam iš pareiškėjo priteisti 30 Eur sumą (tokio pat dydžio sumą, kokią yra nustatęs pirmosios instancijos teismas už atsiliepimo į skundą parengimą).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Biržų rajono Nemunėlio medžiotojų būrelio apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Sijar“ iš Biržų rajono Nemunėlio medžiotojų būrelio 30 Eur (trisdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė