Legislator Case Law & Legislation
b8680ae9-3c4e-4113-b27a-b749913a84bd AI generated

b8680ae9-3c4e-4113-b27a-b749913a84bd · Regionų administracinis teismas

Case Number b8680ae9-3c4e-4113-b27a-b749913a84bd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr. I1-3750-644/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00582-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 19 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant D. L., dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. (A. B.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

b8680ae9-3c4e-4113-b27a-b749913a84bd · Regionų administracinis teismas: teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I1-3750-644/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00582-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 19 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant D. L., dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. (A. B.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu skundÄ (b. l. 2-6, 106-107) palaikė ir nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019-06-05 iki 2020-03-01 buvo laikomas Marijampolės pataisos namuose netinkamomis, kankinančiomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad 6 bÅ«rio 1 gyvenamojoje patalpoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, nes ankÅ¡toje 24 kv. m ploto kameroje buvo laikoma iki 11 nuteistųjų, be to, patalpos plotÄ mažino baldų užimamas plotas.

Gyvenamojoje patalpoje trÅ«ko natÅ«ralaus apÅ¡vietimo, patalpos neremontuotos, sienos nedažytos, jų nuvalyti nėra galimybės, veisėsi blakės ir tarakonai. Lovos dviejų aukÅ¡tų, techniÅ¡kai netvarkingos, nėra kur laikyti asmeninius daiktus. Trys nuteistųjų bÅ«riai naudojosi dvejomis virtuvėlėmis, dvejomis skalbimo maÅ¡inomis, kurių viena nuolat neveikė. Virtuvėlėje nebuvo nei indų, nei virtuvinių įrenginių. Dviejuose sanitariniuose mazguose įrengta po 3 klozetus, 3 pisuarus, 4 praustuves, dėl to prie sanitarinių įrenginių susidarydavo eilės. Sanitariniuose mazguose neįrengtos kabinos, pro sanitarinio mazgo langÄ matėsi stebėjimo kamera, dėl to nebuvo užtikrintas privatumas.

Sanitariniame mazge neįrengta vėdinimo sistema, patalpose nėra avarinių išėjimų, minkÅ¡tas inventorius iÅ¡duodamas neÅ¡varus ir nedezinfekuotas, lovos skalbiniai keičiami ne dažniau nei kartÄ per savaitę, pasivaikščiojimo kiemeliuose ankÅ¡ta. PareigÅ«nai į skundus dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nereagavo ir Å¡aipėsi, už skundus baudė. Nuteistiesiems kreipiantis į medikus dėl blakių įkandimų, buvo iÅ¡raÅ¡omi vaistai nuo alergijos. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , sveikatos pablogėjimÄ .

Atsakovo atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 6 bÅ«rio 4 patalpoje, kurios plotas 34.64 kv. m, įrengta 11 miegamų vietų, taigi jam buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Sanitarinių įrenginių skaičius bÅ«rio nuteistiesiems buvo pakankamas. BÅ«ryje ginčo laikotarpiu buvo laikoma iki 52 nuteistųjų, o bÅ«rio prausykloje įrengta viena ilga praustuvė su vandens maiÅ¡ytuvais.

Teisės aktai nenumato įkalinimo įstaigoms pareigos sanitariniuose mazguose, kurie įrengti atskirose patalpose, įrengti duris. Pažymėjo, kad patalpų atitikimas higienos normų reikalavimams (oro temperatÅ«rai, apÅ¡vietimui, Å¡varai ir sveikatai, gryno oro patekimui ir t.t.) yra periodiÅ¡kai tikrinamas Å¡iÄ prievolę turinčių valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka. Parazitų ir graužikų kontrolė ir naikinimas pataisos namuose vyksta operatyviai iÅ¡duodant specialias gaudykles vabzdžiams ir briketus graužikams naikinti.

Dėl dezinsekcijos ir deratizacijos pataisos namai sudarę yra sutartį su UAB „Dezinfa“. Pataisos namuose yra įrengta ventiliacija, kurios pagalba užtikrinamas pakankamas kiekis gryno oro. Taip pat nuteistieji gyvenamas patalpas gali vėdinti per atveriamus langus. Nuteistiesiems sudaryta galimybė naudotis skalbyklos paslaugomis pagal pataisos namų direktoriaus patvirtintÄ grafikÄ . BÅ«rio virtuvėlė aprÅ«pinta dvejomis viryklėmis, mikrobangų krosnelėmis, stalais, kriaukle ir visa kita, kas reikalinga maisto gaminimui bei jo laikymui.

Vadovaujantis Marijampolės PN direktoriaus įsakymu dėl vaizdo stebėjimo kamerų naudojimo tvarkos patvirtinimu, vaizdo stebėjimo kameros įrengiamos taip, kad į stebėjimo laukÄ nepatektų didesnė nei bÅ«tinai reikalinga teritorija. Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų nekyla deliktinė atsakomybė. Skundas netenkintinas. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl Marijampolės pataisos namų (pareigÅ«nų) galimai neteisėtų veiksmų laikant jį 6 bÅ«ryje netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2019-06-05 iki 2020-03-01.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jam nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2019-06-05 iki 2020-03-01 jis buvo laikomas 6 bÅ«rio 1 gyvenamojoje patalpoje, tačiau įrodymų minėtoms aplinkybėms pagrįsti į bylÄ nepateikia. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo argumentus, jog laikotarpiu nuo 2019-06-05 iki 2020-03-01 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Marijampolės pataisos namų 6 bÅ«rio 1 gyvenamojoje patalpoje.

IÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas į Marijampolės pataisos namus atvyko 2019-07-05. Laikotarpiu nuo 2019-07-09 iki 2019-08-19 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 81 brigadÄ , o nuo 2019-08-19 iki 2020-03-01 - 61 brigadÄ (6 bÅ«rys). Laikotarpiu nuo 2019-08-19 iki 2020-03-01 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 6 bÅ«rio 4 gyvenamoje patalpoje (b. l. 27, 122-123, 128-130). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi ir sprendime vertins laikotarpį nuo 2019-08-19 iki 2020-03-01 (ginčo laikotarpis), kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas - 61 brigadoje (6 bÅ«rio 4 gyvenamojoje patalpoje), nes pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl Marijampolės pataisos namų (pareigÅ«nų) galimai neteisėtų veiksmų laikant jį 6 bÅ«ryje.

Minėtais duomenimis nustatyta, kad 6 būrio 4 gyvenamosios patalpos plotas 34,64 kv. m, joje ginčo laikotarpiu buvo įrengta 11 miegamųjų vietų, vienam, asmeniui teko 3,14 kv. m ploto. Daroma išvada, kad pareiškėjui vertinamuoju laikotarpiu buvo užtikrinta Taisyklėse reglamentuota gyvenamojo ploto norma. Konstatavus, kad gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto atmetami kaip nepagrįsti, tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (žr. pvz., LVAT 2014-09-18 nutartį byloje Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį byloje Nr. A-575-1731/2014).

Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 17 punkte numatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Laisvės atėmimo vietoje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų (20 p.). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų (12 p.). IÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018-11-15 patikrinimo akto matyti, kad kamerose, kuriose asmenys laikomi ilgiau nei 24 valandas, yra natÅ«ralus apÅ¡vietimas ir sudarytos sÄ lygos vėdinti patalpas per atveriamus langus, kas atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus (b. l. 47-49).

Ä® bylÄ pateikta foto nuotrauka patvirtina, kad bÅ«rio sanitariniame mazge įrengta vėdinimo sistema (b. l. 71), be to, pareiÅ¡kėjas skunde pats nurodo, kad sanitariniame mazge įrengtas langas. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl blakių ir tarakonų bÅ«rio patalpose. Tuo tarpu, atsakovo atstovas nurodo, kad pataisos namuose yra periodiÅ¡kai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos ir pateikia duomenis, jog ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Marijampolės PN ir UAB „Dezinfa“ buvo sudaryta kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo sutartis, pagal kuriÄ UAB „Dezinfa“ įsipareigojo atlikti skraidančių ir ropojančių, tame tarpe blakių, vabzdžių kontrolės ir naikinimo paslaugas (b. l. 37-41).

Ä® bylÄ pateiktos atliktų darbų ataskaitos patvirtina, kad sutartiniai įsipareigojimai vykdomi (b. l. 135-141). IÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018-11-15 patikrinimo akto matyti, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės yra iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir dezinfekuoti dezinfekavimo kameroje. Pataisos namuose pildomas minkÅ¡to inventoriaus registracijos žurnalas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl kenkėjų plitimo ar netinkamo minkÅ¡to inventoriaus dezinfekavimo.

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas turi galimybę raÅ¡yti skundus dėl kalinimo sÄ lygų, tame tarpe, tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiÅ¡kėjo skundus, ar pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si ginčo laikotarpiu į pataisos namų administracijÄ dėl minėtų aplinkybių, byloje nėra. Teismo vertinimu, bylos įrodymai paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl blakių ir tarakonų plitimo, todėl jo argumentai Å¡ioje dalyje laikomi deklaratyviais ir atmetami Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 43 punktÄ , lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai (jeigu jais aprÅ«pinama) turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

PareiÅ¡kėjas neneigia, kad lovos skalbiniai buvo keičiami kartÄ per savaitę, todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl Å¡ių aplinkybių nenustatyta. Be to, bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į atsakovÄ dėl patalynės pakeitimo, o atsakovas bÅ«tų atsisakęs tokį praÅ¡ymÄ patenkinti. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad patalpos buvo neremontuotos, pavirÅ¡iai nelygÅ«s, nebuvo galimybės jų nuvalyti, inventorius sulūžęs, tačiau byloje nėra duomenų apie netinkamai įrengtas ir susidėvėjusias gyvenamÄ sias kameras, neveikiantį ar sulūžusį inventorių (skalbimo maÅ¡ina, lova), tokių duomenų nepateikė ir pats pareiÅ¡kėjas.

Atsakovo atstovas pažymėjo, kad patalpos yra tvarkingos, jose nuolat atliekami remonto darbai. Minėtus argumentus patvirtina atsakovo atstovo į bylÄ pateiktos patalpų foto nuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, kad 6 bÅ«rio patalpos tvarkingos, suremontuotos. Byloje nėra duomenų apie netinkamai įrengtas ir susidėvėjusias patalpas, netvarkingÄ inventoriaus bÅ«klę. Pažymėtina, kad jei pareiÅ¡kėjo netenkino kalinimo sÄ lygos 6 bÅ«ryje, jis galėjo kreiptis į atsakovÄ (pareigÅ«nus) dėl paskyrimo į kitÄ patalpÄ , tačiau tokių duomenų byloje nėra.

Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų skundęsis pataisos namų administracijai dėl jo aprūpinimo daiktadėžėmis. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl minėtų aplinkybių grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami. Remiantis Marijampolės PN direktoriaus 2016-01-20 įsakymu Nr. 4/07-15 patvirtintu Avalynės ir drabužių taisyklos, kirpyklos, dušinės ir skalbyklos teikiamų paslaugų naudojimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), nuteistieji skalbimo paslaugomis naudojasi direktoriaus įsakymu patvirtintame grafike nustatytu laiku.

Remiantis ApraÅ¡o 2 punktu, skalbykloje skalbiama patalynė ir apatiniai drabužiai (b. l. 45). Esant bÅ«tinybei ar bÅ«rio virÅ¡ininkui kreipusis į Å«kio skyrių, gali bÅ«ti skalbiami ir nuteistojo virÅ¡utiniai drabužiai (ApraÅ¡o 11 p.). Nuteistųjų virÅ¡utiniai drabužiai dezinfekuojami duÅ¡inės darbo valandomis (ApraÅ¡o 12 p.). Bylos duomenimis, 6 bÅ«rio nuteistieji skalbykla naudojasi Å¡eÅ¡tadieniais (b. l. 46). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė iÅ¡siskalbti asmenius drabužius bÅ«rio skalbimo maÅ¡ina ar pasinaudoti skalbyklos paslaugomis kartÄ per savaitę grafike nustatytu laiku.

Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų skundęsis pataisos namų administracijai dėl nesudarytos galimybės skalbti asmeninius virÅ¡utinius drabužius. Pažymėtina, kad asmeninius drabužius nuteistieji taip pat gali skalbti bÅ«rio duÅ¡inėje nuteistųjų maudymosi laiku. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų ir jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ grindė aplinkybėmis, kad sanitariniu mazgu naudojosi trijų bÅ«rių nuteistieji, dėl ko prie sanitarinių įrenginių susidarydavo eilės. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2017-06-07 Teisingumo ministro įsakymu Nr. V-245, nurodyta, kad prausykloje turi bÅ«ti įrengta po vienÄ praustuvę ne daugiau kaip penkiolikai asmenų, tualete – klozetas (gali bÅ«ti ir tupimas) arba pisuaras ne daugiau kaip penkiolikai asmenų.

Atsakovo atstovas nurodo, kad 5, 6, 7 nuteistųjų bÅ«riai ginčo laikotarpiu naudojosi dviem sanitariniais mazgais, kuriuose įrengta po 3 klozetus, po 3 pisuarus, po 6 vandens čiaupus ir po 1 praustuvę, kuriais naudojosi iki 166 nuteistųjų (b. l. 70, 71, 72, 73, 74, 84, 85, 87, 88, 89, 122-123). Ä®vertinęs nuteistųjų ir sanitarinių įrenginių skaičių, teismas sprendžia, kad sanitarinių įrenginių skaičius atitiko galiojantį reglamentavimÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad sanitariniame mazge trÅ«ko privatumo, nes tualete neįrengtos kabinos.

Tačiau, teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti suteiktas nevisiÅ¡kas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, prieÅ¡ingai nei kamerų atveju, tualetais Å¡ioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Ä®vertinus minėtas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y.

Å¡iuo aspektu kankinančioms, nežmoniÅ¡koms ir (ar) žeminančioms sÄ lygoms pripažinti (žr. LVAT 2018-05-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas yra pakankamas asmens privatumui užtikrinti, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo atmestini. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo argumentus dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo prie sanitarinio mazgo langų. Atsakovas nurodo, kad vaizdo stebėjimo kameros įrengtos taip, jog į stebėjimo laukÄ nepatektų didesnė nei bÅ«tinai reikalinga teritorija.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimais dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo, todėl jais remiasi. PareiÅ¡kėjas jokių duomenų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius apie stebėjimo kamerų netinkamÄ Ä¯rengimÄ , nepateikė, todėl jo argumentai dėl Å¡ių aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti. Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-06 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5 punktÄ , nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, be kita ko, įrengiama virtuvėlė (esant techninėms galimybėms).

Kadangi teisės aktai nenumato privalomo virtuvėlių įrengimo, pareiškėjo argumentai dėl netinkamai įrengtos virtuvėlės atmetami. Teismas taip pat pažymi, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalį, nuteistieji maistu aprūpinami nemokamai. Teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų, taip pat, kad nuteistųjų lovos būtų vieno ar dviejų aukštų, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas pažymi, kad argumentus dėl avarinių išėjimų neįrengimo pareiškėjas grindė į ateitį nukreiptomis deklaratyvaus pobūdžio prielaidomis, jog įvykus gaisrui nuteistieji neturėtų kaip išeiti, tačiau duomenų apie realiai pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl šių aplinkybių byloje nėra. Pareiškėjui skunde deklaratyviai išdėsčius savo samprotavimus dėl galimos neturtinės žalos, sietinos su avarinių išėjimų neįrengimu, nenurodžius, kad būtinybė pasinaudoti tokiais išėjimais jam buvo kilusi, teismas neturi pagrindo išvadai daryti dėl žalos fakto buvimo.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat reiÅ¡kia pretenzijas dėl pareigÅ«nų (personalo) netinkamo elgesio (Å¡aipėsi, nepagrįstai baudė, neskyrė dietinio maitinimo ir pan.), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, t. y. nedetalizavo, kada ir kokie konkrečiai pareigÅ«nai su juo elgėsi netinkamai, kada jam buvo atsisakyta skirti dietinį maitinimÄ . Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo argumentus dėl netinkamo pareigÅ«nų (personalo) elgesio, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ .

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl Å¡ių aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. LVAT 2008-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , sveikatos pablogėjimÄ .

Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr.

LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. B. (A. B.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Audrius Grauželis