b86751bd-d579-4d63-95a0-5540588cd84e · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A–344/2014 Teismo proceso Nr. 1-86-1-00610-2011-7                                  Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                  1.1.4.4.5.;1.1.9.6.; 1.2.3.1.;                                                 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.

                                                                                                                                                                         LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I S  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 31 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Audronės Kartanienės ir SvajÅ«no Knizlerio, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Onai Rojutei,gynėjui advokatui Auksanui Čiupailai,nuteistiesiems M. L., V. L., nukentėjusiesiems V. R., R. R., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų V. L. ir M. L. bei asmens, kurio turtas konfiskuotas, K.

L. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė bausmių apėmimo bÅ«du subendrinta su Å iaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė V.

L. paskirta laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.   M. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 3 dalies 3 punktu konfiskuotas K. L. priklausantis turtas – automobilis Audi A6, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir automobilis Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).IÅ¡ M. L. ir V. L. solidariai priteista: nukentėjusiajam V. R. 19 541,70 Lt (devyniolika tÅ«kstančių penki Å¡imtai keturiasdeÅ¡imt vienÄ litÄ 70 centų) turtinei, 100 000 Lt (Å¡imtÄ tÅ«kstančių litų) neturtinei žalai atlyginti bei 2000 Lt (du tÅ«kstančius litų) turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti; nukentėjusiajai R. R. 100 000 Lt (Å¡imtÄ tÅ«kstančių litų) neturtinei žalai atlyginti ir 500 Lt (penkis Å¡imtus litų) turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti; nukentėjusiajai I.

R. 2 Lt (du litus) neturtinei žalai atlyginti ir 1800 Lt (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus litų) turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti; nepilnametei nukentėjusiajai J. R. 100 000 Lt (Å¡imtÄ tÅ«kstančių litų) neturtinei žalai atlyginti. Teismas nustatė, kad gautomis lėšomis uzufrukto teise iki J. R., gimusios 2009 m. spalio 19 d., pilnametystės naudosis jos atstovė pagal įstatymÄ I. R..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

M. L. ir V. L. nuteisti už tai, kad padėjo nusikaltimo vykdytojui asmeniui, kuris yra miręs, tyčia nužudyti R. R.. 2011 m. spalio 10 d., apie 01.30 val., jie, nurodžius asmeniui, kuris yra miręs, M. L. vairuojamu automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežė R. R. į Džiuginėnų k., Gadunavo sen., TelÅ¡ių r., Germanto ežero pakrantėje, esančiÄ vietÄ , kur asmuo, kuris yra miręs, jėga iÅ¡traukė R. R. iÅ¡ automobilio ir sudavė jam daugybinius smÅ«gius rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas.

Asmeniui, kuris yra miręs, nurodžius paduoti kokį nors įrankį tolesniam R. R. žalojimui, V. L. iÅ¡ automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės paėmė automobilio ratų veržlėms atsukti skirtÄ raktÄ ir jį padavė asmeniui, kuris yra miręs, kuris Å¡iuo raktu sudavė ant žemės gulinčiam R. R. daugybinius smÅ«gius į galvÄ bei į kitas kÅ«no dalis. Po to, asmeniui, kuris yra miręs, nurodžius, M. L. automobiliu Audi A6, valst. nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ nusikaltimo vietos nuvyko į A.

L. priklausantį sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kur paėmė du kastuvus ir juos atvežė į nusikaltimo vietÄ , kur asmuo, kuris yra miręs, atvežtu kastuvu sudavė ant žemės gulinčiam R. R. smÅ«gius į galvos, krÅ«tinės bei kaklo sritis, tokiu bÅ«du bendrais savo veiksmais R. R. padarydamas Å¡iuos sužalojimus: odos nubrozdinimus veido deÅ¡inėje, poodines kraujosruvas minėtoje srityje ir kraujosruvÄ galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kaukolės veidinės dalies (akiduobės) – skliauto ir pamato kaulų lūžius, lydimus kraujo iÅ¡siliejimu po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, poodinę kraujosruvÄ nosyje, nosies kaulų ir kremzlių lūžius, lydimus dalinių „akinių“ tipo poodinių kraujosruvų, muÅ¡tinę kiaurinę virÅ¡utinės lÅ«pos žaizdÄ , lydimÄ virÅ¡utinio žandikaulio deÅ¡inio pirmo danties nuskėlimu bei kairio pirmo danties nuskėlimu ir skilimu; muÅ¡tines žaizdas kaktos kairėje, kairės akiduobės iÅ¡orinio kraÅ¡to-smilkininės srities projekcijoje, apatinės lÅ«pos deÅ¡inėje, apatinės lÅ«pos gleivinėje kairėje, smakre, pasmakrės kairėje – kakle, virÅ¡ugalvyje, kairėje momeninėje srityje, deÅ¡inėje momeninėje srityje, pakauÅ¡yje, kairėje momeninėje-pakauÅ¡inėje srityje ir pakauÅ¡io deÅ¡inėje, muÅ¡tinę kirstinę žaizda kairėje momeninėje-pakauÅ¡inėje srityje, poodinę kraujosruvÄ galvos kairėje, apimančiÄ ir kairės ausies kauÅ¡elį, lydimÄ kraujosruvos kairiajame smilkininiame raumenyje, poodines kraujosruvas tarpuakio srityje, deÅ¡iniame skruoste-žande, deÅ¡inėje smilkininėje srityje, lydimÄ kraujosruvos deÅ¡iniajame smilkininiame raumenyje, kairiame skruoste-žande, kairiame žande-virÅ¡utinėje lÅ«poje, kairiame žande-apatinėje lÅ«poje, lydimÄ kraujosruvų lÅ«pų gleivinėse, deÅ¡iniame žande-smakre, kaktos deÅ¡inėje-antakyje, kaktos kairėje – momeninėje srityje ir deÅ¡inėje momeninėje-smilkininėje srityje, odos nubrozdinimus su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis kairio peties srityje, odos nubrozdinimus kairiame petyje, kairiame petyje-krÅ«tinės lÄ stos užpakalinėje sienoje, kairiajame dilbyje, krÅ«tinės lÄ stos užpakalinės sienos deÅ¡inėje, krÅ«tinės lÄ stos priekinės sienos abipus, krÅ«tinės lÄ stos kairiame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, krÅ«tinės lÄ stos kairėje – pilve ir juosmenyje bei kairėje klubinėje srityje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas krÅ«tinės lÄ stos priekinės sienos kairėje, lydimÄ antro-ketvirto, ir penkto-Å¡eÅ¡to Å¡onkaulių lūžių, krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės priekinės sienos sumuÅ¡imÄ , lydimÄ kairių aÅ¡tunto-vienuolikto Å¡onkaulių lūžių, krÅ«tinės lÄ stos užpakalinės sienos sumuÅ¡imÄ , lydimÄ deÅ¡imto Å¡onkaulio lūžio su pasieninės pleuros pažeidimu ir pakraujavimu į deÅ¡iniÄ jÄ krÅ«tinplėvės ertmę, odos nubrozdinimÄ ir poodines kraujosruvas krÅ«tinės lÄ stos priekinės sienos kairėje, lydimÄ kairiųjų penkto-Å¡eÅ¡to ir aÅ¡tunto- vienuolikto Å¡onkaulių lūžių, odos nubrozdinimÄ pilvo kairėje juosmeninėje srityje, lydimÄ kairio dvylikto Å¡onkaulio lūžio, kraujosruvÄ krÅ«tinės lÄ stos užpakalinės sienos -juosmens srityje, lydimÄ deÅ¡iniųjų deÅ¡imto – vienuolikto Å¡onkaulių lūžių, odos nubrozdinimÄ deÅ¡iniame petyje ir krÅ«tinės lÄ stos užpakalinėje sienoje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimÄ pečių srityse bei krÅ«tinės lÄ stos priekinėje sienoje, odos nubrozdinimÄ krÅ«tinės lÄ stos užpakalinėje sienoje, poodines kraujosruvos deÅ¡iniame dilbyje, dilbiuose-plaÅ¡takose, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, deÅ¡inėje Å¡launyje, kraujosruvas užpakalinės sienos raumenyse.

Nuo stipraus kūno sumušimo kietu buku daiktu ir bukabriauniu daiktu bei sužalojimo aštriu-pjaunančiu daiktu, besikomplikavusių trauminiu šoku ir galvos smegenų pabrinkimu, R. R. 2011 m. spalio 10 d. naktį mirė. Šiais veiksmais M. L. ir V. L. tyčia bendrininkavo su asmeniu, kuris yra miręs, nužudant R. R..Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendį pakeisti:

1) pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, sumažinti jam paskirtÄ bausmę – skirti trumpesnę nei 7 (septyneri) metai laisvės atėmimo bausmę;

2) nuketėjusiųjų V. R., R. R., I. R., J. R. ieškinius tenkinti iš dalies bei sumažinti jiems priteistas neturtinės žalos sumas;

3) panaikinti automobilių Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), IR Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimÄ ;

4) iÅ¡reikalauti iÅ¡ TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, esančio K. M. g. 1, TelÅ¡iuose, duomenis apie A. S. teistumus bei administracines nuobaudas.            Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , paskyrė jam per griežtÄ laisvės atėmimo bausmę, nepagrįstai konfiskavo jo motinai priklausiančias transporto priemones bei nukentėjusiesiems priteisė per dideles patirtos neturtinės žalos sumas.   Dėl paskirtos bausmės nuteistasis nurodo, kad jam paskirta bausmė nėra proporcinga ir adekvati jo neteisėtiems veiksmas.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įvykio aplinkybes, jo asmenines savybes bei jo pastangas padėti iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimo mechanizmÄ . Nuteistasis nurodo aplinkybes, į kurias privalu atsižvelgti sprendžiant jam skirtinos bausmės dydžio klausimÄ . Pirma, nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo teistumo, nei anksčiau, nei Å¡iuo metu jam nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Antra, nėra jo atsakomybę sunkiančių aplinkybių, o savo kaltę jis pripažino dar ikiteisminio tyrimo pradžioje, teisme paaiÅ¡kino visas jam žinomas įvykio aplinkybes, nurodė, kad nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Trečia, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti R. R. nužudymÄ . Ikiteisminio tyrimo pradžioje apklausiamas nurodė, kokiu bÅ«du ir kokiomis priemonėmis R. R. buvo nužudytas. Tai pagreitino ir palengvino pareigÅ«nų darbÄ bei padėjo nustatyti tiesÄ byloje. Pažymi, kad jo parodymai apie smurto naudojimo eiliÅ¡kumÄ , pobÅ«dį, naudotus įrankius atitiko teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje pateiktus duomenis, jo parodymų dėka rasti nusikaltimo įrankiai bei daiktai (peilis, raktas, nužudytojo telefonas, striukė, galva).

Ketvirta, nusikaltimo padarymo metu prieÅ¡ R. R. neatliko, dėl to teismas teisingai jo veiksmus kvalifikavo kaip padėjėjo, tačiau skirdamas bausmę Å¡ios aplinkybės tinkamai neįvertino. Nuteistasis taip pat pažymi, jog nesiekė ir neplanavo padėti A. S. atimti R. R. gyvybę, įvykiai klostėsi spontaniÅ¡kai, nusikaltimui nebuvo rengtasi. Nuteistasis iÅ¡samiai iÅ¡dėstęs savo įvykio aplinkybių versijÄ , tvirtina, kad nedrįso prieÅ¡intis dėdei, kuris bÅ«davo agresyvus ir neprognozuojamas.

Pažymi, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jo ir V. L. gynėjai prašė iÅ¡reikalauti iÅ¡ TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenis apie A. S. teistumus. Nuteistojo teigimu, gauta informacija bÅ«tų padėjusi geriau įvertinti įvykio aplinkybes bei jo veiksmų subjektyviÄ jÄ pusę, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė gynėjų praÅ¡ymus bei jo paaiÅ¡kinimus kaip gynybinę taktikÄ . Tokiu bÅ«du buvo pažeistas rungtyniÅ¡kumo ir bylos nagrinėjimo visapusiÅ¡kumo principai.

Nuteistasis nurodo, jog studijuoja Lietuvos kÅ«no kultÅ«ros akademijoje, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ gyvena pas tėvus. Tėvas A. L. neįgalus (40 proc. darbingumas), mama taip pat turi sveikatos sutrikimų, vartoja antidepresantus, todėl gyvendamas pas tėvus padėtų jiems buityje. Sporto klubo „Forma“, kuriame jis sportuoja, jį charakterizuoja teigiamai. Nuteistojo įsitikinimu, įvertinus jo antraeilius veiksmus įvykio metu, jo pagalbÄ pareigÅ«nams nustatant nusikaltimo aplinkybes, jam gali bÅ«ti taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis ir skiriama už BK 129 straipsnio 1 dalies minimumÄ mažesnė laisvės atėmimo bausmė.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo nuteistasis nurodo, kad įvykio metu automobiliai Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė K. L.. Paaiškina, jog mama leido jam ir seseriai naudotis šiais automobiliais. Nurodo nežinojęs, kad 2011 m. spalio 10 d. naktį bus nužudytas R. R., K. L. baudžiamojon atsakomybėn nepatraukta, automobiliai specialiai nebuvo pritaikyti R. R. nužudymui palengvinti, juolab, kad jis buvo nužudytas ne automobilyje, o prie Germanto ežero, todėl automobiliai negali būti pripažinti nusikaltimo įrankiu.

Nuteistasis nesutinka su neturtinės žalos dydžiu. Atkreipia dėmesį į tai, kad V. R. ir R. R. neturtinę žalÄ tapatino su proceso nepatogumais (dalyvavimu apklausose, teismo posėdžiuose), nors tai nėra laikoma neturtine žala. Be to, nukentėjusysis V. R. nepagrįstai neturtinę žalÄ grindė atsiribojimu nuo žmonių, nes jaučia kaltę, kad neiÅ¡saugojo sÅ«naus, o nukentėjusiojo iÅ¡ pradžių tegusi, jog buvo priversta grįžti iÅ¡ JAV, vėliau pripažino, kad planavo grįžti į gimtinę 2013 metais, t.y. sulaukusi pensinio amžiaus.

Pažymi ir tai, jog R. R. niekur nedirbo, buvo išlaikomas tėvų, kurie padėjo išlaikyti ir jo mažametė dukterį J. R., buvo sunkaus būdo.              Nuteistasis V. L. apeliaciniame skunde prašo:

1) suÅ¡velninti jam Å iaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę;

2) panaikinti K. L. turto – automobilių konfiskavimÄ ;

3) sumažinti nuteistiesiems V. R., R. R., J. R. priteistos neturtinės žalos dydį;

4) atlikti įrodymų tyrimÄ ir iÅ¡ TelÅ¡ių apskrities VPK iÅ¡reikalauti A. S., gim. 1962-02-10, asmenybę charakterizuojančius duomenis.   Nuteistasis tvirtina pripažįstantis, kad pasielgė neteisėtai, neigiamai vertina savo veiksmus, supranta, jog netiesiogiai prisidėjo prie sukeltų negrįžtamų pasekmių ir dėl savo veiksmų labai gailisi, tačiau mano, jog jam paskirta bausmė nėra teisinga ir adekvati padarytai veikai. Nuteistojo vertinimu, parinkdamas bausmės dydį, teismas neįvertino visų reikÅ¡mingų aplinkybių. Nuteistasis tvirtina, jog apygardos teismas, skirdamas jam bausmę, turėjo įvertinti tai, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis), jis pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, padėjo iÅ¡aiÅ¡kinto Å¡iÄ veikÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pažymi, kad dar ikiteisminio tyrimo metu nurodė visas jam žinomas nusikalstamos veikos aplinkybes tiek apklausose (3 t., 139-142, 145-147, 151-153, 162-163, 169, 170-171 b.l.), tiek parodymų patikrinimo vietoje metu (3 t. 155-161 b.l.). Nuteistojo įsitikinimu, tai padėjo ikiteisminį tyrimÄ atliekantiems pareigÅ«nams nustatyti visas nusikalstamos veikos aplinkybes bei surasti tyrimui reikÅ¡mingus įrodymus (nužudytojo telefonÄ , peilį, raktÄ ir kitus daiktus) bei operatyviai atlikti tyrimÄ bei nustatyti tiesÄ Å¡ioje byloje.

Atkreipia dėmesį į tai, kad jo nurodytos aplinkybės dėl smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudojimo (eiliÅ¡kumo, pobÅ«džio, naudotų įrankių) patvirtintos kitais Å¡ioje byloje surinktais įrodymais: teismo medicinos specialisto iÅ¡vada (1 1., 75-81 b.l.), įvykio vietos apžiÅ«ros protokolais ir kitais ikiteisminio tyrimo veiksmais.           Nuteistasis pabrėžia, kad jis prieÅ¡ nužudytÄ jį tiesiogiai jokių smurtinių veiksmų neatliko, taip pat neatėmė jam galimybės prieÅ¡intis, nusikalstamÄ veikÄ padarė susiklosčius aplinkybėms, dėl A.

S. įtakos, ir tai rodo mažesnį jo asmenybės pavojingumÄ . Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo parodymus, kad dėl A. S. Å«maus bÅ«do ir agresyvumo, fizinės jėgos, galimo smurto prieÅ¡ jį ir jo brolį nusikaltimo darymo metu jis negalėjo nepaklusti A. S. nurodymams, negalėjo neteikti jam nusikaltimo įrankio, pasiprieÅ¡inti jam ir jį sustabdyti. Apygardos teismas, vertindamas jo, V. L. veiksmus, kartu turėjo įvertinti ir A. S. asmenybę bei veiksmus, todėl yra pagrindas iÅ¡ TelÅ¡ių apskrities VPK iÅ¡reikalauti A.

S., gim. 1962-02-10, asmenybę charakterizuojančius duomenis. Nuteistasis pažymi, jog nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog jis, V. L., tvirtino, kad jis buvo A. S. peršautas, nors jis to niekada nėra sakęs.     Nuteistasis taip pat pažymi, jog jis nesiekė ir neplanavo A. S. padėti R. R. atimti gyvybę, įvykiai, veiksmai klostėsi spontaniškai, iš anksto jam nežinoma, neplanuota linkme. Nusikaltimui nebuvo rengtasi. Nuteistasis nurodo atsidūręs tokioje situacijoje visiškai atsitiktinai, o A.

S. pradėjus konfliktuoti su R. R., buvo įtrauktas į veiksmų sekÄ ir pasitraukti, kaip tuo metu suvokė, neturėjo galimybės. Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas jam skiriamÄ bausmę (BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 58 straipsnis), neįvertino to, kad jam inkriminuota lengviausia bendrininkavimo rÅ«Å¡is, jis veikė nusikalstamos veikos vykdytojo A. S. įtakoje, bijodamas dėl savo ir brolio gyvybės, todėl jam paskirta bausmė neatitinka teisingumo principo reikalavimų.Dėl automobilio konfiskavimo nuteistasis nurodo, jog teismas neteisingai pritaikė BK 72 straipsnį, nepagrįstai konfiskavo K.

L. nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ automobilius, todėl yra pagrindas automobilio konfiskavimÄ panaikinti. Nuteistasis tvirtina, jog jis, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, niekada neminėjo, kad automobilis Audi A6 yra jo. Tai patvirtina 2013 m. spalio 3 d. teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡as. Nuteistasis teigia, jo parodymai iÅ¡kraipyti siekiant pateisinti automobilių konfiskavimÄ . PaaiÅ¡kina, jog Å¡is automobilis buvo teisėtai įsigytas jo motinos K. L. prieÅ¡ du metus iki nusikaltimo padarymo, kuriuo ji leisdavo jam naudotis teisėtais tikslais – darbui.

Apie nusikaltimÄ jo motina K. L. sužinojo, kai ji ir brolis buvo sulaikyti, todėl savo veiksmais ji nėra prisidėjusi prie nusikaltimo bei negalėjo numatyti, kad jai priklausantys automobiliai bus panaudoti neteisėtiems veiksmams. Nuteistasis nurodo, jog nuosprendyje nepagrįstai teigiama, jog mama jiems automobilius perleido iki nusikaltimo. Nuteistasis tvirtina, jog teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios duotų pagrindÄ teigti, kad automobiliai bus naudojami nusikalstamai veikai, bei kÄ nors žinojo apie nusikalstamÄ veikÄ , kai leido jais naudotis.

Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog vadovavosi BK 72 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nes 3 dalis tokio punkto neturi.  Dėl nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos atlyginimo nuteistasis nurodo, kad teismas visiÅ¡kai neaptarė jo turtinės padėties, nepakankamai vadovavosi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos, todėl priteisė nukentėjusiesiems per didelį neturtinės žalos atlyginimÄ , kuris turi bÅ«ti sumažintas.

Nuteistasis nurodo, kad iki suėmimo jis dirbo pagal verslo liudijimÄ ir gaudavo nedideles pajamos, kurių vos pakakdavo Å¡eimai pragyventi, neturi jokio nekilnojamojo ar kito turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo ir brolio priteistÄ 300 000 Lt žalos atlyginimÄ . Pažymi, jog paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė leidžia pagrįstai teigti, jog ateityje jo turtinė padėtis bus sunki. Nuteistasis taip pat nurodo, jog tiesiogiai prieÅ¡ nukentėjusįjį R. R. jis ir jo brolis neatliko jokių veiksmų, tačiau civilinis ieÅ¡kinys nukreiptas tik į juos.

Nukentėjusieji nesiėmė veiksmų žalai iÅ¡ A. S. iÅ¡ieÅ¡koti, nors tai galėjo padaryti, nes A. S. vardu buvo įregistruoto turto. Nuteistojo manymu, svarbu ir tai, kad R. R. iki mirties niekur nedirbo, buvo iÅ¡laikomas savo tėvų, kurie jam padėjo iÅ¡laikyti ir nepilnametę dukterį, todėl priteisto žalos dydis nėra teisingas. Nukentėjusioji R. R. ilgÄ laikÄ buvo iÅ¡vykusi į JAV, o į LietuvÄ grįžo tik po sÅ«naus žūties, kaip ir buvo suplanavusi, sulaukusi pensinio amžiaus.                                Asmuo, kurio turtas konfiskuotas, K.

L. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendį dalyje dėl iš jos konfiskuoto turto – automobilių – panaikinti.    Apeliantė nurodo, kad iš jos konfiskuotus automobilius ji įgijo teisėtai prieš du metus iki vaikams – Mantui ir V. L. inkriminuoto nusikaltimo padarymo (automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) įsigijo 2008-03-07, automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini) – 2009-06-05) šeimos poreikiams tewnkinti, vaikams leido automobiliais naudotis teisėtais tikslais – darbui pagal verslo liudijimus.

Nurodo, jog automobiliai įsigyti už jos asmenines lėšas Pažymi, jog apie nusikaltimÄ ji sužinojo, kai jos sÅ«nÅ«s – Mantas ir V. L. buvo sulaikyti, todėl prie nusikalstamos veikos ji nėra prisidėjusi ir negalėjo numanyti, kad jai priklausantys automobiliai bus panaudoti neteisėtiems tikslams.    Apeliantė atkreipia teismo dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog ji turėjo ir galėjo numatyti, kad automobiliai bus naudojami nusikalstamai veikai, kÄ nors žinojo apie nusikalstamÄ veikÄ perduodama sÅ«nums valdyti automobilius.

Pabrėžia, jog BK 72 straipsnio 3 dalis 3 punkto, kuri nuosprendyje nurodė apygardos teismas iÅ¡ viso neturi, todėl apygardos teismas taikė įstatymÄ , kurio nėra. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjas prašė teismo apeliacinius skundus tenkinti pilnai juose iÅ¡dėstytais motyvais, prokurorė ir nukentėjusieji apeliacinius skundus prašė atmesti kaip nepagrįstus.Nuteistųjų M. L. ir V. L. apeliaciniai skundai tenkinami dalinai, o asmens, kurio turtas konfiskuojamas – K.

L. – apeliacinis skundas tenkinamas pilnai.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų kaltės ir jų padarytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos. Teismo išvados pagrįstos byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu.

Byloje esantys įrodymai gauti teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.Nuteistieji M. L. ir V. L. apeliaciniuose skunduose neginčija savo kaltės ir nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos ir iÅ¡ esmės analogiÅ¡kais motyvais praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo sumažinti jiems paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, taikant BK straipsnio 3 dalies nuostatas, sumažinti nukentėjusiųjų naudai priteistas sumas neturtinei žalai atlyginti ir panaikinti turto konfiskavimÄ .

Teisėjų kolegija kartu pasisakys dėl nuteistųjų skundų motyvų, kuriais remdamiesi jie praÅ¡o sumažinti jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes, svarstyti galimybę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, o taip pat sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Ar teisėtai ir pagrįstai teismas nusprendė konfiskuoti turtÄ , kolegija pasisakys aptardama K. L. skundo motyvus, kadangi Å¡is praÅ¡ymas tais pačiais motyvais iÅ¡dėstytas ir nuteistųjų skunduose.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad nuteistieji M. ir V.

L. padėjo nusikaltimo vykdytojui – asmeniui, kuris Å¡iuo metu yra miręs, nužudyti R. R., t.y. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį. M. ir V. L. padaryta nusikalstama veika pagal savo objektyvinę pusę pasireiÅ¡kė Å¡iais konkrečiais abiejų nuteistųjų bendrais veiksmais – asmeniui, kuris Å¡iuo metu yra miręs, reikalaujant, V. L. padavė iÅ¡ automobilio bagažinės ratų veržlėms skirtÄ atsukti raktÄ ir Å¡iuo daiktu R. R. į įvairias kÅ«no vietas buvo suduoti nuosprendyje nurodytus sužalojimus sukėlę smÅ«giai ir antra, asmens, kuris Å¡iuo metu yra miręs, nurodymu, M.

L. iÅ¡ konkrečios vietos paėmė ir atvežė du kastuvus, kuriais R. R. taip pat buvo suduoti smÅ«giai į įvairias kÅ«no vietas. Byloje nustatyta, kad dėl daugybinių galvos, krÅ«tinės ir kitų sužalojimų R. R. mirė, todėl abu nuteistieji M. L. ir V. L., veikdami netiesiogine tyčia, teikdami nusikaltimo vykdytojui – asmeniui, kuris yra miręs, nusikaltimo įrankius, padėjo jam, kaip nusikaltimo vykdytojui daryti nusikaltimÄ . Å i nuteistųjų veika pilnai atitinka BK 24 straipsnio 6 dalyje įtvirtintÄ padėjėjo sÄ vokÄ , t.y., kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamÄ veikÄ , atlikęs bent vienÄ Å¡iame įstatyme nurodytų alternatyvių veiksmų - duodamas patarimus, nurodymus ar teikdamas priemones ir Å¡alindamas kliÅ«tis ir panaÅ¡iai.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistųjų M.

L. ir V. L. nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, tinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir esminių BPK pažeidimų nepadarė.Apeliantai M. L. ir V. L. skunduose vienodai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikÅ¡mingų byloje nustatytų aplinkybių ir skyrė pernelyg griežtÄ bausmę. Nuteistųjų nuomone, skiriant jiems bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamos teismų praktikos, kad privaloma atsižvelgti ne tik į aplinkybes, apibÅ«dinančias kaltininkÄ iki nužudymo padarymo, bet ir įvertinti jo elgesį nužudymo darymo metu bei po Å¡io nusikaltimo padarymo.

Nuteistieji nurodo, kad priimant nuosprendį ir jiems skiriant bausmę buvo nepakankamai atsižvelgta į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , į vienÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, taip pat tai, kad nukentėjusiojo R. R. atžvilgiu jie neatliko jokių smurtinių veiksmų. Apeliantų nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į nusikaltimo darymo metu susidariusiÄ situacijÄ , nes jie bijojo A. S. ir galimo smurto savo atžvilgiu, jei nebÅ«tų paklusę jo nurodymams. Dėl nurodytų priežasčių ir atsižvelgdamas į tai, kad jie atliko padėjėjų vaidmenį padarant nusikalstamÄ veikÄ , teismas galėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir jiems paskirti Å¡velnesnę bausmę, nei numatyta sankcijoje.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apeliantų M.

L. ir V. L. skunduose iÅ¡dėstytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nors ir nurodė, jog vadovaujasi 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tačiau neatskleidė ir pakankamai nemotyvavo jų visumos.Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ .

Baudžiamosios teisės paskirties ( BK 1 straipsnis ) kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra ( proporcija ). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmę. Tokia galimybė yra įtvirtinta BK 54 straipsnyje.

Kadangi padėjimas tyčia nužudyti kitÄ Å¾mogų, teikiant vykdytojui priemones ar kitu BK 24 straipsnio 6 dalyje numatytu bÅ«du, yra labai sunkus nusikaltimas, nepriklausomai nuo bendrininkavimo rÅ«Å¡ies     ( BK 11 straipsnio 6 dalis ), BK 129 straipsnio 1 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ nuo septynerių iki penkiolikos metų. Bausmės skyrimas vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi reikalauja motyvuotos iÅ¡vados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Kartu teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų. Nors pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ar galima taikyti Å¡iÄ normÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų, bÅ«tinų skirti Å¡velnesnę, nei numatyta sankcijoje, bausmę.

Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytos bausmės skyrimui reikÅ¡mingos aplinkybės, papildomai atkreipiant dėmesį į tai, kad M. L. studijuoja aukÅ¡tojoje mokykloje, o V. L. yra vedęs ir augina mažametę dukrÄ , o abiejų tėvai yra silpnos sveikatos ir dalinai neįgalÅ«s, nėra tomis iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, kuriomis remiantis bÅ«tų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti Å¡velnesnę bausmę, nei numatyta BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Å ias aplinkybes, prieÅ¡ parinkdamas skirtinÄ bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas privalo vertinti vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi. Nagrinėdamas M.

L. ir V. L. skiriamos bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas iÅ¡skirtinai akcentavo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, bei kaltės formÄ , tačiau nepakankamai atsižvelgė į kaltininkų asmenybes, jų, kaip bendrininkų dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančiÄ Â aplinkybę.Nuteistųjų M. L. ir V. L. parodymus, kad nusikaltimo darymo metu jie negalėjo nepaklusti asmens, kuris yra miręs, nurodymams, nes bijojo dėl neprognozuojamo bÅ«do ir galimo smurto prieÅ¡ juos pačius, teismas nepagrįstai vertino kaip nepasitvirtinusiÄ gynybos versijÄ .

IÅ¡ byloje iÅ¡tirtų įrodymų nustatyta, kad tiek nusikaltimo darymo metu, tiek iki jo padarymo, asmuo, kuris Å¡iuo metu yra miręs, elgėsi itin agresyviai. IÅ¡ byloje esančių M. L., V. L. ir jų artimųjų asmenų parodymų matyti, kad minėtas asmuo panaÅ¡iai elgdavosi ir artimųjų tarpe. Nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje vienodai parodė, kad nusikaltimo darymo metu asmuo, kuris yra miręs, vartojo prieÅ¡ juos tiek psichologinį, tiek ir fizinį smurtÄ , siekdamas besÄ lygiÅ¡ko paklusnumo bei jo nurodymų vykdymo, todėl susidariusioje situacijoje negalima visiÅ¡kai neįvertinti aplinkybių, kurioms esant apeliantai teikė priemones ir padėjo tyčia nužudyti R.

R.. Teisėjų kolegija Å¡ios situacijos nevertina kaip baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančios aplinkybės ar tai, kad veika buvo padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos ( BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punktas ), tačiau parenkant skirtinos bausmės dydį bÅ«tina atsižvelgti, kad V. ir M. L. valia pasiprieÅ¡inti daromam nusikaltimui iÅ¡ dalies buvo suvaržyta.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad apeliantai nebuvo vykdytojais ir nukentėjusiojo R. R. mirtis nebuvo tiesioginė jų veikimo pasekmė ( BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punktas ).

Byloje surinktais įrodymais nustatyta ir tai konstatavo pirmosios instancijos teismas, kad asmuo, kuris yra miręs, kryptingai siekė nužudyti R. R. – suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai ir jų norėjo, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Nors ir buvo nustatyta, tačiau nebuvo pilnai atskleistas apeliantų atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinys, t.y., kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ .

Apeliantai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausų metu nurodė visas jiems žinomas nusikalstamos veikos aplinkybes ir Å¡iuos parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Vertinant jų parodymus konstatuotina, kad gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra nuoÅ¡irdus, nes savo elgesį jie vertino kritiÅ¡kai, atsiprašė nukentėjusiųjų. Kolegijai nekyla abejonių, kad M. L. ir V. L. savo valia padėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė Å¡ia veikÄ tiesiogiai galėjusio padaryti asmens duomenis, įvykio vietÄ , nusikaltimo padaryme panaudotus įrankius ir priemones.

Vertindama visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantams paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, iÅ¡ dalies vykdytojo atsakomybę už tiesiogiai padarytÄ veikÄ perkeliant padėjėjų vaidmenį atlikusiems asmenims, todėl jos dydis turi atitikti BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos minimumÄ . Kadangi V. L. yra anksčiau teistas ir teistumas neiÅ¡nykęs, jam skiriama nežymiai didesnė už numatytÄ straipsnio sankcijos minimume laisvės atėmimo bausmė.

Å ioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės ( BPK 328 straipsnio 2 punktas ).Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuspręsta konfiskuoti K. L. priklausantį turtÄ â€“ automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). SprendimÄ konfiskuoti K. L. priklausantį turtÄ teismas motyvavo tuo, kad automobiliai buvo nusikaltimo priemonės, nes vienu jų R. R. buvo nugabentas į įvykio vietÄ ir ten nužudytas, o kitu automobiliu M.

L. į nusikaltimo vietÄ iÅ¡ TelÅ¡ių miesto atgabeno du kastuvus, kurie buvo naudojami kaip įrankiai R. R. nužudymo metu. Nuteistieji Mantas ir V. L. bei nuspręsto konfiskuoti turto savininkė K. L. praÅ¡o panaikinti turto konfiskavimÄ kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ .Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pilnai sutinka su visų trijų apeliantų skunduose iÅ¡dėstytais argumentais dėl nepagrįsto sprendimo konfiskuoti turtÄ . Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino bei taikė BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punktÄ Â ir dėl to priėmė neteisėtÄ sprendimÄ konfiskuoti K.

L. turtÄ . Nuosprendis Å¡ioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ( BPK 328 straipsnio 1 punktas ).Nors nuosprendyje nurodyta, kad turtas konfiskuojamas vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalies 3 punktu, tačiau teisėjų kolegija tai laiko raÅ¡ymo apsirikimu, nes BK 72 straipsnio 3 dalis yra vientisa teisės norma ir joje nėra atskirų punktų. Pagal teismo iÅ¡dėstytus motyvus matyti, jog buvo pritaikytas BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punktas.BK 72 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io Kodekso uždraustos veiklos įrankis, priemonė ar rezultatas ir kaltininkui priklausantis turtas yra konfiskuojamas visais atvejais.

BK 72 straipsnio 4 dalyje yra numatyti iÅ¡imtiniai atvejai, kai privalo bÅ«ti konfiskuojamas ir kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis turtas ir vienas iÅ¡ įstatyme numatytų atvejų yra tada, kai asmuo, perleisdamas turtÄ kaltininkui ar kitiems asmenims žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad Å¡is turtas bus naudojamas BK numatytai uždraustai veikai daryti. BK numatyta ir kitas konfiskavimo atvejis, kai turtas Å¡iam asmeniui buvo perleistas kaip kaltininko Å¡eimos nariui ar artimajam giminaičiui ( BK 72 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktai ).Byloje yra nustatyta, kad K.

L. yra nuteistųjų M. L. ir V. L. motina ir abu automobiliai, kuriuos teismas nusprendė konfiskuoti, jai priklauso nuosavybės teise, vienas jų – „Audi A6“ markės automobilis įsigytas 2008-03-07, o kitas – „Audi A3“ markės automobilis yra įsigytas 2009-06-05, t.y. iki šio nusikaltimo, dėl kurio nuteisti M. ir V. L., padarymo. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad K. L. žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jai priklausantys automobiliai bus panaudoti kaip nusikaltimo priemonės. Kaip nustatyta pagal nuteistųjų M. ir V.

L. teisme duotus parodymus, kurie yra teisingi ir atitinka kitas byloje nustatytas aplinkybes, asmeniui, kuris yra miręs, tyčia nužudyti R. R. kilo staiga, jau važiuojant link namų, ji buvo visiÅ¡kai netikėta ir kartu automobilyje su juo važiavusiems apeliantams. Tokiu bÅ«du, K. L. skundo teiginiai, kad apie galimai jos sÅ«nų padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ji sužinojo tik po jų sulaikymo, yra pagrįsti ir pilnai atitinka kitus byloje iÅ¡tirtus įrodymus, kuriais teismas rėmėsi priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad konfiskuoti K. L. turtÄ vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, nebuvo teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad K. L. priklausančius automobilius, kaip nusikaltimo priemones, konfiskuoja BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, nes K. L. šį turtÄ iki nusikaltimo perleido savo Å¡eimos nariams – sÅ«nums M. L. ir V. L.. Teismas neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes K. L. jos sÅ«nÅ«s automobilių neperleido – K.

L. įsigijo juos savo nuosavybėn atitinkamai 2008 ir 2009 metais. BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad kitam asmeniui priklausantis turtas konfiskuojamas, kai Å¡is turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko Å¡eimos nariui ar artimajam giminaičiui, t.y. tada, kai pats kaltininkas perleidžia šį turtÄ , o ne atvirkščiai. Nusikalstama veika, dėl kurios buvo nuteisti M. ir V. L., buvo padaryta 2011-10-10, t.y. praėjus daugiau kaip dviem metams nuo automobilių įsigijimo nuosavybėn, todėl nesant jokių duomenų apie kitokį jų įsigijimo bÅ«dÄ , turto konfiskavimas yra panaikinamas.

Apeliantai M. L. ir V. L. praÅ¡o sumažinti nukentėjusiesiems V. R., R. R. ir J. R. priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį. Å ioje dalyje apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todėl yra atmetami. Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kilusias pasekmes, žalÄ padariusių asmenų kaltę, turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus, tinkamai vadovavosi neturtinės žalos sÄ vokÄ bei dydį reglamentuojančiomis Civilinio kodekso normomis ir nenukrypo nuo teismų praktikos sprendžiant žalos atlyginimo klausimus kitose analogiÅ¡kose bylose.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas itin iÅ¡samiai nagrinėjo atlygintinos nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydį parodo ir tai, kad jis motyvuotai, remdamasis žalos nustatymo kriterijais ir atsižvelgdamas į protingumo bei sÄ Å¾iningumo sumažino neturtinės žalos dydį nurodytos ieÅ¡kinyje 500 000 Lt iki 100 000 Lt. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio nepaneigia skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadų, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija juos atmeta kaip nepagrįstus ir Å¡ioje dalyje nuosprendį palieka nepakeistÄ .Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, n u s p r e n d ž i a :

             Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nuosprendį pakeisti.             Sumažinti V. L. už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje paskirtÄ bausmę iki 7 ( septynerių ) metų ir 6 ( Å¡eÅ¡ių ) mėnesių laisvės atėmimo.              Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtÄ bausmę apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, subendrinti su Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 7 ( septyneriems ) metams ir 6 ( Å¡eÅ¡iems ) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Sumažinti M. L. už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje paskirtÄ bausmę iki 7 ( septynerių ) metų ir jÄ paskirti atlikti pataisos namuose.Panaikinti K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), BK 72 straipsnio 1, 2 dalies ir 4 dalies 3 punkto pagrindu taikytÄ turto – automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( VIN kodas WAUZZZ4B64N052946 ) ir automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( VIN kodas WAUZZZ8PX9A091527 ) konfiskavimÄ , grÄ Å¾inant Å¡iuos automobilius K.

L..KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .             Kolegijos pirmininkas                                                                                                      Linas Žukauskas Teisėjos                                                                                                                   Audronė Kartanienė                                                                                                                         SvajÅ«nas Knizleris                                                      Â