b866fc91-b099-46ea-94f7-e2c2d4165e79 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=6770D51B-E873-47FA-AA07-CEED5E393458">Nr. 2A-135-777/2017</a> Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00487-2016-0 Civilinė byla Nr. e2A-535-513/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02249-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.1; 2.6.16.5; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 3 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės ir Erikos MisiÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Memelio grupė“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Memel Invest“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Memelio grupė“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Memelio grupė“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Memel Invest“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Memel Invest“ ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Memelio grupė“ 685,47 Eur skolÄ , 246,76 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovėskolinga už patalpų (sandėlio) subnuomÄ .

2. Atsakovė UAB „Memelio grupė“ prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Memel Invest“ 7 020,15 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė argumentavo, kad ieÅ¡kovė netinkamai vykdė savo kaip nuomotojos įsipareigojimus, nes 2019 m. sausio 12 d. iÅ¡kraustant sandėlyje laikytus daiktus paaiÅ¡kėjo, kad sandėlio stogas yra kiauras, todėl sandėlyje laikytas inventorius yra Å¡lapias, apipelijęs ir surÅ«dijęs ar supuvęs. Atsakovės teigimu, 2013 m. spalio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ji įsigijo S. K. siuvimo įmonės nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ bei kavinės–baro įrangÄ , kurios bendra likutinė vertė 41 158,07 Eur (142 110,60 Lt) ir kuri buvo sandėliuojama ginčo patalpose.

Dėl to, kad sandėlis nebuvo tinkamai prižiÅ«rimas, atsakovės teigimu, ji patyrė nuostolius. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. sprendimu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovei UAB „Memel invest“ iÅ¡ atsakovės UAB „Memelio grupė“ priteista 670,60 Eur skola, 241,41 Eur delspinigiai, 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 912,01 Eur sumÄ už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. 2020 m. balandžio 1 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1612,70 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas.

Kita ieškinio dalis netenkinta. Atsakovės UAB „Memelio grupė“ priešieškinis atmestas.

4. Teismas nustatė, kad Å¡alys 2014 m. sausio 2 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. 140102/01 (toliau – sutartis), kuria ieÅ¡kovė įsipareigojo perduoti atsakovei laikinai naudotis 60,48 kv. m. ploto negyvenamÄ sias patalpas Å«kinei komercinei veiklai – sandėliavimui, esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir terminais mokėti subnuomos mokestį 300 litų plius PVM arba 86,89 Eur plius PVM bei pagal sutartį perduotoms patalpoms tenkančius komunalinius mokesčius, įskaitant ir mokestį už elektros energijÄ .

Patalpos buvo iÅ¡nuomotos 12 mėnesių terminui, tačiau jam pasibaigus ir atsakovei toliau naudojantis turtu sutartis tapo neterminuota (CK 6.481 straipsnis). Nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2019 m. sausio mėn. (įskaitytinai) atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nebevykdė, pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. MI04787, MI04861, MI04897, MI04931, MI04965, MI04999, MI05026 atsakovės subnuomos mokesčio skola ir įsiskolinimas už elektros energijÄ už nurodytÄ laikotarpį sudaro 685,47 Eur.

Sutarties 9.1 punktu Å¡alys taip pat susitarė, kad pažeidus sutartyje nustatytus mokėjimo terminus, atsakovė įsipareigoja mokėti 0,2 procentų neapmokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvienÄ praleistÄ atsiskaityti dienÄ , pagal ieÅ¡kovės paskaičiavimus delspinigiai sudaro 246,76 Eur. IeÅ¡kovė 2018 m. spalio 12 d. atsakovei pateikė praneÅ¡imÄ apie subnuomos sutarties nutraukimÄ , kuriuo informavo atsakovę, kad subnuomos sutartis nutraukiama nuo 2018 m. gruodžio 31 d., nes patalpas numatyta nugriauti, todėl galimybės pratęsti sutartį nėra.

5. Teismas konstatavo, kad tarp Å¡alių susiklostė prievoliniai subnuomos teisiniai santykiai, o ieÅ¡kovė įrodė, kad atsakovė liko tinkamai neatsiskaičiusi už subnuomos paslaugas ir elektros energijÄ . Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė neįrodė savo teiginių, jog dėl patirtos žalos, paaiÅ¡kėjusios iÅ¡sikraustymo iÅ¡ patalpų metu, susitarė su ieÅ¡kove dėl patalpų subnuomos kainos (įsiskolinimo už subnuomÄ ) sumažinimo 685,47 Eur suma.

Teismas nustatė, kad atsakovė patalpomis ir elektros energija naudojosi iki 2019 m. sausio 18 d. įskaitytinai. Ä®vertinęs aplinkybę, kad 2019 m. sausio 23 d. ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. MI05026 nuomos mokestis ir mokestis už elektros energijÄ buvo buvo paskaičiuotas už 21 d., teismas sumažino atsakovės už 2019 m. sausio mėnesį mokėtinÄ subnuomos mokestį iki 50,45 Eur ((86,89 / 31) x 18), už elektros energijÄ iki 5,37 Eur ((9,25 Eur/31 x 18), plius 11,72 Eur PVM, iÅ¡ viso 67,54 Eur, ir konstatavo, jog paskutinė atsakovei iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra turėjo bÅ«ti mažesnė 14,87 Eur (82,41 Eur – 67,54 Eur).

Dėl to teismas iÅ¡ atsakovės priteisė 670,60 Eur skolÄ už patalpų nuomÄ (685,47 Eur –14,87 Eur) ir atitinkamai iki 241,41 Eur sumažino ieÅ¡kovei priteistinų delspinigių sumÄ . Taip pat teismas nurodė, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

6. Vertindamas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ teismas pažymėjo, jog Å¡alys subnuomos sutartimi susitarė, kad atsakovė savo sÄ skaita organizuoja tinkamÄ patalpų bei jose esančio turto apsaugÄ ir ieÅ¡kovė nėra atsakinga už subnuomininko turto sugadinimÄ , praradimÄ , žuvimÄ ir pan. (sutarties 6.8 punktas), ieÅ¡kovė turi teisę tikrinti, ar atsakovė tinkamai naudojasi patalpomis (patekti į jas) tiktai esant atsakovės sutikimui (sutarties 6.7 punktas), o atsakovė privalo per minimalų terminÄ raÅ¡tu informuoti ieÅ¡kovę apie patalpose įvykusiÄ avarijÄ , gedimÄ ar patalpų bÅ«klės pablogėjimÄ (sutarties 8.3 punktas). Teismas pažymėjo, kad raÅ¡ytinių pretenzijų iki bylos iÅ¡kėlimo teisme dėl netinkamos patalpų bÅ«klės atsakovė ieÅ¡kovei nebuvo pateikusi, pretenzijos dėl patalpų bÅ«klės ir jose esančių daiktų ieÅ¡kovei buvo pateiktos tik praėjus daugiau nei pusei metų po patalpų atlaisvinimo.

7. Teismas pažymėjo, kad žala nėra preziumuojama, todėl Å¡alis, reikalaujanti nuostolių atlyginimo, turi įrodyti ir pačios žalos atsiradimo faktÄ , ir patirtos žalos dydį, ir kitas civilinės atsakomybės sÄ lygas. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog jos pateiktame sandėliuojamo inventoriaus sÄ raÅ¡e nurodyti iÅ¡ S. K. siuvimo įmonės įsigyti daiktai iÅ¡ tikrųjų buvo sandėliuojami ir sugadinti ginčo patalpose, jokie iÅ¡kraustomų daiktų sÄ raÅ¡ai nebuvo sudaryti, ir pažymėjo, kad atsakovės pateiktose fotonuotraukose nėra užfiksuotas nė vienas atsakovės nurodomas kilnojamasis daiktas, prieÅ¡ingai, užfiksuoti visai kiti atsakovės procesiniuose dokumentuose neminimi patalpose buvę daiktai, nė vienoje fotonuotraukoje nematyti atsakovės nurodytų sugadinimų net ir ant patalpose iÅ¡ tiesų buvusių daiktų (pelėsių, rÅ«džių ir pan.), fotonuotraukose taip pat nėra matyti, kad stogas prakiuręs. Teismas pažymėjo, kad atsakovė jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonės nepagrindė 2019 m. sausį buvusios daiktų rinkos vertės, o sandėliuojamo inventoriaus sÄ raÅ¡e nurodytos daiktų likutinės (balansinės) vertės, buvusios 2012 m. rugpjūčio 28 d., neatspindi realių 2019 m. sausį buvusių rinkos verčių.

8. Teismas nustatė, kad atsakovė nuo 2015 metų net nesilankė patalpose iki jų atlaisvinimo, nors kaip juridinis asmuo, įsigijęs didelės vertės turtÄ , vertingÄ kavinių bei maitinimo įstaigų inventorių ir baldus, o vėliau jį sandėliuodama, turėjo veikti apdairiai, rÅ«pestingai, atidžiai, racionaliai, įmonės dokumentuose apskaityti perduodamus sandėliavimui įmonei priklausančius daiktus, pasirÅ«pinti tinkamu jų sandėliavimu ir vykdyti sandėliavimo patalpų patikrinimus, atlikti juose saugomų daiktų apžiÅ«rÄ , įvertinti bÅ«klę.

PrieÅ¡ingai, teismas nustatė, kad atsakovė žinojo, jog savo daiktams sandėliuoti iÅ¡sinuomojo nevėdinamas (be ventiliacijos sistemos), neÅ¡ildomas, neaprÅ«pintas jokiais kitais energijos resursais (iÅ¡skyrus apÅ¡vietimui skirtÄ elektros energijÄ ) patalpas. Taip pat atsakovė pripažino, kad nevykdė subnuomininkės pareigų atlikti patalpų bÅ«tinÄ jį ar einamÄ jį remontÄ . Teismas pritarė ieÅ¡kovės argumentams, kad kelerius metus patalpų tinkamai neprižiÅ«rint – jų nevėdinant, nevalant ir pan.

– patalpose galėjo kauptis ir kondensuotis drėgmė, sÄ lygojusi daiktų sugadinimÄ . III. Apeliacinio skundo argumentai 9. Atsakovė UAB „Memelio grupė“ (apeliantė) apeliaciniu skundu praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti.

10. Argumentuoja, kad sprendimas neteisėtas, neobjektyvus ir nepagrįstas, teismas netinkamai vertino įrodymus, interpretavo juos tik ieškovei naudinga linkme.

11. Nurodo, jog prievolė mokėti nuomos mokestį kyla tik tada, kai nuomos paslauga suteikiama tinkamai ir laiku. Pagal CK 6.483 straipsnio 1 dalį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sÄ lygas bei daikto paskirtį atitinkančios bÅ«klės daiktÄ , nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis iÅ¡nuomojamas, visÄ nuomos terminÄ . Sutarties 1.1 punkte nurodyta, jog nuomininkas (ieÅ¡kovė) perduoda patalpas subnuomininkui (atsakovei) laikinai už užmokestį valdyti ir naudotis Å«kinei komercinei veiklai – sandėliavimui.

Kadangi Å¡alys yra verslininkės, jos privalo suprasti ir suvokti, kad daiktų sandėliavimui skirtos patalpos privalo bÅ«ti tokios bÅ«klės, kad patalpose sandėliuojami daiktai bÅ«tų apsaugoti nuo kritulių, vėjo, sniego, saulės ir kt. gamtos reiÅ¡kinių. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino esminio įrodymo –pateiktos fotonuotraukos, kurioje aiÅ¡kiai matyti, jog pastato stogas kiauras net keliose vietose. Be to, ir liudytojai parodė, kad stogas buvo kiauras ir sÄ lygos sandėliavimui visiÅ¡kai netinkamos, t. y. byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė subnuomojo netinkamos bÅ«klės ir netinkamas sandėliavimui patalpas, dėl to buvo nepataisomai sugadintas atsakovės turtas, o kadangi ji buvo įsiskolinusi už nuomÄ , vadovaujantis CK 6.46 straipsnio 2 dalimi, 6.58 straipsnio 1 dalimi atsakovė įgijo teisę sustabdyti prievolės vykdymÄ â€“ skolos mokėjimÄ , kol ieÅ¡kovė neįvykdys savo pareigos.

12. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad neįrodė, jog susitarė su ieÅ¡kove dėl patalpų subnuomos kainos sumažinimo įsiskolinimo suma. Yra nepaneigtas faktas, kad liudytoja E. S. atsakovės praÅ¡ymu ne kartÄ bendravo su ieÅ¡kovės atstove J. A., todėl nelogiÅ¡ka prielaida, kad atsakovei sužinojus apie sandėlyje buvusių daiktų sugadinimÄ , ji, kaip verslininkė, nebandė aiÅ¡kintis aplinkybių ir nesitarė su ieÅ¡kove, kaip su paslaugos teikėja, dėl nuostolių atlyginimo ir taikaus ginčo iÅ¡sprendimo.

Teigia, kad su ieÅ¡kove susitarė, jog atsakovė atleidžiama nuo prievolės sumokėti 685,47 Eur įsiskolinimÄ , o atsakovė nereikalaus nuostolių atlyginimo už sugadintÄ turtÄ . IeÅ¡kovei žinant, kad atsakovės vadovas gyvena JAV, susitarimas buvo žodinis, dėl to nebeatliko ir kitų veiksmų daiktų rinkos vertei nustatyti. SusitarimÄ buvus patvirtina ir aplinkybė, kad ieÅ¡kovė po 2019 m. sausio 19 d. praneÅ¡imo dėl 685,47 Eur skolos suderinimo iÅ¡siuntimo nesikreipė į teismÄ ir nesiėmė kitų skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų.

13. Pažymi, kad sudarė patalpų nuomos sutartį, todėl, prieÅ¡ingai nei ieÅ¡kovė, neturėjo prievolės rÅ«pintis pastato stogo danga. Taip pat nurodo, kad reiÅ¡kia pretenzijas ne dėl patalpų, o bÅ«tent dėl statinio netinkamos stogo bÅ«klės, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai dėl atsakovės prievolės atsakyti už patalpų ir joje esančių daiktų apsaugÄ bei savo sÄ skaita atlikti patalpų einamÄ jį remontÄ neįpareigoja atsakovės rÅ«pintis statinio konstrukcinėmis dalimis.

14. Teigia, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad sandėlyje negalėjo būti laikomi iš S. K. siuvimo įmonės įsigyti kilnojamieji daiktai, kavinės – baro įranga ir baldai. Pažymi, jog teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad 2013 m. spalio 9 d. pirkimo – pardavimo sutartimi buvo įsigytas pastatas – baras su jame esančia įranga, bei to, kad jis jau buvo įsigytas iki sutarties pasirašymo. Teigia, kad ši aplinkybė įrodo, jog kilnojamieji daiktai, kurie nebuvo nurodyti pirkimo – pardavimo sutartyje kaip pastate – bare esantys daiktai, buvo laikomi sandėlyje.

Taip pat ir liudytojai parodė, kad sandėlyje rado ir iÅ¡kraustė baro baldus, kėdes, stalus, Å¡aldytuvus, net įvardijo baldų sugadinimus, t. y. iÅ¡brinkusios plokÅ¡tės, surÅ«diję metaliniai daiktai, supuvę stalvirÅ¡iai ir audiniai, buvo supelijusios Å¡aldytuvų dalys. Nors liudytojai nurodė ir / ar foto nuotraukose užfiksavo ir kitus daiktus, kurie nenurodyti priede prie pirkimo – pardavimo sutarties, tačiau dėl Å¡ių daiktų pretenzijų ir nereiÅ¡kia. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pateiktus direktoriaus įsakymus, kurie įrodo ne tik faktÄ , jog daiktai buvo laikomi ir sandėliuojami ieÅ¡kovės sandėlyje, bet ir faktÄ , jog daiktai buvo sugadinti nepataisomai ir utilizuoti.

15. Teigia, jog aplinkybė, kad pati periodiÅ¡kai netikrino daiktų bÅ«klės sandėlyje, nepanaikina ieÅ¡kovės pareigos subnuomoti tinkamos bÅ«klės patalpas. Kadangi patalpos buvo skirtos tik sandėliavimui ir jose nebuvo vykdoma jokia veikla, todėl atsakovei nebuvo jokio bÅ«tinumo ir poreikio tikrinti patalpų bÅ«klę, tokiÄ prievolę turėjo ieÅ¡kovė, tačiau jos nevykdė, laiku nepastebėjo ir nepaÅ¡alino sandėlio stogo defektų, todėl turi atsakyti už žalÄ kaip statinio valdytoja (CK 6.266 straipsnis), o pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių nevertino, taip pat teismas nesivadovavo CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisykle, kad tais atvejais, kai Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: Apeliacinis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

18. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl skolos priteisimo ir atmestas priešieškinis dėl žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) (CPK 301 straipsnio 1 dalis), todėl šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. 20.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, kvalifikavo Å¡alių teisinius santykius (subnuoma), ginčo dėl jų nėra, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jų iÅ¡ naujo nekartoja. Apeliantė pripažįsta, kad liko skolinga ieÅ¡kovei už nuomÄ , tačiau argumentuoja, kad neturi pareigos padengti įsiskolinimo, nes ieÅ¡kovė netinkamai vykdė savo kaip nuomotojos įsipareigojimus, t. y. 2019 m. sausio 12 d. iÅ¡kraustant sandėlyje laikytus daiktus paaiÅ¡kėjo, kad sandėlio stogas yra kiauras, todėl sandėlyje laikyti daiktai buvo sugadinti ir atsakovė patyrė žalÄ .

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundÄ , pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai vertino ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

21. Negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reguliavimo, todėl Å¡iems nuomos santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdymo principas, kuris reiÅ¡kia, kad Å¡alys privalo laikytis sutarties sÄ lygų, jas tinkamai vykdyti.

Pagal bendrÄ sias teisės normas, negyvenamosios patalpos nuomos sutarties esmė – nuomotojo įsipareigojimas suteikti už mokestį patalpÄ nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti, o nuomininko – įsipareigojimas naudotis Å¡ia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį ir, pasibaigus nuomos sutarties terminui, grÄ Å¾inti nuomotojui daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimÄ , arba sutartyje sulygtos bÅ«klės.

22. Sutiktina su apeliante, kad pagrindinė nuomotojo pareiga perduoti nuomininkui sutarties sÄ lygas ir daikto paskirtį atitinkančios bÅ«klės daiktÄ . Šios nuomotojo pareigos vykdymas prasideda įsigaliojus sutarčiai ir nesibaigia turtÄ perdavus nuomininkui, bet iÅ¡lieka visÄ nuomos sutarties terminÄ (CK 6.483 straipsnio 1 dalis). Nuomotojui tenka atsakyti už daikto tinkamumÄ naudoti pagal paskirtį, iÅ¡skyrus CK 6.483 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.485 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus. Tinkamos kokybės daikto perdavimas reiÅ¡kia, kad perduotas daiktas turi bÅ«ti be trÅ«kumų, kurie trukdytų visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies naudotis daiktu pagal paskirtį. Nuomotojo atsakomybės nėra tais atvejais, dėl kurių Å¡alys susitarė ir kai perduodamo daikto trÅ«kumai iÅ¡ anksto buvo žinomi nuomininkui arba daikto trÅ«kumai turėjo bÅ«ti žinomi turto apžiÅ«ros metu ar tikrinant turto pritaikomumÄ tiek sudarant sutartį, tiek daiktÄ perduodant (akivaizdÅ«s daikto trÅ«kumai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

23. Apeliantei argumentuojant, kad ieÅ¡kovė jai subnuomojo netinkamos bÅ«klės ir netinkamas sandėliavimui patalpas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog pati atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje tvirtina, kad 2013 m. spalio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijusi S. K. siuvimo įmonės nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , perėmė ir Å¡ios įmonės iÅ¡sinuomotas ginčo patalpas, 2013 m. pabaigoje apžiÅ«rėjo sandėlį, jokių matomų defektų nenustatė, žinojo, kad patalpose nėra vėdinimo, vandens, kanalizacijos, Å¡ildymo, tiekiama tik elektros energija, 2014 m. sausio 2 d. su ieÅ¡kove sudarė ginčo patalpų subnuomos sutartį Nr. 140102/01 ir iki 2018 m. birželio mėn. mokėjo nuomos mokestį.

Pažymėtina, jog sudarant sutartį patalpų priėmimo–perdavimo aktas sudarytas nebuvo, taip šalys susitarė sutarties 3.1 punktu, o jokių kitų rašytinių įrodymų apie patalpų būklę sutarties sudarymo metu nėra, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, kad atsakovei buvo perduotos sandėliavimo veiklai netinkamos patalpos.

24. Taip pat nustatyta, kad nuo 2015 metų atsakovė ir jos atstovai patalpose nesilankė, nei patalpų bÅ«klės, nei jose sandėliuojamo turto bÅ«klės netikrino, neinventorizavo ir nesidomėjo iki pat patalpų atlaisvinimo 2019 m. sausio mėn. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovei 2018 m. spalio 12 d. raÅ¡tu praneÅ¡us apie subnuomos sutarties nutraukimÄ nuo 2018 m. gruodžio 31 d., atsakovė 2018 m. lapkričio 29 d. ir 2018 m. gruodžio 6 d. elektroniniais laiÅ¡kais teiravosi dėl galimybės pratęsti nuomos sutartį ar iÅ¡sinuomoti kitas ieÅ¡kovei priklausančias patalpas, t. y. teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė buvo patenkinta ieÅ¡kovės teikiamomis nuomos (subnuomos) paslaugomis ir jokių pretenzijų ieÅ¡kovei neturėjo.

Pažymėtina, jog atsakovė, net ir 2019 m. sausio 12 d. gavusi atlaisvinamų patalpų ir jose buvusių daiktų foto nuotraukas, darytas E. S., kuri atsakovės praÅ¡ymu patalpas iÅ¡kraustė, taip pat 2019 m. sausio 17 d. priėmusi sprendimÄ utilizuoti ir nuraÅ¡yti nepataisomai sugadintus sandėlyje buvusius daiktus, 2019 m. sausio 19 d. elektroniniais laiÅ¡kais derino su ieÅ¡kove skolos likutį ir pretenzijų dėl sugadintų daiktų ir patalpų bÅ«klės vis dar neturėjo. Taigi, įrodymų byloje, kad atsakovė ieÅ¡kovei sutarties vykdymo laikotarpiu bÅ«tų reiÅ¡kusi pretenzijas dėl negyvenamųjų patalpų bÅ«klės tiek iki nuomos sutarties nutraukimo, tiek ir po patalpų atlaisvinimo, nepateikta, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuomos sutarties vykdymas atsakovę tenkino ir atsakovė gavo tai, kÄ buvo sutarusi sutartimi.

25. Atsakovė UAB „Memelio grupė“ pretenzijas dėl netinkamų nuomotų patalpų, t. y. prakiurusio stogo, ieÅ¡kovei UAB „Memelio invest“ pradėjo reikÅ¡ti tik po to, kai ieÅ¡kovė 2019 m. liepos 18 d. raÅ¡tu paragino atsakovę sumokėti nuomos mokesčio įsiskolinimÄ , t. y. 2019 m. rugsėjo 12 d. atsakymu į raginimÄ atsakovė nurodė, kad patalpos buvo netinkamos bÅ«klės, nes prakiuro jų stogas, pasiÅ«lė 685,47 Eur skolos sumÄ užskaityti kaip atlyginimÄ už patirtÄ Å¾alÄ (sugadintus patalpose buvusius daiktus) ir abi Å¡alis atleisti nuo tolesnių įsipareigojimų, susijusių su Å¡iuo ginču.

Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų atsakiusi į atsakovės pasiÅ«lymÄ , o 2020 m. kovo 31 d. ieÅ¡kovė inicijavo šį civilinį procesÄ . Aptartų aplinkybių kontekste nepagrįsti ir apeliantės argumentai, kad ji sustabdė savo prievolės vykdymÄ iki to laiko, kol ieÅ¡kovė įvykdys savo prievolę, taip pat, kad žodžiu susitarė su ieÅ¡kove dėl skolos įskaitymo. Å ioje byloje bÅ«tent atsakovė leistinais įrodymais neįrodė nei kad raÅ¡ytinėje sutartyje numatyta prievolė mokėti subnuompinigius buvo pasibaigusi įskaitymu, nei kad atsakovė turėjo teisę į savo prievolės mokėti subnuompinigius įvykdymo sustabdymÄ (CK 6.46 straipsnio 2 dalis, 6.58 straipsnio 1 dalis). Kolegijos nuomone, nesant sutartinio ieÅ¡kovės įsipareigojimo atlyginti, atsakovės teigimu, jos patirtÄ Å¾alÄ dėl sandėlyje laikomų daiktų sugadinimo, bÅ«tent atsakovė turėjo įrodyti ieÅ¡kovės prieÅ¡prieÅ¡inės pareigos egzistavimÄ , o to ji Å¡ioje byloje neįrodė.

Nors, apeliantės teigimu, nelogiÅ¡ka pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad su ieÅ¡kove ji nesusitarė dėl žalos atlyginimo, tačiau jokių tokio susitarimo egzistavimo įrodymų atsakovė taip pat nepateikė ir byloje jų nėra. Atsakovei teigiant, kad susitarimas buvo žodinis, nes jos vadovas gyvena JAV, teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovė, kaip kvalifikuotas verslo subjektas, turėjo pasirÅ«pinti tinkamu susitarimo įforminimu, o to nepadariusi – prisiimti rizikÄ dėl galimų neigiamų pasekmių.

Pažymėtina ir tai, jog skirtingos verslo subjektų ar jų atstovų valstybės nėra kliūtis sudaryti rašytinius susitarimus apsikeičiant elektroniais laiškais, faksu, kitomis ryšio priemonėmis. Taigi deklaratyvių apeliantės teiginių dėl susitarimo egzistavimo nėra teisinio pagrindo laikyti įrodytais.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡iuo atveju negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta tarp dviejų įmonių, todėl sutarties Å¡aliai – nuomininkui (nagrinėjamoje byloje – atsakovei), veikiančiam kaip profesionalui, turėjo bÅ«ti žinoma ir jis turėjo įvertinti, ar iÅ¡sinuomotų patalpų bÅ«klė yra tinkama jas naudoti pagal jam reikalingÄ paskirtį – sandėliavimui. Kaip minėta, nenustatyta, kad nuomotoja (ieÅ¡kovė) bÅ«tų perdavusi Å¡iai paskirčiai netinkamas patalpas.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡alių teisių ir pareigų pagal nuomos sutartį ir sutartinės atsakomybės klausimai spręstini atsižvelgiant ir į tai, kaip kiekviena iÅ¡ jų, bÅ«dama sutartinių santykių dalyvė, vykdė bendradarbiavimo (kooperacijos) pareigÄ (CK 6.200 straipsnio 2 dalis), pagal kuriÄ Å¡alys privalo padėti viena kitai įgyvendinti sutartines teises ir vykdyti sutartines pareigas, t. y. dėti visas pastangas, kad bÅ«tų pasiektas sutarties tikslas. Į Å¡alių kooperacijos pareigos turinį įeina ir pareiga keistis informacija, praneÅ¡ti viena kitai apie sutarties vykdymo ypatumus, taip pat apie nenumatytas kliÅ«tis ir pan.

Sutartimi Å¡alys susitarė, kad atsakovė savo sÄ skaita organizuoja tinkamÄ patalpų bei jose esančio turto apsaugÄ ir ieÅ¡kovė nėra atsakinga už subnuomininko turto sugadinimÄ , praradimÄ , žuvimÄ ir pan. (Sutarties 6.8. punktas). IeÅ¡kovė pagal Sutarties 6.7 punktÄ turėjo teisę tikrinti, ar atsakovė tinkamai naudojasi patalpomis (patekti į jas) tiktai esant atsakovės sutikimui, o be sutikimo – tiktai tuo atveju, jeigu pasibaigus sutarčiai ar jÄ nutraukus atsakovė laiku neatlaisvina patalpų ir jų neperduoda ieÅ¡kovei (Sutarties 11.8 punktas).

Be to, atsakovė privalėjo per įmanomai minimalų terminÄ raÅ¡tu informuoti ieÅ¡kovę apie įvykusiÄ patalpose avarijÄ , gedimÄ ar patalpų bÅ«klės pablogėjimÄ (Sutarties 8.3 punktas), taip pat pagal Sutarties 11.5 punkto 1 papunktį atsakovė turėjo teisę nutraukti Sutartį prieÅ¡ terminÄ , jeigu patalpos pasidaro nebetinkamos naudoti.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovės pateiktose fotonuotraukose nėra matyti, kad stogas virÅ¡ patalpų bÅ«tų prakiuręs, tačiau pažymi, jog Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ ar nepagrįstumÄ . Nors atsakovės pateiktos, jos teigimu, ginčo patalpos, foto nuotraukos nėra labai ryÅ¡kios, tačiau galima įžiÅ«rėti vietomis prakiurusį patalpos stogÄ .

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad 2013 metais atsakovei apžiÅ«rint patalpas jokių defektų nenustatyta, tačiau, nėra duomenų apie tai, kokiomis sÄ lygomis patalpos apžiÅ«rėtos, kaip minėta, nėra jokių duomenų apie patalpų bÅ«klę nuomos sutarties sudarymo metu, o atsakovė nuomojamose patalpose nuo 2014 metų iki pat jų atlaisvinimo 2019 m. sausio mėnesį nesilankė, taigi ir apie prakiurusį stogÄ ieÅ¡kovei nepranešė. Apeliantei argumentuojant, kad tai nepaneigia bendrųjų nuomotojos pareigų tinkamai prižiÅ«rėti statinį ir jo konstrukcijas, teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡iuo atveju nėra teisinio pagrindo perkelti atsakomybę vien tik ieÅ¡kovei.

Byloje nėra duomenų, kada atsirado stogo konstrukcijų defektai, o apeliantė apie jų trūkumus ieškovei nepranešė. Tuo tarpu iš patalpų plano matyti, jog ginčo sandėlis yra pastato viduryje, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, foto nuotraukoje matomi nežymūs stogo pažeidimai galėjo būti pastebėti tik patekus į patalpų vidų, to padaryti ieškovė be atsakovės sutikimo negalėjo, o vien vizualiai apžiūrint patalpas iš lauko ieškovė pažeidimų pastebėti negalėjo, nes byloje nėra duomenų, kad iš lauko būtų buvę matomi akivaizdūs statinio ar jo konstrukcijų vientisumo pažeidimai.

Remiantis nustatytomis bylos aplinkybėmis konstatuotina, kad byloje nepakanka duomenų iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovė neužtikrino patalpų tinkamumo naudoti pagal paskirtį visÄ jų nuomos laikotarpį, nes nuomininkė (atsakovė) nebendradarbiavo su nuomotoja, pati patalpų ir jose esančių daiktų bÅ«klės ilgÄ laikÄ netikrino ir jais nesidomėjo, ieÅ¡kovei pretenzijų dėl negyvenamųjų patalpų bÅ«klės nuomos sutarties vykdymo metu nereiÅ¡kė, nors pagal Sutarties nuostatas tokiÄ teisę ir pareigÄ turėjo.

28. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovė neįrodė ieÅ¡kovės civilinės atsakomybės sÄ lygų, t. y. neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io ir kaltės (CK 6.245–6.249 straipsniai). Visos Å¡ios civilinės atsakomybės sÄ lygos yra privalomos ir nors vienos iÅ¡ jų nesant civilinės atsakomybės taikymas negalimas. Visas civilinės atsakomybės sÄ lygas turi įrodyti reikalavimÄ atlyginti žalÄ pareiÅ¡kusi Å¡alis, taigi, nagrinėjamu atveju – atsakovė.

29. Konstatuota, kad neįrodyti neteisėti ieÅ¡kovės veiksmai (neveikimas). Taip pat pažymėtina, kad atsakovė neįrodė ir žalos bei priežastinio ryÅ¡io. Apeliantei argumentuojant, kad sandėlyje ji laikė iÅ¡ S. K. siuvimo įmonės 2013 m. spalio 9 d. įsigytus kilnojamuosius daiktus, kavinės – baro baldus ir įrangÄ , iÅ¡vardintus priede Nr. 1, teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡is priedas yra sudarytas S. K. siuvimo įmonės restruktÅ«rizavimo procese ir jame yra iÅ¡vardinti kilnojamieji daiktai, kurių pardavimui 2012 m. rugpjūčio 28 d. pritarė restruktÅ«rizuojamos S. K. siuvimo įmonės kreditoriai ir restruktÅ«rizavimo administratorė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, bei nurodyta daiktų likutinė vertė.

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, Å¡is sÄ raÅ¡as ir visi kiti jos pateikti dokumentai, kuriuose yra tik perraÅ¡ytas Å¡is sÄ raÅ¡as, nesant jokių kitų duomenų savaime neįrodo, kad sÄ raÅ¡e nurodyti daiktai iÅ¡ tikrųjų buvo laikomi ginčo sandėlyje, o net jeigu ir buvo laikomi, nėra įrodymų, kad bÅ«tent sandėlio stogo nesandarumas lėmė dalies daiktų ar jų visų sugadinimÄ , nėra patikimų įrodymų, kokie konkrečiai daiktai buvo sugadinti. Pažymėtina, jog pati apeliantė procesiniuose dokumentuose teigė, kad iki jai įsigyjant daiktus 2013 m. spalio 9 d. jie jau buvo ginčo sandėlyje, tačiau nėra nei duomenų, kiek laiko daiktai buvo sandėliuojami iki apeliantei juos įsigyjant, nei jokių įsigytų daiktų priėmimo–perdavimo, apžiÅ«ros, inventorizavimo aktų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie konkrečius įsigytus kilnojamuosius daiktus, jų buvimo vietÄ ir bÅ«klę.

Aplinkybė, kad liudytojai, iÅ¡kraustę sandėlį, parodė, jog rado jame baldų, Å¡aldytuvų, indų ir pan., savaime nereiÅ¡kia, kad tai buvo bÅ«tent aptariamame sÄ raÅ¡e nurodyti daiktai. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog pateiktose fotonuotraukose nematyti sÄ raÅ¡e nurodytų ir liudytojų minėtų daiktų, o yra visai kiti daiktai (automobilio padangos, plastikinės talpos, plastikinės dėžės buteliams, įvairios lentos ir pan.).

30. Pažymėtina ir tai, jog atsakovei beveik penkerius metus nesilankius sandėlyje ir netikrinus daiktų bÅ«klės, jų neinventorizavus ir neapskaičius, nėra duomenų apie tai, kada daiktai galėjo bÅ«ti sugadinti, juo labiau, kad kiekvienas apdairus, protingas ir rÅ«pestingas asmuo, o Å¡iuo atveju – verslo subjektas, domėtųsi sandėlyje laikomo turto bÅ«kle, jeigu tas turtas jam vertingas, jį apskaitytų, be to, turėtų ir galėtų suprasti, kad ilgÄ laikÄ nevėdinamoje ir neÅ¡ildomoje patalpoje laikomi daiktai gali sugesti. IÅ¡ pateiktų foto nuotraukų, kurias liudytoja E. S. parodė padariusi iÅ¡ karto atrakinusi sandėlį, taip pat matyti, jog daiktai sandėlyje buvo bet kaip suversti, o ne tvarkingai sudėti, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad sandėlyje buvo laikomas atsakovės nurodytas vertingas turtas.

31. Apeliantei akcentuojant vienintelio akcininko ir direktoriaus sprendimus, teisėjų kolegija pažymi, kad 2019 m. sausio 17 d. vienintelio akcininko sprendime ir tos pačios dienos direktoriaus įsakyme dėl turto utilizavimo ir nuraÅ¡ymo taip pat yra tik perraÅ¡ytas minėtas S. K. siuvimo įmonės restruktÅ«rizavimo procese sudarytas 2012 m. rugpjūčio 28 d. sutikime dėl turto pardavimo nurodytas kilnojamųjų daiktų sÄ raÅ¡as ir perraÅ¡yta daiktų 2012 m. rugpjūčio 28 d. buvusi likutinė vertė.

Tuo tarpu liudytoja E. S. parodė, kad jai nebuvo pateiktas joks sÄ raÅ¡as daiktų, kurie turėtų bÅ«ti sandėlyje, ji taip pat nesudarė jokių rastų ir iÅ¡metamų ar iÅ¡saugotų daiktų sÄ rašų, o iÅ¡saugotus daiktus atsakovei perdavė tik 2019 m. vasarÄ . Taigi, nustatytų bylos aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti vienintelio akcininko ir direktoriaus sprendimus kaip patikimus ir objektyvius įrodymus apie konkretų sandėlyje buvusį ir sugadintÄ turtÄ (kilnojamuosius daiktus) bei jų vertę.

Dėl procesinės bylos baigties 32. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra suformulavęs ir iÅ¡plėtojęs nuosekliÄ praktikÄ Ä¯rodymų tyrimo ir vertinimo klausimais. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, tačiau civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nėra nustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių.

IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. 33. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su apeliantės iÅ¡dėstytais argumentais, kurių pagrindu ji skundžiamÄ teismo sprendimÄ vertina kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė apeliaciniame skunde nurodo analogiÅ¡kus argumentus kaip ir pirmosios instancijos teisme, t. y. apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

Ä®vertinusi apeliacinio skundo argumentus, bylos medžiagÄ , pateiktus įrodymus, iÅ¡klausiusi liudytojų parodymus pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė įrodė, jog atsakovė pažeidė subnuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl nuomos mokesčio mokėjimo, liko skolinga už patalpų subnuomÄ , tuo tarpu, atsakovė neįrodė, kad ieÅ¡kovės galbÅ«t padarytas nuomos sutarties pažeidimas buvo esminis ir kad ieÅ¡kovė yra atsakinga už žalÄ (CPK 178 straipsnis). Tuo pačiu pažymėtina, jog vien tai, kad apeliantė dėl teismo iÅ¡tirtų ir įvertintų aplinkybių bei su tuo susijusių padarytų iÅ¡vadų turi kitokiÄ nuomonę, palankiÄ jos interesams, nesudaro pagrindo spręsti apie bylos esmės neatskleidimÄ .

34. Kaip minėta, apeliacinis procesas reiÅ¡kia ne naujÄ arba pakartotinį bylos nagrinėjimÄ kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimÄ neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020;

Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

35. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija, n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Irma Čuchraj AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė Erika MisiÅ«nienė