Legislator Case Law & Legislation
2018-10-24 Nr. AB-18979-3-61-3-03286-2016-1 AI generated

2018-10-24 Nr. AB-18979-3-61-3-03286-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2018-10-24 Nr. AB-18979-3-61-3-03286-2016-1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Sprendimas

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Egilija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Egilija“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2018-10-24 Nr. AB-18979-3-61-3-03286-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Egilija“ (toliau – ir Bendrovė) 2016 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2016 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. ATK2-82/16 „Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ (toliau – ir Nutarimas) (b. l. 1–3).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-652-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03286-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Egilija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Egilija“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Egilija“ (toliau – ir Bendrovė) 2016 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2016 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. ATK2-82/16 „Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ (toliau – ir Nutarimas) (b. l. 1–3).

2. Bendrovė paaiškino, kad 2016 m. kovo 17 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės tyrimo skyriaus (toliau – ir VSAT) pareigūnai atliko kratą fiziniam asmeniui E. S. priklausančiose patalpose, kurių dalyje veiklą vykdo Bendrovė. Patalpų dalyje, kurioje Bendrovės direktorė ir vienintelė akcininkė E. S. yra įsirengusi gyvenamąsias patalpas, VSAT pareigūnai rado alkoholio, kuriam nepateikti privalomi įsigijimo dokumentai. Atlikus kratą, buvo surašytas neįskaitomas protokolas. Dėl rasto alkoholio Departamentas priėmė skundžiamą Nutarimą, kuriuo Bendrovei paskyrė 289 Eur baudą už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimą.

3. Bendrovė nurodė, kad patalpų, kuriose buvo rastas alkoholis, Bendrovė veiklos vykdymui nenaudoja, jos naudojamos E. S. privatiems interesams ir poreikiams. Bendrovė paaiškino, kad krata buvo sankcionuota Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartimi. Krata buvo teisėta fizinio asmens (E. S.), o ne Bendrovės atžvilgiu, todėl dėl kratos metu rasto alkoholio atsakomybė, Bendrovės nuomone, kyla ne juridiniam, o fiziniam asmeniui.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepime nurodė, kad su Bendrovės skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o Departamento Nutarimą palikti nepakeistą (b. l. 30–33).

5. Departamentas paaiškino, kad alkoholis kratos metu buvo rastas Bendrovei priklausančios parduotuvės pagalbinėse patalpose. Departamentas nurodė, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 25 d. nutartimi patvirtino, kad krata parduotuvėje, ūkiniuose pastatuose, bei teritorijoje saugomose transporto priemonėse, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta teisėtai ir pagrįstai. Taigi, Departamento nuomone, kratos metu teisėtai surinkti duomenys gali būti naudojami įrodinėjant Bendrovės kaltę dėl AKĮ pažeidimo.

6. Departamentas pažymėjo, kad VSAT vyresniojo tyrėjo A. A. 2016 m. kovo 17 d. nutarime daryti kratą, kurios teisėtumas yra patvirtintas teismo nutartimi, nurodyta, kad kratą nutarta daryti įtariamojo darbovietėje (Bendrovėje), o E. S. šiame nutarime yra nurodyta tik kaip patalpų, kuriose bus atliekama krata, savininkė. Bendrovei išduotoje licencijoje verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais nurodyta, kad Bendrovės veiklos adresas yra (duomenys neskelbtini), o sandėlys ten pat, t. y. licencijoje nenurodyta konkreti patalpa ar specializuotas parduotuvės skyrius, kuriame Bendrovė sandėliuoja savo prekes.

7. Departamentas nurodė, kad E. S. paaiškino, kad rastas alkoholis yra spiritas, skirtas krosniai užkurti. Departamentas nurodė, kad krosnis yra skirta apšildyti taip pat ir Bendrovės patalpas, todėl, Departamento nuomone, rastas alkoholis buvo sandėliuotas parduotuvės pagalbinėse patalpose. Bendrovė turėjo užtikrinti, kad faktiškai naudojamose Bendrovės komercinei veiklai patalpose nebūtų laikomi alkoholiniai produktai, neatitinkantys įstatymo reikalavimų.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu Bendrovės skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 117–120).

9. Teismas, aprašęs bylos faktines aplinkybes, sprendimą motyvavo Departamento atsiliepimo argumentais bei Departamento atsiliepime nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir konstatavo, kad šiuo atveju akivaizdu, jog Bendrovė nesiėmė visų reikiamų organizacinių priemonių, kad AKĮ reikalavimai būtų veiksmingai užtikrinami, todėl yra atsakinga už AKĮ pažeidimus.

10. Teismas vertino, kad Bendrovė privalėjo užtikrinti AKĮ nustatytų reikalavimų vykdymą Bendrovės veiklai naudojamose pagalbinėse patalpose, todėl Bendrovės skundas dėl Nutarimo panaikinimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

III. 11. Pareiškėjas UAB „Egilija“ apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Bendrovės skundą tenkinti (b. l. 124–127).

12. Bendrovė paaiškina, kad 2016 m. kovo 7 d. kratos atlikimo protokole nurodyta kratos atlikimo vieta – (duomenys neskelbtini). Bendrovės patalpos (parduotuvė) ir E. S. gyvenamosiose patalpose. Taigi, iš protokolo akivaizdu, kad pareigūnai kratą atliko tiek Bendrovės patalpose, tiek ir fizinio asmens gyvenamosiose patalpose, kurios nėra niekaip susiję su Bendrovės veikla, nėra pritaikytos Bendrovės veiklos vykdymui. Bendrovė pažymi, kad kratos protokole nurodyta, jog alkoholis surastas įrengtoje virtuvėje, o ne parduotuvės pagalbinėje patalpoje. Bendrovės veikla yra mažmeninė prekyba, o ne viešas maitinimas, todėl, pasak Bendrovės, akivaizdu, kad virtuvė yra fizinio asmens gyvenamosios patalpos, kurios nei faktiškai, nei teoriškai nėra naudojamos Bendrovės veiklai vykdyti. Be to, Šalčininkų rajono apylinkės teismas nepatvirtino kratos atlikimo Bendrovėje, todėl atsakomybė galėjo kilti ne juridiniam, o išimtinai fiziniam asmeniui.

13. Bendrovė pažymi, kad krata teismo nutartimi nebuvo patvirtinta per 3 dienas, todėl duomenys buvo surinkti pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1601 straipsnio 1 ir 2 dalis.

14. Bendrovės nuomone, Departamentas be jokių objektyvių įrodymų virtuvę pripažino parduotuvės pagalbine patalpa, o tai lėmė formalaus ir nepagrįsto Nutarimo priėmimą.

15. Bendrovė pažymi, kad, kreipdamasi į savivaldybę dėl licencijos išdavimo, pateikė 2015 m. gegužės 27 d. panaudos sutartį, kurioje buvo nurodytos plane pažymėtos patalpos, kuriose Bendrovė vykdys veiklą, tačiau pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 618, licencijoje turėjo nurodyti tik adresą, o ne konkrečias patalpas, kuriose bus vykdoma Bendrovės veikla, todėl, Bendrovės nuomone, teismas vadovavosi pertekliniu reikalavimu, kad licencijoje nenurodytos patalpų pažymėjimas plane. Pirmosios instancijos teismas, pasak Bendrovės, nepagrįstai konstatavo, kad virtuvė faktiškai yra naudojama Bendrovės komercinei veiklai vykdyti, dėl ko priėmė formalų ir naikintiną sprendimą.

16. Atsakovas Departamentas atsiliepime nurodo, kad su Bendrovės apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 129–132).

17. Departamentas pakartoja argumentus, nurodytus atsiliepime į Bendrovės skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui. Papildomai Departamentas pažymi, kad pagal AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 8 punktą, draudžiama alkoholiniais gėrimais prekiauti mažmeninės prekybos vietose, kurios nėra visiškai izoliuotos nuo gyvenamųjų patalpų. Šis pažeidimas Bendrovei nebuvo inkriminuotas, nes protokolo surašymo metu apie tokias aplinkybes nebuvo žinoma, tokia išvada darytina iš bylos nagrinėjimo metu pačios Bendrovės pateiktų argumentų. Nagrinėjamu atveju, Departamento nuomone, net ir vertinant Bendrovės argumentus dėl neva gyvenamųjų patalpų, kuriose buvo rastas alkoholis, Bendrovė yra vis tiek atsakinga, kad jokiose nuo jos vykdomai mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais veiklai pilnai neizoliuotose patalpose pažeidžiant įstatymo reikalavimus nebūtų laikomi alkoholio produktai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje ginčas kilo dėl Departamento Nutarimo, kuriuo Bendrovei buvo skirta 289 Eur bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas Bendrovės skundą atmetė, konstatavęs, kad Bendrovė neužtikrino AKĮ nustatytų reikalavimų vykdymo Bendrovės veiklai naudojamose pagalbinėse patalpose. Bendrovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, manydama, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog virtuvė faktiškai yra naudojama Bendrovės komercinei veiklai vykdyti.

20. Šalčininkų rajono savivaldybės administracija 2015 m. birželio 30 d. išdavė Bendrovei licenciją Nr. LMA-606 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (b. l. 80). Šioje licencijoje nurodyta prekybos vieta – parduotuvė, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Licencijoje nurodyta, kad parduotuvė (tuo pačiu adresu) taip pat yra ir sandėlis, kuriame laikomi ir iš kurio paskirstomi alkoholiniai gėrimai.

21. Bendrovės ginčijamame Departamento Nutarime nurodyta, kad 2016 m. kovo 17 d. adresu (duomenys neskelbtini), Bendrovei priklausančiose parduotuvės pagalbinėse patalpose rastas alkoholis, kuriam Bendrovė neturėjo juridinę galią turinčių privalomų įsigijimo dokumentų. Nutarime konstatuota, kad tuo Bendrovė pažeidė AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir Bendrovei buvo skirta 289 Eur bauda (b. l. 17–20).

22. Bendrovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad alkoholis buvo rastas ne Bendrovės patalpose (ne parduotuvėje), o privačiose fizinio asmens (Bendrovės direktorės E. S.) gyvenamosiose patalpose (virtuvėje).

23. Byloje esantis 2016 m. kovo 17 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2006 m. kovo 16 d. nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui – E. S. (b. l. 47). Iš šio išrašo taip pat matyti, kad minėto pastato bendras plotas yra 1 635,37 kv. m.

24. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad minėtame 1 635,37 kv. m pastate 2016 m. kovo 17 d. veikė Bendrovės parduotuvė. Kaip minėta, Nutarime konstatuota, kad alkoholis be reikalaujamų įsigijimo dokumentų buvo rastas Bendrovei priklausančiose parduotuvės pagalbinėse patalpose, t. y. ne pačioje minėtame pastate veikiančioje parduotuvėje, o šios parduotuvės pagalbinėse patalpose, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad alkoholis buvo rastas parduotuvės pagalbinėse patalpose. Vien ta aplinkybė, kad alkoholis buvo rastas pastate, kurio adresas sutampa su licencijoje nurodytu parduotuvės adresu, savaime nereiškia, kad visos minėtu adresu esančio 1 635,37 kv. m ploto pastato patalpos yra Bendrovės parduotuvė ir jos pagalbinės patalpos.

25. Pažymėtina, kad prieš priimant ginčijamą Nutarimą, Bendrovė pateikė Departamentui rašytinius paaiškinimus, t. y. Bendrovės 2016 m. gegužės 5 d. paaiškinimuose, kuriuos pasirašė E. S., buvo nurodyta, kad pastate, kuriame buvo rastas alkoholis ji gyvena nuo 2015 m. vidurio, taip pat buvo nurodyta, kad alkoholis buvo rastas viename iš jos (E. S.) sutvarkytų kambarių, kurie nepriklauso parduotuvės patalpoms (b. l. 84). 2016 m. birželio 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose Bendrovė taip pat nurodė Departamentui, kad alkoholis buvo rastas E. S. priklausančiose gyvenamosiose patalpose, niekaip nesusijusiose su Bendrovės vykdoma veikla (b. l. 95).

26. Kreipdamasi į teismą, Bendrovė pateikė papildomus dokumentus, t. y. 2015 m. gegužės 27 d. panaudos sutartį, taip pat patalpų planą su paaiškinimais, tačiau teismas, spręsdamas Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, negali remtis dokumentais, kurių neturėjo Departamentas, priimdamas ginčijamą Nutarimą, todėl šie dokumentai apeliacinės instancijos teismo taip pat nevertinami.

27. AKĮ (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 8 d.) 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte, be kita ko, nustatyta, kad įmonėms laikyti Lietuvos Respublikoje draudžiama alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo dokumentų. Taigi, tam, kad nustatyti šioje nuostatoje įtvirtinto draudimo pažeidimą, būtina, be kita ko, nustatyti faktinę aplinkybę, kad tokius alkoholio produktus, pažeidžiant minėtą draudimą, laiko įmonė. Todėl tokiais atvejais, kai minėti alkoholio produktai randami įmonei nuosavybės teise priklausančiose patalpose arba patalpose, kurios nors ir nepriklauso įmonei nuosavybės teise, tačiau yra faktiškai naudojamos įmonės komercinei veiklai vykdyti, laikoma, kad AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas draudimas buvo pažeistas.

28. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Departamentas Nutarime turėjo ne tik deklaratyviai nurodyti, kad Bendrovės ir jos atstovų rašytiniai paaiškinimai nepaneigia padaryto pažeidimo sudėties, bet ir motyvuotai tokią išvadą pagrįsti, tačiau tai nebuvo padaryta. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad pačiame Nutarime nurodyta, jog alkoholis buvo rastas įrengtoje virtuvėje (Nutarimo 2 puslapis), o vėliau Nutarime nurodoma, kad kritiškai vertintinas Bendrovės argumentas, jog alkoholis buvo rastas patalpose, kurios naudojamos E. S. asmeniškai kaip virtuvė (Nutarimo 3 puslapis). Be to, Bendrovės paaiškinimuose pateiktą informaciją, kad E. S. gyveno minėtu adresu, patvirtina ir byloje esantis P. O. (P. O.) apklausos protokolas, kuriame nurodyta, jog E. S. dar 2015 m. liepos mėnesį prašė jo įrengti minėtame pastate kambarius, kad turėtų, kur gyventi, nes kasdien važinėti iš Vilniaus į savo parduotuvę (duomenys neskelbtini), kurioje ji dirbo pardavėja, jai buvo per brangu (b. l. 72). Apklausos protokole taip pat nurodyta, kad kambariai buvo baigti remontuoti 2016 m. vasario mėnesį.

29. Nutarime teisingai nurodyta, kad įmonė yra atsakinga už tai, jog alkoholio prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų, taip pat Nutarime teisingai cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad įmonė turi užtikrinti, jog faktiškai naudojamose įmonės komercinei veiklai patalpose nebūtų laikomi alkoholio produktai, neatitinkantys imperatyviomis įstatymo normomis nustatytų reikalavimų, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, neabejotinai patvirtinančių faktinę aplinkybę, kad Bendrovė laikė alkoholį, kuriam neturėjo įsigijimo dokumentų, patalpose, kurias faktiškai naudojo Bendrovės komercinei veiklai vykdyti. Taigi, Nutarimas negali būti pripažįstamas pagrįstu objektyviais duomenimis (faktais). Atitinkamai, negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas Bendrovės skundas dėl Nutarimo panaikinimo.

30. Atsižvelgdama į nustatytą aplinkybę, jog byloje nėra duomenų, kad alkoholis rastas Bendrovei priklausančiose patalpose ar patalpose, kurios buvo faktiškai naudojamos Bendrovės ūkinei-komercinei veiklai vykdyti, ir kuri yra pakankamas pagrindas Nutarimo panaikinimui, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentų, susijusių su daryta krata, nevertina ir dėl jų nepasisako, nes nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės tai nebeturi.

31. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad Bendrovės apeliacinis skundas tenkintinas. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir priima naują sprendimą – Bendrovės skundą tenkinti ir panaikinti ginčijamą Nutarimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Egilija“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Egilija“ skundą tenkinti ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2016 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. ATK2-82/16 „Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ panaikinti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė