b86584be-eecf-4fbb-bb23-123ec29c56e9 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-187-383/2022 Proceso Nr. 1-04-5-00101-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Sigitai Švėgždienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Virbickaitei, nuteistosios L. N. gynėjui advokatui Mindaugui Zalepūgai, nuteistojo M.

S. gynėjui advokatui Antanui Danieliui, viešame teismo posėdyje, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal nuteistųjų L. N. ir M. S. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo: M. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 248 MGL (12400 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu nutarta į bausmę įskaityti M.

S. laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ suėmime nuo 2021 m. liepos 18 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021 m. lapkričio 18 d., kas atitinka 248 MGL (12400 Eur) baudÄ ir laikyti jį atlikusiu bausmę. Nuspręsta iÅ¡ M. S. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų nepriteisti. L. N. pripažinta kalta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 248 MGL (12400 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu nutarta į bausmę įskaityti L.

N. laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ suėmime nuo 2021 m. liepos 18 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021 m. lapkričio 18 d., kas atitinka 248 MGL (12400 Eur) baudÄ ir laikyti jÄ atlikusiu bausmę. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. M. S. (toliau – M. S.) ir L. N. (toliau – L. N.) Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais pagal 22 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ pasikėsino gabenti nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, o bÅ«tent: 2021 m. liepos 18 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iÅ¡ anksto tarpusavyje susitarę, įsisodino (duomenys neskelbtini) piliečius N. T.

G., gimusį 2003 m., ir S. T. N., gimusį 2003 m., į L. N. iÅ¡nuomotÄ automobilį ,,Opel Astra“, Vokietijos Federacinės Respublikos valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), ir kartu, L. N. vairuojant minėtÄ automobilį, gabeno juos Lietuvos Respublikos teritorija, pasikėsindami juos neteisėtai pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ Ä¯ Lenkijos RespublikÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi 2021 m. liepos 18 d., 11.45 val., (duomenys neskelbtini), iÅ¡vykstant iÅ¡ Lietuvos Respublikos buvo sulaikyti (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nų.

2. Skunde apygardos teismui nuteistieji L. N. ir M. S. praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria jie pripažinti kaltais ir juos iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2.1. Savo skunduose nuteistieji nurodo, kad skundžiamas nuosprendis priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalį ir 305 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ . L. N. ir M.

S. teigimu, skundžiamu nuosprendžiu buvo esmingai pažeistos BPK 20 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies nuostatos, nekaltumo prezumpcijos principas. 2.2. Nuteistieji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas reglamentuojančias atsakomybę dėl pasikėsinimo įvykdyti nusikalstamÄ veikÄ , todėl nepagrįstai pripažino, kad jų veiksmuose buvo BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 292 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymiai. L. N. ir M.

S. teigimu, jie buvo kaltinami ir pirmosios instancijos teisme pripažinti kaltais, pasikėsinus įvykdyti nusikalstamÄ veikÄ , apibÅ«dintÄ formaliÄ ja sudėtimi. Pasak nuteistųjų, pasikėsinimas formaliosiose nusikalstamų veikų sudėtyse pasitaiko itin retai, nes dažnai jau pirmo veiksmo padarymas iÅ¡reiÅ¡kia nusikalstamos veikos esmę ir ji laikoma baigta. Nuteistieji nurodo, kad Å¡iuo atveju, siekiant juos pripažinti kaltais pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 292 straipsnio 1 dalį buvo bÅ«tina nustatyti, kad jie tarpusavyje susitarė dėl konkrečios nusikalstamos veikos įvykdymo ir, kad jų veiksmuose, iki L.

N. vairuotÄ automobilį sustabdant policijos pareigÅ«nams, jau buvo bÅ«tini BK 292 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, objektyvieji požymiai. Nuteistieji nurodo, kad teisiamajame posėdyje iÅ¡tyrus bylos duomenis, tokių aplinkybių nustatyta nebuvo, o pirmosios instancijos teismas, padaręs prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , netinkamai pritaikė BK 22 straipsnio 1 dalį ir dėl to nepagrįstai jų veiksmus kvalifikavo pagal BK 292 straipsnio 1 dalį. Nuteistųjų teigimu, jie nebuvo pradėję realizuoti jokių BK 292 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymių, t. y. veika dar net nebuvo pradėta įgyvendinti, iÅ¡skyrus tai, kad jie kartu 2021 m. liepos 18 d. be jokio iÅ¡ankstinio susitarimo vykdyti kokiÄ nors nusikalstamÄ veikÄ , (duomenys neskelbtini), susitikę su M.

S. sÅ«numi S. T. N., kuris buvo kartu su kitu asmeniu – G. N. T., norėjo nuvažiuoti pasiimti jiems įprasto afrikietiÅ¡ko maisto produktų, po ko jie vyko link (duomenys neskelbtini) miesto, kurio apylinkėse turėjo susitikti su M. S. pažįstamu asmeniui vardu T., kuris jiems turėjo parÅ«pinti afrikietiÅ¡ko maisto. Nuteistųjų teigimu, jie Lietuvoje buvo pirmÄ kartÄ , todėl L. N. važiuodama pasiklydo ir pastebėjo, kad tolsta nuo (duomenys neskelbtini), dėl ko ieÅ¡kojo vietos, kur nepažeisdama Kelių eismo taisyklių galėtų apsisukti, jog galėtų grįžti atgal į (duomenys neskelbtini) miestÄ , tačiau to padaryti nespėjo, nes automobilis buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų.

Nuteistieji nurodo, kad teismo posėdžio metu apklausti liudytojai P. S. (kelių policijos pareigÅ«nas) bei L. K. (Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nas) aiÅ¡kiai parodė, jog atstume tarp kelių policijos posto, kuriame buvo sustabdytas L. N. vairuotas automobilis iki (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos yra vieta, kur automobiliu galima apsisukti nepažeidžiant kelių eismo taisyklių. 2.3. Skunduose nuteistieji nurodo, kad liudytojas S. T. N., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, vienareikÅ¡miÅ¡kai parodė, jog nebuvo jokio susitarimo ir niekas jam nežadėjo jį iÅ¡vežti į VokietijÄ .

Nors liudytojas G. N. T. ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad buvo planuojama važiuoti į VokietijÄ , visgi apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu, aiÅ¡kiai parodė, jog jokių konkrečių kalbų/pažadų, kad bus važiuojama į VokietijÄ automobilyje nebuvo. Nuteistieji nurodo, kad jie nežadėjo liudytojo iÅ¡vežti į VokietijÄ . Kaip nurodė liudytojas, jo ankstesni parodymai dėl neva jam duoto pažado iÅ¡vežti į jį į VokietijÄ buvo sÄ lygoti jo subjektyvaus įsivaizdavimo, kad bus važiuojama į VokietijÄ , tačiau liudytojas aiÅ¡kiai parodė, kad nuteistieji jam jokia forma ir apimtimi nežadėjo jo iÅ¡vežti į VokietijÄ .

L. N. ir M. S. teigimu, ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos yra neiÅ¡samios ir yra akivaizdu, kad jose buvo fiksuojamos tik kaltinimui naudingos aplinkybės, o bylos nagrinėjimo teisme metu, aptariamo liudytojo apklausa buvo itin iÅ¡sami ir visapusiÅ¡ka. Nuteistieji nurodo, kad net jei ir bÅ«tų galima manyti, jog jie kokia nors forma bÅ«tų pažadėję iÅ¡vežti liudytojus į VokietijÄ , BK 292 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai nenumato kaip nusikalstamų veiksmų vien tos aplinkybės, kad asmeniui buvo duotas pažadas jį (per)gabenti per valstybės sienÄ .

Nuteistųjų teigimu, tokie veiksmai kaip iÅ¡siregistravimas iÅ¡ vieÅ¡bučio, M. S. pokalbiai/susiraÅ¡inėjimas su sÅ«numi, taip pat tai, kad jis iÅ¡vykdamas visai dienai su savimi pasiėmė dalį savo rÅ«bų ir kt. BK 292 straipsnio 1 dalies prasme nėra nusikalstami. 2.4. Apeliantų teigimu, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta jų kaltę patvirtinančių duomenų, o tokie veiksmai kaip kad susitikimas su liudytojais S. T. N. ir G. N. T., bendravimas su jais, iÅ¡siregistravimas iÅ¡ vieÅ¡bučio, važiavimas automobiliu, galbÅ«t ir galėtų bÅ«ti svarstomi pasirengimo daryti galimÄ nusikalstamÄ veikÄ aspektu, tačiau baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo atsako tik už parengimÄ daryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ .

Jiems inkriminuota nusikalstama veika (BK 292 straipsnio 1 dalis) priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, todėl jiems inkriminuoti veiksmai, baudžiamojo įstatymo prasme, negali bÅ«ti vertinami net kaip pasirengimas padaryti nusikaltimÄ . Nuteistųjų teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, netinkamai kvalifikavo jų veiksmus, kadangi supainiojo pasirengimÄ Ä¯vykdyti nusikalstamÄ veikÄ (BK 21 straipsnis) su pasikėsinimu įvykdyti nusikalstamÄ veikÄ (BK 22 straipsnis). 2.5.

Nuteistieji skunduose nurodo, kad kvalifikuojant veikÄ pagal jiems inkriminuotus BK straipsnius bÅ«tina nustatyti, kad kaltininkas veikė suvokdamas vykdomų veiksmų neteisėtumÄ ir jo norÄ taip veikti t. y. tiesioginę jo tyčiÄ . L. N. ir M. S. nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nėra apraÅ¡yta jų veiksmų subjektyvioji pusė. Pasak nuteistųjų, pirmosios instancijos teismas apsiribojo jau aptartais duomenimis dėl važiavimo automobiliu, bendravimo su sÅ«numi, iÅ¡siregistravimu iÅ¡ vieÅ¡bučio ir tuo, kad M.

S., pats bÅ«damas prieglobsčio praÅ¡ytoju, neva suvokė, jog prieglobsčio praÅ¡ytojai neturi teisės iÅ¡vykti iÅ¡ Å¡alies, kurioje randasi, taip pat, jog neva nepavyks jo sÅ«nui legaliai atvykti į Europos SÄ jungÄ , todėl buvo siekiama nelegalaus sÅ«naus patekimo į ES teritorijÄ . 2.6. Skunduose nurodoma, kad liudytojas G. N. T., bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ bei teisme prisiekęs nemeluoti ir sakyti tik tiesÄ , teikė melagingus savo anketinius duomenis (savo gimimo datÄ nurodė (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini)).

Liudytojas nurodė, kad jis turėjo pasikeisti gimimo datÄ , kad galėtų iÅ¡vykti iÅ¡ Å¡alies, todėl jo pase nurodyta neteisinga gimimo data – (duomenys neskelbtini) Skunduose teigiama, kad negalima pasitikėti tokio liudytojo parodymais. Nuteistieji nurodo, kad Å¡is liudytojas, teisme duodamas parodymus, aiÅ¡kiai nurodė, jog buvo manoma, kad jo ir kito liudytojo turimi dokumentai nedraudžia judėti Lietuvos teritorijoje ar net iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos. Kaip nurodė liudytojas, buvo galvojama, kad tuo atveju, jeigu nebÅ«tų leidžiama iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos suturimais dokumentais, tiesiog bÅ«tų grįžtama į gyvenamÄ vietÄ be kokių nors teisinių pasekmių.

Tačiau, šių liudytojo parodymų, paneigiančių nuteistiesiems pareikštus kaltinimus, be kita ko, jog jie suprato, kad liudytojai neturi teisės išvykti iš Lietuvos, pirmosios instancijos teismas neaptarė ir dėl jų nepasisakė. 2.7. Skunde nurodoma, kad M. S. prieglobstį Vokietijoje gavo 1995 metais, todėl, nuteistųjų teigimu, lieka neaišku, kaip prieš daugiau nei ketvirtį amžiaus buvę įvykiai įrodo jų veiksmuose buvus jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius.

Nuteistųjų teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad M. S. žino/žinojo apie Lietuvoje galiojančiÄ tvarkÄ dėl prieglobsčio (ne)suteikimo ir reikalavimus asmenims pateikusiems praÅ¡ymÄ dėl prieglobsčio gavimo. Nuteistieji nurodo, kad M. S. dėl minėtų aplinkybių teisme apklaustas nebuvo, todėl teismo iÅ¡vada, jog jam yra žinomos minėtos aplinkybės pagrįsta tik spėjimais ir prielaidomis. 2.8. Nuteistieji nurodo, kad jie buvo pripažinti kaltais, veikę bendrininkų grupėje.

Jų teigimu, bendrininkavimo atveju bÅ«tina nustatyti asmenų veikos bendrumÄ , susitarimÄ daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu ir bendrÄ tyčiÄ . Pasak apeliantų, skundžiamame teismo nuosprendyje, pažeidžiant tokiam procesiniam dokumentui keliamus pagrįstumo, motyvacijos, teisėtumo reikalavimus, iÅ¡ esmės neatlikus savarankiÅ¡ko įrodymų tyrimo ir vertinimo Å¡iuo (bendrininkavimo) aspektu, yra tik perkeltos kaltinamojo akto fragmentinės dalys be konkretesnių motyvų, atskleidžiančių ne deklaratyvų, o konkretų, individualizuotÄ jų dalyvavimÄ darant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir taip pažeidžiant BPK 305 straipsnio nuostatas.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti ir skundžiamÄ nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nuteistųjų L. N. ir M. S. apeliaciniai skundai atmetami 4. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų.

Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Å iuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

O teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai kvalifikavo jų veiksmus pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 1 dalį, dėl ko priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

5. Pažymėtina, kad nuteistųjų apeliaciniai skundai savo turiniu iš esmės yra identiški, todėl teismas į skunduose išdėstytus argumentus atsakys bendrai.

6. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, BPK nuostatų, su įrodymų vertinimu nepažeidė. Teismas pagrįstai kvalifikavo nuteistųjų neteisėtus veiksmus pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 1 dalį, todėl nagrinėjamu atveju, pagrindo tenkinti jų apeliacinius skundus nėra.

7. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, 2021 m. liepos 18 d. įtariamojo apklausos metu (t. 1, b. l. 159) L. N. nurodė, kad į LietuvÄ su broliu atvyko 2021 m. liepos 13 d., tikslu surasti čia jos brolio sÅ«nų S. T. N. BÅ«dami Lietuvoje su broliu jie važinėjo po įvairias Lietuvos įstaigas, ieÅ¡kodami jos brolio sÅ«naus. VaikÄ rado (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 17 d. jie kartu su juo važinėjo po miestÄ , nes (duomenys neskelbtini) dirbantys pareigÅ«nai sakė, kad S. T. N. gali laisvai judėti po miestÄ ir po Å¡alį.

S. T. N. pasakė, kad nori afrikietiÅ¡ko maisto, dėl ko L. N. ir M. S. susisiekė su draugu iÅ¡ Lenkijos ir susitarė kad Å¡is atveÅ¡ jiems afrikietiÅ¡ko maisto į antrÄ miestÄ nuo Lenkijos-Lietuvos sienos. Jie buvo sustabdyti Lietuvos Respublikoje. L. N. ir M. S. turėjo asmens tapatybės dokumentus, o S. T. N. ir N. T. G., kurie važiavo kartu, tokių dokumentų neturėjo. L. N. nurodė, kad neturėjo tikslo iÅ¡vežti S. T. N. ir N. T. G. iÅ¡ Lietuvos. Norėjo tik pavalgyti ir grįžti į (duomenys neskelbtini), o pirmadienį susitikti su advokatu Mindaugu Zalepuga ir kalbėti dėl brolio vaiko S. teisių Lietuvoje.

Papildomos apklausos metu (t. 1, 165 – 166) L. N. nurodė, kad lieka prie savo duotų parodymų ir nenori nieko papildyti. ji taip pat paaiÅ¡kino, kad pasienio pareigÅ«nams tik Å¡iaip nurodė, kad važiuoja maisto į (duomenys neskelbtini), nes į jį važiuoti ji nenorėjo. Asmenų ji nebÅ«tų vežusi per valstybės sienÄ , nes žinojo, kad jos vežami vaikai gali keliauti tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ji tai žinojo, nes Vokietijoje tokie pat įstatymai ir ji juos žino. Vaikų per sienÄ ji nevežė, norėjo tik apsisukti, tačiau buvo sustabdyta policijos pareigÅ«nų. 2021 m. liepos 18 d.

įtariamojo apklausos metu (t. 2, b. l.

99) nurodė, kad prieÅ¡ dvi savaites su seserimi L. N. atvyko į LietuvÄ ieÅ¡koti jo sÅ«naus. Žmonės iÅ¡ Baltarusijos jam paskambino ir pasakė, kad jo sÅ«nus yra Lietuvoje, todėl jis čia ir atvyko jo ieÅ¡koti. SÅ«nų rado (duomenys neskelbtini). Susitiko pirmÄ kartÄ . Susitikus važinėjo po LietuvÄ , buvo emocijos, apsikabinimai, pokalbiai. Pavažinėję po kaimelį nusprendė pavalgyti, susitiko ir važiavo kol juos sulaikė policijos pareigÅ«nai. BÅ«tų valgę viename kaime, kur žmonės iÅ¡ Lenkijos turėjo jiems atvežti maisto, nes jie norėjo bÅ«tent afrikietiÅ¡ko maisto.

SÅ«nus S. T. N. ir (duomenys neskelbtini) dirbantys pareigÅ«nai sakė, kad M. S. sÅ«nus gali laisvai judėti po Lietuvos Respublikos teritorijÄ , jie neturėjo tikslo iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos. Papildomos apklausos metu (t. 2, b. l. 102 – 104) M. S. paaiÅ¡kino, kad nuo 1995 m. jis gyveno Vokietijoje. 2 metus, iki 1997 m. jis gyveno prieglobsčio praÅ¡ytojų centre ir ten gyvendamas sužinojo ir suprato, kad turėdamas prieglobsčio praÅ¡ytojo statusÄ gali laisvai judėti tik po VokietijÄ , o į kitas Å¡alis vykti negali.

Jis nurodė, kad 2020 m. lapkričio mėnesį jo sÅ«nus gavęs stipendijÄ , atvyko į Baltarusijos RespublikÄ , į universitetÄ mokytis. Norėdamas geresnio gyvenimo jis nusprendė vykti į LietuvÄ . 2021 m. liepos 5 d. M. S. kažkas paskambino ir pasakė, kad jo sÅ«nus yra Lietuvoje. 2021 m. liepos 5 d. iÅ¡ Vokietijos M. S. kartu su savo seserimi atvyko į LietuvÄ . 2021 m. liepos 16 d. jam paskambino sÅ«nus ir pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 17 d. M. S. kartu su L. N. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur stovykloje rado savo sÅ«nų.

Jiems besikalbant sÅ«nus pasakė, kad norėtų afrikietiÅ¡ko maisto ir jie nusprendė kažkur važiuoti. SÅ«nus kartu pasiėmė savo draugÄ . M. S. nurodė prisiminęs, kad turi draugÄ T., kuris dirba (duomenys neskelbtini), paskambino jam ir paprašė, kad jis kitÄ dienÄ Ä¯ LietuvÄ atvežtų jiems maisto. TÄ dienÄ pabuvę Rukloje su seserimi vakare jie grįžo į vieÅ¡butį (į kitÄ , nei prieÅ¡ tai buvo apsistoję) ir 2021 m. liepos 18 d. apie 10 val. vėl atvyko į (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ (duomenys neskelbtini) jie (M. S., L. N., S. T. N. ir N. T. G.) iÅ¡važiavo link Lenkijos, vyko tuo pačiu keliu, kuriuo ir buvo atvykę į LietuvÄ . Kelias buvo įvestas link VarÅ¡uvos, nes žinojo, kad T. maistÄ atgabens iÅ¡ VarÅ¡uvos. Lietuvoje afrikietiÅ¡ko maisto ieÅ¡kojo, tačiau nerado. Apie 11.45 val. juos sustabdė policijos pareigÅ«nai. 2021 m. rugsėjo 14 d. apklausos metu (t. 2, b. l. 119 – 120) M. S. naujų aplinkybių nenurodė, paaiÅ¡kino, kad su T. nebuvo susitarę konkrečios vietos, kur jie turėtų susitikti. 2021 m. liepos 19 d. liudytojo apklausos metu (t. 1, b. l.

94) T. N. nurodė, kad maždaug prieÅ¡ savaitę jis nelegaliai atkeliavo į LietuvÄ kaip prieglobsčio praÅ¡ytojas, jis ir kiti kartu keliavę asmenys buvo apgyvendinti prieglobsčio praÅ¡ytojų centre. Atvykęs į LietuvÄ apie tai pranešė L. N.. 2021 m. liepos 18 d. į stovyklÄ atvyko jo tėvas M. S. su L. N.. Tėvo jis paprašė, kad jie nuvažiuotų kur nors pavalgyti, paprašė kartu leisti pasiimti pusbrolį N. T. G.. Jis nežinojo kur jie važiavo valgyti, vairavo L. N.. Važiavo apie 2 valandas, buvo sulaikyti pasienio pareigÅ«nų.

Nežinojo, kad yra galimai gabenamas į VokietijÄ , manė, jog važiuoja pavalgyti. 2021 m. liepos 19 d. liudytojo apklausos metu (t. 1, b. l. 98 – 99) G. N. nurodė, kad į LietuvÄ iÅ¡ Baltarusijos nelegaliai pateko 2021 m. liepos 2 d. Už kelių dienų atvyko ir jo pažįsdamas T. Liudytojas negalėjo tiksliai nurodyti dienos, tačiau paaiÅ¡kino, kad vienÄ dienÄ jo draugui T. paskambino jo tėtis, kuris gyvena Vokietijoje ir pasakė, kad atvažiuos su teta į centrÄ ir iÅ¡siveÅ¡ T. į VokietijÄ .

Liudytojas paprašė, kad ir jį pasiimtų kartu. T. sutiko. 2021 m. liepos 18 d. į stovyklÄ atvyko T. tėvas ir teta ir tuomet jie iÅ¡važiavo. Jis suprato, kad jie vyksta į VokietijÄ . Vyko pagal navigacinę sistemÄ , niekur sustoję nebuvo iki kol juos sustabdė pareigÅ«nai. Iki sustabdant pareigÅ«nams niekas nieko nesakė kÄ reikėtų jiems pasakoti. Su savimi liudytojas turėjo prieglobsčio praÅ¡ytojo pažymėjimÄ . PrieÅ¡ iÅ¡vykstant iÅ¡ (duomenys neskelbtini) L. N. sakė, kad jie visi parvažiuos į VokietijÄ ir vyks iki jos namų.

Vokietijoje liudytojas būtų ieškojęs senelio.

8. Apklausiama pirmosios instancijos teisme L. N. parodė (t. 4, b. l. 40 – 42), kad į LietuvÄ atvyko 2021 m. liepos 7 d. Ä® (duomenys neskelbtini) atvažiavo 2021 m. liepos 17 d. Maisto turėjo važiuoti pasiimti dėl to, kad žmogus, atgabenęs maistÄ , nenorėjo važiuoti iki (duomenys neskelbtini). Ji nurodė, kad nenorėjo imti N. T. G., tačiau S. T. N. nurodė, kad jie visur vaikÅ¡to kartu. L. N. nurodė, kad norėjo nupirkti drabužių S. T. N., todėl nenorėjo imti kito vaikino. Vyras prie sienos jiems turėjo atvežti maisto ir pinigų.

Nurodė, kad į LietuvÄ jie atvyko naktį, todėl nematė kokiu keliu važiavo. PaaiÅ¡kindama kodėl jos navigacijoje buvo įvestas (duomenys neskelbtini) ji nurodė, kad norėjo sustoti (duomenys neskelbtini) ir aplankyti savo dukrÄ , tačiau Lietuvoje planavo pasilikti dar kelias dienas. Posėdžio metu M. S. nurodė (t. 4, b. l. 42 – 44), kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) jie važiavo pasiimti maisto produktų ir po to planavo vėl grįžti į (duomenys neskelbtini). Maisto perdavimas turėjo įvykti Lietuvoje.

Nurodė, kad į Lietuvos RespublikÄ atvyko kitu keliu, o ne tuo, kuriuo bevažiuojant juos sulaikė. PaaiÅ¡kino, kad važiuojant automobiliu nebuvo kalbos, jog jie vyksta į VokietijÄ . Pirmosios instancijos teisme apklausiamas liudytojas G. N. (t. 4, b. l. 20 – 22) parodė, kad pagrindinis kelionės tikslas buvo Vokietija, bet pirmiausia turėjo pavalgyti. Nežinojo į kokį miestÄ Vokietijoje vyko, norėjo iÅ¡važiuoti, nes buvo daug streso. Ä® centrÄ (duomenys neskelbtini) sugrįžti neketino. Galvojo, kad jei su turimais dokumentais negalės iÅ¡važiuoti, galės grįžti į RuklÄ .

Liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas taip pat paaiÅ¡kino, kodėl skiriasi jo gimimo data dokumentuose – norint iÅ¡vykti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) reikėjo bÅ«ti pilnamečiu, o kelionių agentÅ«roje patarė pakeisti pirmÄ jį paso puslapį. Posėdžio metu liudytojas pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad nebuvo kalbos apie tai, kad T. giminaičiai juos iÅ¡siveÅ¡ į VokietijÄ , apie VokietijÄ niekas nekalbėjo. Liudytojas S. T. N. parodė (t. 4, b. l. 22 – 24) parodė, kad atvykęs į centrÄ (duomenys neskelbtini) tėvas jam pasakė, kad Lenkijoje jis gali sÅ«nui nupirkti rÅ«bų bei maisto.

Nurodė, kad vyko į restoranÄ prie valstybės sienos, kur turėjo jiems atvežti pinigus. Nurodė, kad tėvo draugas laukė prie kažkokio restorano. Liudytojas su savimi turėjo krepšį su keletu drabužių, (duomenys neskelbtini) esantiems afrikiečiams jis pasakė, kad trumpam iÅ¡važiuoja su tėvu. Jis nurodė, kad nesakė draugui (N. T. G.), kad jo teta ir tėvas iÅ¡siveÅ¡ jį iÅ¡ Å¡alies.

9. Kaip matyti iÅ¡ anksčiau aptartų parodymų, visų apklaustųjų pozicijos iÅ¡siskyrė jau ikiteisminio tyrimo metu. L. N. ir M. S. nurodė skirtingÄ atvykimo į LietuvÄ laikÄ . Akivaizdu, kad L. N. melagingai nurodė, jog į LietuvÄ jie atvyko tik 2021 m. liepos 13 d., kadangi byloje esantis VÄ® „V.“ raÅ¡tas (t. 1, b. l. 124), patvirtina, jog L. N. ir M. S. vieÅ¡butyje „P. T.“ buvo apsistoję nuo 2021 m. liepos 8 d. Taip pat lieka nepatvirtinta ir nuteistųjų nurodyta versija, kad jie link Lietuvos-Lenkijos pasienio važiavo susitikti su draugu T., kuris turėjo jiems perduoti maistÄ , kadangi į bylÄ nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad L.

N. ar M. S. bÅ«tų bendravę su minėtu asmeniu. Liudytojas N. T. G. ikiteisminio tyrimo metu apskritai nenurodė tokios aplinkybės, kad jie link (duomenys neskelbtini) važiavo tam, kad gautų maisto. Liudytojas aiÅ¡kiai nurodė, kad jie vyko į VokietijÄ . Å ios pozicijos asmuo laikėsi ir pirmosios instancijos teisme, tačiau, kaip nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, be jokių paaiÅ¡kinamų motyvų savo pozicijÄ staiga pakeitė nurodydamas, kad važiavo pasiimti maisto ir niekas apie VokietijÄ net nekalbėjo.

Tai, kad S. T. N. taip pat pateikė versijÄ dėl važiavimo nusipirkti maisto, leidžia pagrįstai manyti, kad jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi nuteistasis M. S. yra jo tėvas, kurio jis nematė daug metų, todėl siekdamas padėti tėvui iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, jis galėjo duoti parodymus, patvirtinančius jo tėvo nurodytÄ versijÄ . Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iuos nuteistųjų parodymus vertino kaip nenuoseklius ir nelogiÅ¡kus, dėl ko jais, kaip įrodymais, nesirėmė.

Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad anksčiau aptarti nuteistųjų parodymai yra jų sukurta gynybinė versija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, o jų nepatvirtina kiti, byloje esantys ir teismo iÅ¡tirti įrodymai. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, teismas atsižvelgė į kitų liudytojų parodymus, taip pat iÅ¡analizavo ir iÅ¡samiai aptarė raÅ¡ytinius įrodymus, esančius byloje, todėl nėra pagrindo teigti, kad priimant skundžiamÄ nuosprendį, buvo pažeistos BPK nuostatos.

10. Nuteistieji savo skunduose nurodo, kad jų veiksmai buvo nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 1 dalį. Jų teigimu, pasikėsinimas formaliosiose nusikalstamų veikų sudėtyse pasitaiko itin retai 11. Pagal BK 292 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sienÄ perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje.

BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Nuo baigto nusikaltimo pasikėsinimas skiriasi tuo, kad čia yra ne visi norėto padaryti nusikaltimo objektyvieji požymiai. Pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimÄ padaryti nusikaltimÄ , tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios.

Taigi nustatant nusikaltimo, kuris nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, požymius, atskleidžiant kaltininko tyčiÄ , bÅ«tina nustatyti valinį jos turinį, siekimÄ apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-443/2011). Jei pasikėsinama padaryti nusikalstamÄ veikÄ , apraÅ¡ytÄ formalia sudėtimi, kaltininkas suvokia pavojingÄ pradedamos veikos pobÅ«dį ir siekia tÄ veikÄ pabaigti.

Pasikėsinimas nusikalstamose veikose, apibÅ«dinamose formalia sudėtimi, įmanomas, kai veikos objektyviosios pusės turinį sudaro du ar daugiau veiksmų, kai tarp veikÄ sudarančių veiksmų (pradžios ir pabaigos) yra laiko atotrÅ«kis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239-139/2015).

12. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios medžiagos, nuteistieji į LietuvÄ atvyko dar 2021 m. liepos 7 d. ir apsistoję vieÅ¡bučiuose laukė kol S. T. N. neteisėtai pateks į LietuvÄ . Liudytojas į LietuvÄ pateko 2021 m. liepos 13 d. ir tuomet nuteistieji ėmėsi aktyvių veiksmų. Kaip jie nurodė, M. S. sÅ«naus jie ieÅ¡kojo visoje Lietuvoje, kol jį rado (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 17 d. SekančiÄ dienÄ abu nuteistieji iÅ¡siregistravo iÅ¡ vieÅ¡bučio ir nuvykę į (duomenys neskelbtini) pasiėmė M.

S. sÅ«nų ir jo draugÄ . Nors nuteistieji pateikė versijÄ , kad jie vyko pirkti sÅ«nui afrikietiÅ¡ko maisto, tačiau ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas joks bendravimas su asmeniu, tariamai turėjusiu perduoti nuteistiesiems afrikietiÅ¡kÄ maistÄ bei tai, kad S. T. N. su savimi pasiėmė krepšį su savo daiktais, tai paneigia. VisiÅ¡kai nelogiÅ¡ka, kad iÅ¡vykdamas vos kelių valandų kelionei asmuo su savimi pasiimtu asmeninius daiktus (pvz. rÅ«bus persirengti), o be to, jam (S. T.

N.) buvo nurodyta, kad stovykloje jis niekam nepasakotų apie tai, jog iÅ¡vyksta. Liudytojas N. T. G. apklausos metu nurodė, kad jie važiavo skubėdami ir vengdami didelių miestų, o L. N. jo imti nenorėjo sakydama, kad dėl to gali kilti problemų. Pas L. N. rastame lapelyje suraÅ¡ytas miestų sÄ raÅ¡as, iÅ¡ kurių paskutinis yra Lenkijoje patvirtina aplinkybę, kad asmenys planavo kirsti Lenkijos-Lietuvos sienÄ . Visos Å¡ios aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji turėjo tikslÄ kartu su keleiviais, neturinčiais tam teisės, kirsti Lietuvos Respublikos sienÄ .

Be to, byloje nustatyta, kad M. S. yra prieglobsčio praÅ¡ytojas, ir kaip nurodė pats nuteistasis, jis virÅ¡ metų gyveno prieglobsčio praÅ¡ytojų stovykloje, todėl žinojo ir suprato tokiems asmenims taikoma teisinį režimÄ , t. y. aplinkybes apie tai, kad jie negali iÅ¡vykti iÅ¡ Å¡alies, kurioje tuo metu yra prieglobsčio praÅ¡ytojai. Pats M. S. nurodė, kad buvo ėmęsis legalių sÅ«naus atvykimo pas jį į VokietijÄ procedÅ«rų, tačiau jos buvo nesėkmingos, kas leidžia pagrįstai teigti, kad savo neteisėtais veiksmais, dėl kurių jis yra nuteistas Å¡ioje baudžiamojoje byloje, M.

S. siekė sÅ«nui padėti nelegaliai patekti į VokietijÄ . Be to, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu L. N. parodė, kad ji žinojo, jog vaikų negalima vežti per sienÄ , nes Vokietijoje tokie pat įstatymai ir ji juos žino. Nagrinėjamu atveju nuteistieji suvokė savo veiksmus ir norėjo taip veikti, t. y. byloje įrodytas jų veiksmų tyčinis pobÅ«dis. Nagrinėjamu atveju jų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, kadangi nuteistieji nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių – prie Lietuvos-Lenkijos pasienio jie buvo sulaikyti policijos pareigÅ«nų.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad nuteistųjų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 1 dalį.

13. Nuteistieji nurodo, kad teismo posėdžio metu apklausti liudytojai P. S. (kelių policijos pareigÅ«nas) bei L. K. (Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nas) aiÅ¡kiai parodė, jog atstume tarp kelių policijos posto, kuriame buvo sustabdytas L. N. vairuotas automobilis iki (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos yra vieta, kur automobiliu galima apsisukti nepažeidžiant kelių eismo taisyklių. Teismas sutinka su Å¡ia apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, tačiau pažymi, kad jau anksčiau Å¡ioje nutartyje aptarti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad nuteistieji neturėjo tikslo apsisukti prie Lietuvos pasienio, prieÅ¡ingai, byloje yra visiÅ¡kai įrodyta, kad nuteistieji turėjo sumanymÄ kirsti Lietuvos sienÄ , tačiau to nepadarė dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių, todėl ta aplinkybė, kad nuo tos vietos, kurioje buvo sustabdytas L.

N. vairuotas automobilis, yra vieta, kur automobiliu galima apsisukti nepažeidžiant kelių eismo taisyklių, nesudaro pagrindo teigti, kad L. N. planavo apsukti savo vairuojamÄ automobilį.

14. Nuteistieji nurodo, kad jie liudytojui G. N. T. nežadėjo jo iÅ¡vežti į VokietijÄ , nors jis ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad buvo planuojama vykti į minėtÄ Å¡alį. Teismo vertinimu, tokia nuteistųjų versija laikytina gynybine. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu liudytojas G. N. T. galėtų siekti apkalbėti nuteistuosius ir nurodyti tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . Vienur skunde nuteistieji nurodo, kad liudytojas tokias aplinkybes nurodė, nes įsivaizdavo, jog jie važiuoja į VokietijÄ , kitur – praÅ¡o teismo tokio liudytojo parodymais nesivadovauti, kadangi jis nurodė netikrÄ savo gimimo datÄ , todėl esÄ tokie liudytojo parodymai yra nepatikimi.

Pažymėtina, kad liudytojas paaiÅ¡kino aplinkybes, kodėl jo pase nurodyta netikra jo gimimo data. Jis nurodė, kad bÅ«damas nepilnametis asmuo negalėtų iÅ¡vykti iÅ¡ (duomenys neskelbtini), todėl kelionių agentÅ«roje patarė pakeisti pirmÄ jį paso puslapį, dėl ko jo gimimo data nurodyta kita nei iÅ¡ tiesų yra. Pažymėtina, kad Å¡io liudytojo parodymus patvirtina liudytoja P. S. ir L. K. parodymai. Asmenys nurodė, kad L. N. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas likus labai mažam atstumui iki sienos.

Liudytojai paaiÅ¡kino, kad automobilį vairavusi L. N. nurodė, jog vyksta į LenkijÄ maisto, parodė savo vykimo marÅ¡rutÄ , kurio galutinis tikslas buvo miestas Lenkijoje. Å ie liudytojų parodymai tik patvirtina aplinkybę, kad L. N. ir M. S. buvo suplanavę kirsti Lietuvos-Lenkijos valstybių sienÄ , ir tai sutampa su liudytojo G. N. T. duotais parodymais, kuriais buvo teigiama, jog jų kelionės tikslas buvo sienos kirtimas.

15. Nuteistųjų teigimu, tokie jų veiksmai kaip iÅ¡siregistravimas iÅ¡ vieÅ¡bučio, M. S. pokalbiai/susiraÅ¡inėjimas su sÅ«numi, taip pat tai, kad jis iÅ¡vykdamas visai dienai su savimi pasiėmė dalį savo rÅ«bų ir kt. BK 292 straipsnio 1 dalies prasme nėra nusikalstami. Teismas pažymi, kad Å¡ie nuteistųjų veiksmai ir nėra laikomi nusikalstamais, tačiau jie patvirtina aplinkybę, kad L. N. ir M. S. iÅ¡ anksto planavo per sienÄ neteisėtai pervežti M. S. sÅ«nų, t. y. parodo asmenų siekį padaryti nusikalstamÄ veikÄ .

16. Skunde nuteistieji nurodo, kad jiems inkriminuota nusikalstama veika (BK 292 straipsnio 1 dalis) priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, todėl jiems inkriminuoti veiksmai, baudžiamojo įstatymo prasme, negali bÅ«ti vertinami net kaip pasirengimas padaryti nusikaltimÄ . L. N. ir M. S. teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, netinkamai kvalifikavo jų veiksmus, kadangi supainiojo pasirengimÄ Ä¯vykdyti nusikalstamÄ veikÄ (BK 21 straipsnis) su pasikėsinimu įvykdyti nusikalstamÄ veikÄ (BK 22 straipsnis).

Teismas pažymi, kad BK bendrojoje dalyje yra įtvirtintos rengimosi bei pasikėsinimo padaryti nusikaltimÄ stadijos bei įtvirtinti Å¡ių stadijų požymiai (BK 21, 22 straipsniai). Rengimasis ir pasikėsinimas padaromi iki nusikalstamos veikos baigiamosios stadijos, rengimosi ir pasikėsinimo veiksmais kaltininkas siekia sudaryti sÄ lygas nusikalstamiems tikslams pasiekti. Rengimosi ir pasikėsinimo stadijos viena nuo kitos ir nuo baigtos nusikalstamos veikos skiriasi kaltininko atliktų veiksmų pobÅ«džiu, nusikalstamos veikos motyvo, tikslo, kaltės realizavimo laipsniu, nusikalstamos veikos nutrÅ«kimo momentu bei skirtingu priartėjimo prie baigtos nusikalstamos veikos laipsniu.

BK 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rengimasis padaryti nusikaltimÄ yra priemonių ir įrankių suieÅ¡kojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymÄ lengvinančių sÄ lygų sudarymas. Asmuo atsako tik už rengimÄ si padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ . Rengimusi tiesiogiai į numatytÄ nusikaltimo dalykÄ dar nesikėsinama, rengimosi veikoje nėra ir kitų objektyvių sumanyto nusikaltimo sudėties požymių, nes kaltininkas yra nusprendęs, kad tik po atitinkamo pasirengimo pradės daryti sumanytÄ nusikaltimÄ , t. y.

„pereis“ į pasikėsinimo stadijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239-139/2015). Teismas pažymi, kad akivaizdu, jog tai, kad nuteistosios vairuojamas automobilis buvo sustabdytas pasienio teritorijoje, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nusikalstama veika buvo nutraukta pasikėsinimo stadijoje, t. y. asmenims darant konkrečius aktyvius veiksmus ir jų veiksmuose esant objektyviems BK 292 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiams, o ne rengimosi stadijoje, kaip, kad pavyzdžiui ieÅ¡kant automobilio, dėliojant marÅ¡rutÄ bei veiksmų planÄ ir pan.

Dėl šių aplinkybių teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju BK 22 straipsnio 1 dalis nuteistiesiems buvo inkriminuota pagrįstai.

17. Nuteistųjų teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad M. S. žino/žinojo apie Lietuvoje galiojančiÄ tvarkÄ dėl prieglobsčio (ne)suteikimo ir reikalavimus asmenims pateikusiems praÅ¡ymÄ dėl prieglobsčio gavimo. Jau iÅ¡ anksčiau aptartų nuteistojo M. S. parodymų matyti, kad jis paaiÅ¡kino, jog nuo 1995 m. jis gyveno Vokietijoje. 2 metus, iki 1997 m. jis gyveno prieglobsčio praÅ¡ytojų centre ir ten gyvendamas sužinojo ir suprato, kad turėdamas prieglobsčio praÅ¡ytojo statusÄ gali laisvai judėti tik po VokietijÄ , o į kitas Å¡alis vykti negali.

Teismo vertinimu, pakankamÄ laikÄ buvęs prieglobsčio praÅ¡ytoju M. S. suvokė jo sÅ«nui galiojančius reikalavimus dėl judėjimo Å¡alyje ir už jos ribų. Juo labiau, jei M. S. bÅ«tų norėjęs legaliai su savo sÅ«numi nuvykti į LenkijÄ gauti maisto, jis, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti ar tokie veiksmai nebus neteisėti, Å¡ias aplinkybes bÅ«tų nurodęs (duomenys neskelbtini) dirbantiems pareigÅ«nams, tačiau nagrinėjamu atveju pasielgė prieÅ¡ingai – nurodė sÅ«nui niekam nesakyti, kad iÅ¡vyksta.

Todėl, teismo vertinimu, visi anksčiau Å¡ioje nutartyje aptarti įrodymai patvirtina, kad M. S. suvokė savo veiksmų neteisėtÄ pobÅ«dį, tačiau siekė iÅ¡vengti galimai kilsiančių pasekmių.

18. Nuteistieji nurodo, kad jie buvo pripažinti kaltais, veikę bendrininkų grupėje. Jų teigimu, bendrininkavimo atveju bÅ«tina nustatyti asmenų veikos bendrumÄ , susitarimÄ daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu ir bendrÄ tyčiÄ . Pasak apeliantų, skundžiamame teismo nuosprendyje, pažeidžiant tokiam procesiniam dokumentui keliamus pagrįstumo, motyvacijos, teisėtumo reikalavimus, iÅ¡ esmės neatlikus savarankiÅ¡ko įrodymų tyrimo ir vertinimo Å¡iuo (bendrininkavimo) aspektu, yra tik perkeltos kaltinamojo akto fragmentinės dalys be konkretesnių motyvų.

Kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Tyčia padaryti nusikalstamÄ veikÄ bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė.

Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiÅ¡kai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog bÅ«tų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iÅ¡ esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344-942/2016, 2K-295-719/2019). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abu nuteistieji kartu atvyko į Lietuvos RespublikÄ , nes sužinojo, kad čia turėtų atvyks ir M.

S. sÅ«nus. Jie ieÅ¡kojo sÅ«naus, surado jį (duomenys neskelbtini) esančioje stovykloje ir nusprendė jį iÅ¡ stovyklos pasiimti ir važiuoti, kaip jie nurodė, pavalgyti afrikietiÅ¡ko maisto. Akivaizdu, kad abu asmenys buvo apgalvoję savo veiksmų planÄ , apklausų metu nurodė tas pačias vykimo į LenkijÄ aplinkybes, tačiau jos nepasitvirtino. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad abu asmenys buvo iÅ¡ anksto susitarę atvykti į LietuvÄ ir čia suradę M. S. sÅ«nų bandyti nelegaliai pervežti jį per Lietuvos valstybinę sienÄ , dėl ko nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai konstatuota, jog jie veikė bendrininkų grupėje.

19. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko pagrįstai pripažino L. N. ir M. S. kaltais, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 1 dalį. Asmenų padaryta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai. Nuteistieji nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima abejoti skundžiamo nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu, todėl jų apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistųjų L. N. ir M. S. apeliacinius skundus atmesti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Svetlana Jurgaitienė Valdas Vitunskas