2021-10-27 Nr. AB-22504-3-66-3-00073-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-747-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00073-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. A. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2021 m. spalio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. A. M. prašymą taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja S. A. M. 2021 m. spalio 4 d. kreipėsi į apylinkės teismą, prašydama skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Pareiškėja prašyme nurodė, jog yra apgyvendinta (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog toks apgyvendinimas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) (5 straipsnio 6 dalyje). Kaip teigė, pareiškėjos apgyvendinimo sąlygos yra nežmoniškos, ji negali gauti tinkamo maisto. Pablogėjus oro sąlygoms pareiškėja šąla, turi gyventi labai blogomis sąlygomis, su dideliu būriu kitų užsieniečių. Pareiškėja neturi sąlygų išsiskalbti drabužių, trūksta šiltų rūbų ir avalynės. Pareiškėjos apgyvendinimo sąlygos prilygsta sulaikymui. Pareiškėja negali niekur išeiti, pasivaikščioti, apsipirkti, normaliai naudotis ryšio priemonėmis. Nurodė, jog dabartinis pareiškėjos statusas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsniui. Pareiškėja buvo sulaikyta be teismo sankcijos. Toks elgesys prieštarauja 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 31 straipsniui. Pareiškėjai taikomas režimas faktiškai prilygsta sulaikymui. Tokia priemonė yra neproporcinga ir neadekvati pareiškėjos teisinei padėčiai. Prašoma skirti alternatyvi sulaikymui priemonė pareiškėjai reikalinga siekiant užtikrinti orias ir tinkamas gyvenimo sąlygas, ypač atsižvelgiant į dabartines klimato sąlygas. Buvimas teritorijoje, stebimoje ginkluotų kariškių, neigiamai atsiliepė pareiškėjos psichologinei būklei. Dėl minėtų priežasčių pareiškėja patiria nerimą, stresą, atskirtumo jausmą. Nurodė, jog taikius prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, nebūtų pažeidžiama pareiškėjos judėjimo laisvė, judėjimas būtų ribojamas protingai ir proporcingai.

II. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai 2021 m. spalio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos S. A. M. prašymą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja teismo pareigą nagrinėti prašymą kildina iš Įstatymo 118 straipsnio nuostatų, tačiau iš prašymo matyti, jog šios nuostatos negali būti taikomos, nes pareiškėjos prašymas yra ne dėl pakartotinio svarstymo. Teismas nurodė, kad iš pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, jog pareiškėja yra apgyvendinta Įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka, kaip prieglobsčio prašytoja, iki nepriimtas sprendimas įleisti jos į Lietuvos Respubliką. Teismas padarė išvadą, jog esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas negali būti nagrinėjamas Įstatymo 116–118 straipsniuose nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad Įstatyme nenustatyta apylinkės teismo kompetencija nagrinėti pareiškimus (prašymus, skundus), kylančius dėl prieglobsčio prašytojų, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, tokio pobūdžio bylos nepriskirtinos apylinkės teismui ir jis neturi jurisdikcijos. Teismas pažymėjo, jog sprendimus, susijusius su Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nurodytais prieglobsčio prašytojais, įgaliotas priimti Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas). Teismas akcentavo, jog tuo atveju, jeigu pareiškėja siekia, kad jos atžvilgiu būtų atlikti tam tikri veiksmai ar priimti tam tikri sprendimai, ji pirmiausia turi kreiptis į Migracijos departamentą, o nesutikus su jo sprendimu, kreiptis į administracinį teismą.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2021 m. spalio 7 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui prašymo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, jog šiuo atveju pareiškėja yra įleista į Lietuvos Respubliką, tačiau jai pateikus prieglobsčio prašymą kompetentingos institucijos nevykdė pareigos kreiptis į apylinkės teismą. Nurodoma, jog tokiu atveju Įstatymo 118 straipsnis suteikia teisę ir galimybę pareiškėjai savarankiškai kreiptis į apylinkės teismą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Pareiškėja teisę kreiptis į apylinkės teismą teisėtai ir pagrįstai bandė įgyvendinti pateikdama prašymą Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams. Pabrėžiama, jog būtent pareiškėjos apgyvendinimo vietos apylinkės (bendrosios kompetencijos) teismas yra įgaliotas spręsti pareiškėjos apgyvendinimo klausimą. Pabrėžiama, jog teismingumas nustatytas Įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2021 m. spalio 7 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skunde nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nagrinėti prašymą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo Įstatymo 118 straipsnyje nustatyta tvarka nėra pagrindo, taigi byla nėra priskirta spręsti bendrosios kompetencijos teismui, o dėl savo pažeistų teisių ir interesų ji gali kreiptis į Migracijos departamentą, vėliau į administracinius teismus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja apgyvendinta (duomenys neskelbtini) Įstatymo 5 straipsnio 6 dalies pagrindu. Šioje teisės normoje įtvirtinta, jog esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Įstatymo normos expressis verbis (aiškiais žodžiais) neįtvirtina Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatytos apgyvendinimo priemonės apskundimo tvarkos. Nustatytas reglamentavimas sukuria teisinio neaiškumo situaciją, kai užsieniečiui iki 6 mėnesių gali būti taikoma apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje priemonė kartu neįtvirtinant aiškaus tokios priemonės teisėtumo teisinės patikros mechanizmo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-492/2021).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. ir 2011 m. birželio 9 d. nutarimus), tačiau pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą.

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamos bylos aplinkybėmis vertina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir minėtas tarptautinės teisės normas pareiškėjai turi būti veiksmingai užtikrinta teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti jai faktiškai taikomos priemonės, pagrįstumą ir teisėtumą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija nesudaro pagrindo tokią gynybos teisę apriboti: pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 145 straipsnį teisė kreiptis į teismą negali būti laikinai apribota net įvedus karo ar nepaprastąją padėtį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-492/2021).

Teisėjų kolegija nurodo, kad Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje minimas laikinas apgyvendinimas pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, be kita ko, atsižvelgiant į pareiškėjos skunde išdėstytas faktines aplinkybes, tarptautinės apsaugos siekiančių asmenų laisvės suvaržymo pobūdžiu iš esmės gali prilygti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintai alternatyviai sulaikymui priemonei – apgyvendinimui Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Vadovaujantis Įstatymo 116 straipsnio 1 dalimi, sprendimai dėl užsieniečių sulaikymo ar alternatyvių sulaikymui priemonių patenka į apylinkės teismo jurisdikciją (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-492/2021).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus argumentus, vadovaudamasi ABTĮ 154 straipsnio 1 dalies 3 punktu, panaikina skundžiamą Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2021 m. spalio 7 d. nutartį ir klausimą išsprendžia iš esmės – pareiškėjos skundą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo priima ir bylą perduoda nagrinėti tam pačiam teismui iš esmės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. A. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2021 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos prašymą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo priimti bei bylą perduoti nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš esmės.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė