2025-06-18 Nr. AB-10523-3-62-3-01018-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-311-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01018-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Jolantos Malijauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovo atstovas), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2022 m. sausio 11 d. iki 2024 m. birželio 4 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) atliko bausmė Pravieniškių 1-ąjame kalėjime (toliau – ir įkalinimo įstaiga), pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2022 m. sausio 11 d. iki 2024 m. kovo 4 d. įkalinimo įstaigoje buvo sutrikęs karšto vandens tiekimas, todėl pareiškėjui daugiau nei dvejus metus teko praustis šaltu vandeniui. Karšto vandens nebuvo ir įkalinimo įstaigos virtuvėje. Ginčo laikotarpiu dušo kabinose taip pat buvo tušti muilo dozatoriai. Kalėjimas tokiomis sąlygomis pareiškėjui sukėlė ne tik didelį fizinį diskomfortą, tačiau prausiantis šaltu vandeniu kilo grėsmė peršalti, ypač šaltuoju metų periodu. Taip pat prausiantis šaltu vandeniu ir be muilo kilo grėsmė užsikrėsti įvairiomis ligomis, nes tik prausiantis šiltu vandeniu su muilu galima nuplauti bakterijas, sumažinti virusinių ligų plitimą. Pareiškėjas dėl tokių kalinimo sąlygų ne kartą kreipėsi ir į įstaigos administraciją. Pareiškėjas taip pat teigė, kad nuo 2022 m. sausio 11 d. jam nebuvo užtikrintas privatumas prausiantis dušinėse, nes nebuvo tinkamų pertvarų ir prausiantis nuteistieji matė vieni kitus. Tai sukėlė didelį dvasinį diskomfortą, gėdos jausmą, žemino pareiškėjo garbę ir orumą. Pareiškėjas dėl nurodytų aplinkybių teigė patyręs neturtinę žalą, kurią įvertino 10 000 Eur suma ir kurią prašė priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjo argumentas, jog daugiau nei dvejus metus duše jam teko praustis šaltu vandeniu, neatitinka tikrovės. Karšto vandens sutrikimas buvo fiksuotas 2024 m. sausio mėn., o visiškai pašalintas 2024 m. kovo 4 d. Nuteistųjų dušinėse nuolat užtikrinamas karšto vandens tiekimas, o gedimai būna trumpalaikiai. Į būrių virtuvėles karšto vandens tiekimo teisės aktai nenumato. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu, net ir vykstant vamzdyno remonto darbams, todėl jis nepatyrė jokių nepatogumų. Gerinant nuteistųjų kalinimo sąlygas, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje visų būrių bendrojo naudojimo dušinėse privatumui užtikrinti nuo 2022 m. spalio 14 d. rengtos pertvaros. Dušo patalpose muilo dozatoriai pildomi esant poreikiui.

5. Atsakovo atstovas pripažino, kad pareiškėjas tam tikrą laiką galėjo patirti nepatogumų dėl naudojimosi dušu be pertvarų, tačiau tai nesudaro pagrindo priteisti jam piniginę kompensaciją kaip žalos atlyginimą. Pareiškėjui dėl, jo teigimu, netinkamų sąlygų (dušo pertvarų) nesikreipus į įkalinimo įstaigos administraciją, vertintina, kad kalinimo sąlygos pareiškėjui nepatogumų nekėlė. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, jog pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalą, todėl jo skundas yra nepagrįstas.

II. 6. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. kovo 27 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo G. S. skundą – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą; kitą skundo dalį atmetė.

7. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad dušo patalpa neatitiko reikalavimų dėl neįrengtų pertvarų, pažymėjo, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpas atskirti pertvaromis ar įrengti atskiras persirengimo patalpas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti dušuose pertvaras, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas.

8. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, nes nuo 2022 m. sausio 11 d. iki 2022 m. spalio 14 d., kai dušinėse nebuvo įrengtos pertvarkos, pažeidė pareiškėjo privatumą naudojantis dušu bendrojo naudojimo dušinėje, todėl pareiškėjas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų, dėl to šiuo aspektu spręstinas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad dušinėse įrengtuose prausiklių dozatoriuose nebuvo muilo, nustatė, kad byloje yra pateikti duomenys, jog pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininką, nurodydamas, kad nuo 2022 m. sausio 11 d. 1, 2, 3, 4 būriuose bei 9, 10, 11, 12 būriuose sulaužyti muilo dozatoriai, jie nėra papildomi skystu muilu. Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus vedėjas 2024 m. kovo 19 d. raštu Nr. 2S-1270 nurodė, kad dušo patalpose įrengti kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai nuolat pildomi, tačiau nuteistieji prausiklius pasisavina; eidamas į dušą pareiškėjas galėjo apžiūrėti, ar dozatoriuje yra prausiklio, o jeigu jo nėra – apie tai informuoti jį maudytis vedantį pareigūną.

10. Teismas pažymėjo, kad dušo patalpose nuolat naudojamas skystas muilas (prausiklis), todėl natūralu, kad dozatoriuose bet kuriuo metu jis gali pasibaigti. Pareiškėjas, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, pastebėjęs, kad dušo patalpoje įrengtame kūno ir plaukų prausiklių dozatoriuje nėra prausiklio, privalėjo apie tai nedelsiant pranešti jį lydėjusiam pareigūnui. Jokie teises aktai neįpareigoja kalinimo įstaigos pareigūnų stebėti dušo patalpose įrengtus kūno ir plaukų prausiklių dozatorius bei juose esančių priemonių likutį ar užtikrinti, kad niekada nepritrūktų prausiklių dozatoriuose skysto muilo. Teismas akcentavo, kad atsakovo atstovo teiginius dėl dušo prausiklio pildymo patvirtina pridėtos Higienos priemonių išdavimo žurnalo kopijos, 2024 m. birželio 19 d. pažyma Nr. LV-35234, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog prausiklio dozatorius nebuvo pildomas. Teismas neturėjo pagrindo netikėti atsakovo atstovo pateiktų duomenų teisingumu, kadangi byloje nėra duomenų, kad įstaigos, kuri veikia laikydamasi imperatyvių teisės aktų reikalavimų, pareigūnai netinkamai elgėsi su pareiškėju.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad nuo 2022 m. sausio 11 d. iki 2024 m. kovo 4 d. įkalinimo įstaigoje buvo sutrikęs karšto vandens tiekimas, todėl jam daugiau nei dvejus metus duše teko praustis bėgant šaltam vandeniui, nurodė, kad byloje pateiktas pareiškėjo 2024 m. vasario 20 d. skundas patvirtina, jog pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininką, nurodydamas, kad nuo 2022 m. sausio 11 d. visuose dušuose nuolat bėga šaltas vanduo. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patikslino, kad kašto vandens tiekimas buvo sutrikęs tam tikrais laikotarpiais (konkrečiai laikotarpių įvardyti negalėjo). Atsakovo atstovas nurodė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 1–4 būrių patalpose 2024 m. sausio mėnesį pagal nuteistųjų žodinius pranešimus buvo fiksuoti karšto vandens tiekimo sutrikimai, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, nedelsiant buvo įvykdytos vamzdynų keitimo darbų ir praplovimo paslaugos pirkimo procedūros. Vykdant pirkimo procedūras, vandens tiekimas 1–4 būrių dušinėms nebuvo nutrauktas. Darbai užbaigti, o karšto vandens tiekimas visiškai atnaujintas iki 2024 m. kovo 4 d. Vykdant pirkimo procedūras vanduo nenutrūkstamai buvo tiekiamas į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 1–4 būrių dušines, o prasidėjus remonto darbams, pageidaujantiems nusiprausti nuteistiesiems, buvo sudaryta galimybė pasinaudoti 5–6 būrių dušinėmis. Prieš pradedant remonto darbus 5–6 būrių dušinėse papildomai buvo atnaujintas šilumokaitis, kad užtikrintų didesnį karšto vandens kiekio tiekimą.

12. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, nurodė, kad sutrikus karšto vandens tiekimo sistemai, kalėjimo vadovybė atliko visus reikalingus veiksmus, kuriuos buvo galima atlikti per protingą terminą. Byloje nėra informacijos, kad specialiai būtų vilkinti remonto darbai ar kalėjimo vadovybė delstų tvarkyti dušinę. Atsižvelgiant į Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus specialistės 2024 m. birželio 19 d. pažymą Nr. LV-35234, remontuojant vamzdyną pageidaujantiems nusiprausti nuteistiesiems buvo sudaromos sąlygos pasinaudoti 5–6 būrio dušine, kurioje buvo atnaujintas šilumokaitis. Teismas vertino, kad, susiklosčius šiai situacijai, pareiškėjui galėjo kilti laikinų nepatogumų atliekant bausmę – nusiprausti po dušu šiltu vandeniu, kad ši galimybė buvo apribota kuriam laikui, bet ne paneigta ar atimta iš pareiškėjo.

13. Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, jog atsakovo atstovas stengėsi gedimus pašalinti nedelsiant, patvirtina Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2024 m. gegužės 21 d. raštas Nr. (3.7E) V11-500, kuriame nurodyta, jog karšto vandens tiekimo sutrikimai dėl vamzdyno gedimo Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pastate buvo pašalinti 2024 m. kovo 4 d. Teismas akcentavo, kad nei pareiškėjas, nei atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kad būtent nuo 2022 m. sausio 11 d. iki 2024 m. sausio mėnesio (iki pirmiau įvardyto sutrikimo) įkalinimo įstaigoje buvo sutrikęs karšto vandens tiekimas. Byloje nėra duomenų, kad dėl sutrikusio karšto vandens tiekimo nuo 2022 m. sausio 11 d. iki 2024 m. sausio mėnesio pareiškėjas būtų kreipęsis į kalinimo įstaigos administraciją ar į kitą instituciją, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nemanė, kad jo teisės buvo pažeidžiamos. Šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų dėl sutrikusio karšto vandens tiekimo nuo 2022 m. sausio 11 d. iki 2024 m. sausio mėnesio dėl praėjusio per ilgo laiko negalima nustatyti, todėl šiuos pareiškėjo argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus.

14. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su karšto vandens nebuvimu įkalinimo įstaigos virtuvėje nurodė, kad teisės aktai nenumato karšto vandens tiekimo į būrių virtuvėles, todėl šią pareiškėjo pretenziją atmetė.

15. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo būdo dėl privatumo neužtikrinimo duše, nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei. Į bylą nepateikta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas dėl dvasinių, emocinių kančių, fizinių nepatogumų, papildomo diskomforto, kuriuos galėjo sukelti privatumo neužtikrinimas duše, būtų kreipęsis į psichologą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas buvo konsultuotas psichologo, tačiau ne dėl privatumo neužtikrinimo duše. Teismo vertinimu, tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovo atstovui, neužtikrinus pareiškėjo privatumo duše, jo (pareiškėjo) neigiami išgyvenimai nebuvo intensyvūs ar itin stiprūs.

16. Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų kontekste, atsižvelgęs į ginamų vertybių turinį ir į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (9,5 mėn. neužtikrintas privatumas naudojantis dušu), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad teisės pažeidimo fakto pripažinimas nėra pakankama satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, todėl priteisė pareiškėjui iš atsakovo 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 17. Pareiškėjas G. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 27 d. sprendimą ir pripažinti, kad pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis dušu buvo pažeista nuo 2022 m. sausio 11 d. iki 2024 m. kovo 4 d. ir priteisti pareiškėjui 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

18. Pareiškėjas akcentuoja, kad jam dvejus metus ir vienuolika mėnesių teko naudotis dušu be pertvarų, kas sukėlė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kurių negali atlyginti teismo priteista 300 Eur kompensacija.

19. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjas pažymi, kad jam dvasinė žala buvo daromo palaipsniui, atsakovo atstovas žadėdavo, kad dušo patalpos bus įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas nemano, kad šioje situacijoje jam būtų padėjusi psichologo konsultacija. Pareiškėjo sveikata ir taip yra ganėtinai prasta.

20. Pareiškėjas pažymi, kad jis, bausmę atlikdamas Pravieniškių 1-ąjame kalėjime, dušu galėjo naudotis kiekvieną dieną, todėl ir jo teisė į privatumą buvo pažeidžiama kasdien.

21. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jo skundo argumentus ir pateiktus įrodymus dėl karšto vandens nebuvimo. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis kreipėsi su skundais į įvairias institucijas (Kaišiadorių rajono savivaldybę) dėl karšto vandens tiekimo sutrikimų, todėl įrodė atsakovo atstovo pažeidimą. Pažeidimas dėl karšto vandens tiekimo prasidėjo nuo pareiškėjo atvykimo į įkalinimo įstaigą, t. y. nuo 2022 m. sausio 11 d., ir baigėsi tik 2024 m. kovo 4 d. (pašalinus gedimą).

22. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Atsakovo atstovas sutinka su teismo vertinimu, kad, sutrikus karšto vandens tiekimo sistemai, įkalinimo įstaigos vadovybė atliko visus reikalingus veiksmus, kuriuos buvo galima atlikti per protingą terminą. Byloje nėra informacijos, kad specialiai būtų vilkinti remonto darbai ar kalėjimo vadovybė delstų tvarkyti dušinę, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

24. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas aplinkybes nurodė abstrakčiai, nepateikė jokių neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, nepagrindė priežastinio ryšio tarp atsakovo atstovo veiksmų ir nurodytos žalos. Byloje nėra duomenų, kad dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai.

25. Atsakovo atstovo vertinimu, teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų Pravieniškių 1-ąjame kalėjime, atlyginimo priteisimo.

27. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių 1-ąjame kalėjime, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad įkalinimo įstaigos administracija nuo 2022 m. sausio 11 d. iki 2022 m. spalio 14 d. pažeidė pareiškėjo privatumą naudojantis dušu be pertvarų, todėl priteisė pareiškėjui iš atsakovo atstovo 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pripažinti, kas jo privatumas naudojantis dušu be pertvarų buvo pažeistas ne nuo 2022 m. sausio 11 d. iki 2022 m. spalio 14 d., kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, bet nuo 2022 m. sausio 11 d. iki 2024 m. kovo 4 d. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atmestais jos skundo argumentais dėl karšto vandens tiekimo sutrikimų, trukusių nuo 2022 m. sausio 11 d. ir 2024 m. kovo 4 d. Pareiškėjas mano, kad už padarytus pažeidimus ir jo patirtus išgyvenimus priteista 300 Eur neturtinės žalos kompensacija yra per maža.

29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018; kt.).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

32. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo privatumo pažeidimas dėl naudojimosi dušu be pertvarų konstatuotinas nuo 2022 m. sausio 11 d., kai pareiškėjas atvyko į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą bausmei atlikti, iki 2022 m. spalio 14 d., kai pagal įkalinimo įstaigos pateiktus duomenis buvo įrengtos dušų pertvaros Pravieniškių 1-ame kalėjime. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius, kad dušu be pertvarų jis turėjo naudotis iki 2024 m. kovo 4 d. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl byloje pateiktų duomenų, kad pertvarkos Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą dušinėse buvo įrengtos 2022 m. spalio 14 d., todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad privatumo pažeidimas naudojantis dušu be pertvarkų turėjo būti nustatytas nuo 2022 m. sausio 11 d. iki 2024 m. kovo 4 d.

33. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus, susijusius su karšo vandens tiekimo sutrikimais įkalinimo įstaigos dušinėse, kurie, pareiškėjo teigimu, truko nuo 2022 m. sausio 11 d. ir 2024 m. kovo 4 d., pažymi, kad byloje yra pateikti duomenys, jog Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 1–4 būrių patalpose 2024 m. sausio mėnesį pagal nuteistųjų žodinius pranešimus buvo fiksuoti karšto vandens tiekimo sutrikimai, todėl nedelsiant buvo pradėtos vykdyti vamzdynų keitimo darbų ir praplovimo paslaugos pirkimo procedūros; karšto vandens tiekimas atnaujintas iki 2024 m. kovo 4 d.

34. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad karšto vandens tiekimo sutrikimas 2024 m. kovo 4 d. buvo pašalintas. Byloje keliamas ginčas dėl karšto vandens tiekimo sutrikimų pradžios, t. y. pareiškėjas byloje tvirtina, kad karšto vandens dušuose nebuvo jau nuo jo atvykimo į įkalinimo įstaigą dienos – 2022 m. sausio 11 d. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad dėl praėjusio ilgo laiko tarpo nėra galimybės patikrinti pareiškėjo argumentų dėl karšto vandens tiekimo nuo 2022 m. sausio 11 d. Vertinant tuos duomenis, kuriuos ginčo šalys pateikė į bylą, pažymėtina, kad pareiškėjas pirmą kartą skundą įkalinimo įstaigos administracijai dėl karšto vandens tiekimo sutrikimų pateikė tik 2024 m. vasario 20 d., t. y. tuo metu, kai pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis jau buvo fiksuotas karšto vandens tiekimo sutrikimas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas nuo 2022 m. sausio 11 d. iki 2024 m. sausio mėn., kai buvo fiksuotas karšto vandens sutrikimas ir pradėtos trikdžių šalinimo procedūros, būtų skundęsis karšto vandens tiekimu, todėl yra pagrindas vertinti, kad, jeigu sutrikimas nuo 2022 m. sausio 11 d. ir buvo, jis nebuvo toks intensyvus, jog pareiškėjas tai vertino kaip savo teisių pažeidimą.

35. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pateikti duomenys patvirtino, jog įkalinimo įstaigos administracija dėjo pastangas, kad karšto vandens tiekimo sutrikimai dėl vamzdyno gedimo Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pastate būtų pašalinti nedelsiant. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą vertinti, kad atsakovo atstovas būtų siekęs vilkinti karšto vandens sutrikimo šalinimo procedūrą, norėdamas sąmoningai sukelti pareiškėjui dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Karšto vandens tiekimas buvo sutrikdytas dėl vamzdyno remonto darbų (vamzdyno keitimo). Atsakovo atstovas pateikė duomenis, kad vykdant vamzdyno remonto darbų pirkimo procedūras vanduo nenutrūkstamai buvo tiekiamas į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 1–4 būrių dušines; prasidėjus remonto darbams, pageidaujantiems nusiprausti nuteistiesiems, buvo sudaryta galimybė pasinaudoti 5–6 būrių dušu; prieš pradedant remonto darbus 5–6 būrių dušinėje papildomai buvo atnaujintas šilumokaitis, kad būtų užtikrintas didesnis karšto vandens kiekio tiekimą. Taigi nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad dėl karšto vandens tiekimo sutrikimų pareiškėjui galėjo kilti laikinų nepatogumų, tačiau jo galimybė naudotis dušu nebuvo paneigta ar iš jo atimta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo aspektu nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

36. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos už nustatytą privatumo naudojantis dušu pažeidimą pagrįstumo, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, bylos Nr. 53161/99).

37. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013; kt.).

38. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo pareiškėjo privatumo pažeidimą naudojantis dušu be pertvarų. Atsakovo atstovas nepateikė duomenų, kaip dažnai pareiškėjui buvo suteikta teisė naudotis dušu. Pareiškėjas teigė, kad jis dušu galėjo naudotis kasdien, nes bausmę atliko pusiau atviro tipo pataisos darbo įstaigoje. Atsakovo atstovui neginčijus šių pareiškėjo teiginių yra pagrindas vertinti, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu buvo pažeista visą vertinamąjį laikotarpį, t. y. nuo 2022 m. sausio 11 d. iki 2022 m. spalio 14 d.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjui buvo suteikiama teisė papildomai (kasdien) naudotis dušu, nereiškia, jog ši teisė pareiškėjui neturėtų būti užtikrinama tinkamai, be kita ko, užtikrinant pareiškėjui privatumą. Tačiau aplinkybė, jog, esant privatumo pažeidimui, pareiškėjas ir toliau dažnai naudojosi dušu, yra reikšminga vertinant jam kilusios neturtinės žalos dydį.

40. Pažymėtina, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. birželio 7 d. pažymoje Nr. RV-22-5476 nurodyta, kad dėl patiriamų dvasinių kančių, emocinių išgyvenimų, nepatogumų ir nepilnavertiškumo jausmo, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, t. y. privatumo dušuose stoka, pareiškėjas nesikreipė į įstaigos psichologus. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į įkalinimo įstaigos administraciją su prašymais sudaryti jam galimybę pasinaudoti dušu taip, kad būtų užtikrintas jo privatumas, tačiau tokio pobūdžio prašymai buvo atmesti.

41. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį (9,5 mėn. neužtikrintas privatumas naudojantis dušu), į tai, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog sveikatos priežiūros specialistai dėl privatumo naudojantis dušu pažeidimo būtų nustatę neigiamą poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus ir analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-617-815/2023; 2024 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-160-821/2024; 2025 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-14-822/2025), į tai, kad byloje nėra duomenų, kad buvo sąmoningai siekiama pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, bei akcentuodama tai, jog, nors buvo padarytas privatumo pažeidimas, tačiau pareiškėjas sąmoningai ir laisva valia toliau naudojosi dušu daugiau, nei teisės aktuose nustatytas minimalus naudojimosi dušu skaičius, konstatuoja, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas (300 Eur) yra adekvatus nustatytam įkalinimo įstaigos administracijos neveikimui ir patirtai žalai.

42. Nors pareiškėjas skunde prašė, kad jam būtų priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala. Pažymėtina, kad pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti.

43. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė