b8641e8f-e487-4505-8fa4-42a7f9cc8dfa · Vilniaus apygardos administracinis teismas

xx

                                                                                 Administracinė

byla Nr. A62– 157/2011

             Â

      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01663-2009-0                                                                                                                         Â

      Procesinio sprendimo kategorija 16.6  (S)

  Â

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m.  balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant  pareiškėjui A. V.,

atsakovo atstovui L. P.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Â

Nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 22 d., apie 20.38 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariate gautas pranešimas, kad keliu A1, nuo Vievio link Kauno (vėliau pasuko link Elektrėnų), važiuoja automobilis VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas įtariamai manevruoja, gali būti

neblaivus. Pagal šį praneÅ¡imÄ buvo iÅ¡siųstas ekipažas „Maria 4“ (pareigÅ«nai L. S. ir R. J.), dirbę patruliniu

automobiliu, bei informuotas ekipažas (pareigūnai R. M. ir

A. G.), dirbę su automobiliu be skiriamųjų ženklų (b. l. 38-39).

Policijos pareigūnų pastangomis automobilis VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas ir, patikrinus dokumentus, paaiškėjo, kad ne tarnybos metu, neuniformuotas automobilį vairavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas A. V. (b. l. 31-37).

Ä®tarus, kad A. V. yra neblaivus, jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatÄ neblaivumui patikrinti. A. V. neblaivumÄ pasitikrinti kategoriÅ¡kai atsisakė, todėl buvo pristatytas į medicinos įstaigÄ â€“ VieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ â€žElektrėnų ligoninė“, kurioje neblaivumo patikrinimo taip pat vengė (b. l. 49).

A. V. tÄ pačiÄ dienÄ buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo (b. l. 46). Taip pat dėl A. V. veiksmų Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate (toliau – ir VAVPK) pradėtas tarnybinis patikrinimas (b. l. 31-32). Jį atlikus, 2009 m. rugsėjo 14 d. suraÅ¡yta tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. 10-7-IS-279 (b. l. 24-27) (toliau – ir IÅ¡vada), kurioje konstatuota, kad A. V., atlikdamas prieÅ¡ingus teisei veiksmus (vairavo automobilį neblaivus, atsisakė pasitikrinti

neblaivumÄ ), akivaizdžiai pažemino pareigÅ«no vardÄ , ir pasiÅ«lyta atleisti A. V. iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus

tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas, Statutas), 53 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ .

Remdamasis minėta IÅ¡vada, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkas 2009 m. rugsėjo 14 d. priėmė įsakymÄ Nr. 10-TE-456 „Dėl vyresniojo inspektoriaus A. V. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ (b. l. 8) (toliau – ir Ä®sakymas), kuriuo A. V. nuo 2009 m. rugsėjo 14 d. atleistas iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigų, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ .

                                                                    II.

PareiÅ¡kėjas A. V. skundu (b. l. 2-6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2009 m. rugsėjo 14 d. įsakymÄ Nr. 10-TE-456 „Dėl vyresniojo inspektoriaus A. V. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ ir priteisti iÅ¡ VAVPK tarnybinį atlyginimÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos dienos (2009 m. rugsėjo

14 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo.

           PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Ä®sakymas yra neteisėtas, nes savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, priimtas, pažeidžiant pagrindines procedÅ«ras. Anot pareiÅ¡kėjo, VAVPK, atlikdamas tarnybinį patikrinimÄ , pažeidė Lietuvos

Respublikos valstybės tarnybos įstatymo                   30 straipsnio  4

dalies, Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 7 dalies ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. lV-308 patvirtintų Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 11 punkto nuostatas, kuriomis remiantis tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ra turėjo bÅ«ti sustabdyta iki administracinio teisės pažeidimo bylos iÅ¡nagrinėjimo Trakų rajono apylinkės teisme. Pažymėjo, kad tai pat buvo nesilaikyta Tvarkos 20 punkte iÅ¡dėstytų tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados turiniui keliamų reikalavimų, nes nenurodyta, ar jo padarytas tarnybinis nusižengimas yra padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo. Kadangi už tyčinį tarnybinį nusižengimÄ skiriama griežtesnė tarnybinė nuobauda negu už tarnybinį nusižengimÄ dėl neatsargumo ar aplaidumo (Tvarkos 5.3 p.), o jo veikoje tyčios nebuvo, pati griežčiausia tarnybinė nuobauda paskirta nesant tam teisėto pagrindo. Taip pat, anot pareiÅ¡kėjo, skiriant tarnybinę nuobaudÄ , nebuvo deramai atsižvelgta į ankstesnę jo tarnybÄ , taip pažeidžiant Tvarkos

5.2. punktÄ . Nurodė, kad skundžiamas Ä®sakymas yra individualus administracinis teisės aktas, o jame nenurodyta apskundimo tvarka, aktas nepatvirtintas antspaudu, todėl vien tik dėl Å¡ių priežasčių yra negaliojantis. Be to, pati tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada patvirtinta netinkamai, įforminta tik Institucijos

viršininko parašu, o ne įsakymu. Atkreipė dėmesį            į tai, kad tarybinis

patikrinimas buvo atliktas ir su skundžiamu Ä®sakymu buvo supažindintas laikinojo nedarbingumo dėl ligos metu. Teigė, kad Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalyje numatytas baigtinis sÄ raÅ¡as veikų, už kurias gali bÅ«ti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos. Tarp Å¡ių veikų nėra ne tarnybinės transporto priemonės vairavimo iÅ¡gėrus ne tarnybos metu, todėl tokia tarnybinė nuobauda (atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos) jam negalėjo bÅ«ti paskirta. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos policijos generalinis komisaras, siekdamas gerinti pareigÅ«nų drausmę vairuojant transporto priemones bei sumažinti eismo įvykių dėl policijos pareigÅ«nų kaltės skaičių, 2004 m. gegužės 28 d. nurodymu Nr. N-12 „Dėl policijos eismo pareigÅ«nų drausmės vairuojant transporto priemones“ Å¡alies įstaigų vadovams nurodė pareigÅ«nų transporto priemonių vairavimÄ , esant neblaiviems ar apsvaigusiems, vertinti kaip policijos pareigÅ«no vardo pažeminimÄ . Tačiau individualioje situacijoje, anot pareiÅ¡kėjo, turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad jo drausmė pagerėjo, nes jo atžvilgiu buvo pradėta

administracinio teisės pažeidimo bylos teisena,                o eismo įvykių

skaičius dėl jo nusižengimo nepadidėjo, nes jokio eismo įvykio jis nesukėlė. Padarytas tarnybinis nusižengimas nesukėlė atgarsio nei visuomenės informavimo priemonėse, nei gyventojų bendruomenėse. Teigė, kad tarnybinį nusižengimÄ buvo priverstas padaryti, esant bÅ«tinajam reikalingumui – pradėjęs žvejybÄ ir iÅ¡gėręs alaus, prisiminė, jog namuose galėjo palikti įjungtÄ dujinę viryklę, todėl vyko gesinti gręsiančio kilti gaisro, o neblaivumÄ pasitikrinti atsisakė, nes buvo afekto bÅ«senoje. PareiÅ¡kėjo teigimu, už tarnybinį nusižengimÄ , atsižvelgiant į jo pobÅ«dį, padarymo priežastis, kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, jam galėjo bÅ«ti skiriamas griežtas papeikimas arba laipsnio pažeminimas viena pakopa arba perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas, bet ne atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos.

           2010 m. sausio 13 d. pareiÅ¡kėjas pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui atsisakymÄ nuo reikalavimo priteisti iÅ¡ VAVPK tarnybinį atlyginimÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos dienos (2009 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo (b. l. 73).

           Atsakovas

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiÅ¡kėjo A. V. skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstÄ .

    Atsiliepime į skundÄ (b. l. 13-17) nurodė, kad pats faktas, jog pareiÅ¡kėjas neblaivus vairavo automobilį bei vengė neblaivumo patikrinimo, yra pakankamas pagrindas pripažinti jo elgesio neatitikimÄ moralės normoms bei teisėtiems visuomenės lÅ«kesčiams dėl pareigÅ«nų elgesio tarnybos ar ne tarnybos metu. PareiÅ¡kėjas, anot atsakovo, painioja tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«rÄ , numatytÄ Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnyje, su pareigÅ«no vardo pažeminimo konstatavimu ir to pasekmėmis, numatytomis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte, todėl nepagrįstai teigia, kad jam turėjo bÅ«ti skirta Å¡velnesnė tarnybinė nuobauda.

Vidaus tarnybos statuto                       53 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos pagrindas įtvirtintas kaip savarankiÅ¡kas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Taikant šį atleidimo pagrindÄ , nėra svarbu, ar poelgis, žeminantis pareigÅ«no vardÄ , įvyko tarnybos metu ar ne tarnybos metu, taip pat neturi įtakos ankstesnis pareigÅ«no darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas. Pažymėjo, kad nei Vidaus tarnybos statute, nei kitame teisės akte nenumatyta alternatyvių sprendimo bÅ«dų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigÅ«no vardo pažeminimo faktas.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas atsisakė tikrintis blaivumÄ ir jam VieÅ¡ojoje įstaigoje „Elektrėnų ligoninė“ buvo konstatuotas vidutinis girtumo laipsnis. Tokio girtumÄ sukeliančio alkoholio kiekio negalima pripažinti itin nedideliu, galimai iÅ¡gertu atsitiktinai. Atkreipė dėmesį, kad pats A. V. pripažino vartojęs alkoholį ir vertino savo veiksmus kaip neatsargumÄ . Pasak atsakovo, pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas policijos pareigÅ«nu, turėjo suprasti ir įvertinti, jog sÄ moningai vykdo administracinį teisės pažeidimÄ , tačiau jis nesistengė iÅ¡vengti neteisėtų veiksmų, o prieÅ¡ingai, ir toliau aktyviais veiksmais, t. y. vairuodamas transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidinėjo teisės aktus.

Tokiu bÅ«du A. V., bÅ«damas policijos pareigÅ«nu, vieÅ¡ai pademonstravo nepagarbÄ Å¾mogui, valstybei, jos institucijai ir pareigÅ«nams. Atsakovas, atsiliepdamas į pareiÅ¡kėjo argumentus dėl pažeistų procedÅ«rinių taisyklių, nurodė, kad nebuvo bÅ«tina stabdyti tarnybinį patikrinimÄ ir jį atnaujinti tik iÅ¡nagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylÄ â€“ pareigÅ«no vardo pažeminimas nebÅ«tinai gali pasireikÅ¡ti tik teisei prieÅ¡ingais veiksmais. Nagrinėjamu atveju paties žeminančio poelgio fakto egzistavimas sudarė pagrindÄ pareigÅ«no teisėtam atleidimui iÅ¡ vidaus tarnybos.

III.

           Vilniaus apygardos administracinis

teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , 2010 m. sausio                              25 d.

sprendimu (b. l. 76-79) administracinę bylÄ dalyje dėl reikalavimo priteisti iÅ¡

                      VAVPK tarnybinį atlyginimÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos

laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos dienos (2009 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo nutraukė, o likusioje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė.

          Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjas buvo atleistas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio

1 dalies 7 punktu, kuriame nustatyta, kad pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigÅ«no vardÄ . Anot teismo, minėtas atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos pagrindas nurodytas tarp kitų atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindų kaip savarankiÅ¡kas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos, kaip tarnybinė nuobauda, yra kitas atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindas, nustatytas Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies

14 punkte. Teismas pažymėjo, kad, nagrinėjant administracinius ginčus dėl pareigÅ«no atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , bÅ«tina nustatyti, koks pareigÅ«no veikimas ar neveikimas buvo atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindu, ar pareigÅ«nas yra kaltas dėl tokio veikimo ar neveikimo, ar Å¡ia veika pareigÅ«nas pažemino pareigÅ«no vardÄ . Nagrinėjamu atveju iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas pažemino pareigÅ«no vardÄ , buvo padaryta dėl to, kad jis ne tarnybos metu vairavo automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kÄ , anot teismo, patvirtina byloje esantys įrodymai. Teismas nurodė, kad pats pareiÅ¡kėjas neginčijo fakto, jog vairavo automobilį neblaivus ir padarė ATPK

126 straipsnio 4 dalyje numatytÄ pažeidimÄ ,                     o bÅ«tinasis

reikalingumas taip pasielgti byloje neįrodytas. Be to, anot teismo, Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo prasme yra pakankamas pagrindas pripažinti pareiÅ¡kėjo veiksmus, kaip pareigÅ«no vardo pažeminančius, nepriklausomai nuo kitų eismo įvykio aplinkybių bei pasekmių. Nagrinėjamu atveju, anot teismo, taip pat neturi reikÅ¡mės pareigÅ«no darbo stažas, ankstesnis jo darbas bei elgesys. Teismas akcentavo Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnyje ir Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu  Nr. V-347 (2006 m. gruodžio 13 d. redakcija) (toliau – ir Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodeksas), 14 punkte įtvirtintas policijos pareigÅ«no pareigas, elgesio principus ir pažymėjo, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu konstatuoti pareiÅ¡kėjo veiksmai yra iÅ¡ esmės prieÅ¡ingi nurodytoms įstatyminėms jo, kaip policijos pareigÅ«no, pareigoms: vairavo automobilį bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir atsisakė pasitikrinti savo blaivumÄ . Toks elgesys, anot teismo, neabejotinai žemina policijos, kaip teisėsaugos institucijos, autoritetÄ visuomenės akyse bei griauna pasitikėjimÄ jos pareigÅ«nais. PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas policijos pareigÅ«nu, vieÅ¡ai pademonstravo nepagarbÄ Å¾mogui, valstybei, jos institucijai ir pareigÅ«nams bei vieÅ¡ai ignoravo įstatymų ir kitų teisės aktų laikymÄ si. Teismas atkreipė dėmesį, kad Vidaus tarnybos statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo bÅ«dų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigÅ«no vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos nustačius, jog pareigÅ«nas pažemino vardÄ , yra imperatyvi teisinė pasekmė. Teismas pareiÅ¡kėjo motyvus, kad atleidžiant jį iÅ¡ tarnybos buvo pažeista tarnybinių nusižengimų tyrimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka, atmetė kaip nepagrįstus. Å iuo aspektu pažymėjo, kad  taikant atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindÄ , nustatytÄ Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte, tarnybinių patikrinimų  atlikimÄ ir tarnybinių nuobaudų skyrimÄ reglamentuojantys teisės aktai taikytini tik tiek, kiek to tiesiogiai nereglamentuoja Vidaus tarnybos statuto

53 straipsnio 1 dalies 7 punktas. PareiÅ¡kėjui atsisakius nuo skundo dalies, t. y. reikalavimo priteisti iÅ¡ VAVPK tarnybinį atlyginimÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos dienos (2009 m. rugsėjo              14 d.)  iki teismo sprendimo įvykdymo, teismas bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukė. Â

IV.

          PareiÅ¡kėjas A. V. apeliaciniu skundu (b. l. 83-86) nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. sprendimu, praÅ¡o šį sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo arba priimti naujÄ sprendimÄ â€“ panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko

2009 m. rugsėjo 14 d. įsakymÄ Nr. 10-TE-456 „Dėl vyresniojo inspektoriaus A. V. atleidimo iÅ¡ tarnybos“.

         Apeliantas nurodo, kad administracinė byla buvo iÅ¡nagrinėta nevisapusiÅ¡kai, nepilnai, neobjektyviai, teismo sprendimas yra visiÅ¡kai nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodyta nei vieno argumento, kodėl teismas pilnai patikėjo atsakovo įrodymais bei argumentais ir kodėl visiÅ¡kai atmetė jo įrodymus bei argumentus, neiÅ¡nagrinėta ir neiÅ¡dėstyta, kokie konkrečiai jo veiksmai bei dėl kokių priežasčių traktuojami kaip pareigÅ«no vardo pažeminimas. Teigia, jog teismas neteisingai konstatavo, kad jis vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus ir taip pažemino pareigÅ«no vardÄ , nes administracinio teisės pažeidimo byloje nėra įrodyta, kad jis vairavo transporto priemonę, bÅ«damas neblaivus. Administracinė nuobauda jam buvo paskirta už tai, kad atsisakė pasitikrinti blaivumÄ . Teigia, kad prieÅ¡ sėsdamas vairuoti buvo iÅ¡gėręs 0,5 litro alaus, todėl atsižvelgiant į praėjusį laiko tarpÄ nuo iÅ¡gėrimo iki vairavimo, jo svorį ir savijautÄ , neblaivumas negalėjo virÅ¡yti leistino 0,4 promilių alkoholio kiekio ir tai nėra paneigta jokiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais. Anot pareiÅ¡kėjo, teismas

neteisingai ir nepagrįstai prilygino                          ATPK 126

straipsnio 4 dalyje nurodytÄ neblaivumÄ vengimui tikrintis blaivumÄ , neteisingai nusprendė, kad tai tapačios sÄ vokos. Pažymi, kad blaivumÄ atsisakė pasitikrinti ne iÅ¡ kažkokių blogų paskatų, o dėl to, kad buvo pasimetęs ir Å¡okiruotas, nelabai suvokė savo veiksmus ir įvykius. Teigia, kad tokia bÅ«sena jį iÅ¡tiko dėl sunkios ligos, kuri paaiÅ¡kėjo jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Å iuo metu jam yra iÅ¡operuotos dvi galvoje buvusios hematomos, kurios, jo manymu, ir buvo tikroji tokio jo elgesio ir savijautos priežastis.

BÅ«tent dėl ligos, o ne dėl girtumo, požymių pasireiÅ¡kimo, buvo padaryta iÅ¡vada, kad jis buvo neblaivus. Nurodo, kad nei Vidaus tarnybos statute, nei Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme, nei Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodekse nėra numatyta, kad atsisakymas tikrintis blaivumÄ yra prilyginamas girtumui ir kad toks atsisakymas yra pareigÅ«no vardo pažeminimas. Pažymi, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo argumentus, kad pažeidimas padarytas, esant bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygoms, taip pat neįvertino, jog atleidimas iÅ¡ tarnybos, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobÅ«dį bei aplinkybes, jo elgesį per 18 tarnybos policijoje metų iki pažeidimo padarymo, nepriekaiÅ¡tingÄ tarnybÄ ,                     35 paskatinimus ir kitus nuopelnus Lietuvos Respublikai, yra aiÅ¡kiai per griežta nuobauda.

PareiÅ¡kėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. gegužės 28 d. nurodymo Nr. N-12 „Dėl policijos pareigÅ«nų drausmės vairuojant transporto priemones“ nuostatomis, kuriose Å¡alies įstaigų vadovams nurodoma pareigÅ«nų transporto priemonių vairavimÄ , esant neblaiviems ar apsvaigusiems, vertinti kaip policijos pareigÅ«no vardo pažeminimÄ . Minėti nurodymai, anot pareiÅ¡kėjo, yra aiÅ¡kiai nepagrįsti ir neteisėti, prieÅ¡tarauja tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam valdžių padalinimo principui, tiek teisingumo ir teisinės valstybės principams, tiek Lietuvos Respublikos teismų įstatymui bei kitiems įstatymas, todėl yra negaliojantys nuo jų priėmimo momento.

Pažymi, kad kiekvienas neteisėtas veiksmas turi bÅ«ti vertinamas individualiai, atsižvelgiant į visumÄ aplinkybių.     Â

          Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo A. V. apeliacinį skundÄ nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V.

          Byloje kilęs ginčas dėl  Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko           Â

 2009 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. 10-TE-456 „Dėl vyresniojo inspektoriaus A. V. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo pareiškėjas nuo 2009

m. rugsėjo 14 d. buvo atleistas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigų pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio

1 dalies 7 punktÄ už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ . Taigi nagrinėjamoje administracinėje byloje aktualus minėtos materialinės teisės normos taikymas.

Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio  1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigÅ«no vardÄ . Pastarojo punkto turinį atskleidžia Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sÄ vokos „pareigÅ«no vardo pažeminimas” iÅ¡aiÅ¡kinimas. Pagal Å¡iÄ materialinės teisės normÄ pareigÅ«no vardo pažeminimas – tai kaltas pareigÅ«no veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunantis pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituojantis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., administracinės bylos Nr. A11-129/2004, Nr. A8-489/2007, Nr. A438-1561/2008), aiÅ¡kindamas Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 punktÄ , yra nurodęs, kad pareigÅ«no vardo pažeminimas yra siejamas su Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių buvimu: pirma, turi bÅ«ti nustatyta pareigÅ«no kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), prieÅ¡ingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, Å¡i veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griauti pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi bÅ«ti akivaizdÅ«s. Taigi pareigÅ«no atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio           1 dalies 7 punktÄ kyla, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Nesant bent vieno iÅ¡ Å¡ių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimÄ , pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimÄ arba jos kompromitavimÄ yra vertinamojo pobÅ«džio ir sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lÅ«kesčių, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų, požiÅ«riu. Minėtos pasekmės gali bÅ«ti nustatytos, atsižvelgiant į pareigÅ«no padaryto pažeidimo pobÅ«dį, jo kaltės formÄ , pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. Taip pat turi bÅ«ti įvertinama, ar pareigÅ«no padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad atleistas yra nepagrįstai, nes jo neblaivumas ir girtumo laipsnis nebuvo konstatuoti jokiais įrodymais, o vengimas pasitikrinti neblaivumÄ negali bÅ«ti vertinamas kaip pareigÅ«no vardo pažeminimas. Å ie argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Kaip minėta, pareiÅ¡kėjo A. V. atleidimo iÅ¡ tarnybos faktinį pagrindÄ sudarė Å¡ie jo veiksmai – pareiÅ¡kėjas ne tarnybos metu, neuniformuotas vairavo automobilį, bÅ«damas neblaivus, bei atsisakė pasitikrinti neblaivumÄ . Tai, kad pareiÅ¡kėjas atliko IÅ¡vadoje, kuri yra sudedamoji ginčijamo Ä®sakymo dalis, įvardintus veiksmus, patvirtina policijos pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose iÅ¡dėstytos aplinkybės.  PareigÅ«nai R. M. ir A.

G. nurodė, kad automobilis  VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo neįprastai lėtai, kelio viduriu, vingiuodamas po visÄ važiuojamÄ jÄ dalį (b. l. 31-34).  PareigÅ«nai L. S. ir

R. J. tarnybiniuose praneÅ¡imuose (b. l. 35-37) paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ vairuotojo A. V. burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo neriÅ¡li, akys paraudusios, svirduliavo, akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus, todėl vairuotojas buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatÄ neblaivumui patikrinti, A. V. neblaivumÄ pasitikrinti kategoriÅ¡kai atsisakė. VieÅ¡osios įstaigos „Elektrėnų ligoninė“ Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte (b. l. 44) nurodyta, kad A. V. tyrimus atlikti atsisakė, o jo bÅ«klė apibrėžta tokiais požymiais – svyruoja, jaučiasi alkoholio kvapas, kalba neriÅ¡li. Pats A. V. paaiÅ¡kino (b.  l. 2, 42, 83), jog  buvo vartojęs alkoholinių gėrimų (gėrė alaus) ir kad neblaivumÄ atsisakė pasitikrinti dėl iÅ¡tikusio Å¡oko (b. l. 42). Be to Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nutarimu pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo iÅ¡nagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla  Nr. A2.6.-491-838/2009 dėl tų pačių veiksmų, kurių pagrindu jis buvo atleistas ir iÅ¡ tarnybos. Minėtame procesiniame sprendime, kuris Å¡iuo metu yra įsiteisėjęs, nustatyta, kad A. V. 2009 m. rugpjūčio 22 d., apie 21 val. 40 min., Draugystės gatvėje, Elektrėnuose, vairavo automobilį, bÅ«damas neblaivus, taip pat policijos pareigÅ«nams jį sustabdžius vengė neblaivumo patikrinimo, tokiais veiksmais padarydamas administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiÅ¡kėjas teisingai nurodo, jog konkretaus girtumo laipsnio nustatymas yra bÅ«tina administracinės atsakomybės pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį kilimo sÄ lygÄ . Kita vertus, taip pat pažymi, kad pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindas (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 7 p.) sietinas ne tiek su administracinės nuobaudos paskyrimo pareiÅ¡kėjui faktu, o bendrai su tam tikrais pareiÅ¡kėjo veiksmais, kurie vertintini kaip žeminantys pareigÅ«no vardÄ . Tai, kad byloje nenustatytas konkretus A. V. girtumo laipsnis ir dėl Å¡ios priežasties jo veiksmai (vairavimas, esant neblaiviam) negali bÅ«ti vertinami neteisėtais administracinės atsakomybės taikymo prasme, savaime nepaneigia

A. V. atsakomybės pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ . Nagrinėjamoje byloje A. V. veikos vertinimÄ kaip akivaizdžiai žeminantį vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunantį pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga, jÄ kompromituojantį lemia ne pareiÅ¡kėjo atlikti pavieniai veiksmai, bet jų visuma. A. V. iÅ¡ tarnybos atleistas, nes vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus bei atsisakė pasitikrinti neblaivumÄ . Pažymėtina, kad pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Toks reglamentavimas iliustruoja įstatymo leidėjo griežtÄ pozicijÄ dėl A. V. atliktų neteisėtų veiksmų – atsisakymas pasitikrinti neblaivumÄ savo pavojingumu yra prilyginamas vairavimui, esant vairuotojams

neblaiviems, kai nustatomas vidutinis ar net sunkus girtumo laipsnis. A. V., esant pagrįstiems įtarimams, kad jis vairavo

automobilį neblaivus, atsisakė pasitikrinti neblaivumÄ ir taip paÅ¡alinti bet kokias abejones dėl jo bÅ«klės. Taigi konkretus girtumo laipsnis nebuvo nustatytas, tačiau tai yra tiesioginė A. V. pasirinkto prieÅ¡ingo teisei ir administracinę atsakomybę jam užtraukusio elgesio modelio – atsisakymo pasitikrinti neblaivumÄ â€“ pasekmė. Aptarti pareiÅ¡kėjo veiksmai akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų, ir yra pakankami Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytam atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindui taikyti. Pažymėtina, kad iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ pozicijÄ dėl policijos pareigÅ«no veiksmų, jam atsisakius pasitikrinti neblaivumÄ , vertinimo kaip akivaizdžiai žeminančių pareigÅ«no vardÄ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡dėstęs 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A63–1499/2008, 2011 m. sausio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A662-252/2011. Nukrypti nuo Å¡ios teismų praktikos ir kurti naujÄ precedentÄ nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

A.

V. nurodė, jog pasitikrinti neblaivumÄ atsisakė, bÅ«damas afekto bÅ«senoje. Skunde, adresuotame pirmosios instancijos teismo posėdyje, pareiÅ¡kėjas teigė, kad pasitikrinti neblaivumÄ atsisakė, nes staiga emociÅ¡kai susijaudino dėl galimų jam kilti pasekmių (b. l. 2). Apeliacinės instancijos teisme pareiÅ¡kėjas papildomai nurodė, kad tokia bÅ«sena jį iÅ¡tiko dėl ligos, apie kuriÄ tuo metu nežinojo (b. l. 84). Teisėjų kolegija pažymi, kad paties A. V. skunde pirmosios instancijos teismui iÅ¡dėstyti argumentai neabejotinai paneigia jo teiginius dėl buvimo afekto bÅ«senoje. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad ryžosi vairuoti automobilį, siekdamas iÅ¡vengti galimo gaisro, nors ir buvo prieÅ¡ tai gėręs alaus, o sustabdytas policijos pareigÅ«nų, staiga suprato, jog įkliuvo ir gali

netekti visko, kas jam yra brangu. IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, akivaizdu, jog A. V. suvokė savo veikos pavojingumÄ ir iÅ¡ anksto numatė

tokio veikimo galimas neigiamas pasekmes (važiavo labai lėtai), todėl vėliau susiklosčiusi situacija – policijos pareigÅ«nų sustabdymas ir praÅ¡ymas pasitikrinti neblaivumÄ â€“ jam, kaip policijos pareigÅ«nui, taip pat negalėjo

bÅ«ti netikėta ir staiga sukelti stiprų emocinį susijaudinimÄ . Matyti, kad A. V., sulaikytas policijos pareigÅ«nų, kritiÅ¡kai ir teisingai

įvertino situacijÄ bei, suvokęs galimas jam kilti neigiamas pasekmes, tikslingai atsisakė pasitikrinti neblaivumÄ , taip siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės. Tai, kad A. V. vėliau buvo iÅ¡operuota galvoje hematoma, situacijos nekeičia, nes, įvertinus aukščiau paminėtus byloje esančius įrodymus dėl pareiÅ¡kėjo elgesio jo sulaikymo metu, jo bÅ«klės, darytina iÅ¡vada, kad byloje neįrodyta, jog pareiÅ¡kėjo nurodytas faktas galėjo turėti įtakos jo psichinei bÅ«senai bylai aktualių įvykių metu.

Pareiškėjas savo

veiksmus taip pat teisino tariamai kilusiu bÅ«tinuoju reikalingumu. Pasak A. V., jis vairavo automobilį neblaivus, nes pradėjęs žvejybÄ

ir iÅ¡gėręs alaus prisiminė, kad namuose galėjo palikti įjungtÄ dujinę viryklę, todėl vyko gesinti gręsiančio kilti gaisro. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bÅ«tinasis reikalingumas gali bÅ«ti pripažintas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, kai remiantis objektyviais įrodymais nustatoma, jog susiklostė itin ekstremali situacija, atitinkamai įstatymais saugomai vertybei (gėriui) buvo iÅ¡kilęs realus pavojus, jį paÅ¡alinti buvo privalu nedelsiant ir tai padaryti kitomis priemonėmis nebuvo įmanoma. Nagrinėjamoje byloje, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, neįrodyta nei viena iÅ¡ bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygų.

 Pažymėtina, kad

A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje buvo sprendžiamas jo administracinės atsakomybės klausimas dėl tų pačių veiksmų, kurių pagrindu jis atleistas iÅ¡ tarnybos, padarymo, kaltės neginčijo. Tai, kad jis veikė bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis ar bÅ«damas afekto bÅ«senoje, įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nutarimu nenustatyta.

 Apibendrinus iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai IÅ¡vadoje nustatytus A. V. veiksmus vertino kaip akivaizdžiai žeminančius pareigÅ«no vardÄ . Tokia pareiÅ¡kėjo veika yra diametrali uždaviniams, kurie keliami policijai – vieÅ¡osios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas; nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija; nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas (Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), ir akivaizdžiai kertasi ir su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų, formuoja neigiamÄ visuomenės požiÅ«rį į vidaus reikalų sistemos pareigÅ«nus, visÄ sistemos veiklÄ , taip pat ir eismo saugumo priežiÅ«ros srityje.

            Kadangi nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, jog A. V. pažemino pareigÅ«no vardÄ , todėl jo atleidimas iÅ¡ tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu yra imperatyvi Å¡iame statute numatyta teisinė pasekmė, kuri negali bÅ«ti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A4-189/2007, Nr. A2-523/2005). Dėl Å¡ių priežasčių atmestinas pareiÅ¡kėjo tvirtinimas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes.

PareiÅ¡kėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. gegužės 28 d. nurodymo Nr. N-12 „Dėl policijos pareigÅ«nų drausmės vairuojant transporto priemones“ nuostatomis nenagrinėti, nes jie neatitinka faktinės padėties. IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas priimtÄ sprendimÄ grindė byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybės ir jas patvirtinusiais įrodymais, vadovavosi nagrinėjamu klausimu suformuota teismų praktika ir Å¡iai bylai aktualiais teisės aktai – Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymu, Lietuvos policijos pareigÅ«nų etikos kodeksu, tačiau pareiÅ¡kėjo nurodyto teisės akto netaikė.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 101 straipsnio 3 dalimi ir pagrįstai,

A. V. atsisakius nuo reikalavimo priteisti iÅ¡ VAVPK tarnybinį atlyginimÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos dienos (2009 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukė.

Teisėjų kolegija, patikrinusi administracinę bylÄ , konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo ir įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį, pasisakė dėl visų esminių skunde keliamų klausimų ir priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos

įstatymo                         140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų

kolegija

 n u t a r i a :

PareiÅ¡kėjo A. V. apeliacinį skundÄ atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nutartis neskundžiama.

         Teisėjai                                Â

                                                             Antanas Ablingis

                                                                                                                   Â

Ričardas Piličiauskas

                                                                                                                   Â

Virgilijus Valančius