2023-09-27 Nr. AB-17107-3-65-3-00388-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1404-624/2023

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00388-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.2; 20.2.3.2; 20.4; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. (M. A.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. (M. A.) skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Utenos AVPK, atsakovas), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Utenos AVPK 2022 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 89-ANR_N-927-2022 administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjas buvo pripažintas kaltu įvykdęs du Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 209 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, nustačius, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Tabako kontrolės įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus, 2020 metų žiemą, tikslus laikas nenustatytas, Ignalinos mieste, pardavė A. M. (toliau – ir A. M.) už 6 Eur tris vienetus alaus, o 2020 metų vasarą, tikslus laikas nenustatytas, Ignalinos r. sav., (duomenys neskelbtini) gatvėje R. G. už 12 Eur pardavė šešis 1,5 litro talpos butelius alaus ir už 4 Eur du pakelius cigarečių „Minsk“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais.

2.2. Nutarimą apskundus teismui, Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2022 m. birželio 20 d. nutarimu (toliau – ir Utenos apylinkės teismo nutarimas) jo skundą patenkino – panaikino Nutarimą ir pareiškėjui nutraukė administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 209 straipsnio 1 dalį. Utenos apylinkės teismas konstatavo, jog neįrodyta, kad pareiškėjas padarė veiką, turinčią administracinio nusižengimo požymių. Utenos AVPK apskundė Utenos apylinkės teismo nutarimą, tačiau Panevėžio apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi byloje Nr. AN2-80-531/2022 (toliau – ir Nutartis) Utenos apylinkės teismo nutarimą paliko nepakeistą. Šiuose teismų procesiniuose dokumentuose buvo konstatuotas Utenos AVPK veiksmų patraukiant pareiškėją administracinėn atsakomybėn neteisėtumas. Dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 3 000 Eur.

2.3. Utenos apylinkės teismo nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 209 straipsnio 1 dalį motyvuotas tuo, jog neįrodyta, kad pareiškėjas padarė veiką, turinčią administracinio nusižengimo požymių. Panevėžio apygardos teismas Nutartyje nurodė, jog, įvertinus pateiktas ikiteisminio tyrimo bei administracinio nusižengimo bylos medžiagas, byloje kilusių neaiškumų nėra galimybės pašalinti; atsižvelgus į tai, kad nė vienas iš ikiteisminiame tyrime apklaustų liudytojų konkrečių aplinkybių, susijusių su kaltinime nurodytais M. A. parduotais alkoholiniais gėrimais ir cigaretėmis, nenurodė, todėl organizuoti jų apklausas dar kartą yra netikslinga, o visi neaiškumai aiškintini M. A. naudai; institucija, būdama aktyvi, privalėjo imtis veiksmų ištirti M. A. galimai daromus nusižengimus ir priimti atitinkamus procesinius sprendimus.

2.4. Utenos AVPK pažeidė ANK 571 straipsnyje įtvirtintą teisę administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būti išklausytam, pareiškėjui ir jo atstovui buvo suvaržyta teisė užduoti klausimus liudytojams, duoti parodymus, pasakyti baigiamąsias kalbas. Esant visiškai skirtingiems liudytojų ir paties M. A. parodymams, Utenos AVPK privalėjo išklausyti pareiškėjo parodymus. Pareiškėjas, vadovaudamasis aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir kitų teismų suformuota praktika, nurodė, kad buvo pažeistas gerojo administravimo principas, teisė būti išklausytam, pažeistas rungimosi principas, nes administracinio nusižengimo byloje pareiškėjui nebuvo suteikta teisė pasisakyti dėl duomenų, nebuvo tirti duomenys, nebuvo apklausti liudytojai, kurių parodymų pagrindu buvo surašytas 2021 m. rugpjūčio 26 d. Administracinio nusižengimo protokolas Nr. 59-ANR_P-814-2021 (toliau – ir Protokolas); byloje nėra nustatyta, kas buvo parduota, nebuvo rasti ir paimti gėrimai, tariamai parduoti R. G., neatliktas jų cheminis tyrimas, nebuvo rastos ir paimtos cigaretės, byloje nėra apžiūros protokolo; kaltinimas grindžiamas dviejų skolingų asmenų parodymais apie tariamus įvykius, kurių bylos medžiaga nepatvirtina, o Utenos AVPK nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apskritai nebuvo apklaustas nei vienas liudytojas. Be to, Utenos apylinkės teismo nutarime nurodyta, jog liudytoja A. M. parodė, kad alkoholinių gėrimų iš M. A. niekada nepirko, jokiam policijos pareigūnui nedavė parodymų ir kaip liudytoja dėl paminėtų aplinkybių policijos pareigūnų apklausta nebuvo; tyrimo metu nebuvo fiksuotas prekybos faktas, o tuo labiau prekyba akcizais apmokestinamomis prekėmis be banderolių ir neteisėtai įsigytomis akcizais apmokestinamomis prekėmis.

2.5. Policijos pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nesilaikė ANK reikalavimų, veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. pareigūnas, nesant jokių įrodymų apie pareiškėjo atsakomybę, nerinko papildomų įrodymų, kurie būtų leidę objektyviai nuspręsti dėl pareiškėjo veikų. Tinkamai neištyrus pažeidimo padarymo aplinkybių ir paties pažeidimo fakto, bylą nagrinėjusio pareigūno veiksmai pripažintini aplaidžiais, paviršutiniškais, atliktais nesilaikant pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, o tai suponuoja vieno iš atsakomybės elementų – pareigūnų veiksmų neteisėtumo, tiesiogiai turėjusio įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams, konstatavimą. Pareigūnas pareiškėjui administracinę nuobaudą paskyrė nesurinkęs pakankamai duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, todėl buvo pažeista teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, o nepagrįstas Protokolo surašymas ir administracinės nuobaudos paskyrimas tiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti. Nutarimas buvo priimtas praėjus 6,5 mėnesio po Protokolo surašymo, todėl toks ilgas bylos nagrinėjimas akivaizdžiai pažeidė ir varžė pareiškėjo teises procese, procesas nebuvo teisingas, nepagrįstai nubaudžiant asmenį, buvo pažeistas teisingumo principas.

2.6. Pareiškėjas yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Švenčionių pasienio užkardos jaunesnysis specialistas, t. y. valstybės tarnautojas, kuriam keliami aukšti profesinės kompetencijos reikalavimai; dėl Nutarimo 2022 m. kovo 21 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, jis turėjo pasiaiškinti tarnyboje, rašė tarnybinį pranešimą, turėjo teikti paaiškinimus jo veiksmus tyrusiems kolegoms, apie tai yra įrašas jo asmens byloje. Neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais padaryta neturtinė žala pasireiškė pablogėjusia savijauta, sumažėjusiu bendravimu su kolegomis, sutrikusiu miegu, patirtu itin dideliu stresu, atsiradusiu baimės prarasti darbą jausmu, adaptacijos sutrikimu, pareiškėjas buvo priverstas kreiptis pagalbos į medikus, nusivylė teisine sistema, patyrė teisinio nihilizmo jausmą.

3. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Atsakovas nesutiko, kad nagrinėjant pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą buvo pažeista teisė būti išklausytam, kadangi pareiškėjas administracinių nusižengimų byloje teikė prašymą dėl nušalinimo, taip pat buvo teikti daugkartiniai rašytiniai ir žodiniai pareiškėjo ir jo atstovo prašymai atidėti bylos nagrinėjimą, kurie buvo tenkinti. Dėl bylos nagrinėjimo atidėjimų bylos nagrinėjimas užsitęsė beveik iki pusmečio ir Nutarimas buvo priimtas tik 2022 m. kovo 14 d. Utenos AVPK pareigūnams veikiant taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, bei vykdant jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, pareiškėjas negalėjo pajusti teisinio nihilizmo jausmo. Utenos AVPK pareigūnai vykdė jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, ANK numatytus įgaliojimus, užkardė galimas nusikalstamas veikas, numatytas Alkoholio kontrolės įstatyme bei Tabako kontrolės įstatyme, kitokių tikslų Utenos AVPK pareigūnų atliktuose veiksmuose negalima įžvelgti.

3.2. Pagal nacionalinių ir tarptautinių teismų praktiką, pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, o neturtinė žala priteisiama tik tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Vien aplinkybė, kad buvo priimti Utenos apylinkės teismo nutarimas ir Panevėžio apygardos teismo nutartis, kuriais panaikintas Nutarimas, savaime negali būti pripažįstama, jog policijos pareigūnų veiksmai sąlygojo neturtinės žalos pareiškėjui atsiradimą. Utenos AVPK pareigūnai veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, vykdė jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, nepažeisdami bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.

3.3. Utenos AVPK yra žinoma, jog M. A. yra VSAT jaunesnysis specialistas, t. y. valstybės tarnautojas, kuriam keliami aukštesni profesinės kompetencijos reikalavimai, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad tarnybinis patikrinimas ar Utenos AVPK surašytas Protokolas ir Nutarimas turėjo realią įtaką M. A. karjeros galimybėms. Nutarimas skirti baudą yra panaikintas, administracinio nusižengimo teisena M. A. atžvilgiu nutraukta, nesurinkus jo kaltę patvirtinančių įrodymų, M. A. elgesyje nenustatyta tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo požymių, tarnybinė atsakomybė M. A. atžvilgiu netaikyta, tarnybinis patikrinimas buvo nutrauktas, todėl jokių pasekmių pareiškėjo karjerai negalėjo sukelti. Pareiškėjo kreipimasis į medikus gali būti susijęs ir su Covid-19 pandemijos sukeltais apribojimais, nes vienas iš prašymų atidėti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą buvo pagrįstas tuo, kad pareiškėjas gali būti užsikrėtęs Covid-19 liga, bei su pareiškėjo vykdomomis Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijomis dėl pagausėjusių pabėgėlių srauto, o ne tik su vykdomais tyrimais jo atžvilgiu. Pareiškėjo nurodyti nepatogumai nepagrįsti jokiais tiesioginiais ar netiesioginiais objektyviais įrodymais, todėl laikytini nepagrįstais. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti Utenos AVPK neteisėtų veiksmų, o nenustačius būtinų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei nekyla prievolė atlyginti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: pripažino, kad buvo pažeista M. A. teisė į ANK įtvirtintą visapusišką, objektyvų veikos aplinkybių ištyrimą, išsamų ir nešališką visų bylos aplinkybių išnagrinėjimą; atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo piniginėmis lėšomis ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos AVPK, 500 Eur turėtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti; likusią prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo dalį atmetė.

5. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

5.1. M. A. buvo surašytas Protokolas, nes jis, pažeisdamas Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto bei Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus, 2020 metų žiemą, tiksliai nenustatytu laiku, Ignalinos mieste A. M. už 6 Eur pardavė tris butelius alaus, o 2020 metų vasarą, tiksliai nenustatytu laiku, Ignalinos r. sav., (duomenys neskelbtini) gatvėje R. G. už 12 Eur pardavė 1,5 litro talpos šešis butelius alaus ir už 4 Eur du pakelius cigarečių „Minsk“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, ir tokiais savo veiksmais padarė ANK 209 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nutarimas surašytas atsižvelgiant į tai, jog ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu buvo nutrauktas, konstatavus, kad M. A. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, tačiau nustačius, kad yra administracinio nusižengimo požymiai.

5.2. Nutarimu M. A. už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1 dalies pažeidimus, t. y. už ANK 209 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, buvo paskirta administracinė nuobauda – 40 Eur bauda.

5.3. Pareiškėjas padavė skundą teismui dėl Nutarimo panaikinimo. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2022 m. birželio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-46-277/2022 Nutarimą panaikino, M. A. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 209 straipsnio 1 dalį nutraukė. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-80-531/2022 paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

6. Teismas išsamiai apžvelgė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

7. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo, byloje vadovavosi Utenos apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-46-277/2022 ir Panevėžio apygardos teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-80-531/2022 priimtais įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais, juose nustatytomis aplinkybėmis, padarytomis išvadomis ir pateiktu administracinį nusižengimą tyrusių policijos pareigūnų veiklos vertinimu.

8. Teismas, vertindamas atsakovo veiksmų neteisėtumą, pasireiškusį tuo, jog pareiškėjas, nagrinėjant jo administracinio nusižengimo bylą, nebuvo išklausytas, nebuvo suteikta teisė pasisakyti, taip pažeidžiant teisę į teisingą administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, vadovaudamasis ANK 571 straipsnio, 577 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įvertinęs byloje esančius duomenis apie Protokolo surašymą, pareiškėjo ir jo atstovo teiktus prašymus, paaiškinimus, padarė išvadą, jog pareiškėjas ir jo atstovas advokatas turėjo galimybę ir teikė prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, reiškė nušalinimą administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiam pareigūnui, t. y. administracinio nusižengimo teisenos dalyviai aktyviai naudojosi savo teisėmis; pareiškėjui buvo išaiškinta teisė paaiškinimus pateikti raštu, Nutarimas buvo priimtas dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui A. M.. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui buvo užtikrintas ANK 571 straipsnyje įtvirtintų nuostatų laikymasis (taip pat ir teisė pasisakyti).

9. Teismas, vertindamas Utenos AVPK pareigūnų veiksmų neteisėtumą, pasireiškusį tuo, kad prieš pareiškėją administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta be pagrindo ir Nutarimu nepagrįstai buvo skirta nuobauda, kadangi atsakovo pareigūnai, esant prieštaravimams, neištyrė visų aplinkybių, nerinko papildomų įrodymų, neprašė specialisto išvados, t. y. veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, įvertino Utenos apylinkės teismo 2022 m. birželio 20 d. nutarime ir Panevėžio apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje išdėstytas aplinkybes dėl liudytojų A. M. ir R. G. parodymų vertinimo, atsakovo aktyvumo siekiant išsiaiškinti visas administracinio nusižengimo aplinkybes ir kt.

10. Teismas, vadovaudamasis aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, jog tik administracinio teisės pažeidimo (šiuo metu – administracinio nusižengimo) teisenos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas; administracinių nusižengimų bylose, kai yra priimamas nutarimas dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo, yra sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.

11. Teismas, įvertinęs ANK 5 straipsnio 1 dalies, 567 straipsnio 1–3 dalių, 617 straipsnio 1 dalies, 569 straipsnio 1, 2, 4 dalių nuostatas, pažymėjo, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo bylos tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos veikos aplinkybės, kadangi kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

12. Teismas nurodė, jog Utenos apylinkės teismas 2022 m. birželio 20 d. nutarime ir Panevėžio apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje aiškiai konstatavo Utenos AVPK 2022 m. kovo 14 d. nutarimo neteisėtumo pagrindus, t. y. tai, kad policijos institucija, surašydama administracinio nusižengimo protokolą bei priimdama Nutarimą, M. A. veikoje tinkamai nenustatė inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties elementų bei neįrodė, jog M. A. savo veiksmais pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo ir Tabako kontrolės įstatymo reikalavimus. Priimant Nutarimą buvo remiamasi liudytojos A. M. parodymais, tačiau Utenos apylinkės teismas konstatavo, kad ji kaip liudytoja dėl M. A. inkriminuojamų pažeidimų nebuvo apklausta, kadangi nutraukto ikiteisminio tyrimo medžiagoje A. M. kaip liudytojos apklausos protokolo nebuvo, o Nutarimą priėmęs pareigūnas rėmėsi pareigūnės tarnybinio pranešimo duomenimis apie A. M. paaiškinimus, jog 2020 m. žiemą, tiksliai nenustatytu laiku, M. A. pardavęs jai 3 butelius alaus.

13. Teismas padarė išvadą, kad Utenos AVPK pareigūnas, priimdamas Nutarimą, turėjo pareigą vadovautis ANK 569 straipsnio 1 dalyje pateikta įrodymų administracinio nusižengimo byloje samprata, ir nustatęs, kad tiesioginių įrodymų apie M. A. įvykdytą priešingą teisei veiką nėra, privalėjo būti aktyvus ir rinkti papildomus įrodymus, susijusius su 3 butelių alaus pardavimu A. M., kurie būtų leidę nuspręsti dėl pareiškėjo kaltų veiksmų buvimo (nebuvimo). Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje dėl aptarto kaltinimo epizodo surinktus ir įvertintus įrodymus, padarė išvadą, jog Utenos AVPK pareigūnai tyrimą atliko neišsamiai ir nevisapusiškai, Protokolas ir Nutarimas buvo parengti pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, todėl nebuvo tinkamai nustatyti inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties elementai, ir tokie pareigūnų veiksmai pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vertinami kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas.

14. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas administracinėn atsakomybėn dėl trijų butelių alaus pardavimo A. M. 2020 m. žiemą, tiksliai nenustatytu laiku, buvo patrauktas akivaizdžiai nesant objektyvaus faktinio nei teisinio pagrindo. Utenos AVPK pareigūnai nepagrindė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, todėl ir jų vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų aplinkybių nustatymu. Tinkamai neištyrus teisės pažeidimo padarymo aplinkybių ir paties pažeidimo fakto, paminėti administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusių pareigūnų veiksmai pripažintini aplaidžiais, paviršutiniškais, atliktais nesilaikant pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, o tai suponuoja vieno iš atsakomybės elementų – veiksmų neteisėtumo – tiesiogiai turėjusio įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams – konstatavimą.

15. Teismas, vertindamas Utenos AVPK pareigūnų veiksmus, atliktus sprendžiant dėl pareiškėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn už galimai R. G. parduotus 1,5 litro talpos šešis butelius alaus ir du pakelius cigarečių „Minsk“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, konstatavo, jog, atsižvelgus į tai, kad šis kaltinimo epizodas buvo įrodinėjamas nustatyta tvarka kaip liudytojo apklausto asmens parodymais, policijos pareigūnai neturėjo duomenų, tarp jų – ir gautų iš paties pareiškėjo, kurie būtų leidę šioje administracinio nusižengimo teisenos stadijoje pagrįstai abejoti šio įrodymo patikimumu ir daryti išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių M. A. kaltę įvykdžius ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Teismas vertino, kad vien ta aplinkybė, jog Utenos apylinkės teisme apklausiant R. G. buvo nustatytos aplinkybės, kurios leido teismui šio liudytojo parodymus vertinti kaip nepagrindžiančius M. A. kaltės, nesudaro pagrindo pripažinti, kad Utenos AVPK pareigūnų veiksmai dėl šio kaltinimo epizodo buvo neteisėti.

16. Teismas, įvertinęs CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl neturtinės žalos ir aktualią teismų praktiką, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis siejo neturtinę žalą (dėl nepagrįsto ir ilgau užsitęsusio administracinio nusižengimo tyrimo patirtas stresas, įtampa; dėl atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimo sumenkusios karjeros galimybės, sumažėjęs bendravimas, atsiradęs nerimas, nemiga, sutrikusi sveikata ir kt.), pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis galimas pažeistų teisių gynimo būdas.

17. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas, be objektyvaus faktinio ir teisinio pagrindo patraukus jį administracinėn atsakomybėn dėl trijų butelių alaus pardavimo A. M. 2020 m. žiemą, tiksliai nenustatytu laiku, patyrė nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, kurių jis nebūtų patyręs, jei nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn. Teismas nenustatė, jog Utenos AVPK pareigūnai tyčiniais veiksmais būtų siekę M. A. patraukti administracinėn atsakomybėn ir jį nubausti administracine tvarka. Teismas, vertindamas administracinio nusižengimo tyrimo trukmę, pažymėjo, kad tam įtakos iš dalies turėjo ir paties pareiškėjo veiksmai (reikšti nušalinimai, prašymai atidėti nagrinėjimą), taigi, nenustatyta, jog Utenos AVPK pareigūnai būtų sąmoningai vilkinę administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, taip pažeisdami ANK įtvirtintą reikalavimą veikos aplinkybes ištirti per kiek įmanoma per trumpesnį laiką. Vertindamas aplinkybę, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, teismas pažymėjo, kad bendros kompetencijos teismams priėmus procesinius sprendimus, kuriuose jie pasisakė dėl Nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, tarnybinis patikrinimas irgi buvo nutrauktas, o byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad atliktas tarnybinis tyrimas turėjo neigiamos įtakos pareiškėjo karjerai. Teismas, nenustatęs, jog pareiškėjui būtų kilusios itin neigiamos pasekmės, lėmusios tolimesnį pareiškėjo gyvenimą, t. y. kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos nepataisomai ir negrįžtamai, sprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjui neturtinę žalą atlyginti priteisiant pinigines lėšas, o pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti laikomas padaryto pažeidimo pripažinimas.

18. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti 2 299 Eur turėtoms atstovavimo išlaidoms (1 512,50 Eur už skundo parengimą teismui, 423,50 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui, 121 Eur už 1 val. atstovavimo teisme, 121 Eur už įrodymų rinkimą ir 121 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą), vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 ir 2 dalių, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatomis ir konstatavo, kad maksimali priteistinų atstovavimo išlaidų suma sudaro 1 875,50 Eur (1 512,50 Eur + 121 Eur +121 Eur + 121 Eur), o 423,50 Eur dydžio išlaidos už pasirengimą teismo posėdžiui neatlyginamos. Teismas, įvertinęs, jog M. A. reikalavimas patenkintas iš dalies, pripažįstant, jog buvo pažeista jo teisė į policijos pareigūnų atidžiai ir rūpestingai vykdomą administracinio nusižengimo tyrimą ir nagrinėjimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjo prašymą atlyginti turėtas atstovavimo išlaidas tenkino iš dalies, ir iš atsakovo priteisė 500 Eur pareiškėjo turėtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei pilnai priteisti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 299 Eur), taip pat atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo:

20.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 80 straipsnio 2 dalį, taip pat res judicata (liet. teismo išspręsta byla) principą, kadangi netinkamai interpretavo pareigūnų veiksmų neteisėtumą, konstatuotą Utenos apylinkės teismo nutarime ir Panevėžio apygardos teismo Nutartyje. Tinkamai neištyrus teisės pažeidimo padarymo aplinkybių ir paties pažeidimo fakto, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusių pareigūnų veiksmai pripažintini aplaidžiais, paviršutiniškais, atliktais nesilaikant pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, o tai suponuoja vieno iš viešosios atsakomybės elementų – veiksmų neteisėtumo – tiesiogiai turėjusio įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams, konstatavimą.

20.2. Panevėžio apygardos teismas Nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad Utenos AVPK turėjo būti aktyvus ir imtis veiksmų ištirti M. A. galimai daromus nusižengimus ir dėl to priimti atitinkamus procesinius sprendimus, t. y. Utenos AVPK pareigūnai, vykdydami savo tiesiogines pareigas, buvo aplaidūs, nepašalino prieštaravimų, neatliko reikšmingų veiksmų faktams nustatyti, o būtent, ar buvo pareiškėjo atlikti veiksmai, t. y. tariamas alkoholio pardavimas, koks objektas buvo tariamai parduotas (neidentifikuota, ar tai alkoholio, ar kitos kilmės gėrimas), specialisto išvada administracinio nusižengimo byloje nefiksuojama, nėra jokio protokolo, kuriuo būtų apžiūrėti aptariami objektai ar paimti, todėl pirmosios instancijos teismas, subjektyviai ir vienašališkai interpretavęs Panevėžio apygardos teismo Nutartimi nustatytas faktines aplinkybes ir teisinę išvadą, peržengė savo įgaliojimų ribas, dėl ko susiklostė prielaida ydingo sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo iš naujo vertinti Panevėžio apygardos teismo Nutartyje nustatytų aplinkybių, todėl padarė neteisingą išvadą dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo vykdant administracinio nusižengimo tyrimą. Teismas pažeidė res judicata principą.

20.3. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog Protokolas ir Nutarimas, kuriuo pareiškėjas nubaustas administracine tvarka, priimti pažeidžiant imperatyvias ANK 567 nuostatas, padarė tiesioginę žalą pareiškėjo teisėms, laisvėms, nepagrįstai nurodė, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais; nepateikė detalių alternatyvų, nenurodė restitucijos galimybės, nenurodė ir jokios blanketinės normos, kuri apibrėžtų teisingą atlyginimą nuo neteisėtų pareigūnų veiksmų nukentėjusiam asmeniui. Teismas padarė prieštaringą išvadą, kad Utenos AVPK pareigūnai tyčiniais veiksmais nesiekė M. A. patraukti administracinėn atsakomybėn ir jo nubausti administracine tvarka, tačiau teismas nepasisakė apie nustatytus pažeidimus aplaidžiai vykdant tiesiogines pareigas, taigi šis teismo motyvas apie pareigūnų tyčios kryptingumą vertinamas kaip nepagrįstas, nes tyčios įrodinėjimas šiuo atveju neatliekamas, kai aplaidumas jau yra konstatuotas kitoje byloje.

20.4. Pareiškėjas nesutinka, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjui neturtinę žalą atlyginti priteisiant pinigines lėšas, o pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti laikomas padaryto pažeidimo pripažinimas, kadangi Utenos AVPK pareigūnai tyčiniais veiksmais nesiekė M. A. patraukti administracinėn atsakomybėn ir jį nubausti administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai sumenkino pareiškėjo patirtus neigiamus padarinius, nevertino atsiradusios žalos sveikatai, nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo atžvilgiu pradėtas tarnybinis tyrimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Pareiškėjui 2022 m. balandžio 25 d. buvo konstatuotas adaptacijos sutrikimas, jis patyrė nerimą, stresą, to priežastis – patirtas stresas darbe, jam skiriami receptiniai medikamentai; ta pati diagnozė konstatuota ir 2022 m. rugsėjo 12 d., tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, kaip ir nevertino pareiškėjo atlikto tarnybinio patikrinimo įtakos jo karjerai, bei to sukeltų neigiamų pasekmių reputacijai, bendravimui su kolegomis ir pan.

20.5. Pakankamai ilgai trukę neteisėti pareiškėjo profesinės veiklos suvaržymai, t. y. tarnybinis patikrinimas, tiesiogiai koreliuoja su faktiškai patvirtinta žala sveikatai, be to, trunkamuoju laikotarpiu pareiškėjo tarnybinė padėtis buvo nekonkreti, pareiškėją nuolat kamavo rūpestis apie tikimybę dėl darbo netekimo, buvo sukelti nepatogumai, dvasiniai išgyvenimai bei sukrėtimai, tai padarė neigiamą įtaką asmeninei bei profesinei reputacijai, todėl pažeidimo pripažinimas tokioje situacijoje, atsižvelgiant į teisių pažeidimo pobūdį, tvirtinant, kad satisfakcija yra savaiminis palankaus teismo sprendimo priėmimas, vertintinas kaip neatitinkantis teisingumo ir protingumo kriterijų. Pirmosios instancijos teismas nenurodė teisinių pagrindų, paneigiančių pareiškėjo argumentus dėl prašomo atlyginti neturtinės žalos dydžio, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pareiškėjui priteisiant neturtinės žalos atlyginimą.

20.6. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad administracinės bylos nagrinėjimas užtruko 6,5 mėnesio, ir padaręs išvadą, jog tam turėjo įtakos pareiškėjo veiksmai (teikti prašymai), paneigia pareiškėjo teisę administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu naudotis savo teisėmis.

20.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai atmetė pareiškėjo prašymą priteisti jam piniginį atlyginimą už neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl neteisėtų Utenos AVPK pareigūnų veiksmų, kurie yra nustatyti Utenos apylinkės teismo nutarimu ir Panevėžio apygardos teismo nutartimi, kadangi įvertinus bylos faktines aplinkybes, pateiktus medicininius duomenis, liudytojų paaiškinimus, nėra abejonių, jog dėl nepagrįsto nubaudimo pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo jo savijauta, psichologinė būklė, pasireiškė tokioms situacijoms įprasti pergyvenimai, stresas. Pareiškėjas to nebūtų patyręs, jei nebūtų buvę neteisėtų pareigūnų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, nesivadovavo teismų praktika, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

20.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą, nepagrįstai ir nemotyvuotai priteisdamas pareiškėjui tik 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas nepagrįstai nepripažino pareiškėjo patirtų 423,50 Eur išlaidų pagrįstomis. Teismas šias išlaidas vertino kaip sudedamąjį atstovavimo klientui teismo posėdyje elementą, ir šios išlaidų dalies atskirai neatlygino, nors byloje buvo nurodyta, jog pasirengimas teismo posėdžiui apėmė tokius veiksmus kaip teisės aktų analizė, aktualių teisės aktų paieška, peržiūra, strategijos kūrimas, konsultacijos, susipažinimas su teismo dokumentais, susipažinimas su pateiktu atsakovo atsiliepimu, kurį sudaro net 35 lapai su įvairiais atsakovo pridedamais dokumentais, ir sugaištas laikas – 3,5 val. – yra adekvatus, atsižvelgiant į dokumentų kiekį ir apimtį, o taip pat į būtiną pasirengimą. Pirmosios instancijos teismo pareiškėjo patirtų išlaidų 423,50 Eur pripažinimas nepagrįstomis ir bylinėjimosi išlaidų sumažinimas yra neteisėtas, nes pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Konstitucine doktrina ir netinkamai išsprendė išlaidų priteisimo klausimą.

21. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi Utenos apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo priimtais įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais, juose nustatytomis aplinkybėmis dėl ginčo administracinio nusižengimo teisenos, padarytomis išvadomis ir pateiktu administracinį nusižengimą tyrusių policijos pareigūnų veiklos vertinimu.

21.2. Atsakovas, pasisakydamas dėl aplinkybės, jog nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į teisingą administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, pakartoja pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu duotų paaiškinimų, teiktų prašymų ir pažymi, jog pareiškėjui buvo užtikrintas ANK 571 straipsnyje įtvirtintų nuostatų laikymasis, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, jam nebuvo suteikta teisė pasisakyti.

21.3. Atsakovas, pasisakydamas dėl Utenos AVPK pareigūnų veiksmų neteisėtumo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme, siejamų su be pagrindo prieš pareiškėją pradėta administracinio nusižengimo teisena ir Nutarimo skirti administracinę nuobaudą priėmimu, pakartoja Utenos apylinkės teismo nutarime ir Panevėžio apygardos teismo Nutartyje konstatuotas aplinkybes dėl Nutarimo panaikinimo (tarp jų – ir dėl liudytojų apklausos, nustatytų prieštaravimų panaikinimo ir kt.).

21.4. Atsakovas sutinka su skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu Utenos AVPK neteisėtų veiksmų vertinimu nustatant pareiškėjo administracinę atsakomybę dėl trijų butelių alaus pardavimo A. M. 2020 m. žiemą, tiksliai nenustatytu laiku, ir dėl galimai R. G. parduotų 1,5 litro talpos šešių butelių alaus ir dviejų pakelių cigarečių „Minsk“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, bei pritaria, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nėra pagrindo pareiškėjui neturtinę žalą atlyginti priteisiant pinigines lėšas, o pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti laikomas padaryto pažeidimo pripažinimas, toks pažeistos teisės gynimo būdas atitinka ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.

21.5. Atsakovas pažymi, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra pagrindo konstatuoti esant vieną iš būtinų valstybės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų), todėl byloje nenustačius vienos iš būtinų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su Utenos AVPK pareigūnų veiksmais administracinio nusižengimo teisenoje 2022 m. kovo 14 d. priimant jo atžvilgiu Nutarimą, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas kaltu įvykdęs du ANK 209 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus (trijų vienetų alaus butelių pardavimas; šešių vienetų alaus butelių ir dviejų pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais pardavimas) bei kuris Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. birželio 20 d. nutarimu buvo panaikintas, šį teismo nutarimą Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi palikus nepakeistą, atlyginimo.

23. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Utenos AVPK pareigūnų, tinkamai neištyrusių teisės pažeidimo padarymo aplinkybių ir paties pažeidimo fakto, veiksmai pripažintini aplaidžiais, paviršutiniškais, atliktais nesilaikant pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, dėl ko pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn nesant objektyvaus faktinio ir teisinio pagrindo ir patyrė neturtinę žalą; nenustatęs pareiškėjui kilusių itin neigiamų pasekmių, pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą pinigais atmetė ir pripažino, kad nustatyto pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti; kitą skundo dalį teismas atmetė; įvertinęs pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas bei pripažinęs, kad išlaidos už pasirengimą teismo posėdžiui pareiškėjui neatlyginamos, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 500 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą.

24. Pareiškėjas apeliacinio skundo reikalavimus grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo pareigūnų veiksmų neteisėtumą, konstatuotą Utenos apylinkės teismo nutarime ir Panevėžio apygardos teismo nutartyje, neturėjo teisinio pagrindo iš naujo vertinti teismų nustatytų aplinkybių, todėl padarė neteisingą išvadą dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo vykdant administracinio nusižengimo tyrimą. Pareiškėjas teigia, kad patirta neturtinė žala jam turi būti atlyginta pinigais. Pareiškėjo teigimu, teismas, pripažindamas, kad pakankama satisfakcija pažeistai teisei apginti yra pažeidimo pripažinimas, nevertino žalos pareiškėjo sveikatai, neanalizavo pareiškėjo profesinių suvaržymų. Teismas nepagrįstai sumažino pareiškėjui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nepriteisdamas patirtų 423,50 Eur išlaidų už pasirengimą teismo posėdžiui.

25. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

26. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.).

27. Šios bylos kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija akcentuoja, jog vien tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014).

28. Teismų praktikoje aplinkybė, kai pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą (nutarimą), neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-552/2016, 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-247-552/2016, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017, 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-756/2018; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-191-502/2020).

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinį nusižengimą tyrusių policijos pareigūnų veiklos vertinimas yra pateiktas Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. birželio 20 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-46-277/2022 bei Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-80-531/2022, kuria minėtas Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nutarimas paliktas nepakeistas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovo pareigūnų neteisėtų veiksmų administracinio nusižengimo teisenoje – vadovavosi įsiteisėjusiais minėtais procesiniais teismų sprendimais ir juose nustatytais faktais, kaip turinčiais prejudicinę reikšmę. Teismas taip pat apžvelgė ANK 567 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 617 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, kurių privalo laikytis įgalioti institucijos pareigūnai, atlikdami administracinio nusižengimo tyrimą, akcentavo ANK 569 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalyse įtvirtintą įrodymų sampratą, įrodymų rinkimo ir vertinimo taisykles ir principus, pabrėždamas, kad įgalioti pareigūnai privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos veikos aplinkybės. Minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose, priimtuose administracinio nusižengimo tyrimo eigoje, pateikta įgaliotų pareigūnų veiksmų apžvalga sudarė pirmosios instancijos teismui pagrindą prieiti pagrįstos išvados, kad Utenos AVPK pareigūnai tyrimą, susijusi su trijų alaus butelių pardavimu, atliko neišsamiai ir nevisapusiškai, nesurinko tiesioginių įrodymų apie M. A. įvykdytą priešingą teisei veiką, nors privalėjo būti aktyvūs ir rinkti papildomus įrodymus, t. y. tyrimą atliko pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, kas pagal minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką yra pagrindas pripažinti neteisėtus pareigūnų veiksmus kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų.

30. Nesutinkama su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas netinkamai interpretavo pareigūnų veiksmus, aptartus Utenos apylinkės teismo nutarime ir Panevėžio apygardos teismo nutartyje. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nekonstatuodamas Utenos AVPK pareigūnų veiksmų neteisėtumo kaltinimo epizode dėl šešių alaus butelių ir dviejų pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais pardavimo, vadovaudamasis minėtais teismų procesiniais sprendimai administracinio nusižengimo byloje, pripažino, kad pareigūnų veiksmai buvo pakankami šio epizodo įrodinėjimo procese, buvo remiamasi tiesioginiais liudytojo parodymais. Tai, kad liudytojo parodymai nepagrindė pareiškėjo kaltės, nesudaro pagrindo pripažinti, kad Utenos AVPK pareigūnų veiksmai dėl šio kaltinimo epizodo buvo neteisėti.

31. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl neteisėtų Utenos AVPK pareigūnų veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, tačiau pakankama satisfakcija pareiškėjui yra pažeidimo pripažinimas. Pareiškėjas su tokia teismo išvada nesutinka ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad neturtinė žala turi būti atlyginta pinigais. Pareiškėjas akcentuoja neteisėtų veiksmų poveikį jo sveikatai, pabrėžia patirtus profesinius suvaržymus atliekant jo atžvilgiu tarnybinį patikrinimą.

32. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/200; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013 ir kt.).

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, atsakovo padarytų pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgdama į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pats teisės pažeidimo pripažinimas šiuo atveju yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą.

34. Vertinant pareiškėjui padarytos neturtinės žalos pobūdį ir dydį pažymėtina, kad pareiškėjo deklaruojama žala, t. y. nemalonumai darbe, stresas, psichologinės sveikatos laikinas suprastėjimas, pagrįsti pareiškėjo pateiktais įrodymais (medicinos įrašais, pradėto tarnybinio patikrinimo pranešimais ir pan.) suponuoja tam tikrus subjektyvius pareiškėjo padidintus psichologinius ir dvasinius išgyvenimus darbe ir asmeniniame gyvenime. Kita vertus, tai, kad pareiškėjas laikinai negalėjo išsimiegoti (paskyrus vaistus situacija pagerėjo), suprastėjo jo santykiai su kolegomis ar nukentėjo reputacija (pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuris buvo nutrauktas) ar sumažėjusios karjeros galimybės (prielaida ateityje užimti prokuroro pareigas) nelaikytini ilgalaikio, sistemingo ir intensyvaus pobūdžio padariniais (žala). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne visi administracinio nusižengimo teisenos metu atlikti pareigūnų veiksmai pripažinti neteisėtais. Dėl nurodytų aplinkybių laikytina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą neatlyginti pareiškėjui neturtinės žalos pinigais.

35. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatlygino jam visos patirtos bylinėjimosi išlaidų sumos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepagrįstai nepriteisė patirtų 423,50 Eur išlaidų už pasirengimą teismo posėdžiui.

36. Nustatyta, kad pareiškėjas už pasirengimą 2022 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžiui prašė pirmosios instancijos teismo priteisti 423,50 Eur (su PVM). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pasirengimas teismo posėdžiui traktuojamas kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamasis elementas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-114-438/2017). Tačiau, vadovaujantis Rekomendacijų dėl priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos), 8.19 punktu, šios išlaidos priskirtinos prie priteistinų bylinėjimosi išlaidų.

37. Pasirengimo teismo posėdžiui bei atstovavimo teismo posėdyje išlaidos laikytinos vienos rūšies išlaidomis. Pareiškėjas už 1 val. trukmės teismo posėdį prašė priteisti 121 Eur atstovavimo išlaidų. Taip pat nurodė, kad pasirengimui skirtas laikas (teisės aktų analizė, aktualių teisės aktų paieška, peržiūra, strategijos kūrimas, konsultacijos, susipažinimas su teismo dokumentais, susipažinimas su pateiktu atsakovo atsiliepimu) – 3,5 val., už kurį prašomą priteisti sumą sudaro 423,50 Eur. Rekomendacijų 8.19 punkte, be kita ko, numatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą pasirengimo teismo posėdžiui valandą taikomas koeficientas yra 0,1. Apskaičiuojant maksimalią sumą už vieną pasirengimo teismo posėdžiui valandą taikomas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 780,5 Eur (2022 m. II ketvirtis). Maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už valandą pagal Rekomendacijų 8.19 punktą siekia 178,05 Eur (1 780,5 x 0,1). Prašoma priteisti 544,50 Eur (121 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (1 val.); 423,50 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui (3,5 val.)) suma neviršija maksimalaus konkrečiu atveju pagal Rekomendacijas galimo priteisti dydžio – 801,23 Eur (178,05 x 4,5 val.).

38. Tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015 ir kt.). Atsižvelgiat į tai, kad pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies (nepripažinus dalies atsakovo pareigūnų veiksmų neteisėtais; netenkinus reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo) bei pripažinus pareiškėjo teisę į pasirengimo teismo posėdžiui išlaidų atlyginimą, pirmosios instancijos teismo sprendimas bylinėjimosi išlaidų priteisimo aspektu keistinas ir pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 600 Eur atstovavimo išlaidų suma bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

39. Pareiškėjas prašo atlyginti jam bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl jo prašymas nesprendžiamas (ABTĮ 41 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. A. (M. A.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti M. A. (M. A.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms pirmosios instancijos teisme, atlyginti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Dalia Višinskienė