2025-03-05 Nr. AB-3779-3-62-3-00118-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-352-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00118-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Z. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. 25S941, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2026 m. kovo 8 d. (toliau – ir Leidimas) (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje sustabdyti Sprendimo vykdymą ir galiojimą, leidžiant pareiškėjui toliau dirbti Lietuvos Respublikoje Leidimo pagrindu. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė pareiškėjas grindė tuo, kad Lietuvoje gyvena jau šešerius metus, Lietuvą laiko savo namais, kartu su juo Lietuvoje gyvena ir jo sutuoktinė bei nepilnametis sūnus, kuriuos jis išlaiko, pareiškėjas yra atleistas iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Baulitas“ tik dėl panaikinto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Teismui taikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjas galės toliau dirbti. Jei jis bus išsiųstas į kilmės valstybę, neabejotinai bus padaryta neatitaisoma žala.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 21 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, tačiau netenkino jo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šių nuostatų taikymo ir aiškinimo aspektu ir sprendė, kad pareiškėjas niekaip nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos. Byloje nesant duomenų, jog pareiškėjas būtų išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, teismas nurodė, jog šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų, kad galbūt pažeistos jo teisės be pagrindo bus ginamos prevenciškai, nes atsakovo Sprendimas savaime nereiškia padarinių kilimo, tam reikalingas kitas atsakovo sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teismas vertino, jog pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo metu nebūtų proporcingas, nes pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

III. Pareiškėjas S. Z. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 21 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą (dėl panaikinto Leidimo) ir galiojimą (leisti pareiškėjui toliau dirbti Lietuvoje Leidimo pagrindu).

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog teismas formaliai atliko jo pateiktų aplinkybių vertinimą, neįvertino jų visumos, dėl to priėmė neteisėtą ir nemotyvuotą nutartį dėl atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjas savo poziciją grindžia šiais argumentais:

1. Lietuvoje yra pareiškėjo nuolatinė ir ilgalaikė gyvenamoji vieta kartu su šeima (sutuoktinė ir nepilnametis sūnus), kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)) jis negyvena daugiau nei šešerius metus, neturi ten turto, neketino grįžti, svarstė su sutuoktine galimas jos darbo galimybes, sūnų užregistravus į darželį. Lietuvoje pareiškėjas su šeima turi kur gyventi, priešingai nei (duomenys neskelbtini). Jeigu pareiškėjas būtų priverstas išvykti iš Lietuvos Respublikos, jo šeima liktų Lietuvoje be pagalbos, grįžti visiems trims į (duomenys neskelbtini) būtų nepakeliama finansinė našta bei neabejotinas poreikis kreiptis dėl labdarų, pašalpų kilmės valstybėje, kai Lietuvoje jie sėkmingai integruojasi tiek visuomenėje, tiek darbo rinkoje. Pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir saugumui, nėra teistas, o nurodytos faktinės aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad pareiškėjas nebando piktnaudžiauti procesu ar savo teisine padėtimi.

2. Pasikeitus teisiniam reguliavimui, užsieniečio turėtas leidimas gyventi skelbiamas negaliojančiu nepriklausomai nuo to, ar užsienietis per 14 dienų teismui apskundė Migracijos departamento sprendimą naikinti jo turėtą leidimą gyventi, ar ne. Po to, Migracijos departamentas privalo priimti sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, jeigu užsienietis savanoriškai neišvyko iš Lietuvos, kurio vykdymas, taip pat – privalomas. Užsieniečiui neišvykus, Migracijos departamentas turi diskrecijos teisę priimti sprendimą dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, be to, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi. Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nepiktnaudžiauja procesu ir savo, tikėtinai, pažeistų teisių negina prevenciškai, prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės yra proporcingos ir visiškai pagrįstos.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo aspektu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsniu, kuriame įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai ir akcentuoja, kad pareiškėjas nenurodo, kokia jam bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo sutuoktinei ir sūnui leidimai laikinai gyventi buvo panaikinti 2025 m. sausio 16 d., jie nėra išskiriami, o Sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjo išsiuntimo klausimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 21 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo S. Z. prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; ir kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; ir kt.).

Nustatyta, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjo Leidimą, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, ginčo esmę, pareiškėjo prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių pobūdį ir jo tiek skunde, tiek atskirajame skunde nurodytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomoms reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos. Pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai dėl ateityje jam galinčios kilti žalos, susiję su išvykimu į kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini)) yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą patirtų pareiškėjas, todėl jie nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kur pareiškėjas deklaravęs savo nuolatinę gyvenamąją vietą, nepateikti įrodymai apie socialinius ryšius Lietuvoje, nors atskirajame skunde teigiama, jog visa šeima sėkmingai integruojasi visuomenėje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-456-442/2023).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog yra priimtas sprendimas grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę ar pareiškėjas realiai yra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos. Kaip jau buvo minėta, Sprendimas priimtas dėl to, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, o ne dėl jo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar saugumui. Šiuo aspektu pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip susiję su tikėtinais atsakovo veiksmais bei nesudaro pagrindo šioje bylos stadijoje konstatuoti, jog pareiškėjas patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-190-415/2025).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad nagrinėjamu atveju yra būtina sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo galiojimą, t. y. leisti pareiškėjui toliau dirbti Lietuvoje Leidimo pagrindu. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad vien tik galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-556/2023; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-658-1047/2024). Aplinkybė, kad pareiškėjas su Lietuvos Respublika turi tam tikrų ekonominių ryšių ir / ar gali patirti tam tikrų neigiamų (finansinių) pasekmių, taip pat savaime nėra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, jeigu jis neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-777-520/2024). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog nesustabdžius Sprendimo galiojimo (neleidus pareiškėjui toliau dirbti Leidimo pagrindu) jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimai netenkinami, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. Z. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė