b862e2ba-57cd-44de-9c83-270258efd1e4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI-568-789/2017 Proceso Nr. 3-61-3-02396-16-2 Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3., 55.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Puzinskaitės, dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams A.

P., M. D., advokatui V. S., atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovams G. B. ir I. G., trečiojo suinteresuoto asmens Europos socialinio fondo agentÅ«ros atstovui A. S., ekspertui A. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl įsakymų panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Europos socialinio fondo agentÅ«ra, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Viešųjų pirkimų tarnyba).

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydama:

1) Panaikinti 2016 m. gegužės 10 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymÄ Nr. 1V-352 „Dėl finansavimo sumažinimo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektui Nr. VP1-4.2-VRM-03-V-01-093, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1V-83 „Dėl finansavimo skyrimo projektams, finansuojamiems pagal 2007-2013 m. ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir vieÅ¡ojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.2-VRM-03-V „VieÅ¡ojo administravimo subjektų sistemos tobulinimas“ pakeitimo ir Europos SÄ jungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų grÄ Å¾inimo“ (toliau – ir 2016 m. gegužės 10 d. Ä®sakymas);

2) Panaikinti 2016 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymÄ Nr. 1V-358 „Dėl finansavimo sumažinimo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektui Nr. VP1-4.2-VRM-03-V-01-093, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1V-83 „Dėl finansavimo skyrimo projektams, finansuojamiems pagal 2007-2013 m. ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir vieÅ¡ojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.2-VRM-03-V „VieÅ¡ojo administravimo subjektų sistemos tobulinimas“ pakeitimo ir Europos SÄ jungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų grÄ Å¾inimo“ (toliau – ir 2016 m. gegužės 11 d.

Įsakymas). Nurodė, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2016 m. gegužės 10 d. ir 2016 m. gegužės 11 d. Įsakymais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir SADM) įgyvendinamam projektui „Finansų valdymo ir apskaitos sistemos (FVAS) diegimas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje bei jai pavaldžiose įstaigose“, projekto kodas VP1-4.2-VRM-03-V-01-093 (toliau – ir Projektas), VRM skirta finansavimo lėšų suma buvo sumažinta atitinkamai 1449,94 Eur ir 45 696,98 Eur.

Pareiškėjos teigimu, skundžiami Įsakymai yra ydingi, nes Projektas yra įgyvendintas tinkamai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Pažymėdama faktines ginčo situacijos aplinkybes, nurodė, jog SADM ir jai pavaldžiose įstaigose 2010 metais buvo sukurta ir įdiegta vieninga Finansų valdymo ir apskaitos sistema, sudaryta iš tarpusavyje integruotų modulių. Skirtinguose moduliuose registruojama informacija glaudžiai susijusi, todėl įdiegtas centralizuotas sprendimas buvo sukurtas kaip vieninga sistema vienoje Oracle technologinėje platformoje.

Projektas buvo įgyvendintas bÅ«tent tolesniam FVAS tobulinimui ir palaikymui. Ä®gyvendinant ProjektÄ visos sÄ lygos buvo derintos tiek su Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT), tiek su Europos socialinio fondo agentÅ«ra (toliau – ir ESFA), jokie pažeidimai nebuvo nustatyti. Tačiau pareiÅ¡kėjai tik įgyvendinus ProjektÄ , ESFA įžvelgė galimus pažeidimus, o VPT taip pat davė prieÅ¡taringas, nors ir ne galutines iÅ¡vadas. PrieÅ¡taravo, jog Ä®sakymai priimti vadovaujantis tik 2016 m. balandžio 15 d.

Pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP1-4.2-VRM-03-V-01-093/IT04 (toliau – ir Išvada Nr.

1) ir 2016 m. balandžio 21 d. pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP1-4.2-VRM-03-V-01-093/IT03 (toliau – ir Išvada Nr.

2) nurodytomis faktinėmis galimai padaryto pažeidimo aplinkybėmis. Dėl pirkimų objektų neskaidymo pagal tiekėjų suinteresuotumÄ nurodė, jog tiek ESFA, tiek VPT ne kartÄ yra nurodžiusi priežastis, kodėl pirkimo objektai nebuvo skaidomi. Nurodė, kad, siekdama pasikonsultuoti, ar pirkimo objekto neskaidymas yra galimas, kreipėsi į VPT, tačiau VPT, pateikdama atsakymÄ , nenurodė, kad vykdomas Projektas pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, jog tuo atveju, jei bÅ«tų pateiktas prieÅ¡ingas atsakymas, pareiÅ¡kėja pirkimus pagal ProjektÄ bÅ«tų sustabdžiusi ar net nutraukusi.

Nesutiko, kad ESFA įžvelgtas pažeidimas, pasireiÅ¡kęs tuo, kad, neiÅ¡skaidžius pirkimo objekto, konkurso sÄ lygoms galimai atitiko tik vienas Å«kio subjektas, susijęs su konkurencijos ribojimu. Å iuo aspektu nurodė, kad norėdama įsitikinti praktine dalyvių specialistų patirtimi, keliamus reikalavimus apibrėžė remdamasi egzistuojančia ir Projekto rėmuose plėtojama FVAS, kurios viena iÅ¡ dalių (modulių) yra Personalo valdymo ir darbo užmokesčio skaičiavimo informacinė sistema „Paskata“.

Tam, kad bÅ«tų iÅ¡vengta bet kokios diskriminacijos, t. y. kad konkurse bÅ«tų galimybė dalyvauti ne vien tik su „Paskata“ dirbusiems Oracle specialistams, pirkimo sÄ lygose buvo nurodyta, kad dalyvių patirtis gali bÅ«ti įgyta ir dirbant su lygiavertėmis sistemomis. Be to, FVAS kÅ«rėja UAB „Affecto Lietuva“ taip pat buvo nurodžiusi, kad kitiems tiekėjams suteiks teises naudotis skaičiavimo sistemos „Paskata“ iÅ¡eities kodu tam, kad kiti subjektai taip pat galėtų aptarnauti sukurtÄ sistemÄ â€žPaskata“.

Pirkimo sÄ lygos visiems dalyviams, tame tarpe ir dėl reikalaujamos patirties, buvo apibrėžtos vienodai. Pabrėžė, jog pirkimu buvo siekiama užtikrinti FVAS kokybę, todėl buvo priimtas sprendimas neskaidyti pirkimo objekto, o neskaidymo priežastys buvo žinomos tiek VPT, tiek ESFA. Pažymėjo, kad IÅ¡vadose nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2015 negali bÅ«ti precedentu nagrinėjamai situacijai. Å ioje nutartyje nurodytos faktinės aplinkybės (perkamas objektas – geležinkelio statybos darbai ir informacinės sistemos) skiriasi nuo nagrinėjamos situacijos faktinių aplinkybių.

Minėtoje nutartyje perkami darbai savo esme skirtingi, todėl jų neskaidymas laikytinas pažeidžiančiu teisės aktų reikalavimus. Tuo tarpu nagrinėjamoje situacijoje perkami darbai yra glaudžiai susiję. Pažymėjo ir tai, kad civilinėje byloje tiekėjų konkurencija, prieÅ¡ingai nei nagrinėjamu atveju, iÅ¡ tiesų buvo ribojama. Be to, minėtoje nutartyje buvo konstatuotas projekto vykdytojo priklausomumas nuo potencialių tiekėjų. PareiÅ¡kėjos teigimu, aptariamų situacijų faktinių aplinkybių skirtumai lemia precedento taikymo negalimumÄ .

PareiÅ¡kėjos teigimu, sprendimas pirkimo objektų neskaidyti į dalis buvo priimtas nesant pareiÅ¡kėjos, kaip Projekto vykdytojos kaltės. Nesant teisės pažeidimo subjektyvinės pusės, negalimas finansavimo sumažinimas. TokiÄ iÅ¡vadÄ pareiÅ¡kėja darė atsižvelgdama į tai, kad ji pirkimo dokumentų sÄ lygas derino tiek su VPT, tiek su ESFA, ir jokie pažeidimai nebuvo nustatyti. Pažeidimai buvo konstatuoti tik vėlesnėse Projekto vykdymo stadijose. Mano, jog dėl Å¡ios priežasties nepagrįsta pareiÅ¡kėjai taikyti sankcijas dėl kompetentingų institucijų neveikimo.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovai palaikė skundo argumentus, prašė skundÄ patenkinti. Atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepimo (I t. b. l. 109–114) argumentais prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti. Nurodė, jog IÅ¡vadų Nr. 1 ir Nr. 2 turinys buvo priimtas, atsižvelgiant į visų nustatytų aplinkybių visumÄ , kuri buvo fiksuota Finansų ministerijos raÅ¡tuose, VPT iÅ¡vadose, pareiÅ¡kėjos teikiamuose paaiÅ¡kinimuose, informacinių technologijų eksperto iÅ¡vadose bei paaiÅ¡kinimuose, todėl pareiÅ¡kėja neteisi teigdama, kad atsakovė, priimdama Ä®sakymus, rėmėsi vien tik ESFA pažeidimų tyrimo iÅ¡vadomis, kurių pagrindas vien tik VPT iÅ¡vados.

Å iuo aspektu pažymėjo, kad VPT pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 patvirtintų Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos SÄ jungos struktÅ«rinės paramos panaudojimo strategijÄ ir veiksmų programas taisyklių 3 ir 16.1 punktus yra įtraukta į ES struktÅ«rinės paramos administravimo schemÄ ir įpareigota kontroliuoti, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPÄ®) atliekant projektų vieÅ¡uosius pirkimus, todėl, prieÅ¡ingai nei nurodo pareiÅ¡kėja, ESFA turėjo pagrindÄ remtis už pirkimų priežiÅ«rÄ atsakingos institucijos – VPT – iÅ¡vadomis.

Dėl pareiÅ¡kėjos argumentų, kad Projekto vykdymo metu pareiÅ¡kėja konsultavosi su VPT dėl objektų neskaidymo pažymėjo, jog pareiÅ¡kėja, atlikdama pirkimÄ â€žFinansų valdymo ir apskaitos sistemos esamos įrangos modernizavimo ir naujos įrangos pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas Nr. 2), nesikreipė konsultacijos į VPT, o dėl pirkimo „Finansų valdymo ir apskaitos sistemos, duomenų (ataskaitų) pateikimo ir agregavimo priemonės aptarnavimo, palaikymo, priežiÅ«ros, konstatavimo paslaugų ir naujų papildomų funkcionalumų diegimo paslaugų pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas Nr.

1) į VPT kreipėsi tik po to, kai ESFA atliko tyrimÄ . Po ESFA atlikto vertinimo pareiÅ¡kėja kreipėsi į VPT, kuri 2015 m. gruodžio 31 d. iÅ¡vadoje Nr. 4S-4383 dėl informacijos stokos pareiÅ¡kėjai vienareikÅ¡miÅ¡kai neatsakė, ar objekto neskaidymas VPÄ® nuostatų prasme laikytinas pažeidimu, tačiau pareiÅ¡kėjai buvo paaiÅ¡kinta, kokios aplinkybės laikytinos svarbiomis, vertinant, ar nebuvo padarytas pažeidimas. PareiÅ¡kėjai iÅ¡samios informacijos nepateikus, nebuvo galimybės atsakyti į klausimÄ dėl objektų skaidymo į dalis.

Nesutiko su pareiÅ¡kėjos argumentais, kad objektÄ iÅ¡skaidžius į dalis bÅ«tų sudėtinga administruoti bei kontroliuoti tolimesnę finansų valdymo ir apskaitos sistemos veiklÄ . Pažymėjo, kad tokie argumentai prieÅ¡tarauja vyraujančiai praktikai. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat turi analogiÅ¡kÄ apskaitos sistemÄ , turinčiÄ sistemÄ â€žPaskata“. Programos palaikymo bei plėtros paslaugas perka atskirai ir dėl to jokių nepatogumų neturi.

Be to, ir vieÅ¡ai skelbiamuose „Paskata“ apraÅ¡ymuose yra nurodyta, kad ja galima naudotis kaip atskiru produktu arba galima susijungti su kitomis sistemomis. Atsižvelgdama į tai, darė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja, neskaidydama pirkimų objektų į dalis, ribojo konkurencijÄ . Tokia iÅ¡vada buvo konstatuota ir pirminėse VPT 2013 m. kovo 13 d. iÅ¡vadoje Nr. S-790 bei 2015 m. kovo 18 d. iÅ¡vadoje Nr. 4S-851. Pabrėžė, jog vieÅ¡asis pirkimas yra susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, o tuo atveju, kai pirkimo sÄ lygos parengiamos taip, kad neužtikrinamas net minimalus varžymasis ir lėšos skiriamos subjektui be realios konkurencijos, tokia situacija diskriminuoja tiekėjus ir yra nesuderinama su viešųjų pirkimų principais.

PrieÅ¡taravo pareiÅ¡kėjos argumentams dėl pareiÅ¡kėjos kaltės nebuvimo. Å iuo aspektu nurodė, kad, prieÅ¡ingai, nei teigia pareiÅ¡kėja, bÅ«tent pareiÅ¡kėja yra atsakinga už tinkamÄ viešųjų pirkimų vykdymÄ . Pirkimų sÄ lygas patvirtino pareiÅ¡kėjos sudaryta viešųjų pirkimų komisija, todėl ir pirkimų sÄ lygos priklausė bÅ«tent nuo pareiÅ¡kėjos valinių veiksmų. Pabrėžė, kad pradiniame pirkimų etape pareiÅ¡kėja buvo įspėta, kad, neiÅ¡skaidžius pirkimų objektų į dalis, bus pažeistos VPÄ® nuostatos, nes savarankiÅ¡kÄ pasiÅ«lymÄ galės pateikti tik vienas rinkos dalyvis – UAB „Affecto Lietuva“, tačiau pareiÅ¡kėja į pastebėjimus nereagavo.

Taigi pareiÅ¡kėja turėjo galimybę paÅ¡alinti pažeidimus, tačiau to nepadarė. Teigti, kad pareiÅ¡kėjos veiksmuose nėra kaltės, nėra teisinio pagrindo. Apibendrindama nurodė, jog pareiÅ¡kėjos padarytas pažeidimas yra reikÅ¡mingas, todėl atsakovė priimtais Ä®sakymais teisėtai ir pagrįstai taikė finansines korekcijas. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundÄ atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo Europos socialinio fondo agentÅ«ra atsiliepimo (II t. b. l. 1 –11) argumentais prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti.

Pažymėjo, jog pirkimuose pažeidimai buvo nustatyti ne dėl pažeidimų nustatant kvalifikacinius reikalavimus, tačiau dėl objektų neskaidymo, todėl pareiÅ¡kėjos teiginiai, kad pirkimo sÄ lygose buvo numatytas reikalavimas, jog gali dalyvauti ir subjektai, dirbantys su lygiavertėmis sistemomis, su padarytu pažeidimu dėl objekto neskaidymo nesusijęs. Taip pat pažymėjo, kad, prieÅ¡ingai, nei nurodė pareiÅ¡kėja, pirkimų vykdymo metu UAB „Affecto Lietuva“ nebuvo įsipareigojusi kiekvienam besikreipiančiam tiekėjui suteikti sistemos „Paskata“ iÅ¡eities kodo, todėl pareiÅ¡kėjos teiginiai, kad apie tai bendrovė yra raÅ¡tu nurodžiusi, vertintini nepagrįstais.

Sistemos „Paskata“ iÅ¡eities kodo suteikimas iÅ¡skirtinai priklausė nuo UAB „Affecto Lietuva“ valios, vadinasi, pirkimų metu buvo ribojama konkurencija. Nepagrįstais vertino ir pareiÅ¡kėjos argumentus, jog neskaidyti pirkimų objektų pareiÅ¡kėja nusprendė, siekdama užtikrinti visos Finansų valdymo ir apskaitos sistemos kokybę. Å iuo aspektu pažymėjo, kad tiek eksperto nuomonė, tiek VPT bei kitų organizacijų praktika rodo, jog pareiÅ¡kėjos pirktos sistemos modulius galima vystyti ir atskirai, galima atskirai pirkti techninę įrangÄ , todėl technologinės bÅ«tinybės neskaidyti objekto nebuvo.

Dėl pareiÅ¡kėjos argumentų, kad pirkimų sÄ lygos iÅ¡ anksto buvo derinamos tiek su ESFA, tiek su VPT, nurodė, jog pradiniame pirkimų vykdymo etape buvo atkreipę pareiÅ¡kėjos dėmesį į bÅ«tinybę skaidyti pirkimų objektus, tačiau pareiÅ¡kėja ne tik nereagavo į pastabas, tačiau ESFA pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (dėl sistemos „Paskata“ autorinių sutarčių priklausymo/nepriklausymo UAB „Affecto Lietuva“). Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Europos socialinio fondo agentÅ«ros atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundÄ atmesti.

Skundas atmestinas. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr.1V-352 „Dėl finansavimo sumažinimo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektui Nr. VP1-4.2-VRM-03-V-01-093, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1V-83 „Dėl finansavimo skyrimo projektams, finansuojamiems pagal 2007-2013 m. ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir vieÅ¡ojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.2-VRM-03-V „VieÅ¡ojo administravimo subjektų sistemos tobulinimas“ pakeitimo ir Europos SÄ jungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų grÄ Å¾inimo“ bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. 1V-358 „Dėl finansavimo sumažinimo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektui Nr. VP1-4.2-VRM-03-V-01-093, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1V-83 „Dėl finansavimo skyrimo projektams, finansuojamiems pagal 2007-2013 m. ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir vieÅ¡ojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.2-VRM-03-V „VieÅ¡ojo administravimo subjektų sistemos tobulinimas“ pakeitimo ir Europos SÄ jungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų grÄ Å¾inimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

PareiÅ¡kėja Ä®sakymais įpareigota grÄ Å¾inti jai iÅ¡mokėtų lėšų dalis, atitinkamai 2016 m. gegužės 10 d. Ä®sakymu – 1 449,94 Eur, 2016 m. gegužės 11 d. Ä®sakymu – 45 696,98 Eur. Ä®pareigojimo grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas lėšas teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 25 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimai. Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėja, remdamasi 2007-2013 metų ŽmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir vieÅ¡ojo administravimo efektyvumo didinimas“ VP1-4.2-VRM-03-V priemonės „VieÅ¡ojo administravimo subjektų sistemos tobulinimas“ projektų finansavimo sÄ lygų apraÅ¡u, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. vasario 18 d.

įsakymu Nr. 1V-71, bei Europos socialinio fondo agentÅ«ros pasiÅ«lymu, pateikė paraiÅ¡kÄ skirti Europos SÄ jungos fondų lėšas projektui „Finansų valdymo ir apskaitos sistemos (FVAS) diegimas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje bei jai pavaldžiose įstaigose“ Nr. VP1-4.2-VRM-03-V-01-093. PareiÅ¡kėja, kaip Projekto vykdytojas, ir ESFA, kaip Ä®gyvendinančioji institucija, 2011 m. gegužės 31 d. sudarė projekto „Finansų valdymo ir apskaitos sistemos (FVAS) diegimas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje bei jai pavaldžiose įstaigose“ Projekto kodas Nr. VP1-4.2-VRM-03-V-01-093, finansavimo ir administravimo sutartį (II t. b. l. 12–30).

Projektui įgyvendinti pareiÅ¡kėjai buvo skirta Europos socialinio fondo ir bendrojo finansavimo lėšų finansinė parama iki 3 425 500 Lt. PareiÅ¡kėja, įgyvendindama ProjektÄ â€žFinansų valdymo ir apskaitos sistemos diegimas“, įvykdė Finansų valdymo ir apskaitos sistemos, duomenų (ataskaitų) pateikimo ir agregavimo priemonės aptarnavimo, palaikymo, priežiÅ«ros, konsultavimo paslaugų ir naujų papildomų funkcionalumų diegimo paslaugų ir naujų papildomų funkcionalumų diegimo paslaugų pirkimÄ (II t. b. l. 55 – 97, Pirkimas Nr. 1).

Paslaugų pirkimÄ laimėjo vienintelė pasiÅ«lymÄ pateikusi UAB „Affecto Lietuva“ (II t. b. l. 98 – 99, 100 – 101). Tarp pareiÅ¡kėjos ir UAB „Affecto Lietuva“ 2014 m. balandžio 17 d. buvo pasiraÅ¡yta vieÅ¡ojo pirkimo sutartis Nr. D4-92/PAR14-22 (II t. b. l. 103 – 110). Å ia sutartimi UAB „Affecto Lietuva“ (vykdytojas) įsipareigojo sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka pareiÅ¡kėjai teikti Finansų valdymo ir apskaitos sistemos, duomenų (ataskaitų) pateikimo ir agregavimo priemonės aptarnavimo, palaikymo, administravimo, priežiÅ«ros, konsultavimo paslaugų ir naujų papildomų funkcionalumų diegimo paslaugas.

PareiÅ¡kėja kreipėsi į ESFA dėl Pirkimo Nr. 1 dokumentų įvertinimo, kurie įvertinimui buvo perduoti Informacinių technologijų ekspertams. Eksperto priimtoje 2014 m. rugpjūčio 29 d. iÅ¡vadoje buvo konstatuota, kad Pirkimo Nr. 1 sÄ lygos buvo ribojančios ir diskriminuojančios (nebuvo pagrindo pirkimo objektų neskaidyti į atskiras dalis, II t. b. l. 111). Atsižvelgdama į eksperto iÅ¡vadÄ , ESFA 2014 m. rugsėjo 3 d. elektroniniu laiÅ¡ku kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ su praÅ¡ymu pateikti paaiÅ¡kinimus apie pirkimų neskaidymÄ Ä¯ atskiras dalis (II t. b. l. 112).

PareiÅ¡kėja į paklausimÄ atsakė 2014 m. rugsėjo 30 d. ir 2014 m. spalio 1 d. atsakymais (II t. b. l. 113 – 116, 117). PareiÅ¡kėja su 2014 m. gruodžio 15 d. raÅ¡tu Nr. (7.1-72)SD-9253 kreipėsi į VPT, praÅ¡ydama konsultacijos atlikto Pirkimo Nr. 1 teisėtumo klausimu (II t. b. l. 119 – 124). VPT 2014 m. gruodžio 31 d. raÅ¡tu Nr. 4S-4383 nurodė, jog dėl informacijos trÅ«kumo nėra galimybės pateikti vienareikÅ¡miÅ¡kos informacijos, kartu atkreipdama dėmesį, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėjai tenka pareiga užtikrinti pirkime dalyvaujančių dalyvių konkurencijÄ ir nediskriminavimÄ (II t. 125).

ESFA, susipažinusi su VPT 2014 m. gruodžio 31 d. raÅ¡tu Nr. 4S-4383, pakartotinai kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ dėl papildomos informacijos pateikimo. PareiÅ¡kėja į ESFA paklausimÄ atsakė 2015 m. sausio 27 d. raÅ¡tu Nr. (4.100.2-90)SD-595 (II t. b. l. 131 – 136). ESFA, įvertinusi pareiÅ¡kėjos atsakymÄ , su 2015 m. kovo 13 d. raÅ¡tu Nr. 4S-790 kreipėsi į VPT dėl dalinio vertinimo iÅ¡vados pateikimo (II t. b. l. 137). VPT 2015 m. kovo 13 d. Viešųjų pirkimų vertinimo iÅ¡vadoje Nr. 4S-790 konstatavo, kad pareiÅ¡kėja, neskaidydama Pirkimo Nr. 1 objekto į dalis, pažeidė VPÄ® 3 straipsnio 1 dalies ir 25 straipsnio 2 dalies nuostatas (II t. b. l. 138 – 139).

ESFA 2015 m. balandžio 24 d. priėmė Pažeidimo tyrimo iÅ¡vadÄ , kuria, konstatavusi VPÄ® nuostatų pažeidimus, Vidaus reikalų ministerijai pasiÅ«lė Projektui skirtÄ finansavimÄ sumažinti netinkama finansuoti 45 696,98 Eur lėšų dalimi (II t. b. l. 140 – 143). PareiÅ¡kėja ESFA Pažeidimo tyrimo iÅ¡vadÄ apskundė Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (II t. b. l. 144 – 149), kuri 2015 m. gruodžio 3 d. raÅ¡tu įpareigojo ESFA atlikti pakartotinį tyrimÄ ir kreiptis į VPT dėl papildomų iÅ¡vadų pateikimo (II t. b. l. 156 – 173).

ESFA, vykdydama Finansų ministerijos nurodymus, pakartotinai kreipėsi į VPT ir ekspertÄ dėl papildomo Pirkimo Nr. 1 tyrimo atlikimo (II t. b. l. 174 – 175). Ekspertas, atlikęs pakartotinį vertinimÄ , priėmė iÅ¡vadÄ , kad Pirkimo Nr. 1 neskaidžius į atskiras dalis buvo pažeistos VPÄ® 3 straipsnio 1 dalies ir 25 straipsnio 2 dalies nuostatos (II t. b. l. 177 – 179). VTP 2016 m. kovo 16 d. Viešųjų pirkimų vertinimo iÅ¡vadoje Nr. 4S-781 taip pat pakartotinai konstatavo, kad, vykdydama PirkimÄ Nr. 1, pareiÅ¡kėja pažeidė VPÄ® 3 straipsnio nuostatas (II t. b. l. 181 – 183).

ESFA, įvertinusi surinktÄ medžiagÄ , 2016 m. balandžio 21 d. Pažeidimo tyrimo iÅ¡vadoje konstatavo, kad pareiÅ¡kėja, neskaidydama Pirkimo Nr. 1 objekto į dalis ir Å¡io neskaidymo nepagrįsdama objektyviais argumentais, nepagrįstai apribojo tiekėjų konkurencijÄ , tuo pažeisdama VPÄ® 25 straipsnio 2 dalies nuostatas bei neužtikrino VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų laikymosi. Å ios iÅ¡vados pagrindu Vidaus reikalų ministerijai buvo pasiÅ«lyta Projektui skirtÄ finansavimÄ sumažinti netinkamomis pripažinta su pažeidimu susijusia lėšų dalimi – 45 696,98 Eur (II t. b. l. 184 – 190).

Vidaus reikalų ministras priėmė 2016 m. gegužės 11 d. įsakymÄ Nr. 1V-358, kuriuo nusprendė sumažinti Projektui skirtÄ finansavimÄ 45 696,98 Eur, kartu įpareigodamas pareiÅ¡kėjÄ grÄ Å¾inti lėšas į nurodytÄ sÄ skaitÄ (t. I b. l. 101–104, II t. b. l. 194 – 197). PareiÅ¡kėja, įgyvendindama ProjektÄ â€žFinansų valdymo ir apskaitos sistemos diegimas“, įvykdė supaprastintÄ mažos vertės Finansų valdymo ir apskaitos sistemos esamos įrangos modernizavimo ir naujos įrangos pirkimÄ (II t. b. l. 198 – 232, Pirkimas Nr. 2).

Paslaugų pirkimÄ laimėjo vienintelė pasiÅ«lymÄ pateikusi tiekėja – UAB „A. I.“ (II t. b. l. 233 – 234). Tarp SADM ir UAB „A. I.“ 2014 m. rugpjūčio 29 d. buvo pasiraÅ¡yta vieÅ¡ojo pirkimo sutartis Nr. D4-268/AI-14IN-185, kuria UAB „A. I.“ (vykdytojas) įsipareigojo perduoti pareiÅ¡kėjai Å¡ios sutarties priede Nr. 1 nurodytÄ Finansų valdymo apskaitos sistemos naujÄ kompiuterinę ir programinę įrangÄ ir suteikti įrangos modernizavimo paslaugas atitinkančius reikalavimus (II t. b. l. 236 – 246).

PareiÅ¡kėja kreipėsi į ESFA dėl Pirkimo Nr. 2 dokumentų įvertinimo. Pateikti dokumentai buvo perduoti įvertinti informacinių technologijų ekspertui. Ekspertas, įvertinęs Pirkimo Nr. 2 dokumentus, pateikė 2014 m. gruodžio 8 d. iÅ¡vadÄ , kurioje buvo nustatyta, kad Pirkimo Nr. 2 sÄ lygos buvo ribojančios ir diskriminuojančios (nebuvo pagrindo pirkimų neskaidyti į atskiras dalis, II t. b. l. 247). ESFA 2014 m. gruodžio 11 d. elektroniniu laiÅ¡ku kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ dėl paaiÅ¡kinimo pateikimo (II t. b. l. 248).

PareiÅ¡kėja į paklausimÄ atsakė 2014 m. gruodžio 23 d. raÅ¡tu (II t. b. l. 249 – 252). ESFA, gavusi pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimÄ , kreipėsi į ekspertÄ , praÅ¡ydama pateikti vertinimÄ dėl Pirkimo Nr. 2 objekto neskaidymo. Ekspertas, pateikdamas 2015 m. sausio 25 d. iÅ¡vadÄ , nurodė, kad, atliekant PirkimÄ Nr. 2, buvo dirbtinai sujungti keli pirkimo objektai, taip ribojant ir diskriminuojant potencialius naujos technikos tiekėjus (II t. b. l. 253 – 254). ESFA, siekdama visapusiÅ¡kai įvertinti Pirkimo Nr. 2 atitikimÄ VPÄ® nuostatoms, su 2015 m. vasario 2 d. raÅ¡tu Nr. ESF07-2015-00365 kreipėsi į VPT dėl iÅ¡vados pateikimo (II t. b. l. 260 – 261).

VPT 2015 m. kovo 18 d. Viešųjų pirkimų vertinimo iÅ¡vadoje Nr. 4S-851 konstatavo, kad pareiÅ¡kėja, neskaidydama Pirkimo Nr. 2 objekto į dalis, pažeidė VPÄ® 3 straipsnio 1 dalies nuostatas (II t. b. l. 264 – 265). ESFA 2015 m. balandžio 24 d. priėmė Pažeidimo tyrimo iÅ¡vadÄ , kuria, konstatavusi VPÄ® nuostatų pažeidimus, pasiÅ«lė Vidaus reikalų ministerijai Projektui skirtÄ finansavimÄ sumažinti netinkamomis pripažinta su pažeidimu susijusia lėšų dalimi – 1 449,94 Eur (II t. b. l. 266 – 269).

PareiÅ¡kėja ESFA Pažeidimo tyrimo iÅ¡vadÄ apskundė Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (II t. b. l. 270 – 275), kuri 2015 m. gruodžio 3 d. raÅ¡tu įpareigojo ESFA atlikti pakartotinį tyrimÄ ir kreiptis į VPT dėl papildomų iÅ¡vadų pateikimo (II t. b. l. 156 – 173). ESFA, vykdydama Finansų ministerijos nurodymus, pakartotinai kreipėsi į VPT (II t. b. l. 282 – 284) ir ekspertÄ dėl papildomo Pirkimo Nr. 2 tyrimo atlikimo. Ekspertas, 2016 m. balandžio 13 d. paaiÅ¡kinimuose atsakydamas į klausimus, detalizavo 2014 m. gruodžio 8 d. ir 2015 m. sausio 2 d. iÅ¡vadose suformuluotus teiginius dėl pareiÅ¡kėjos padarytų pažeidimų (II t. b. l. 255 – 259).

VTP 2016 m. kovo 16 d. Viešųjų pirkimų vertinimo iÅ¡vadoje Nr. 4S-787 pakartotinai konstatavo, kad pareiÅ¡kėja, vykdydama PirkimÄ Nr. 2, pažeidė VPÄ® 3 straipsnio 1 dalies nuostatas (II t. b. l. 286 – 287). ESFA, įvertinusi surinktÄ medžiagÄ , 2016 m. balandžio 15 d. Pažeidimo tyrimo iÅ¡vadoje Vidaus reikalų ministerijai pasiÅ«lė Projektui skirtÄ finansavimÄ sumažinti netinkamomis pripažinta su pažeidimu susijusia lėšų dalimi – 1 449,94 Eur (II t. b. l. 288 – 290).

Vidaus reikalų ministras priėmė 2016 m. gegužės 10 d. įsakymÄ Nr. 1V-352, kuriuo nusprendė sumažinti Projektui skirtÄ finansavimÄ 1 449,94 Eur, kartu įpareigodamas pareiÅ¡kėjÄ grÄ Å¾inti lėšas į nurodytÄ sÄ skaitÄ (t. I b. l. 12 – 14, II t. b. l. 298 – 301). PareiÅ¡kėja, nesutikdama su priimtais Ä®sakymais, su skundu kreipėsi į teismÄ . Teismo posėdžio metu ekspertas A. P. parodė, kad informacinių technologijų pirkimų vertinime dirba apie tris metus. Per visÄ darbinės veiklos laikotarpį yra atlikęs apie 300 informacinių technologijų pirkimų vertinimÄ .

Turi 15 metų patirties projektų valdymo veiklos analizės srityje. Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje daugiau kaip 10 metų dirbo informacinių technologijų skyriaus pavaduotoju. Dalyvavęs apie 20 viešųjų pirkimų. Pažymėjo, jog turi didelę patirtį informacinių technologijų pirkimų vertinimo srityje. Paaiškino, kad teikė išvadas dėl dviejų pirkimų. Dėl Pirkimo Nr. 1 parodė, kad pirkimo dalyviui reikėjo turėti „Paskata“ duomenų bazės patirties, o tai reiškia, kad tai galėjo turėti tik „Paskata“ autorinę sutartį turinti informacinių technologijų įmonė.

Nors pagrindinis pirkimas buvo technikos pirkimas, t. y. duomenų saugykla, tačiau perkant technologijas buvo perkamos ir autorinės paslaugos. Todėl kita įmonė ir kreipėsi į VPT, kad sistemos „Paskata“ vystymÄ gali atlikti tik vienas tiekėjas. Nurodė, jog VPT yra ne kartÄ pasisakiusi, kad, kai yra perkamos naujos technologijos, kai gali bÅ«ti konkurencija, naujas technologijas galėtų pateikti ne vienas ir ne du tiekėjai, todėl pirkimo objektas turėtų bÅ«ti skaidomas. Kaip ir Å¡iuo atveju, iÅ¡skaidžius pirkimo objektus, bÅ«tų didesnė konkurencija, nes ir Oracle atstovų Lietuvoje yra ne vienas.

Be to, ir vieÅ¡ojoje erdvėje yra nurodyta, kad „Paskata“ gali integruotis su kitomis sistemomis. Å iuo atveju neskaidžius pirkimo objektų nebuvo galima gauti jokių kitų pasiÅ«lymų, kaip tik iÅ¡ vieno tiekėjo. Tuo tarpu UAB „ATtree Lietuva“ nurodė 5 tiekėjus, kurie bÅ«tų galėję pateikti pasiÅ«lymÄ . Praktikoje įmonės, suprasdamos, kad yra nepageidaujamos, pirkimuose nedalyvauja. PaaiÅ¡kino, kad sistemos „Paskata“ palaikymÄ gali daryti tik tam teises turinti įmonė, nes tam reikėtų žinoti duomenų bazės struktÅ«rÄ , kuri yra specifinė.

„Paskata“ yra autorinis produktas, todėl, norint jį vystyti, reikia turėti iÅ¡eities kodus. Neturint kodų, „Paskata“ vystymÄ gali atlikti tik Å¡ios posistemės kÅ«rėjas. Nurodė, kad „Paskata“ gali gyvuoti ir be kitų modulių. Atskirai galėtų funkcionuoti kiekvienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjos nupirktų modulių. Todėl, kaip ir Å¡iuo atveju, aÅ¡tuoni moduliai galėjo bÅ«ti nupirkti kartu, o devintas yra autorinis produktas. Nupirkti aÅ¡tuoni moduliai praktikoje gali atskirai funkcionuoti be modulio „Paskata“.

Atitinkamai ir „Paskata“ gali funkcionuoti atskirai nuo kitų modulių. Nurodė, kad, neturint „Paskatos“ autorinių teisių, dalyvavimas pirkimo konkursuose bÅ«tų negalimas. Nagrinėjamo ginčo esmė yra tai, ar pagrįstai atsakovė perkančiosios organizacijos (pareiÅ¡kėjos) veiksmus, susijusius su pirkimų objektų neiÅ¡skaidymu, įvertino kaip neteisėtus. Byloje vertintina, ar Pirkimų Nr. 1 ir Nr. 2 objektų neskaidymas gali bÅ«ti laikomas pagrįstu ir tinkamu Projekto įgyvendinimu, siekiant tinkamai įgyvendinti Projekto tikslus, užtikrinti sklandų Finansų valdymo ir apskaitos sistemos funkcionavimÄ .

Atsakovė, pritardama priimtoms išvadoms dėl pirkimų objektų skaidymo, argumentuoja, kad, neskaidžius pirkimų objektų, buvo pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai, taip pat buvo nepagrįstai ribojama tiekėjų konkurencija. Teismų praktikoje laikomasis nuostatos, kad vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečia elgesio taisykles nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008, 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiÅ¡kinant visų VPÄ® nuostatų turinį, Å¡ių principų taikymas apima visas vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo arba vieÅ¡ojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPÄ® 7 straipsnis). Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas. Tai, ar atitinkami pirkimo sÄ lygose nustatyti kriterijai nepažeidžia VPÄ® įtvirtinto reikalavimo užtikrinti lygias sÄ lygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedÅ«rose, draudimo juos diskriminuoti ar riboti konkurencijÄ , sprendžiama, atsižvelgiant inter alia į teisėtus perkančiosios organizacijos interesus ir pirkimo objekto poreikį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nei VPÄ®, nei kituose teisės aktuose perkančiajai organizacijai nenustatyta pareiga iÅ¡skaidyti sudėtinį pirkimo objektÄ Ä¯ kelis, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad perkančioji organizacija Å¡ioje srityje turi visiÅ¡kÄ diskrecijÄ ; atsižvelgiant į lygiateisiÅ¡kumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vienÄ , jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmonių iÅ¡teklių administravimo tikslais; atskirų pirkimo objektų sujungimas į vienÄ turi bÅ«ti pagrįstas svarbiomis priežastimis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vienÄ lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis bÅ«tų Å¡iuos pirkimo objektus iÅ¡skaidžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).

Å ioje nutartyje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pateisinamas tik toks pirkimo objektų sujungimas, jei jis ne tik pagrįstas svarbiomis priežastimis, bet ir yra bÅ«tinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti, o kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, pirkimo objektų iÅ¡skaidymu Å¡io tikslo nebÅ«tų galima pasiekti. Taigi, teismų praktikoje laikomasi nuostatų, jog perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad, atliekant vieÅ¡o konkurso procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ , bus laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, dalyvių ir jų pasiÅ«lymų nediskriminavimo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų.

IÅ¡vardytų principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo vieÅ¡o konkurso tikslai ir iÅ¡vengta galimų nesÄ Å¾iningos konkurencijos prielaidų vieÅ¡o konkurso procedÅ«roje. Pažymėtina, kad Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti vieÅ¡uosiuose pirkimuose rekomendacijose, patvirtintose Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1S-191, taip pat yra nurodyta, kad, siekiant sudaryti palankesnes sÄ lygas tiekėjams dalyvauti pirkimuose, perkančiajai organizacijai rekomenduojama skaidyti didelės apimties pirkimus į dalis.

Platesnis pirkimo dalių dydis suteiks galimybę pirkimuose dalyvauti daugiau tiekėjų, o pirkimo dalių turinys labiau atitiks tiekėjų pajėgumus. Tokiu atveju pirkimų skaidymas į dalis, sudarantis sÄ lygas didelės apimties pirkimuose dalyvauti didesniam tiekėjų skaičiui, paskatins konkurencijÄ rinkoje. SADM, vykdydama ProjektÄ , atliko Finansų valdymo ir apskaitos sistemos, duomenų (ataskaitų) pateikimo ir agregavimo priemonės aptarnavimo, palaikymo, priežiÅ«ros, konstatavimo paslaugų ir naujų papildomų funkcionalumų diegimo paslaugų pirkimÄ .

Pirkimo objektÄ sudarė 9 modulių pirkimas. Pirkimas į atskiras pirkimo dalis nebuvo skaidomas. SADM 2014 m. kovo 20 d. Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolu Nr. A15-29 Pirkimo Nr. 1 laimėtoju buvo pripažinta vienintelė pasiÅ«lymÄ pateikusi UAB „Affecto Lietuva“. Su laimėtoja buvo sudaryta 2014 m. balandžio 17 d. sutartis Nr. D4-92/PAR14-22. Sutartimi pardavėjas (UAB „Affecto Lietuva“) įsipareigojo SADM teikti FVAS duomenų (ataskaitų) pateikimo ir agregavimo priemonės aptarnavimo, palaikymo, administravimo, priežiÅ«ros, konsultavimo paslaugų ir naujų papildomų funkcionalumų diegimo paslaugas.

Galutinėje ESFA 2016 m. balandžio 21 d. iÅ¡vadoje, kuri priimta, remiantis dviejų atliktų tyrimų surinkta medžiaga, atsižvelgiant į eksperto iÅ¡vadas, pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus, Finansų ministerijos pastabas, buvo konstatuota, kad SADM, atlikdama PirkimÄ Nr. 1 ir neskaidydama pirkimo objekto į dalis pagal tiekėjų suinteresuotumÄ ir nepagrįsdama objekto neskaidymo objektyviais įrodymais, nepagrįstai apribojo tiekėjų konkurencijÄ ir tuo pažeidė VPÄ® 25 straipsnio 2 dalies nuostatas bei neužtikrino VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų laikymosi.

TokiÄ iÅ¡vadÄ ESFA priėmė, atsižvelgusi į tai, kad pirkimÄ laimėjo įmonė, kuriai pagal autorines teises priklauso vienas iÅ¡ pirktų 9 modulių, t. y. personalo, darbo laiko valdymo ir darbo užmokesčio skaičiavimo modulis „Paskata“. Modulis „Paskata“ yra autorinis kÅ«rinys, į kurį teises turi tik UAB „Affecto Lietuva“, atitinkamai jam priklauso ir Å¡ios sistemos modifikavimo, atnaujinimo teisės. Kaip buvo nustatyta tyrimo metu, Å¡i sistema sėkmingai veikia atskirta nuo kitų sistemų (modulių) ir atvirkščiai.

Todėl buvo priimta iÅ¡vada, kad SADM, pirkdama 9 modulių palaikymo ir plėtros darbus iÅ¡ vieno tiekėjo ir neskaidydama pirkimo objekto į atskiras dalis, sudarė galimybę paslaugas teikti tik vienam tiekėjui, apribojo tiekėjų konkurencijÄ . SADM, vykdydama ProjektÄ , taip pat atliko mažos vertės pirkimÄ â€žFinansų valdymo ir apskaitos sistemos esamos įrangos modernizavimo ir naujos įrangos pirkimas“. Å io pirkimo objektas – FVAS esamos įrangos modernizavimas ir naujos įrangos pirkimas.

Pirkimas į atskiras pirkimo dalis taip pat nebuvo skirstomas. Pirkimo tikslas – užtikrinti SADM veiklos tęstinumÄ , FVAS naÅ¡umo gerinimÄ . Å iuo pirkimu SADM siekė įsigyti duomenų archyvavimui reikalingÄ papildomÄ techninę, sisteminę programinę virtualizavimo įrangÄ ir jos diegimo darbus. SADM 2014 m. liepos 25 d. Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolu Nr. A16-27 Pirkimo Nr. 2 laimėtoju buvo pripažinta vienintelė pasiÅ«lymÄ pateikusi UAB „A. I.“, sudariusi jungtinės veiklos sutartį su UAB „Affecto Lietuva“.

Su laimėtoja buvo sudaryta 2014 m. rugpjūčio 29 d. sutartis Nr. D4-268/AI-14IN-185. Sutartimi pardavėjas (UAB „A. I.“) įsipareigojo SADM parduoti Finansų valdymo apsaugos sistemos naujÄ kompiuterinę ir programinę įrangÄ , taip pat suteikti esamos įrangos modernizavimo paslaugas. Galutinėje ESFA 2016 m. balandžio 15 d. iÅ¡vadoje, kuri priimta remiantis dviejų atliktų tyrimų surinkta medžiaga, atsižvelgiant į eksperto iÅ¡vadas, pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus, Finansų ministerijos pastabas, buvo konstatuota, kad SADM, atlikdama PirkimÄ Nr. 2 ir neskaidydama pirkimo objekto į dalis, nors pirko savo turiniu skirtingas prekes bei paslaugas, nepagrįstai apribojo tiekėjų konkurencijÄ bei neužtikrino VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų laikymosi.

Pažeidimo tyrimo metu buvo nustatyta, jog SADM jau yra įdiegta Oracle suit programa, kurios migravimÄ dėl Å¡ios programos sudėtingumo galėtų atlikti tik Å¡ios programos kÅ«rėjas ir diegėjas. Atitinkamai ir autorinės sistemos „Paskata“ migravimo į naujÄ versijÄ paslaugÄ galėjo atlikti tik sistemos „Paskata“ autorinių teisių savininkas (Å¡iuo atveju UAB „Affecto Lietuva“). Tačiau Pirkimu Nr. 2 buvo perkama ir nauja techninė įranga, o tai yra visai skirtinga paslauga ir tokias paslaugas galėtų atlikti bet kuris informacinių technologijų tiekėjas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, buvo nustatyta, kad neskaidžius pirkimo objektų buvo ribojama tiekėjų konkurencija. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl aptartų faktinių aplinkybių (pirkimų laimėtojai, sutarčių sudarymas, prisiimti įsipareigojimai, autorinis kūrinys, kūrėjo teisės į kūrinį, pirkimų objektų neskaidymas į dalis). Pareiškėja, prieštaraudama skundžiamų Įsakymų teisėtumui, argumentus iš esmės grindžia keliais pagrindiniais aspektais.

PareiÅ¡kėjos teigimu, ji pirkimų sÄ lygas derino tiek su VPT, tiek su ESFA, jokie pažeidimai nebuvo nustatyti, todėl pareiÅ¡kėja negali bÅ«ti baudžiama dėl kompetentingų institucijų netinkamo veikimo. SprendimÄ neskaidyti dviejų pirkimų objektų į dalis taip pat grindžia tuo, kad, pirmiausia, UAB „Affecto Lietuva“ raÅ¡tu buvo nurodžiusi, kad kitiems potencialiems tiekėjams suteiks teises naudotis sistemos „Paskata“ iÅ¡eities kodu, tam, kad kiti tiekėjai taip pat galėtų aptarnauti Å¡iÄ sistemÄ , taigi Å¡iuo aspektu konkurencija nebuvo ribojama.

Kiti argumentai, kuriais grindžia tokio sprendimo (neskaidyti pirkimo objektų) priėmimÄ , susiję su pareiÅ¡kėjos, kaip perkančiosios įmonės, poreikiai. PareiÅ¡kėja skundo argumentais akcentavo, kad, pirkimo objektus iÅ¡skaidžius į atskiras dalis, t. y. tuo atveju, jei skirtingus darbus atliktų skirtingi tiekėjai, bÅ«tų sudėtinga užtikrinti visos FVAS kokybę, tinkamÄ darbų atlikimÄ bei vieÅ¡Ä jį interesÄ . Be to, pirkimo sutarties vykdymas gali tapti per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiÅ«riu.

Galima ir tokia situacija, kad, suskaidžius pirkimo objektÄ Ä¯ dalis, kiltų rizika, kad tarpusavyje nepriklausomi tiekėjai nesugebėtų efektyviai užtikrinti sklandaus sistemos funkcionavimo, dėl ko nebÅ«tų užtikrintas sklandus ministerijos ir jos pavaldžių įmonių darbas. Vienas tiekėjas, atlikdamas įrangos pirkimo ir programinės įrangos darbus, tinkamiau parinktų ir suderintų techninės ir programinės įrangos veikimÄ , ko negalėtų užtikrinti ir garantuoti keli tiekėjai.

Byloje pateikti duomenys tvirtina, kad pareiÅ¡kėja dėl Pirkimo Nr. 1 į VPT dėl Pirkimo Nr. 1 objekto neskaidymo kreipėsi su 2014 m. gruodžio 15 d. raÅ¡tu Nr. (7.1-72)SD-9253 (II t. b. l. 119 – 124), t. y. jau po to, kai ESFA buvo atlikusi tyrimÄ . ESFA, atlikdama tyrimÄ , į pareiÅ¡kėjÄ dėl paaiÅ¡kinimo, kodėl perkamas objektas nebuvo skaidomas į dalis, kreipėsi dar 2014 m. rugsėjo 3 d. (II t. b. l. 112). PareiÅ¡kėja dėl tokio sprendimo ESFA pateikė 2014 m. rugsėjo 30 d. atsakymÄ (II t. b. l. 113), kuriame nurodė, jog buvo priimtas sprendimas neskaidyti pirkimo objektų, tačiau Å¡i aplinkybė netrukdė paslaugų teikėjams teikti perkamas paslaugas ir konkuruoti lygiais pagrindais.

Taigi, prieÅ¡ingai nei įrodinėja pareiÅ¡kėja, į VPT dėl konsultacijos kreipėsi jau po ESFA atlikto tyrimo. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad dėl Pirkimo Nr. 2 pareiÅ¡kėja kreipėsi konsultacijos į VPT ir ESFA. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja nepagrįstai atsakomybės naÅ¡tÄ dėl galimai laiku nesuteiktos konsultacijos perkelia vėliau pareiÅ¡kėjai nepalankias iÅ¡vadas priėmusioms institucijoms. PareiÅ¡kėja sprendimÄ neskaidyti Pirkimo Nr. 1 objektų į dalis grindžia tuo, kad UAB „Affecto Lietuva“ raÅ¡tu buvo nurodžiusi, kad kitiems potencialiems tiekėjams suteiks teises naudotis sistemos „Paskata“ iÅ¡eities kodu tam, kad kiti tiekėjai taip pat galėtų aptarnauti Å¡iÄ sistemÄ , todėl konkurencija nebuvo ribojama.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad, esant bÅ«tent tokiai faktinei situacijai užtikrinti tinkamÄ sistemos „Paskata“ veikimÄ bÅ«tų galima tik bÅ«nant „Paskata“ licencijos turėtoju arba sudarius susitarimÄ su UAB „Affecto Lietuva“, kuris suteiktų teisę kitam tiekėjui naudotis iÅ¡eities kodu (suteiktų teisę naudotis sistema). Esant tokiai situacijai, kai teisė naudotis minėta programa suteikta tik UAB „Affecto Lietuva“ arba kitam subjektui, jeigu su juo bÅ«tų sudarytas susitarimas, pripažintina, kad pareiÅ¡kėja, neskaidžiusi Pirkimo Nr. 1 objektų į dalis, suvaržė konkurencijos laisvę rinkoje.

Konkurencijos varžymas atsiranda ne tik dėl to, kad nebuvo iÅ¡skirti Pirkimo Nr. 1 objektai, tačiau ir dėl to, kad kitų subjektų dalyvavimÄ pirkimuose padaro priklausomÄ nuo susitarimo su „Paskata“ autorinių teisių turėtoja UAB „Affecto Lietuva“. Todėl sutiktina su VPT, ESFA priimtomis iÅ¡vadomis ir atsakovės argumentais, kad tokiu atveju yra akivaizdus konkurencijos laisvės varžymas, o pareiÅ¡kėjos argumentai, kad konkurencija nebuvo ribojama, vertintini kritiÅ¡kai. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tiekėjų konkurencijos laisvė – iÅ¡ VPÄ® tikslų iÅ¡plaukiantis reikalavimas, nes vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedÅ«rų reglamentavimo siekių – užtikrinti laisvÄ ir sÄ Å¾iningÄ konkurencijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis Nr. 3K-3-249/2011).

PareiÅ¡kėja sprendimÄ neskaidyti pirkimo objektų priėmė taip pat atsižvelgdama ir į savo, kaip perkančiosios įmonės, poreikius. PareiÅ¡kėja akcentavo, kad tuo atveju, jei bÅ«tų iÅ¡skaidyti pirkimo objektai ir skirtingus darbus atliktų skirtingi tiekėjai, bÅ«tų keblu užtikrinti vieÅ¡Ä interesÄ , visos FVAS kokybę, tinkamÄ darbų atlikimÄ . PareiÅ¡kėjos argumentus vertinant vieÅ¡o intereso apsaugos aspektu, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad galimybė vieÅ¡Ä jį interesÄ dėl pirkimo objekto pripažinti prioritetiniu vieÅ¡ojo intereso dėl tiekėjų sÄ Å¾iningo varžymosi atžvilgiu turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ir taikoma siaurai, kaip iÅ¡imtis.

Å io iÅ¡aiÅ¡kinimo kontekste darytina iÅ¡vada, kad vieÅ¡ojo intereso apsauga, kaip vienas iÅ¡ teisinių pagrindų, pateisinančių perkančiosios organizacijos veiksmus jungiant pirkimo objektus į vienÄ , nėra absoliutus. Kita vertus, pareiÅ¡kėja skunde tik bendrai pabrėždama vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ , įtikinamai neįrodė, kad tik pirkimo objektų sujungimu į vienÄ bÅ«tų galima užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ ir, prieÅ¡ingai, kad, iÅ¡skyrus savo pobÅ«džiu skirtingus objektus, vieÅ¡ojo intereso apsaugos tikslai bus nepasiekti.

PareiÅ¡kėja atkreipė dėmesį, kad, iÅ¡skyrus pirkimo objektus, galima ir tokia situacija, kad tarpusavyje nepriklausomi tiekėjai nesugebėtų efektyviai užtikrinti sklandaus sistemos funkcionavimo, dėl ko nebÅ«tų užtikrintas sklandus ministerijos ir jos pavaldžių įmonių darbas. Pažymėtina, kad sklandus sistemos funkcionavimas, atsakomybės paskirstymas tarp skirtingų tiekėjų iÅ¡ esmės susijusios su organizacinėmis aplinkybėmis, kurios nelaikytinos iÅ¡imtinėmis ar galinčiomis pateisinti skirtingų objektų sujungimÄ .

Atsakomybės tarp skirtingų Å«kio subjektų paskirstymo sunkumai negali pateisinti tiekėjų varžymosi galimybių ribojimo. Taigi pareiÅ¡kėjos argumentai dėl negalimumo koordinuoti (užtikrinti) kelių skirtingų tiekėjų darbus taip pat vertintini kritiÅ¡kai. PareiÅ¡kėja skundo argumentais nepaneigė galimybės keliems skirtingiems tiekėjams organizuoti bendrÄ darbÄ . PareiÅ¡kėjos teigimu, pirkimų objektų skaidymas į dalis gali tapti per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiÅ«riu.

Å ie pareiÅ¡kėjos argumentai nagrinėjamo ginčo kontekste taip pat negali bÅ«ti priskirti prie pirkimo objektų sujungimÄ pateisinančių pagrindų. Argumentas, kad objektų skaidymas į dalis gali tapti per daug brangus, vertintinas hipotetiÅ¡kai. PareiÅ¡kėja nepateikė jokių realių įrodymų (paskaičiavimų, ar pan.), kad pirkimų objektų iÅ¡skaidymas į dalis pareiÅ¡kėjai kainuotų brangiau. PrieÅ¡ingai, pvz., dėl vienos iÅ¡ pirkimų objektų dalies dalyvaujant daugiau nei vienam tiekėjui, pareiÅ¡kėja turėtų teisę rinktis mažesnę siÅ«lomÄ paslaugos kainÄ ir tai bÅ«tų susiję su racionaliu lėšų panaudojimu.

Taigi Å¡ių argumentų pareiÅ¡kėjai nepagrindus objektyviais duomenimis, jie vertintini nepagrįstais. Dėl pareiÅ¡kėjos nurodomų aplinkybių, susijusių su žmogiÅ¡kaisiais faktoriais, pažymėtina, kad Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėja taip pat tik hipotetiÅ¡kai aiÅ¡kina bÅ«simų klaidų atsiradimo tikimybę. Be to, galimybę iÅ¡vengti tokios rizikos taip pat gali bÅ«ti užtikrinama organizacinėmis, gero administravimo priemonėmis. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad, pareiÅ¡kėjai nepateikus aiÅ¡kaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis iÅ¡imtine teise sujungiant kelis pirkimo objektus į vienÄ , yra teisinis pagrindas pripažinti, jog pareiÅ¡kėja pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiÅ¡kumo ir proporcingumo principus (VPÄ® 3 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiami Ä®sakymai, kuriais pareiÅ¡kėja įpareigota grÄ Å¾inti jai iÅ¡mokėtų lėšų atitinkamas dalis, pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai Marius Bajoras Rasa Ragulskytė-Markovienė Egidija Puzinskaitė