b8601dc2-9831-453a-8fc0-66ded037cc2a · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2YT-1515-924/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14694-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2; 3.4.5.15.2; 2.4.2.8 (S)Kauno apyLINKĖs teismas S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 19 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Edvardas Paliokas,sekretoriaujant Samantai Vicbelytei,dalyvaujant pareiškėjoms L. B. M., A. B., jų atstovei advokatei Aušrai Veselovaitei,suinteresuotų asmenų: Kauno miesto savivaldybės įgaliotam asmeniui V. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Auriui Amuliui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atstovui L.

V.vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų L. B. M. ir A. B. pareiÅ¡kimus suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktų nustatymo. Teismas n u s t a t ė :PareiÅ¡kėjų reikalavimai ir jų argumentai1. PareiÅ¡kėja L.

B. M. praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į sodo namelį 1S1ž, kurio bendras plotas 14,27 kv. m., užstatytas plotas 27 kv. m. su terasa, centro koordinatės 6079828/498593, adresu (duomenys neskelbtini) 2. PareiÅ¡kėja A. B. praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į sodo namelį 1S1ž, kurio bendras plotas 8,61 kv. m., užstatytas plotas 14 kv. m. su terasa t1, centro koordinatės 6080343/499085, adresu (duomenys neskelbtini) PareiÅ¡kėjos nurodė, kad 1952 m. vasario 20 d.

Kauno apskrities Panemunės rajono darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr.229 karinio dalinio reikmėms buvo iÅ¡skirtas žemės sklypas Nr.1, kurio plotas 13,0 ha, esantis aplink papildomÄ statinį – fortÄ Nr.4. 1979 m. vasario 20 d. tuometinio Kauno garnizono virÅ¡ininkas V. A. priėmė įsakymÄ Nr.12, kuriuo nenaudojamÄ mokomiesiems laukams žemę 4-ojo forto karinio miestelio Nr.17 žemės sklypo Nr.11 rajone kairėje kelio Kaunas – Kapsukas (Å¡iuo metu Marijampolė), kurio bendras plotas 15 ha, iÅ¡skyrė sodininkystės bendrijai. 1984 m. vasario 1 d.

Kauno rajono Butų Eksploatacijos dalies virÅ¡ininkas papulkininkis Pasičnik suteikė leidimÄ Nr.173 sodininkų bendrijos nariams jiems priskirtuose sklypuose vykdyti sodininkystės darbus, statyti sodo namus, atlikti aptvėrimo darbus, sklypÄ elektrifikuoti.PareiÅ¡kėjai A. B. nuo 1980 m. buvo perduotas naudotis žemės sklypas Nr. 45, kuriame karinio dalinio reikmėms nebenaudojamoje teritorijoje buvo likę statinių griuvėsiai, betoninės nuolaužos, sklypas buvo apleistas, neprižiÅ«rėtas. 1984 m. gavo leidimÄ Å¡iame žemės sklype statyti statinius.

Šiuo žemės sklypu bei jame esančiais statiniais pareiškėja naudojasi ir valdo iki šiol. 2006-03-17 pareiškėjai buvo parengtas sodo namelio Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Teritorijoje, kurioje yra pareiškėjai priklausantis sodo namelis, įvestos komunikacijos: tiekiama elektros energija, įrengta lauko vandentiekio trasa, išvedžiotas vandens paskirstymo drenažas.Pareiškėjai L. B. M. nuo 1989 m. buvo perduotas naudotis žemės sklypas Nr. 263, su sodo nameliu, kuriuo ji naudojasi ir valdo iki šiol. 2006-03-15 pareiškėjai buvo parengtas sodo namelio Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. 1993 m. rugsėjo 20 Rusijos Federacija perdavimo - priėmimo aktu Nr.250 perdavė Lietuvos Respublikai karinį miestelį pažymėdama, jog šioje miestelio teritorijoje jau 13 metų veikia sodininkų bendrija „Baltasis gandras“.

Žemės sklypai, kuriuose yra pareiškėjoms priklausantis sodo nameliai, yra valstybinės žemės dalis. Aplinkybė, jog sodininkų bendrija „Baltasis gandras“ nėra žemės sklypo valdytojas, o žemės sklypas, kuriame yra pareiškėjoms priklausantys sklypai yra nesuformuoti ir priklauso valstybei, nepaneigia fakto, kad statyba vyko teisėtai. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009 buvo sprendžiami ne analogiški, ar tapatūs klausimai, o priešingai - nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl iki 1991 m. pastatyto statinio, o nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl visų s.b.

„Baltasis gandras“ naudojamų žemės sklypų skyrimo sodininkų bendrijai ir sodininkų bendrijų steigimo. Ir nors Kauno miesto savivaldybės mero 1994 m. gruodžio 21 d. potvarkis Nr. 918, kuriuo buvo įregistruota visuomeninė organizacija – daržininkų bendrija „Baltasis gandras“ lėmė, kad s.b. „Baltasis gandras“ neįgijo teisių naudotis žeme mėgėjiškai sodininkystei, tačiau šis faktas nekeičia ir nepaneigia fakto, kad ginčo statinio, kurį nepertraukiamai valdo pareiškėja, kuris vyko iki 1994 m. gruodžio 21 d. potvarkio Nr. 918 priėmimo, vyko teisėtai.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjams priklausantis sodo namelis yra teisėtas senosios statybos rezultatas ir gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektu.PareiÅ¡kėjos žemės sklypÄ naudotis gavo su tuo metu jau buvusiu statiniu, kuris atliekant kosmetinio remonto darbus buvo tvarkomas, gerinamas, prižiÅ«rimas, turint tikslÄ pagerinti ir iÅ¡saugoti statinio naudojimo savybes. Jis Å¡iuo metu priskiriamas nesudėtingų statinių kategorijai. Sodo namelis nebuvo įgytas kokiais nors kitais CK 4.47 straipsnio pagrindais.

PareiÅ¡kėja ginčo statinį valdė atvirai, nepertraukiamai jau daugiau kaip 10 metų. Duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų ginčijamas daikto valdymo sÄ Å¾iningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas, nėra, todėl yra visos sÄ lygos pareiÅ¡kėjoms įgyti sodo pastatÄ .Suinteresuotų asmenų argumentaiSuinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė su pareiÅ¡kimais nesutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kimus atmesti. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjos, siekdamos įgyti nuosavybės teisę į sodo namelį, turi pagrįsti statinio statybos teisėtumÄ .

Tačiau pareiÅ¡kėjos nėra pateikusios jokių įrodymų, kad sodo nameliai pastatyti teisės aktų nustatyta tvarka ir statytojos teisės įgyvendinta teisėtai: nėra nei teisę naudotis valstybinės žemės sklypu suteikiančių dokumentų, nei statybos projekto, nei leidimo statyti. Teisė naudotis žemės sklypu yra viena iÅ¡ privalomų aplinkybių, įgyvendinant statytojo teisę ir pagrindžiant ginčo statinio statybos teisėtumÄ . 2009 m. vasario 23 d. Lietuvos Aukščiausiais Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-48/2009 iÅ¡nagrinėjo sodininkų bendrijos „Baltasis gandras“ ir jos narių naudojimosi žemės sklypu teisėtumÄ .

Teismas pasisakė, kad žemės sklypas iki 1993 m. rugsėjo 20 d. nebuvo perduotas Kauno m. vykdomajam komitetui ir sodininkų bendrija nebuvo įsteigta įstatymų nustatyta tvarka – bendrijos įstatai neįregistruoti Kauno m. vykdomajame komitete, neatlikti kiti bendrijos įteisinimo darbai. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus kolektyvinio sodo žemę buvo galima pradėti naudoti tik po to, kai vykdomasis komitetas priima sprendimÄ dėl bendrijos įsteigimo (įregistravimo), žemėtvarkos organai pažymi vietoje ribas ir vykdomasis komitetas iÅ¡duoda žemės naudojimo teisės valstybinį aktÄ .

Kauno karinio dalinio virÅ¡ininko įsakymu, pažeidžiant įstatymais nustatytÄ tvarkÄ , įkurta sodininkų bendrija negalėjo bÅ«ti pripažinta teisėta ir nesukÅ«rė teisėto pagrindo sodininkų bendrijai naudotis žemės sklypu. PareiÅ¡kėjos nepagrįstai remiasi LTSR Ministrų tarybos 1949 m. sausio 15 d. nutarimo Nr.14 14 straipsnio 1 dalimi, kur nurodyta, jog aktai apie žemės sklypų suteikimÄ neribotam laikui naudotis yra pagrindinis dokumentas, kuris nustato nuosavybės teisę į pastatus.

Kasacinis teismas išaiškino, kad teisėto akto dėl žemės sklypo suteikimo naudotis pareiškėjai niekada nebuvo, o pareiškėjos nurodytas teisės aktas buvo pripažintas netekusiu galios LTSR Ministrų Tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2, todėl negaliojo nei tariamo žemės sklypo suteikimo, nei sodo namelio statybos metu. Byloje pateikta kadastro ir registro byla nepatvirtina sodo namelio statybos teisėtumo. Nei sodininkų bendrija, nei pareiškėjos neturėjo ir iki šiol neturi teisinio pagrindo naudotis valstybine žeme, kurioje pastatytas sodo namelis, todėl nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjos galimai šį statinį valdo daugiau kaip 10 metų, nuosavybės teisės į jį pareiškėjos įgyti negali.Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškimais nesutinka, prašo juos atmesti.

Nurodo, jog pareiÅ¡kėjos nėra žemės naudotojos, o tiesiog yra savavaliÅ¡kai jÄ užėmusios. PareiÅ¡kėjų minimi sodo nameliai Nekilnojamojo turto registro duomenų banke nėra registruoti. Kauno įgulos virÅ¡ininko 1979 m. vasario 20 įsakymu Nr. 20 nenaudojamiems mokomiesiems laukams buvo skirtas 15 ha žemės sklypas vykdyti sodininkystės darbus. Žemės sklypas iki 1993 m. rugsėjo 20 d. buvo naudojamas TSRTS Gynybos ministerijos. Rusijos Federacijos 1993 m. rugsėjo 20 d. perdavimo aktu Lietuvos Respublikai buvo perduoti karinio dalinio teritorijai perduoti žemės sklypai. 1994 m. gegužės 20 d. sodininkų bendrijos susirinkimo metu buvo nutarta įsteigti sodininkų bendrijÄ â€žBaltasis gandras“, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracija nepritarė sodininkų bendrijos steigimui ir įregistravo jÄ kaip daržininkų bendrijÄ . 1994 m. gruodžio 21 d.

Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr. 918 buvo įregistruota visuomeninė organizacija – Kauno daržininkų bendrija „Baltasis gandras“. Kauno apskrities viršininkas 2005 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-12 netenkino bendrijos prašymo dėl nuomos sutarties sudarymo. Įsakymas apskųstas nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. vasario 23 d. nutartyje Nr.3K-3-48/2009 konstatavo, kad sodininkų bendrija „Baltasis gandras“ įstatymų nustatyta tvarka įkurta nebuvo nei prieš, nei po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, todėl ir negalėjo atsirasti pagrįsto lūkesčio naudotis žemės sklypu mėgėjiškai sodininkystei.

Teismas taip pat konstatavo, kad bendrijai mėgėjiškai sodininkystei suteiktas nebuvo, o sprendimai neskirti Kauno miesto teritorijoje esančio žemės sklypo mėgėjiškai sodininkystei nepažeidžia Kauno sodininkų bendrijos teisėtų lūkesčių ir interesų. Tarnyba, atsakydama į asmenų prašymus išduoti sutikimus įteisinti statinius, esančius sodininkų bendrijos „Baltasis gandras“ naudojamoje teritorijoje, nuo 2012 m. rengiamuose raštuose atsakydavo, jog šioje teritorijoje organizuojamas detalusis planas naujiems sklypams suformuoti nuosavybės teisės atkūrimo tikslu, todėl bet kokia veikla negalima.

PareiÅ¡kėjos nepateikė jokių įrodymų, kad sodo nameliai buvo sukurti statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Nesant įrodymų, kad jog Å¡io turto statybos procesas buvo teisėtas, laikytina, kad nėra nekilnojamojo daikto, kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo. Tarnybos nuomone, tokie žemės sklypai, kaip Å¡ioje byloje, gali bÅ«ti formuojami nuosavybės teisių atkÅ«rimui, o neregistruoti, savavaliÅ¡kai valstybinėje žemėje pastatyti laikini statiniai negali bÅ«ti laikomi turtu.

Kauno miesto savivaldybė administracija nusprendė organizuoti 28793 kv.m. žemės sklypo prie Marijampolės pl. Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ , kurio tikslas suformuoti naujus valstybinės žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti.Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos praÅ¡o pareiÅ¡kimus atmesti. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjos žemės sklypų jokiais teisėtais pagrindais nevaldo, todėl vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, statiniai negalėjo bÅ«ti sukurti teisėtu bÅ«du.

Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad 2005-12-30 įregistruojant sodininkų bendrijÄ â€žBaltasis gandras“, nei bendrija nei jos nariai nuosavybės teisų į ginčo žemę neturėjo, be to, žemės sklypo niekada nesinuomojo mėgėjiÅ¡kai sodininkystei. Dėl to daržininkų bendrijos pervadinimas į sodininkų bendrijÄ , nesilaikant 2003 m. priimto Sodininko bendrijos įstatymo nuostatų, nesukÅ«rė teisių į žemės sklypÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė aplinkybes, kurių pakartotinai jau nebereikia įrodinėti, o Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos funkcijas, teises ir pareigas perėmė Inspekcija bei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos.

Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad asmuo, pagaminęs daiktÄ , tampa jo savininku. Kad daikto pagaminimas bÅ«tų teisėtas, jo pagaminimas turi vykti teisės normų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų reikalavimų, jis negali bÅ«ti pripažįstamas teisėtai sukurtu nuosavybės objektu, o asmuo neįgyja nuosavybės teisių. Nekilnojamojo daikto įregistravimu yra laikomas kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įraÅ¡ymas į nekilnojamojo turto kadastrÄ .

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. vasario 29 d. nutartyje Nr. A146-297/2008 pasisakė, kad „kadastro duomenų surinkimas (kadastrinių matavimų atlikimas) apie nekilnojamÄ jį daiktÄ , taip pat unikalaus numerio suteikimas nereiÅ¡kia, kad nekilnojamojo turto objektas yra suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre“. Ä®gyjamÄ ja senatimi gali bÅ«ti įgyjami tik tokie daiktai, kurie gali bÅ«ti privačios nuosavybės objektais. Pagal CK 4.24 straipsnį valdymo teisės objektu gali bÅ«ti tik toks daiktas, kuris yra nuosavybės teisės objektas.

Statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. SavavaliÅ¡ka statyba yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo bÅ«ti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Kai statybos yra neteisėtos, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo t. y. nėra įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygų. Nepriklausomai nuo to, kada savavaliÅ¡ka statyba yra pradėta, ji vis tiek lieka neteisėta, todėl jos padariniams Å¡alinti taikytini įstatymai, galiojantys neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo metu.

Teismask o n s t a t u o j a : Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosPareiškimai atmetami.Nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad:

1) pareiÅ¡kėja L. B. M. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į sodo namelį 1S1ž, kurio bendras plotas 14,27 kv. m., užstatytas plotas 27 kv. m. su terasa, centro koordinatės 6079828/498593, adresu (duomenys neskelbtini) 2) pareiÅ¡kėja A. B. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į sodo namelį 1S1ž, kurio bendras plotas 8,61 kv. m., užstatytas plotas 14 kv. m. su terasa t1, centro koordinatės 6080343/499085, adresu (duomenys neskelbtini)Byloje praÅ¡oma nustatyti nuosavybės teisės į teisiÅ¡kai neįregistruotus statinius įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktus, praÅ¡ymai grindžiami tuo, jog pareiÅ¡kėjos daugiau kaip 10 metų naudojasi joms perduotais žemės sklypais, su juose buvusiais statiniais, kuriuos pareiÅ¡kėjos per eilę metų pagerino, pritaikė savo reikmėms.

Visi statinio remonto, priežiÅ«ros darbai buvo vykdomi tik turint visus tuo metu bÅ«tinus ir reikalingus leidimus, sutikimus. Žemės sklypai, kuriuose yra joms priklausantys statiniai, taip pat buvo perduoti teisėtai.PareiÅ¡kėja A. B. Å¡ioje byloje teigia, jog jai 1980 m., kartu su tuometinės karinės vadovybės skirtu žemės sklypu Nr. 45, buvo perduotas ir statinys, kuris per visÄ laikotarpį buvo pagerintas ir pritaikytas pareiÅ¡kėjos (jos Å¡eimos ) reikmėms. Teismo posėdžio metu liudytojai A.

Å ., J. G. patvirtino, jog A. B. naudojamame žemės sklype yra medinis statinys ant betoninių stulpų, kuriuo pareiÅ¡kėja naudojasi, jį remontuoja, prižiÅ«ri daugiau kaip deÅ¡imt metų. PareiÅ¡kėja L. B. M. nurodė, kad jai 1989 m. buvo perduotas naudotis žemės sklypas Nr. 263 su sodo namu, kuriuo ji naudojasi ir valdo iki Å¡iol. Jai perimti šį nenaudojamÄ ir apleistÄ Å¾emės sklypÄ su jame esančiu statiniu pasiÅ«lė sodininkų bendrijos „Baltasis gandras“ nariai. Teismo posėdžio metu liudytoja J.

B. patvirtino, jog Leonoros B. M. naudojamame žemės sklype yra medinis statinys, kuriuo pareiÅ¡kėja naudojasi, jį remontuoja, prižiÅ«ri daugiau kaip deÅ¡imt metų.Teismas, vadovaudamasis teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgęs į faktinius bylos duomenis bei byloje dalyvaujančių asmenų iÅ¡reikÅ¡tÄ pozicijÄ , sprendžia, kad pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimai nepagrįsti. Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 str. 11 p.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus.

Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir praÅ¡o teismÄ konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos. Ä®gyjamÄ ja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ gali įgyti asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs tokį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja.Be to, nagrinėjamu atveju, byloje pirmiausia turi bÅ«ti sprendžiama, ar taikomos CK 4.69 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios nustato, kad įgyjamÄ ja senatimi nuosavybėn gali bÅ«ti įgyjami tik tiek daiktai, kurie gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektas.

Pagal CK 4.24 str., valdymo teisės objektu gali bÅ«ti kiekvienas daiktas, kuris gali bÅ«ti nuosavybės teisės objektu. Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba yra įvykdyta teisės aktų nustatyta tvarka. Nuosavybės teisių prezumpcija atsiranda tik įregistravus nuosavybės teises vieÅ¡ame registre. Tinkamai nesuformavus objekto kaip nekilnojamojo daikto ir jo neįregistravus, pareiÅ¡kėjui gali bÅ«ti pripažinta nuosavybės teisė tik į statybines medžiagas, o ne patį daiktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011 ir kt.).

Pagal CK 4.253 straipsnį nekilnojamieji daiktai privalomai turi bÅ«ti registruoti vieÅ¡ame registre. Žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, Å¡ių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimÄ Nekilnojamojo turto registre reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, daiktinės teisės (t. y. ir nuosavybės teisė) į nekilnojamÄ jį daiktÄ , Å¡ių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali bÅ«ti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats daiktas.

Vadinasi, tam, kad bÅ«tų galima pripažinti nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto objektÄ Ä¯gyjamosios senaties bÅ«du, nekilnojamojo turto objektas – statinys turi bÅ«ti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad statiniai, į kuriuos yra praÅ¡oma nustatyti nuosavybės teises, Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti, todėl iÅ¡ esmės nėra suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra teisiÅ¡kai sukurto ir įteisinto nuosavybės teisės objekto – nekilnojamojo daikto, todėl nėra bÅ«tinos CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos.

Å i aplinkybė yra atskiras ir savarankiÅ¡kas pagrindas pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimus atmesti. Atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiÅ¡kėjų užsakymu yra parengtos sodo namelių Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, tačiau kadastro duomenų surinkimas (kadastrinių matavimų atlikimas) apie nekilnojamÄ jį daiktÄ , taip pat unikalaus numerio suteikimas nereiÅ¡kia, kad nekilnojamojo turto objektas yra suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre.Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos neįrodė ir tos aplinkybės, kad ginčo statiniai buvo pastatyti dar iki joms perduodant žemės sklypus, o juolab, kad Å¡ie statiniai buvo tokios pat dydžio bei bÅ«klės (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Tiek pareiÅ¡kėjos, tiek liudytojai pripažino, kad statiniai nuolat buvo tvarkomi, remontuojami, kas be abejo, įvertinus, kad nuo 1980 m. praėjo jau beveik 40 metų, buvo bÅ«tina. Pažymėtina, kad statinio remontas – statybos rÅ«Å¡is, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitaliÅ¡kai neremontuojant (Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 punktas). Statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, nekeičiant statinio iÅ¡orės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 punktas).

Tuo tarpu statinio rekonstrukcijos metu siekiama iÅ¡ esmės pertvarkyti esamÄ statinį, sukurti naujÄ kokybę. Statinio rekonstravimas yra tokia statybos rÅ«Å¡is, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, pakeičiant statinio iÅ¡orės matmenis (ilgį, plotį, aukÅ¡tį ir pan.) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 punktas). Statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naujÄ , rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamÄ statinį (Statybos įstatymo 2 straipsnio 85 punktas).

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjoms teigiant, kad pareiÅ¡kėjos faktinio valdymo, o ne statybos bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į tokį objektÄ dėl kurio ir praÅ¡oma nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , teko pareiga įrodyti Å¡ias aplinkybes (CPK 178 straipsnis). IÅ¡ į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, liudytojų teiktų paaiÅ¡kinimų visumos darytina iÅ¡vada, kad net jei ir žemės sklype, kuriuo nuo 1980 m. naudojasi pareiÅ¡kėja A. B., nuo 1989 m. naudojasi pareiÅ¡kėja L.

B. M., buvo statiniai, kuriais galimai galėjo bÅ«ti naudojamas karinio dalinio reikmėms, Å¡iuo metu egzistuojantys statiniai yra kokybiÅ¡kai nauji statiniai. IÅ¡ byloje esančių duomenų galima spręsti, kad pareiÅ¡kėjos savo darbu ir lėšomis sukÅ«rė kokybiÅ¡kai naujÄ statinį, pastatydama naujÄ ar iÅ¡ esmės rekonstruodama anksčiau buvusį statinį, kuris iki tol negalėjo bÅ«ti naudojamas pareiÅ¡kėjų Å¡eimos poreikiams tenkinti. Kaip jau buvo minėta, statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta, tačiau pareiÅ¡kėjos Å¡ios aplinkybės neįrodė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).Be to, teisė naudotis žemės sklypu yra viena iÅ¡ privalomųjų aplinkybių, įgyvendinant statytojo teisę ir atitinkamai pagrindžiant ginčo statinio statybos teisėtumÄ .

Teismas sutinka su suinteresuotų asmenų pozicija, kad pareiÅ¡kėjos nepateikė įrodymų, kad jos teisėtu pagrindu valdo žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti ginčo statiniai. 1952 m. vasario 20 d. Kauno apskrities Panemunės rajono darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 229 karinio dalinio reikmėms buvo iÅ¡skirtas žemės sklypas Nr.1, kurio plotas 13,0 ha, esantis aplink papildomÄ statinį – fortÄ Nr.4. 1979 m. vasario 20 d. tuometinio Kauno garnizono virÅ¡ininkas V.

A. priėmė įsakymÄ Nr.12, kuriuo nenaudojamÄ mokomiesiems laukams žemę 4-ojo forto karinio miestelio Nr. 17 žemės sklypo Nr.11 rajone kairėje kelio Kaunas – Kapsukas (Å¡iuo metu Marijampolė), kurio bendras plotas 15 ha, iÅ¡skyrė sodininkystės bendrijai. Dėl minėtų sprendimo ir įsakymo teisinio vertinimo teisės į žemės sklypÄ suteikimo aspektu yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009-02-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009, nurodė, kad sodininkų bendrijų steigimas ir veikla iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkÅ«rimo buvo nustatyta Žemės kodekse, Ministrų Tarybos 1979 m. birželio 18 d. ir 1987 m. kovo 5 d. nutarimuose patvirtintuose Tipiniais darbininkų ir tarnautojų sodininkų bendrijos įstatuose.

Pagal iki 1994 m. liepos 12 d. galiojusio Žemės kodekso 75 straipsnį žemės sklypai kolektyvinei sodininkystei buvo suteikiami neterminuotai naudotis Å¡io kodekso 13-17, 19-21 straipsniuose nustatyta tvarka, kolektyvinei daržininkystei- laikotarpiui iki penkerių metų vykdomojo komiteto sprendimu. Žemės kodekso 13 straipsnyje buvo nustatyta, kad žemės sklypai suteikiami naudotis skyrimo tvarka, t. y. žemės sklypai vienai ar kitai veiklai skiriami pagal Ministrų tarybos nutarimÄ arba miesto, rajono, gyvenvietės vykdomojo komiteto sprendimÄ .

Nutarimuose ir sprendimuose suteikti žemės sklypus turėjo bÅ«ti nurodomas tikslas, kuriam sklypai skiriami, pagrindinės naudojimosi žeme sÄ lygos, taip pat žemės sklypų dydis, dislokacija ir ribos (Žemės kodekso 20 straipsnis). Žemės sklypus kolektyvinei sodininkystei miesto (rajono) vykdomieji komitetai galėjo skirti iÅ¡ valstybinio rezervo ir valstybinio miÅ¡ko fondo žemės, taip pat iÅ¡ miestų laisvos žemės (Žemės kodekso 14, 73 straipsniai). Pagal galiojusius teisės aktus kolektyvinio sodo žemę buvo galima pradėti naudoti tik po to, kai vykdomasis komitetas priima sprendimÄ dėl bendrijos įsteigimo (įregistravimo), žemėtvarkos organai pažymi vietoje ribas ir vykdomasis komitetas iÅ¡duoda žemės naudojimo teisės valstybinį aktÄ .

Taigi Kauno karinio dalinio virÅ¡ininko įsakymu, pažeidžiant įstatymais nustatytÄ tvarkÄ , įkurta sodininkų bendrija negalėjo bÅ«ti pripažinta teisėta ir nesukÅ«rė teisėto pagrindo sodininkų bendrijai naudotis žemės sklypu. Todėl iki 1993 m. rugsėjo 20 d. sodininkų bendrija įstatymų nustatyta tvarka įkurta nebuvo, tretieji asmenys naudojosi Gynybos ministerijai (kariniam daliniui) paskirta žeme ir Å¡ie asmenys įstatymu pagrįstų teisių į žemę neįgijo.

Dėl to 1993 m. rugsėjo 20 d. Rusijos federacijos perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo buvo perduoti Lietuvos Respublikai fortai bei karinio dalinio teritorijai paskirti žemės sklypai, tarp jų ir Å¡ioje teritorijoje veikusi bendrija ,,Baltasis gandras“, jokių teisių į žemės sklypÄ nesukÅ«rė ir Å¡is aktas nėra pagrindas pripažinti sodininkų bendrijÄ teisėtai egzistavus. Å ia nutartimi kasacinis teismas nustatė, kad asmenys, kurie naudojosi Gynybos ministerijai (kariniam daliniui) paskirta žeme kaip karinio dalinio teritorijoje veikusios bendrijos ,,Baltasis gandras“ nariai, įstatymu pagrįstų teisių į žemę neįgijo, be atitinkamų leidimų atlikti sodo namelių ir kitų statinių statybos darbai buvo ir yra neteisėti.

Taigi, Å¡ia nutartimi nuspręsta, kad bendrija neįsteigta ir neįregistruota. Dėl ko žemės sklypo pareiÅ¡kėjos nevaldo teisėtu pagrindu, o statiniai negalėjo bÅ«ti sukurti teisėtu bÅ«du (Statybos įstatymo 3 str.). PareiÅ¡kėja A. B. savo pozicijÄ , kad statinys nėra savavalinės, o teisėtos statybos rezultatas, grindžia tuo, jog 1984 m. vasario 1 d. Kauno rajono Butų – Eksploatacijos dalies virÅ¡ininkas papulkininkis suteikė leidimÄ Nr. 173 sodininkų bendrijos nariams jiems priskirtuose sklypuose statyti sodo namus.

Tačiau Å¡io subjekto iÅ¡duotas leidimas negali bÅ«ti laikomas statybos teisėtumÄ patvirtinančiu dokumentu, kadangi karinio dalinio virÅ¡ininkas nebuvo tas subjektas, kuriam buvo deleguotos valstybės institucijoms priskirtos funkcijos statybų srityje. Leidimai sodų namelių ir jų priklausinių statybai buvo iÅ¡duodami iÅ¡ esmės ta pačia tvarka, kaip statinių statybai privačiose namų valdose. Baigti statyti sodų nameliai turėjo bÅ«ti priimami naudoti laikantis individualių namų priėmimo naudoti nustatytos tvarkos.

Teismas pritaria suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės argumentui, jog pareiÅ¡kėjos nepagrįstai remiasi LTSR Ministrų tarybos 1949 m. sausio 15 d. nutarimo Nr.14 14 straipsnio 1 dalimi, kur nurodyta, jog aktai apie žemės sklypų suteikimÄ neribotam laikui naudotis yra pagrindinis dokumentas, kuris nustato nuosavybės teisę į pastatus. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad teisėto akto dėl žemės sklypo suteikimo naudotis karinio dalinio teritorijoje veikusiai bendrijai ,,Baltasis gandras“ niekada nebuvo, o pareiÅ¡kėjų nurodytas teisės aktas buvo pripažintas netekusiu galios LTSR Ministrų Tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2, todėl negaliojo nei žemės sklypo suteikimo, nei sodo namelių statybos metu.Kadangi pareiÅ¡kėjos neturėjo ir neturi teisinio pagrindo naudotis žeme, ant kurios pastatyti ginčo sodo nameliai, nėra teisinio pagrindo pripažinti kad statyba buvo teisėta ir atitinkamai spręsti, jog ginčo objektai gali bÅ«ti nuosavybės teisės objektai, kaip nekilnojamasis objektas.

SavavaliÅ¡ka statyba yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo bÅ«ti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Kai statybos yra neteisėtos, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei to objekto teisėto valdymo, o tai reiÅ¡kia, kad nėra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygų. Visos aukščiau paminėtos aplinkybės sudaro pagrindÄ pareiÅ¡kimų netenkinti. Ginčo statiniai neatitinkant įstatymo reikalavimų ir dėl to nesant galimybės į jį įgyti nuosavybės teises, gali bÅ«ti sprendžiama tik dėl teisių į juos kaip į statybines konstrukcijas (statybines medžiagas), neturinčias nekilnojamojo daikto teisinio statuso.Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos L.

B. M. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo atmesti.pareiÅ¡kėjos A. B. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas                                                                              Edvardas Paliokas