2022-01-12 Nr. AB-1048-3-64-3-01931-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2579-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01931-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 20-IL-40-00665-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą dėl pareiškėjo prašymo priimti naują sprendimą – išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis kreipėsi į Šiaulių AVPK su prašymu išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus medžioklei (lygiavamzdžius, graižtvinius ir kombinuotus šaunamuosius ginklus), kurie pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnį priskiriami B kategorijos ginklams. Atsakovas Sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kaip nesančiam nepriekaištingos reputacijos, nes 2007 m. kovo 19 d. Joniškio rajono apylinkės teismas pareiškėją pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė 6 mėnesių laisvės atėmimas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2012 m. rugsėjo 6 d. Akmenės rajono apylinkės teismas pareiškėją pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje (3 epizodai), skirta galutinė bausmė – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams.

2.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarime Nr. KT103-N7/2020 konstatavo, kad, Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose įtvirtinus neterminuotą draudimą įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, nesudarant galimybės praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją (t. y. atsižvelgiant į nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, įvertinti jo keliamą pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo)) ir taip visam laikui atimant iš fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams, nepaisyta iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti tokį pagal įstatymą įgytos teisės įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, pakankamai individualizuoti šios teisės apribojimus, taigi nepaisyta ir konstitucinio teisinės valstybės principo.

Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarime numatyta jį Teisės aktų registre oficialiai paskelbti 2020 m. gruodžio 31 d., motyvuojant tuo, kad įstatymų leidėjui būtinas tam tikras laikas, jeigu jis nuspręstų nustatyti kitokį, Lietuvos Respublikos Konstituciją atitinkantį, teisinį reguliavimą, įtvirtintą Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose. Tuo pačiu 2020 m. birželio 5 d. nutarime pažymėta, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas, nenustatys kitokio, Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokiu leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis inter alia (be kita ko) Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms (2020 m. birželio 5 d. nutarimo 28 p.).

2.3. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. KT103-N7/2020, atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus, negalėjo vadovautis Konstitucijai prieštaraujančiu Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nagrinėjant pareiškėjo prašymą turėjo vadovautis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, bei Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, numatančiu, kad Įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

2.4. Pareiškėjo teistumas yra išnykęs. Pareiškėjo teistumai susiję su 11–15 metų senumo įvykiais, pareiškėjas buvo tik sulaukęs pilnametystės, augęs Žagarėje medžiotojų aplinkoje ir labai tuo domėdamasis tuo metu nesuvokė disponavimo medžiokliniai ginklais tvarkos, neteisėto disponavimo pavojingumo. Pareiškėjo gyvenimas po nuteisimo yra pagrindas spręsti apie jo reputaciją. Pareiškėjas nėra padaręs naujų teisės pažeidimų, gyvena tvarkingą, socialiai atsakingą gyvenimą, jokios grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui nekelia. Pareiškėjas nuo 2013 m. vykdo individualią veiklą, turi šeimą, du nepilnamečius vaikus, neturi jokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų laikyti (nešioti) B kategorijos ginklą.

3. Atsakovas Šiaulių AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

3.1. Šiaulių AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriuje 2020 m. rugpjūčio 5 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (lygiavamzdžiai, graižtviniai ir kombinuoti šaunamieji ginklai). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro buvo gauta informacija, kad 2007 m. kovo 19 d. Joniškio rajono apylinkės teismas pareiškėją pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta galutinė bausmė – 6 mėnesių terminuotas laisvės atėmimas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. 2012 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjas Akmenės rajono apylinkės teismo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje (3 epizodai), skirta galutinė bausmė – 2 metų 6 mėnesių terminuotas laisvės atėmimas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, terminuotas laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams.

3.2. Vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu, pareiškėjas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.51 straipsnyje nurodyta, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus. Tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Kaip matyti iš Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatų, šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą ir taip užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo turinys rodo, kad įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo 17 ir 18 straipsniuose įtvirtintos nuostatos rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklą, elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Todėl Šiaulių AVPK Sprendimas atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus yra teisėtas ir teisingas.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 20-IL-40-00665-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus“ ir įpareigojo atsakovą Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 5 d. prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.

5. Teismas pažymėjo, kad ginčas kilo dėl Šiaulių AVPK 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 20-IL-40-00665-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti atsakovą dėl pareiškėjo prašymo priimti naują sprendimą – išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei.

6. Teismas byloje esančių duomenų pagrindu nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 5 d. Šiaulių AVPK licencijavimo padaliniui pateikė prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei išdavimo, prašyme nurodė kartu su juo gyvenančius asmenis, turinčius daugiau kaip 14 metų. Šiaulių AVPK priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nes atliekant Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių nustatytus patikrinimus iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro gauta informacija, kad 2007 m. kovo 19 d. Joniškio rajono apylinkės teismas pareiškėją pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta galutinė bausmė – 6 mėnesių terminuotas laisvės atėmimas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. 2012 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjas Akmenės rajono apylinkės teismo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje (3 epizodai), skirta galutinė bausmė – 2 metų 6 mėnesių terminuotas laisvės atėmimas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, terminuotas laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams. Atsakovas Sprendime nurodė, kad esant šioms aplinkybėms pareiškėjui yra taikomos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio (nepriekaištingos reputacijos asmuo) 2 dalies (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo) 4 punkto (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo) nuostatos ir jis nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu.

7. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (nauja redakcija nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., ginčui aktuali redakcija nuo 2020 m. liepos 1 d.) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas 2007 m. kovo 19 d. nuosprendžiu ir 2012 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu ginklais, šaudmenimis, ir, kad teistumai pareiškėjui yra išnykę, tačiau priimdamas Sprendimą atsakovas neatsižvelgė ir neįvertino tos aplinkybės, kad Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. KT103-N7/2020 konstatavo, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti Įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, t. y. 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose įtvirtinus neterminuotą draudimą įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, nesudarant galimybės praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją (t. y., atsižvelgiant į nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, įvertinti jo keliamą pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimo ar jo neišdavimo) ir taip visam laikui atimant iš fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams, nepaisyta iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti tokį pagal įstatymą įgytos teisės įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, pakankamai individualizuoti šios teisės apribojimus, taigi nepaisyta ir konstitucinio teisinės valstybės principo.

Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įstatymų leidėjui būtinas tam tikras laikas, jeigu jis nuspręstų nustatyti kitokį, Konstitucijai atitinkantį, teisinį reguliavimą, įtvirtintą Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose, 2020 m. birželio 5 d. nutarimo 27.2 punkte nurodė, kad šis nutarimas Teisės aktų registre oficialiai skelbtinas 2020 m. gruodžio 31 d. Taigi skundžiamo Sprendimo priėmimo metu – 2020 m. rugpjūčio 24 d. – Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai formaliai dar galėjo būti taikomi, nors ir buvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai.

Tuo pačiu Konstitucinis Teismas to paties nutarimo 28 punkte įtvirtino, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis nutarimas, nenustatys kitokio, Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimu įsigyti, laikyti ar nešiotis Įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis inter alia Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.

8. Teismas pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnį, ne kartą yra konstatavęs, jog teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (1999 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2017 m. birželio 26 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų neleidžiama teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą; antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalies, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat būtų nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, nuo konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų (2006 m. rugsėjo 21 d., 2013 m. gruodžio 6 d., 2017 m. birželio 26 d. nutarimai). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad, nors Sprendimo priėmimo metu ir nebuvo oficialiai paskelbtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo konstatuota, jog Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui, bei tai, kad atsakovas formaliai teisėtai taikė Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą, tačiau vien formalus įstatymo taikymas negali būti pateisinama priežastimi, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą.

9. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nevertino pareiškėjo asmenybės, kitų svarbių aplinkybių, ar jis kelia grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms. Nors pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti ginklą, teikė papildomą informaciją atsakovui apie save (savo asmenybę charakterizuojančius dokumentus), tačiau, kaip teismo posėdžio metu nurodė pareiškėjas, jokie papildomi dokumentai iš jo nebuvo paimti ir vertinti.

10. Teismas konstatavo, kad Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes jis priimtas neatsižvelgus į faktines aplinkybes, nėra individualizuotas, jį priimant nebuvo išnagrinėtos reikšmingos aplinkybės, susijusios ne tik su pareiškėjo teistumu, bet nurodytos Įstatymo 17 straipsnio 10 dalyje. Nors Šiaulių AVPK Sprendimas priimtas dar nesant oficialiai paskelbtam aukščiau nurodytam Konstitucinio Teismo sprendimui, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl šios iš esmės besikeičiančios teisinės situacijos, byloje nesant duomenų, kad atsakovas vertino ne tik pareiškėjo asmenybę pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą, bet ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 10 punktą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, Šiaulių AVPK Sprendimas negali būti paliktas galioti.

11. Teismas nurodė, kad teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų, taip pat ir nepriima sprendimų, kurie priskirti viešojo administravimo subjektams. Teismui panaikinus atsakovo Sprendimą, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, naują sprendimą turi priimti atsakovas pagal savo kompetenciją. Teismas nusprendė, kad šiuo konkrečiu atveju bus tikslinga atsakovui iš naujo įvertinti visas kilusiam ginčui reikšmingas aplinkybes ir iš naujo spręsti dėl pareiškėjo pateikto prašymo išduoti šaunamąjį ginklą. Nagrinėjamu atveju teismui nusprendus panaikinti Sprendimą, atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 5 d. prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.

III. 12. Atsakovas Šiaulių AVPK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą ir palikti galioti Šiaulių AVPK Sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas sprendime nors ir nurodė, tačiau neatsižvelgė į tai, kad Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog įstatymų leidėjui būtinas tam tikras laikas, jeigu jis nuspręstų nustatyti kitokį, Konstitucijai atitinkantį, teisinį reguliavimą, įtvirtintą Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose, 2020 m. birželio 5 d. nutarimo 27.2 punkte nurodė, kad šis nutarimas Teisės aktų registre oficialiai skelbtinas 2020 m. gruodžio 31 d.

12.2. Teismas neteisingai aiškino ir taikė Konstitucinio Teismo nutarimo Nr. KT-103-N7/2020 28 punktą, kuris įsigalios tik tada, jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis nutarimas, nenustatys kitokio, Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims ir tik tada policijos įstaigos turės vadovautis inter alia Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.

12.3. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas šiuo metu dar nėra pakeitęs teisinio reguliavimo, įtvirtinto Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose ir, kad Konstitucinio Teismo nutarimas Nr. KT-103- N7/2020 bus paskelbtas tik 2020 m. gruodžio 31 d., teismas priėmė neteisingą sprendimą.

13. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad:

13.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame teisingai aiškintas ir taikytas Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimas, nes ne teismas, o atsakovas neteisingai aiškina Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimą.

13.2. Priimant Sprendimą atsakovo taikytas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktas Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimu pripažintas prieštaraujančiu konstituciniam teisinės valstybės principui. Nors šį Konstitucinio Teismo nutarimą nuspręsta Teisės aktų registre oficialiai paskelbti 2020 m. gruodžio 31 d., motyvuojant tuo, kad įstatymų leidėjui būtinas tam tikras laikas, jeigu jis nuspręstų, nustatyti kitokį, Konstituciją atitinkantį, teisinį reguliavimą, tačiau nutarime pažymėta, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas, nenustatys Konstituciją atitinkančio teisinio reguliavimo, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis inter alia Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kuri tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms (2020 m. birželio 5 d. nutarimo 28 p.). Tai reiškia, kad policijos įstaigos Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimu prieštaraujančiais Konstitucijai pripažintų Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų negalėjo taikyti ir iki šio Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo, nepaisant to, kiek laiko įstatymų leidėjas užtruks pakeisti Konstitucijai prieštaraujantį teisinį reguliavimą, turi vadovautis Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimo 28 punktu.

13.3. Šiuo metu Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimas jau yra paskelbtas ir įsigaliojęs, iki jo paskelbimo 2020 m. gruodžio 31 d. įstatymų leidėjas nepakeitė Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų ir nenustatė Konstituciją atitinkančio teisinio reguliavimo. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Todėl atsakovas turėtų nevilkinti proceso ir, nelaukdamas apeliacinės instancijos teismo sprendimo, turėtų pasinaikinti Sprendimą, priimtą remiantis Konstitucijai prieštaraujančiu Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu, ir nedelsiant iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 5 d. prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. 20-IL-40-00665-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus“, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Šiaulių AVPK Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 5 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (lygiavamzdžiai, graižtviniai ir kombinuoti šaunamieji ginklai), vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir atsižvelgdamas į tai, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, o Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (3 epizodai).

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu panaikino Šiaulių AVPK Sprendimą ir įpareigojo atsakovą Šiaulių AVPK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 5 d. prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo. Teismas konstatavo, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, neatsižvelgė ir neįvertino Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, į kurią privalėjo atsižvelgti. Atsakovas Šiaulių AVPK su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre oficialiai skelbtinas 2020 m. gruodžio 31 d., taip pat neteisingai aiškino ir taikė Konstitucinio Teismo nutarimo 28 punktą.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. priėmė nutarimą Nr. KT103-N7/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo nutarta: 1) pripažinti, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7261) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) pripažinti, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija; TAR, 2019 m. birželio 28 d., Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

19. Konstitucinis Teismas, vertindamas, ar įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves ir teisiniu reguliavimu nustatydamas neterminuotą draudimą Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose nurodytus nusikaltimus padariusiems fiziniams asmenims įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, paisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio proporcingumo principo, pažymėjo, jog Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu reikalavimu, kad įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, siekiama konstituciškai pagrįsto tikslo, jog leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami asmenims, kurie kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Tačiau Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisiniu reguliavimu, nustatytu Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose, nesudaroma galimybių, praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo, įvertinti, ar, atsižvelgiant į individualią kiekvieno asmens situaciją, šiuose punktuose nurodytus nusikaltimus padarę asmenys ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

20. Taigi Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose įtvirtinus neterminuotą draudimą įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, nesudarant galimybės praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją (t. y., atsižvelgiant į nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, įvertinti jo keliamą pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo)) ir taip visam laikui atimant iš fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams, nepaisyta iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti tokį pagal įstatymą įgytos teisės įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, pakankamai individualizuoti šios teisės apribojimus, taigi nepaisyta ir konstitucinio teisinės valstybės principo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Konstitucinis Teismas priėjo prie išvados, kad Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.

21. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas, nenustatys kitokio, Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis, be kita ko, Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms. Pažymėtina, kad iki 2020 m. gruodžio 31 d. įstatymų leidėjas nepriėmė ir nepakeitė teisinio reguliavimo, įtvirtinto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose.

22. Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Taip pat pagal ABTĮ 4 straipsnio 1 dalį, teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.

23. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes priimtas nesivadovaujant pasikeitusiu teisiniu reguliavimu, neatsižvelgus į faktines aplinkybes. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Konstitucinio Teismo nutarimo 28 punktą. Pažymėtina, kad tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuri suformuota esant tos pačioms esminėms aplinkybėms, nustatytoms nagrinėjamu atveju (2021 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2297-756/2021), nuo kurios nukrypti teisėjų kolegija pagrindų nenustatė (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

24. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė