b85d8a2e-48af-46b6-8e4b-b47faed24c30 · Vilniaus apygardos teismas

?Teikimas Nr. 1S-322-932/2019 Teisminio proceso Nr. 1-97-1-00653-2011-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo T. A. (T. A.) skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2019 m. liepos 17 d. nutarimÄ Nr. 59-150 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. A.. Teismas n u s t a t ė :

1. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžiu T. A. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį paskiriant subendrintÄ 11 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011 m. rugsėjo 12 d. iki 2012 m. spalio 31 d.

2. Bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. rugsėjo 12 d. Bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. kovo 12. Atliko 2/3 laisvės atėmimo bausmės. Neatliktos bausmės dalis 2019 m. liepos 11 d. – 3 metai 8 mėnesiai ir 1 diena.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 2019 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 59-150 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo (toliau – nutarimu) nutarė taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam T. A.. Kartu Komisija pasiÅ«lė teismui nustatyti nuteistajam intensyviÄ priežiÅ«rÄ , o, pasibaigus intensyvios priežiÅ«ros laikui, nustatyti Å¡ias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones:

1) iki 2023 m. kovo 12 d. neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

2) iki 2013 m. kovo 12 d. nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų;

3) dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimÄ ir taikyti nuteistajam T. A. lygtinį paleidimÄ .

5. Nesutikdamas su Å¡ia teismo nutartimi, T. A. pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti minėtÄ nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ . Skunde nuteistasis pažymi, kad teismas vertino ne realias jo asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, o tik turimÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ , charakterizuojančiÄ jį iki 2019 m. liepos mėnesio. Vis dėlto nuo to laiko praėjo du mėnesiai, atsirado naujos aplinkybės, kurias nuteistasis praÅ¡o peržiÅ«rėti iÅ¡ naujo.

6. Nurodoma apylinkės teismÄ nevertinus to, kad jis nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. yra perkeltas į be sargybos esantį bÅ«rį, oficialiai dirba (darbÄ susirado pats), bendrauja su laisvėje dirbančiais asmenimis, tapo visuomenės dalimi. Pakeitė požiÅ«rį į alkoholį ir tabakÄ . Neperka ir nevartoja alkoholio (nors bÅ«damas be sargybos turi galimybę įsigyti prekybos centre), nerÅ«ko, sportuoja, naudojasi mobiliojo ryÅ¡io telefonu, domisi įvykiais Lietuvoje, yra pilnai pakeitęs savo pasaulėžiÅ«rÄ bei gali visiÅ¡kai save kontroliuoti.

7. Nuteistasis nurodo suprantantis tai, kad teismas neturi pareigos tvirtinti Komisijos nutarimÄ , tačiau yra įsitikinęs, jog pirmosios instancijos teismas per griežtai vertino lygtinio paleidimo kriterijus ir sÄ lygas, nors Komisija juo pasitikėjo. Nurodo iÅ¡pildęs visas BVK nurodytas sÄ lygas lygtiniam paleidimui, kas nėra lengva; pabrėžia, jog netgi yra perkeltas į bÅ«rį be sargybos, todėl, nuteistojo įsitikinimu, visi perauklėjimo tikslai yra pasiekti. Pažymi, kad ankstesnius Komisijos bei teismo įpareigojimus įvykdė visiÅ¡kai, bet apylinkės teismas tai palaikė formalumu, nepaaiÅ¡kindamas, kokius dar kriterijus reikėtų įgyvendinti, kad bÅ«tų taikomas lygtinis paleidimas.

8. Teigia jau atlikęs adekvačiÄ bausmės dalį, suvokia, kad negali nusikalsti, yra įgijęs visuomenės pasitikėjimÄ . Pažymi, kad apylinkės teismas neįvertino jo palaikomų stiprių socialinių ryÅ¡ių su Å¡eima ir artimaisiais, kas pakeitė jo pasaulėžiÅ«rÄ bei paskatino siekti pažangos. Skundas netenkinamas 9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

PraÅ¡ymų lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos pateikimo tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

10. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog nuteistasis T. A. vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, buvo pateikęs praÅ¡ymÄ jam taikyti lygtinį paleidimÄ , sutiko su intensyvia priežiÅ«ra, jau yra atlikęs pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ reikalaujamÄ bausmės dalį. Vis tik esminiu kriterijumi svarstant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ aukÅ¡tesnysis teismas laiko pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ ir nuteistojo pastangas mažinant Å¡iÄ rizikÄ .

11. SkundÄ nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika Å¡iuo metu nėra žema. Pagal OASys metodikÄ nustatyta T. A. nusikalstamo elgesio rizika sudaro 72 balus. Ä®vertinus tai, kad vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra nuo 41 iki 99 balų, matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos laipsnis nėra artimas žemai rizikos grupei. Kaip svarbiÄ aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo tai, kad 32 balai iÅ¡ 72 yra dinaminiai, o tai reiÅ¡kia, kad T.

A. turi daugiau nei pakankamas galimybes mažinti kintamus veiksnius, kas leistų manyti, jog pastarasis deda išties maksimalias pastangas įrodyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors per nepilnus metus laiko minima rizika sumažėjo 10 balų (nuo 2019 m. rugsėjo 21 d. iki 2019 m. vasario 11 d. – 8 balais bei nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. liepos 1 d. - dar 2 balais), vis tik šiuo konkrečiu atveju net ir toks pokytis nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis gyvendamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

12. Å iuo atveju negalima nevertinti, kad T. A. yra nuteistas už smurtinio nusikaltimo padarymÄ â€“ kito žmogaus nužudymÄ . IÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžio matyti, jog nusikaltimas padarytas pačiam nuteistajam savo elgesiu iÅ¡provokavus konfliktÄ . Bausmės atlikimo metu yra užfiksuoti net du atvejai, kai T. A. konfliktinėse situacijose prieÅ¡ kitÄ nuteistÄ jį panaudojo fizinį smurtÄ . Paskutinis atvejis užfiksuotas 2018 m. spalį. Taigi, net ir praėjus ilgam laikui po nusikaltimo padarymo, nuteistasis neiÅ¡moko nesivelti į konfliktus, o, į juos vis tik patekus, santykius aiÅ¡kintis nenaudojant smurto.

Be to, socialinio tyrimo iÅ¡vadoje yra pažymėta, kad nuteistasis nėra linkęs apgalvoti savo veiksmų pasekmes, nepasimoko iÅ¡ savo klaidų, konfliktinėse situacijose gali prarasti savitvardÄ , kontrolę, o, norėdamas pasiekti savo tikslus, gali panaudoti smurtÄ ar grasinti jį panaudoti. Be to, skundžiamoje nutartyje ne be reikalo vertinta ir tai, kad T. A. anksčiau jau yra du kartus taikytas lygtinis paleidimas ir vienÄ kartÄ jis lygtinio paleidimo sÄ lygas pažeidė, padarydamas naujÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Tad teismas, be kita ko atsižvelgdamas ir į likusį neatliktos bausmės laikÄ , Å¡iuo atveju dar negali konstatuoti, jog paskirtos bausmės tikslai jau yra įgyvendinti, o T. A. pakartotinio nusikalstamumo rizika ir pastangos jÄ mažinti yra tokie, jog sudarytų teismui pagrindÄ tvirtai tikėti, kad T. A. ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

13. Savo skunde T. A. pažymi, kad apylinkės teismas vertino ne jo asmenybę realiai egzistuojančias aplinkybes, o tik raÅ¡ytinę medžiagÄ . Toks argumentas laikytinas nepagrįstu jau vien dėl to, jog nėra aiÅ¡ku, kokiu kitu bÅ«du, jei ne raÅ¡ytinės medžiagos pagalba, teismas turėtų svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ . Kita vertus, raÅ¡ytinės medžiagos svarstymas nėra savitikslis dalykas. BÅ«tent teismui pateiktoje raÅ¡ytinėje medžiagoje randama informacija atspindinti T.

A. asmenybę ir (kaip jis įvardina) „realiai egzistuojančias aplinkybes“. Be to, apylinkės teismas savo sprendimÄ atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ nemaža dalimi ir grindė bÅ«tent T. A., kaip asmenybės, vertinimu. Teismas atsižvelgė į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir iÅ¡skyrė neabejotinai teigiamai T. A. apibÅ«dinančius faktorius – tai, kad jis buvo perkeltas atlikti bausmę be sargybos esančiame bÅ«ryje, dirba pagalbiniu darbininku, gali laisvai vaikščioti nustatytu marÅ¡rutu, dalyvavimÄ Ä¯vairiose programose, anoniminių alkoholikų susitikimuose.

Be abejo, Å¡ias aplinkybes teigiamai vertina ir aukÅ¡tesnysis teismas. Kita vertus, kaip matyti iÅ¡ pateiktos medžiagos, nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo ne tik skatintas, bet ir baustas (po 7 kartus). Kaip minėta, fiksuoti net 2 smurto prieÅ¡ kitus nuteistuosius panaudojimo atvejai. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymėtas aplinkybes, kad nuteistasis neigia priklausomybes, susijusias su alkoholio vartojimu; polinkį neapgalvoti savo veiksmų, nepasimokymÄ iÅ¡ klaidų, galimybę prarasti savikontrolę konfliktinėse situacijose, panaudoti ar grasinti smurtu siekiant savo tikslų.

Taigi, nors skunde T. A. savo bando pateikti tik iÅ¡ teigiamos pusės, tačiau realybėje egzistuoja ir jį neigiamai apibÅ«dinančios aplinkybės. Å iuo atveju teigiamai ir neigiamai apibÅ«dinančių aplinkybių santykis vėl gi nėra toks, jog sudarytų tvirtÄ pagrindÄ manyti, kad T. A. ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

14. Nuteistasis skunde praÅ¡o įvertinti, jo manymu, naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad ta aplinkybė, jog nuteistasis dirba laisvėje, buvo žinoma skundžiamÄ nutartį priėmusiam apylinkės teismui ir, kaip jau minėta, jis tai įvertino kaip neabejotinai teigiamÄ dalykÄ . PrieÅ¡ingai negu teigiama skunde, apylinkės teismas vertino ir nuteistojo turimus socialinius saitus su artimaisiais, tačiau nei Å¡i, nei kitos nuteistojo skunde akcentuotos aplinkybės, kurias aukÅ¡tesnysis teismas taip pat teigiamai, nesudaro pagrindo priimti kitokį nei apylinkės teismo sprendimÄ . Skunde vardijamos aplinkybės, į kurias apylinkės teismas nuteistojo vertinimu neatsižvelgė, labiau atspindi tai, kaip turėtų elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o ne iÅ¡imtinai teigiamai charakterizuoja patį nuteistÄ jį.

15. Skunde akcentuojama ir tai, kad apylinkės teismas nepaaiÅ¡kino, kÄ dar nuteistajam reiktų įgyvendinti, kad jam bÅ«tų taikomas lygtinis paleidimas. Su tokiu skundo teiginiu galima sutikti tik iÅ¡ dalies. IÅ¡ tiesų apylinkės teismas tiesiogiai nenurodė, kokius dar veiksmus turėtų atlikti (tęsti) T. A., kokiose srityse jis turėtų labiau pasitempti, tačiau dalį rekomenduotinų veiksmų galima nesunkiai suprasti atidžiai perskaičius apylinkės teismo nutartį. IÅ¡ nutarties akivaizdu, kad T.

A. turėtų ir toliau tęsti darbÄ , dalyvauti pataisos namuose organizuojamose programose, pakeisti požiÅ«rį į priklausomybes, susijusias su alkoholio vartojimu, stiprinti savikontrolę ir savitvardÄ , vengti tikslų siekimo grasinant panaudoti ar panaudojant fizinį smurtÄ . Papildomai aukÅ¡tesnysis teismas nurodo, jog T. A. turėtų dėti maksimalias pastangas atlyginant priteistÄ Å¾alÄ , mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus, vykdyti Komisijos 2019 m. liepos 11 d. posėdyje apsvarstytas rekomendacijas (skirtas tam atvejui, jei teismas netaikytų lygtinio paleidimo).

16. Pagal BVK 157 straipsnio 4 dalį nuteistiesiems lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Nuteistasis Å¡iuo atveju savo skunde akcentuoja tai, kad lygtinio paleidimo taikymo klausimÄ svarsčiusi Komisija juo pasitikėjo. Tokia aplinkybė yra teisinga, tačiau, kaip matyti iÅ¡ teisinio reguliavimo, Komisijos iÅ¡reikÅ¡tas pasitikėjimas (net ir vienbalsis) tėra bÅ«tinoji sÄ lyga lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ svarstyti teisme.

BÅ«tent teismas, o ne Komisija motyvuotai sprendžia, ar asmuo atitinka įstatyme numatytus kriterijus, ar jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar nuteistais deda pakankamas pastangas jÄ mažindamas, ar galima teigti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. AukÅ¡tesnio teismo vertinimu, anksčiau iÅ¡dėstyti argumentai rodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotas iÅ¡vadas, kuriomis atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo nuostatų taikymo nuteistajam T.

A., ir nagrinėjamu atveju skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ nutartį. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : atmesti nuteistojo T. A. (T. A.) skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė