b85d302e-9fd5-4e00-8730-dc310f0c485a · Vilniaus apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-84-935/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04968-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija 7.11. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal L. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimo, kuriuo L.

P. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 1600 Eur dydžio bauda. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 1. L. P. nubausta už tai, kad ji, bÅ«dama UAB „B. S.“ (toliau – ir bendrovė), į. k. (duomenys neskelbtini), vadove ir atskaitingu asmeniu, žinodama, kad bendrovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, 2018 m. spalio 1 d.

– 2019 m. rugsėjo 30 d. vykdydama atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, tuo L. P. pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) interesus ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 120 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 2.

Apeliaciniame skunde L. P. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimÄ ir skirti Å¡velnesnę baudÄ , nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad L. P. nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 9 d. buvo UAB „B. S.“ vadove, tačiau ji realiai įmonės nevaldė ir atsiskaitymų su kreditoriais nevykdė. UAB „B. S.“ įkÅ«rė L. P. sutuoktinis A. T. P., kuris ir įdarbino jÄ bendrovės direktore. L. P. buvo įmonės vadovė, tačiau visus įmonės finansinius reikalus tvarkė A. T. P. A. T. P. turėjo priėjimÄ prie L. P. banko sÄ skaitų, turėjo ID ir kortelių prisijungimus. BÅ«tent A. T. P. teikė Sodra ir VMI visus reikalingus dokumentus, ataskaitas, darė atsiskaitymus, ėmė kreditus. FaktÄ , kad A. T. P. turėjo prieigÄ prie UAB „B. S.“ sÄ skaitų, patvirtina informacija iÅ¡ AB „Swedbank“.

4. Apeliantė nurodo, kad ji nuoširdžiai gailisi, jog pasitikėjo savo sutuoktiniu ir sutiko būti UAB „B. S.“ vadove, ji gailisi, jog dėl savo aplaidaus pasitikėjimo padarė teismo nustatytus pažeidimus. L. P. mano, kad jos gailėjimasis turi būti pripažintas jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

5. Apeliaciniame skunde, nustatant nuobaudos dydį, praÅ¡oma atsižvelgti į tai, kad L. P. turi iÅ¡ dviejų butų sujungtÄ vienÄ butÄ , kuris yra įkeistas bankui, ir menkaverčius paveldėtus žemės sklypus, Å¡iuo metu yra bedarbė – registruojasi Užimtumo tarnyboje.

6. VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktÅ«rizavimo skyriaus atstovas atsiliepime praÅ¡o L. P. apeliacinio skundo netenkinti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .

7. Atsiliepime nurodoma, kad L. P., bÅ«dama bendrovės vadove, turėjo pareigÄ domėtis jos finansine bÅ«kle ir esant bÅ«tinybei imtis įstatyme nustatytų veiksmų tam, kad bÅ«tų apsaugoti bedrovės ir jos kreditorių interesai, tačiau to nepadarė, neužtikrino, kad bÅ«tų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo. L. P. tokiais savo neteisėtais veiksmais neabejotinai pažeidė kreditorės VMI interesus. BÅ«tent L. P. bÅ«nant bendrovės vadove susiformavo bendrovės turima mokestinė nepriemoka VMI, o tai reiÅ¡kia, jog L. P. buvo vienintelė, kuri privalėjo geriausiai žinoti įmonės finansinę padėtį ir turėjo įstatymuose ir teismų praktikoje įtvirtintas fiduciarines ir kitas pareigas prieÅ¡ bendrovės kreditorius.

8. Atsiliepime nurodoma, kad administracinė nuobauda pirmosios instancijos teismo nutarimu paskirta nepažeidus ANK 32 bei 34 straipsnio reikalavimų, ji nėra per griežta, yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai L. P. skundas tenkintinas iš dalies.

9. Nors apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje yra suformuluotas praÅ¡ymas Å¡velninti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimu L. P. paskirtÄ nuobaudÄ â€“ baudÄ ir dalis Å¡io skundo argumentų yra susiję su Å¡io skundo rezoliucinėje dalyje suformuluotu praÅ¡ymu, tačiau kita apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų dalis leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad L. P. iÅ¡ tikrųjų nesutinka su skundžiamame nutarime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ji neigia padariusi administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju apeliantė neneigia, kad ji buvo UAB „B. S.“ vadove, tačiau tvirtina, jog realiai Å¡iai bendrovei nevadovavo, jos veiklos nekontroliavo ir tuo pačiu nevykdė atsiskaitymų su kreditoriais. L. P. skunde aiÅ¡kina, kad tikrasis bendrovės vadovas buvo jos sutuoktinis Tomas A. P., kuris turėjo ir prieigÄ prie Å¡ios bendrovės sÄ skaitų (prie apeliacinio skundo yra pridėtas dokumentas patvirtinantis šį teiginį).

10. ANK 567 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, turi bÅ«ti laikomasi tiesioginio nagrinėjimo teisme principo, pagal kurį teismas, nagrinėdamas bylÄ , privalo iÅ¡klausyti proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiÅ¡kinimus ir eksperto iÅ¡vadas, susipažinti su raÅ¡ytiniais įrodymais, apžiÅ«rėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus.

Teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta, teismas privalo bÅ«ti aktyvus, siekdamas nustatyti byloje tiesÄ (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-18-693/2016, 2AT-27-976/2015 ir kt.). Taigi teigtina, jog nustatant bylai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų duomenų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei jų Å¡altinių patikimumas.

11. IÅ¡ skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimo turinio matyti, jog jis yra grindžiamas tik VMI surinktoje ir teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis, kurie Å¡iuo metu, atsižvelgus į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, akivaizdžiai nėra pakankami, jog bÅ«tų galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad L. P., kuri savo pozicijos dėl surinktų duomenų pirmosios instancijos teismui nėra iÅ¡reiÅ¡kusi, padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 120 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymÄ Ä¯statymas numato griežtÄ baudÄ .

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog VMI pateikti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB „B. S.“ yra VMI skolininkė ir tuo metu, kai Å¡ios įmonės vadove buvo L. P., iÅ¡ įmonės sÄ skaitos buvo atlikti mokėjimai, nesilaikant CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Vis tik byloje nebuvo nustatyta, ar mokėjimus, kuriais buvo pažeista kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka, atliko L. P., ar jie buvo atlikti jos nurodymu.

12. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarkÄ . Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tik tuo atveju, jeigu asmuo Å¡ioje normoje nurodytus veiksmus atlieka tyčia. Å iuo atveju yra akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ne tik to, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė pareiÅ¡kime nurodytus veiksmus, bet ir nenustatinėjo bei nevertino Å¡io asmens kaltės formos. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai konstatavo, jog L. P. padarė VMI pareiÅ¡kime nurodytus veiksmus ir jos kaltę, padarius administracinį nusižengimÄ , preziumavo. Taigi skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimas negali bÅ«ti vertinamas nei kaip pagrįstas, nei kaip teisėtas, nei kaip teisingas.

13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Å¡ioje byloje visų pirma yra bÅ«tina nustatyti, kas iÅ¡ tikrųjų vykdė atsiskaitymus su UAB „B. S.“ kreditoriais, t. y. ar mokėjimus kreditoriams atliko pati L. P. ar kitas asmuo, ar Å¡ie mokėjimai kreditoriams buvo atlikti L. P. nurodymu. Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡iuos faktus bÅ«tina apklausti pačiÄ L. P., taip pat T. A. P., nustatyti, kuriam asmeniui iÅ¡duotu prisijungimu prie bendrovės banko sÄ skaitos buvo atlikti VMI pareiÅ¡kime nurodyti septyni mokėjimai kreditoriams nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d.

Siekiant įvertinti, kas iÅ¡ tikrųjų valdė bei kontroliavo įmonės veiklÄ , yra bÅ«tina apklausti asmenis, kurie dirbo bendrovėje, tuo metu, kai buvo atlikti mokėjimai, taip pat vėlesnius bendrovės vadovus, kurie perėmė vadovavimÄ bendrovei iÅ¡ L. P., įmonės kreditorių, kuriems buvo atlikti mokėjimai atstovus, nustatyti, kas iÅ¡ tikrųjų teikė privalomas ataskaitas apie įmonės veiklÄ valstybės institucijoms, kodėl prisijungimas prie bendrovės banko sÄ skaitos buvo suteiktas ir Tomui A.

P.. Tik atlikus minėtus veiksmus bei įvertinus jų metu gautus duomenis galima spręsti L. P. atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį klausimÄ .

14. Konstatuotina, kad procesiniu sprendimu, kuriame pirmosios instancijos teismas nenustatė dalies esminių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mę teisingam bylos iÅ¡sprendimui, o dalį faktų tik preziumavo, nėra vykdomas teisingumas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs neatliktų objektyviam, visapusiÅ¡kam ir teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui bÅ«tinų veiksmų pobÅ«dį ir apimtį, taip pat tai, kad apygardos teismo priimami sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, apeliacinį skundÄ dėl apylinkės teismo nutarimo iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės apygardos teisme, nebÅ«tų užtikrinta asmens teisė tokį sprendimÄ ginčyti teisme apeliacine tvarka (bÅ«tų suvaržytos proceso Å¡alių teisės skųsti priimtÄ sprendimÄ apeliacine tvarka), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas neiÅ¡nagrinėjus esminių aplinkybių bei neužtikrinus asmens teisės į tinkamÄ teisinį procesÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ .

Esant paminėtoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimas naikintinas ir byla grÄ Å¾intina iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teisme. Apygardos teismas nepasisako dėl L. P. paskirtos nuobaudos – baudos dydžio, kadangi nuobaudos skyrimui reikÅ¡mingos aplinkybės turės bÅ«ti įvertintos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ iÅ¡ naujo.

15. Apeliacinės instancijos teismas, grÄ Å¾indamas bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, atkreipia dėmesį ir į tai, kad L. P. bendrovės vadove buvo nuo 2014 m. birželio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 9 d. Taigi L. P. kaip įmonės vadovė tik minėtu laikotarpiu galėjo pažeisti kreditorių piniginių reikalavimų eiliÅ¡kumÄ ir padaryti nusižengimÄ , numatytÄ ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Vis tik pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime kažkodėl nustatė, jog L. P. administracinį nusižengimÄ padarė nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimÄ ir grÄ Å¾inti administracinio nusižengimo bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Teisėjas Ugnius Trumpulis