2017-08-31 Nr. AB-15843-3-61-3-01020-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1187-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01020-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. Š. su 2015 m. sausio 23 skundu, įvardytu pareiškimu, kurį vėliau patikslino (toliau skundas ir jo patikslinimas įvardijami skundu), kreipėsi į teismą, prašydamas jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija), priteisti 165,53 turtinei žalai, kurią sudaro 57,92 Eur kuro sąnaudos, 17 Eur maisto išlaidos, 35 Eur teisinės konsultacijos išlaidos, 5,4 Eur parkavimo išlaidos ir 50,21 Eur negauta darbo užmokesčio dalis, bei 865 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. lapkričio 24 d. 8.30 val. iš (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), vyko į Valstybės tarnybos departamento organizuotą konkursą Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje, esančioje adresu: A. Juozapavičiaus g. 6, Vilnius (atstumas – 115 km, kelionės trukmė – 1.41 val.), tačiau jam dalyvauti konkurse nebuvo leista, motyvuojant tuo, kad M. Š. anglų kalbos mokėjimo lygis neatitiko konkurso reikalavimų. Dokumentai, kurie buvo ginčyti atrankos dieną, 2014 m. spalio 30 d. buvo prisegti per savitarnos modulį. Girdint kitiems aštuoniems pretendentams, pareiškėjui buvo pranešta, kad jis į konkursą atvyko veltui, ir M. Š. buvo išprašytas. Dėl to pareiškėjas patyrė staigų stresą, pradėjo drebėti rankos, dėl didelio susijaudinimo jis porą valandų negalėjo vairuoti automobilio. M. Š. prašė atsižvelgti į aplinkybę, kad pranešimą dėl atrankos gavo 2014 m. lapkričio 19 d., o konkurso diena buvo paskelbta 2014 m. lapkričio 24 d., todėl pareiškėjas keturias dienas intensyviai ruošėsi konkursui, mažai laiko skyrė artimiesiems ir mažai miegojo, tačiau jo lūkesčiai nebuvo pateisinti ir M. Š. liko stipriai morališkai sugniuždytas. Psichologiniai išgyvenimai tęsėsi daugiau nei savaitę, kai kiekvieną kartą vykdamas į įvairius konkursus, jis susitikdavo asmenis, kurių akivaizdoje buvo pažemintas, o jo pasitikėjimas savimi sugniuždytas. Dėl įvykusio incidento pareiškėjas negalėjo bendrauti su jau matytais asmenimis ir likdavo nuošalyje. M. Š. taip pat vengė bendrauti su draugais ir pažįstamais, kurie jį palaikė ir dėjo dideles viltis. Kadangi pareiškėjui yra svarbi kitų nuomonė, jausdamas psichologinį pažeminimą, jis įgijo bendravimo barjerą ir psichologinį diskomfortą, todėl sumažėjo bendravimo galimybės.

Dėl klaidinančios ir netikslios informacijos bei neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjas dėl anglų kalbos žinių raštu patikrinimo 2014 m. lapkričio 25 d. 112 kilometrų važiavo į Valstybės tarnybos departamentą, esantį Labdarių g. 8, Vilniuje (kelionė užtruko 1.32 val.), o dėl anglų kalbos žinių žodžiu patikrinimo – į viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) Užsienio kalbų mokymo centrą, esantį Kalvarijų g. 2-6, Vilniuje (dar 1,6 km, kelionė truko 5 min.).

Teigė, kad neteisėtus Inspekcijos veiksmus, t. y. nepagrįstą sprendimą neleisti dalyvauti konkurse, patvirtina Valstybės tarnybos departamento 2014 m. gruodžio 4 d. raštas Nr. 27D-2040 „Dėl atrankos į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas“. Pažymėjo, kad dalies išlaidas patvirtinančių įrodymų neišsaugojo, todėl prašė vadovautis standartinėmis paslaugų kainomis.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, prašė pareiškėjo M. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad atrankos komisijos, sudarytos Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2014 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 1T-63(1.12.) (toliau – Komisija), posėdis į Inspekcijos Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (pakaitinio valstybės tarnautojo) pareigas įvyko 2014 m. lapkričio 24 d. 8.30 val. Pareiškėjui atvykus į atranką, kitų pretendentų dokumentai jau buvo patikrinti. Dokumentai buvo tikrinami bendroje Inspekcijos laukimo salėje. M. Š. pateikė asmens dokumentą ir tarptautinio užsienio kalbos egzamino International English Language Testing System (IELTS) pažymėjimą. Kadangi šiame dokumente buvo nurodyti tik įvertinimas balais ir dokumento išdavimo data, o kalbos lygis nebuvo nurodytas, pareiškėjo ir kitų pretendentų buvo paprašyta palaukti bendroje laukimo salėje, kol bus patikrintas nurodytas dokumentas. Dokumentas buvo tikrinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1V-447 patvirtintomis Užsienio kalbų mokėjimo tikrinimo priimant į valstybės tarnautojo pareigas taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Remiantis Taisyklių 1 priedo 12 punktu, anglų kalbos įvertinimas 7 balais yra prilyginamas anglų kalbos C1 lygiui (pareigybės aprašyme reikalaujama mokėti anglų kalbą pažengusio vartotojo lygmens B1 lygiu). Aptartas M. Š. pateiktas pažymėjimas buvo išduotas 2011 m. rugpjūčio 11 d., todėl vadovaujantis Taisyklių 28 punktu, jo galiojimo laikas baigėsi 2014 m. rugpjūčio 11 d. Siekiant pasitikslinti dėl pateikto dokumento tinkamumo ir galiojimo, nedelsiant buvo skambinama į Valstybės tarnybos departamentą ir konsultuotasi su Testavimo grupės specialistu, kuris Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje patikrinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, nurodė, kad pretendento M. Š. pateiktas dokumentas apie anglų kalbos lygį yra tinkamas, tačiau šio dokumento galiojimas yra pasibaigęs. Testavimo grupės specialistas informacijos apie kitus pareiškėjo Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje pateiktus dokumentus nenurodė.

Inspekcijos Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 6.1 punkte yra nustatyta turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą (bakalauro ir magistro) kvalifikacinius laipsnius arba jam prilygintą vientisųjų studiją aukštąjį universitetini išsilavinimą, socialinių mokslų studijų srities teisės krypties. Padarius išvadą, kad pareiškėjo pateiktas anglų kalba įgytas teisės magistro diplomas nesudaro pusę ar daugiau kreditų, negu lietuvių kalba įgytas teisės bakalauro diplomas (bakalauro studijos Mykolo Romerio universitete truko nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. sausio 25 d., o magistro studijos Didžiosios Britanijos universitete – nuo 2011 m. spalio 3 d. iki 2013 m. sausio 25 d., t. y. 1 metus ir 3 mėnesius, Taisyklių 25 punktas nebuvo laikomas ir M. Š. nebuvo leista dalyvauti atrankoje, apie tai pažymint atrankos į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas protokole ir informuojant pretendentą. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad anglų kalbos mokėjimą gali patikrinti bet kuriame Lietuvos akredituotame centre, kuris turi teisę tikrinti užsienio kalbų mokėjimą, ir kad įstaigų, turinčių teisę tikrinti užsienio kalbą, sąrašą, pretendentas gali rasti Valstybės tarnybos departamento interneto tinklalapyje. Jis taip pat buvo informuotas apie galimybę anglų kalbos žinias nemokamai patikrinti Valstybės tarnybos departamente.

M. Š. kreipusis į Valstybės tarnybos departamentą, jam 2014 m. gruodžio 4 d. buvo išduota pažyma Nr. 27D-2041 „Dėl atrankos į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas“, kurios turinys buvo kitoks, nei Komisija atrankos rytą telefonu buvo konsultuota Valstybės tarnybos departamento specialisto. Šios pažymos paskutinėje pastraipoje buvo prašoma įvykdyti Valstybės tarnybos departamento rekomendaciją pakartotinai organizuoti atranką į Inspekcijos Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (pakaitinio valstybės tarnautojo) pareigas.

2014 m. lapkričio 24 d. vykusioje atrankoje be M. Š. dalyvavo septyni pretendentai. Inspekcijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1T-69(1.12.) minėtos atrankos į pakaitinio valstybės tarnautojo – Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (pareigybės lygis – A, pareigybės kategorija –13) – pareigas rezultatai buvo panaikinti. Kitas Komisijos į tas pačias pareigas posėdis buvo organizuotas 2014 m. gruodžio 23 d., ir jame dalyvavo viena pretendentė iš valstybės tarnautojų rezervo, tačiau ji nesurinko reikiamo balų skaičiaus, todėl į pareigas nebuvo priimta. Pakartotinė atranka į Inspekcijos Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (pakaitinio valstybės tarnautojo) pareigas buvo organizuota 2015 m. sausio 9 d. Joje iš trijų pretendentų dalyvavo du asmenys, dalyvavę ir 2014 m. lapkričio 24 d. vykusioje atrankoje. Atsakovas pažymėjo, kad asmenys, norintys dalyvauti atrankose ir konkursuose, jeigu iš tikrųjų ieško darbo, juose dalyvauja ir po keletą kartų. M. Š. turėjo visas galimybes dalyvauti atrankose į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (pakaitinio valstybės tarnautojo) pareigas.

Inspekcija pažymėjo, kad kiekvienas pretendentas, norintis dalyvauti atrankose ar konkursuose į valstybės tarnybą, privalo atsakingai ruoštis. Atsakovo nuomone, pablogėjus M. Š. sveikatai bei atsiradus psichologiniam diskomfortui, jis privalėjo pasirūpinti savo sveikata asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir pateikti teismui tai patvirtinančią pažymą, kad būtų įmanoma bent apytiksliai nustatyti patirtą neturtinę žalą. Nėra abejonių, kad kiekvienas pretendentas, dalyvaudamas atrankose, patiria susijaudinimo, nejaukumo ar pergyvenimo pojūčius ir tai yra natūralu. Pareiškėjo gyvenimo aprašymas patvirtina, kad jis yra dirbęs pakankamai atsakingus darbus ir atlikęs funkcijas, kurioms atlikti reikėjo komunikabilumo, mokėjimo bendrauti, atsakingumo. M. Š. gyvenimo aprašyme save įvardija labai teigiamai, kaip valdingą, greitos orientacijos ir adaptacijos asmenį. Atsakovo nuomone, negalėjimas dalyvauti atrankoje pareiškėjui negalėjo sukelti jo nurodytų pergyvenimų. Streso būklės atsiradimą M. Š. galėtų patvirtinti medikų išduotomis pažymomis, o jų nesant, tai gali būti manipuliacija susidariusia situacija. Inspekcija nesutiko pareiškėjui apmokėti neturtinę žalą, kadangi nėra aišku, kaip ji buvo apskaičiuota, ir nėra pateikta patirtą realią neturtinę žalą įrodančių dokumentų.

Atsakovas pažymėjo, kad pagal pareiškėjo nurodytas datas, Vilniuje jis buvo 2014 m. lapkričio 24 d. ir 2014 m. lapkričio 25 d., tačiau teismui buvo pateikti 2014 m. gruodžio 3 d. ir 2014 m. gruodžio 11 d. degalų įsipylimo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Neste Oil“ kvitai. Atsižvelgdama į tai, Inspekcija nesutiko su žalos už degalus atlyginimu, kadangi patirta žala nėra pagrįsta, o vėlesnės datos nei kelionės data dokumentai negali būti laikomi tinkamais įrodymais. Kadangi kvitai nėra išsaugoti, neįmanoma nustatyti, ar M. Š. iš tikrųjų pietavo ir vakarieniavo. Dėl tos pačios priežasties negali būti atlyginamos ir konsultacijų išlaidos. Pateikti Marijampolės advokatų kontoros ir UAB „ADMI“ kainoraščiai neįrodo, kad pareiškėjas už konsultacijas sumokėjo, ir jeigu sumokėjo, tai kiek tiksliai. M. Š. taip pat nepateikė automobilio parkavimo išlaidas patvirtinančių dokumentų, o jo pateiktas Vilniaus miesto rinkliavų zonų žemėlapis nepatvirtina, kad pareiškėjas automobilį parkavo nurodytose vietose. Atsakovas pažymėjo, kad žalą, susidariusią dėl negauto darbo užmokesčio, galėtų patvirtinti vadovų įsakymai dėl mokamų ar nemokamų atostogų arba kiti oficialūs dokumentai, įrodantys, kad darbuotojas 2014 m. lapkričio 24 d.–2014 m. lapkričio 25 d. tikrai nebuvo darbe, o ne atsiskaitymo lapelis už 2015 m. sausio mėnesį.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjo M. Š. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas 2014 m. lapkričio 24 d. turėjo dalyvauti atrankoje į Inspekcijos Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (pakaitinio valstybės tarnautojo) pareigas, tačiau prieš pat atranką buvo informuotas, kad jam nebus leista dalyvauti atrankoje, kadangi pateiktas dokumentas apie anglų kalbos lygį nėra tinkamas. M. Š. nurodė, kad dėl minėtų Inspekcijos veiksmų jam atsirado moralinė žala, kadangi žinia, jog neleidžiama dalyvauti atrankoje, išsakyta girdint kitiems pretendentams, sukėlė pareiškėjui dvasinio pobūdžio išgyvenimus, ūmų sveikatos sutrikimą, sugriovė artimiausius planus, taip pat buvo padaryta ir turtinė žala.

Teismas pažymėjo, kad Valstybės tarnybos departamentas 2014 m. gruodžio 4 d. sprendime Nr. 27D-2040 padarė išvadą, jog M. Š. nepagrįstai nebuvo leista dalyvauti atrankoje į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (pakaitinio valstybės tarnautojo) pareigas. Institucija pripažino, kad jos veiksmai buvo neteisėti. Konstatavus neteisėtus veiksmus, turi būti svarstomas klausimas dėl pareiškėjui padarytos žalos atlyginimo.

Teismas akcentavo, kad M. Š. prašė atlyginti 57,92 Eur kelionės išlaidas, kurias patyrė 2014 m. lapkričio 24 d. ir 2014 m. lapkričio 25 d., vykdamas į Inspekciją ir VŠĮ Užsienio kalbų mokymo centrą, tačiau pateiktuose degalų įsipylimo UAB „Neste Oil“ kvituose nurodyta, kad degalai buvo pilami 2014 m. gruodžio 3 d. ir 2014 m. gruodžio 11 d. Pateikti dokumentai yra vėlesnės datos nei kelionės, todėl negali būti laikomi įrodymais, pagrindžiančiais 2014 m. lapkričio 24 d. ir 2014 m. lapkričio 25 d. kelionių išlaidas.

Nesant įrodymų, patvirtinančių maisto išlaidas, teismas sprendė, kad nėra pagrindo atlyginti galbūt pietums ir vakarienei išleistą pareiškėjo nurodytą pinigų sumą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teisinės paslaugos suteikimas gali būti grindžiamas apmokėjimo už šią paslaugą kvitais, kurie patvirtintų, kam ir kiek buvo sumokėta. Kadangi M. Š. jam suteiktų teisinių paslaugų nepagrindė, teismas už jų atlikimą galbūt patirtų išlaidų nepriteisė. Pareiškėjas 5,4 Eur išlaidas, patirtas parkuojant automobilį, grindė Vilniaus miesto rinkliavų zonų žemėlapiu, tačiau jis negali būti įrodymu, patvirtinančiu, kad pareiškėjas automobilį parkavo nurodytose vietose. Nesant byloje kvitų, įrodančių, kad M. Š. apmokėjo už parkavimo paslaugas, buvo vertinama, kad šios paslaugos suteikimas nebuvo įrodytas. Turtinę žalą, kurią patyrė dėl 2014 m. lapkričio 24 d. ir 2014 m. lapkričio 25 d. negauto darbo užmokesčio, pareiškėjas grindė atsiskaitymo lapeliais už 2014 m. gruodžio ir 2015 m. sausio mėnesius, tačiau teismas minėtų dokumentų nelaikė įrodymais, pagrindžiančiais patirtą žalą, ir pažymėjo, kad negautą darbo užmokestį galėtų patvirtinti vadovų įsakymai, iš kurių matytųsi, kad M. Š. nurodytomis dienomis nebuvo darbe ir jam už šias dienas nebuvo išmokėtas darbo užmokestis. Teismas pabrėžė, kad turtinės žalos dydis turi būti įrodytas ir ši pareiga tenka pareiškėjui, todėl nepateikus jokių įrodymų dėl turtinės žalos dydžio, nėra pagrindo ją atlyginti.

Nors M. Š. nurodė, kad žinia, jog jis negalės dalyvauti atrankoje, sukėlė pareiškėjui dvasinio pobūdžio išgyvenimus, ūmų sveikatos sutrikimą, nepasitikėjimo savimi jausmą, pažeminimą, bendravimo problemų, tačiau šie jo teiginiai buvo pripažinti abstrakčiais ir nepagrįstais jokiais įrodymais. M. Š. nei įrodymais, nei įtikinamais argumentais nepagrindė skundo teiginių, kad jam buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjo argumentus, kad žinia dėl nedalyvavimo atrankoje sukėlė jam atitinkamas neigiamas emocijas (dvasinio pobūdžio išgyvenimus, nerimą), teismas vertino kaip pagrįstus, tačiau atsižvelgęs į tai, kad šios emocijos buvo trumpalaikio pobūdžio, sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog dėl to M. Š. patyrė neturtinę žalą. Teismas atkreipė dėmesį, kad atrankos rezultatai į pareigas, kurias pareiškėjas ketino eiti, buvo panaikinti, o atsakovo atsiliepime pateikta informacija patvirtina, kad M. Š. pakartotinai į jas nepretendavo.

III. Pareiškėjas M. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo patenkinti.

Pareiškėjas paaiškino, kad teismas, spręsdamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino pateiktus įrodymus. Tiek ginčijamame teismo sprendime, tiek Valstybės tarnybos departamento 2014 m. gruodžio 4 d. sprendime Nr. 27D-2040 buvo nustatyta, kad M. Š. nepagrįstai nebuvo leista dalyvauti atrankoje į Inspekcijos Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (pakaitinio valstybės tarnautojo) pareigas. Nesant ginčo dėl aplinkybių – 2014 m. lapkričio 24 d. faktinio pareiškėjo atvykimo į nustatytą atrankos vietą bei faktinio dalyvavimo anglų kalbos lygio nustatyme 2014 m. lapkričio 25 d., teismas nepagrįstai patirtų tiesioginių turtinių nuostolių nevertino kaip visumos. Teismas, ignoruodamas šias aplinkybes bei atmesdamas kiekvieną reikalavimą dėl kuro, maisto, parkavimo, negauto atlyginimo ir kitų išlaidų, leidžia suprasti, jog yra daroma išvada, kad M. Š. jokių nuostolių nepatyrė, o aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, neegzistuoja.

Pareiškėjui visiškai nesuprantami teismo degalų įsigijimo UAB „Neste Oil“ kvitų vertinimo argumentai, kad jie yra vėlesnės datos nei kelionės. Pažymi, kad degalų pylimas į automobilį nėra momentinis reiškinys, kai prieš kiekvieną važiavimą reikia pilti degalus. Degalų pylimas priklauso ne tik nuo to, kokie atstumai yra važiuojami, bet ir nuo automobilio savybių, t. y. kuro bako talpos, kuro sąnaudų, taip pat vairuotojo finansinių galimybių ar noro, todėl pateiktų kvitų datos nepaneigia patirtų nuostolių bei nustatytų faktinių kelionių aplinkybių.

Nepaneigus 2014 m. lapkričio 24 d. ir 2014 m. lapkričio 25 d. įvykių aplinkybių, nepagrįstai buvo atmesti ir reikalavimai dėl turtinių nuostolių, patirtų dėl automobilio parkavimo, atlyginimo. Kadangi minėtomis dienomis į institucijas M. Š. vykto automobiliu, jį reikėjo parkuoti. Atsakovas nepateikė jokios informacijos, kad lankytose vietovėse yra nemokamų parkavimo vietų, todėl turėjo būti atsižvelgiama į nurodytus automobilio parkavimo tarifus ir laiką, kurį automobilis buvo parkuojamas. Aplinkybių visuma nebuvo vertinama tinkamai ir nustatant patirtas maisto išlaidas bei negautą darbo užmokestį. Iš pateikto atsiskaitymo lapelio yra akivaizdu, kokį darbo užmokestį pareiškėjas gauna už vieną darbo dieną. Kadangi vykimas į konkursą ir pasitikrinti anglų kalbos žinių nėra niekaip susiję su asmens darbo funkcijomis, darbo užmokestis už šias dienas nebuvo mokamas, todėl išrašas apie tai negali būti pateiktas.

Teismui manant, kad pareiškėjas nurodytais kvitais ar kitais argumentais negali įrodyti patirtos žalos dydžio, jis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalimi, turėtų pats nustatyti patirtos žalos dydį. Teismas pripažino, kad neleidimas dalyvauti atrankoje M. Š. sukėlė neigiamas emocijas, tačiau neįvertino aplinkybių, kad šis draudimas buvo išsakytas viešai, todėl patirtos neigiamos emocijos nebuvo trumpalaikės. Teismas taip pat neįvertino tolesnės dalyvio iniciatyvos dalyvauti kituose konkursuose bei emocijų, sutinkant tuos pačius asmenis, kurių akivaizdoje jis buvo sugniuždytas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl M. Š. prašymo priteisti jam turtinę ir neturtinę žalą, kildinamą iš to, kad pareiškėjui nebuvo leista dalyvauti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos organizuotoje atrankoje į Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (pakaitinio valstybės tarnautojo) pareigas, pagrįstumo.

M. Š. pirmosios instancijos teismo prašė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, priteisti 165,53 Eur turtinei žalai ir 865 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus, tačiau pareiškėjui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių patirtos turtinės žalos dydį bei nepagrindus patirtos neturtinės žalos, jo skundą atmetė. M. Š. su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad teismas, spręsdamas turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino pateiktus įrodymus. Pažymi, kad teismui manant, jog M. Š. nurodytais kvitais ar kitais argumentais negali įrodyti patirtos žalos dydžio, jis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalimi, turėjo pats nustatyti patirtos žalos dydį. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat netinkamai vertino aplinkybes dėl jam padarytos neturtinės žalos.

Pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis), tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos jam padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje M. Š. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytos institucijos – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Nustatyta, kad M. Š. 2014 m. lapkričio 24 d. 8.30 val. vyko į Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje organizuotą atranką, tačiau jam dalyvauti atrankoje į Inspekcijos Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (pakaitinio valstybės tarnautojo) pareigas nebuvo leista, motyvuojant tuo, kad pareiškėjo anglų kalbos mokėjimo lygis neatitiko konkurso reikalavimų. Pažymėtina, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme buvo nurodytas reikalavimas mokėti anglų kalbą pažengusio vartotojo lygmens B1 lygiu (b. l. 15).

Inspekcijos veiksmų neteisėtumą M. Š. grindžia Valstybės tarnybos departamento 2014 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 27D-2040 „Dėl atrankos į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas“, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjui C1 anglų kalbos mokėjimo lygis turėjo būti įskaitomas pagal teisės magistro diplomą, įgytą po magistrantūros studijų užsienio kalba Jungtinėje Karalystėje baigimo, todėl jam pažymos apie užsienio kalbos mokėjimo lygį nereikėjo pateikti, taigi M. Š. nepagrįstai nebuvo leista dalyvauti atrankoje į Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (pakaitinio valstybės tarnautojo) pareigas. Atsižvelgęs į tai, Valstybės tarnybos departamentas informavo Inspekciją apie paradytus pažeidimus ir paprašė pakartotinai organizuoti atranką į minėtas pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas (b. l. 14).

Pažymėtina, kad užsienio kalbų mokėjimo lygio nustatymą, kai asmuo yra priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1V-447 patvirtintos Užsienio kalbų mokėjimo tikrinimo priimant į valstybės tarnautojo pareigas taisyklės. Nuo 2014 m. birželio 17 d. iki 2015 m. gruodžio 4 d. galiojusios Taisyklių reakcijos 1 priedo 12 punkte buvo įtvirtinta, kad International English Language Testing System (IELTS) įvertinimas 7–8 balais yra prilyginamas anglų kalbos C1 lygiui. Pagal Taisyklių 28 punktą, pretendentams į valstybės tarnautojo pareigas, išlaikiusiems tarptautinius užsienio kalbų egzaminus, nurodytus Taisyklių 1 priede, užsienio valstybėse, įskaitomas išlaikymą liudijančiame dokumente įrašytas užsienio kalbos mokėjimo lygis. Išduotame dokumente nurodytas pretendento į valstybės tarnautojo pareigas užsienio kalbos mokėjimo lygis įskaitomas 3 metus nuo dokumento išdavimo dienos.

M. Š. Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai pateikė 2011 m. rugpjūčio 11 d. jam išduotą pažymą, patvirtinančią tarptautinio užsienio kalbos egzamino (International English Language Testing System (IELTS)) išlaikymą, kurioje nurodyta, kad bendras pareiškėjo anglų kalbos mokėjimo lygis vertinamas 7 balais. Atsižvelgęs į tai, atsakovo atstovas pagrįstai suabejojo tokio dokumento galiojimu, tačiau jis nepagrįstai nesivadovavo Taisyklių 25 punktu, kuriame nurodyta, kad pretendentams į valstybės tarnautojo pareigas, turintiems pareigybės aprašyme nustatytos užsienio kalbos (-ų) aukštąjį ar jam prilygintą humanitarinių mokslų studijų srities filologijos krypties išsilavinimą, arba įgijusiems pusę ar daugiau kitos studijų srities aukštojo mokslo diplome nurodytų kreditų pareigybės, į kurią pretenduojama, aprašyme nustatyta užsienio kalba, įskaitomas C1 užsienio kalbos mokėjimo lygis, ir nepagrįstai nevertino M. Š. teisės magistro diplomo, įgyto po magistrantūros studijų užsienio kalba Jungtinėje Karalystėje baigimo. Ginčo dėl to, kad toks dokumentas Inspekcijai buvo pateiktas, nėra. Aplinkybės, kad atsakovo atstovas buvo suklaidintas Valstybės tarnybos departamento, nebuvo įrodytos.

Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Inspekcija netinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus ir dėl to nepagrįstai jam neleido dalyvauti atrankoje į atsakovo atstovo Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (pakaitinio valstybės tarnautojo) pareigas. Taigi, valstybės institucijos neteisėti veiksmai buvo nustatyti. Tarp Inspekcijos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui kilusios žalos yra priežastinis ryšys, kadangi institucija nepagrįstai neleisdama M. Š. dalyvauti atrankoje į Inspekcijos Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (pakaitinio valstybės tarnautojo) pareigas, neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktų reikalavimus ir toks jo elgesys sudarė sąlygas žalingiems padariniams atsirasti. Taigi, nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos. Atsižvelgiant į tai, turi būti spendžiamas tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui klausimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Žala suprantama kaip išlaidos, kurių atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių asmuo nebūtų patyręs, jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti pareiškėjas, o teismas privalo patikrinti, ar jis tinkamai apskaičiavo žalos dydį. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.

Ginčo dėl to, kad pareiškėjas M. Š. gyvena (duomenys neskelbtini), nėra, todėl tiek siekdamas dalyvauti aptartoje atrankoje, tiek pasitikrinti anglų kalbos mokėjimą, jis turėjo vykti į institucijas, esančias Vilniuje. Pareiškėjo pateiktas automobilio „Volkswagen Tiguan“, kuriuo jis vyko į Vilnių, registracijos liudijimas (b. l. 21) patvirtina, kad šio automobilio savininkas yra K. N., tačiau M. Š. jokių paaiškinimų, kodėl važiavo minėtam asmeniui priklausančiu automobiliu, nepateikė. Be to, iš automobilio „Volkswagen Tiguan“ registracijos liudijimo akivaizdu, kad šio automobilio degalų tipas yra benzinas, tačiau teikdamas skundą teismui, pareiškėjas patirtas kelionės išlaidas grindė UAB „Neste Oil“ 2014 m. lapkričio 2 d. degalų įsigijimo kvitu (įsigyta 40,01 l dyzelino, b. l. 6), o jį tikslindamas pateikė UAB „Neste Oil“ 2014 m. gruodžio 3 d. ir 2014 m. gruodžio 11 d. degalų įsigijimo kvitus (iš viso įsigyta 52,34 l žieminio dyzelino, b. l. 17). Nustatytų aplinkybių nepakanka įrodyti M. Š. patirtų kelionės išlaidų realų dydį. Atsižvelgiant į tai, nors aplinkybės, kad pareiškėjas dvi dienas iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių ir atgal vyko automobiliu, nebuvo paneigtos, nėra pagrindo ginti jo teises ir tenkinti prašymą dėl kelionės išlaidų iš atsakovo priteisimo.

Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti automobilio parkavimo išlaidas, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad tokias išlaidas patyrė, bei nepagrindė, kad nebuvo galimybių automobilį parkuoti nemokamoje vietoje ir kad jis savo automobilį parkavo būtent nurodytose mokamose vietose. M. Š. pateikti duomenys apie parkavimo įkainius bei laikus, nepateikus įrodymų, kad už paslaugas tikrai buvo sumokėta, negali būti laikomi tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais jo patirtą turtinę žalą. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių duomenų, kad jis naudojosi teisinėmis paslaugomis, o pateikti Marijampolės advokatų kontoros ir UAB „ADMI“ kainoraščiai nepatirtina, kad M. Š. tokiomis paslaugomis naudojosi, ir jo prašomos atlyginti 35 Eur sumos nepagrindžia. Dėl tos pačios priežasties pareiškėjui negali būti atlygintos ir maisto išlaidos. Be to, maistui skirtos išlaidos patiriamos nepriklausomai nuo to, kur asmuo yra, todėl net ir nesant neteisėtų Inspekcijos veiksmų, M. Š. būtų jas patyręs. Pažymėtina, kad pareiškėjo negautą darbo užmokestį už dvi dienas, kai jis dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų buvo priverstas vykti į Vilnių, galėtų patvirtinti jo vadovo įsakymai dėl nemokamų atostogų suteikimo arba kiti oficialūs dokumentai, įrodantys, kad pareiškėjui už 2014 m. lapkričio 24–25 d. nebuvo išmokėtas darbo užmokestis. M. Š. pateikti atsiskaitymo lapeliai už 2014 m. gruodžio mėnesį ir 2015 m. sausio mėnesį tokios išvados daryti neleidžia.

Vertindama pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija atsižvelgia į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, pagal kurią neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju neturtinės žalos dydis nustatomas individualiai, pagal bylos aplinkybes, įvertinus konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekiant teisingo kompensavimo, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

Aplinkybės, kad M. Š. nepagrįstai nebuvo leista dalyvauti atrankoje, galėjo pareiškėjui sukelti jo nurodytas neigiamus išgyvenimus (psichologinius nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, pasitikėjimą savimi praradimą ir pan.). Kita vertus, panaikinus atrankos į Inspekcijos Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (pakaitinio valstybės tarnautojo) pareigas, pasitikėjimą savimi pareiškėjas galėjo atgauti dalyvaudamas kitose atrankose į tas pačias pareigas, ir taip įrodydamas, kad jo anglų kalbos žinios yra pakankamos eiti nurodytas pareigas, tačiau M. Š. tokia teise nepasinaudojo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pažeidimo mastu, trukme ir intensyvumu, įvertinusi aplinkybę, kad administracinėje byloje nėra duomenų, jog Inspekcija būtų sąmoningai siekusi pareiškėjui sukelti neigiamus išgyvenimus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išvadai, kad M. Š. pažeistai teisei apginti jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Teisėjų kolegijos nuomone, 200 Eur suma yra pagrįsta ir pakankama dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos padarytą pažeidimą, tačiau netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su neturtinės žalos atlyginimu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos sprendimas keičiamas, o pareiškėjo M. Š. skundas tenkinamas iš dalies, jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, priteisiant 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo M. Š. skundą patenkinti iš dalies ir jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, priteisti 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Veslava Ruskan Virginija Volskienė