b85af3c2-e5db-40f0-8cf4-f9f48bba4ffa · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1936-904/2019 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00052-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.8.; 3.2.3.2; 3.2.6.1. KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 29 d. Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų teisėjas Mantas Ūsas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto bankas, ieÅ¡kinį atsakovei N. G. dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo. Teismas n u s t a t ė : pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį teisme iÅ¡kelta civilinė byla. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė reikalavimus:

1) pripažinti, kad Č. R. ir atsakovė N. G. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis, po ½ dalį, bendrosios jungtinės nuosavybės teise, iki Č. R. mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), valdė pastatÄ â€“ fermÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini);

2) pripažinti, kad Č. R. nuosavybės teise priklausė ½ dalis pastato – fermos, esančios (duomenys neskelbtini). Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad minėtas turtas įgytas Č. R. bÅ«nant santuokoje su N. R. (Å¡iuo metu G.), pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ , turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, buvo laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jei jis buvo įgytas santuokos metu. Nurodė, kad nutraukinat santuokÄ tarp Č. R. ir N. R. (dabar G.) turtas nebuvo padalintas.

Atsakovė N. G. atsiliepimu atsakovė nurodė, kad su ieÅ¡kinio reikalavimais sutinka, praÅ¡o bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, atsakovei nedalyvaujant. PareiÅ¡kimas tenkintinas. Vadovaujantis byloje surinktais įrodymais nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Atsakovės ir Č. R. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokos metu Č. R. pagal 1994 m. kovo 24 d. miesto (rajono) valdybos potvarkį Nr. 181-v, pastatÄ â€“ fermÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini), kuri įregistruota Č.

R. vardu. 1994 m. rugpjūčio 10 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu santuoka tarp Č. R. ir atsakovės nutraukta, tačiau sprendimu turtas nepadalintas. Č. R. mirė (duomenys neskelbtini) Valstybės įmonė Turto bankas kreipėsi į Klaipėdos miesto pirmÄ jį notarų biurÄ , praÅ¡ydama iÅ¡duoti palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ ÄŒ. R. turtui. Notarų biuro notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmÄ â€“ iÅ¡duoti palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ motyvuodama tuo, kad turtas įgytas iki iÅ¡tuokos ((duomenys neskelbtini)), t. y. santuokos tarp mirusiojo Č.

R. ir buvusios sutuoktinės N. G. metu. Notarė nurodė, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo yra pripažįstamas bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe, nesvarbu kuriuo iÅ¡ sutuoktinių vardu yra registruotas įgytas turtas. Be to, N. G., po Č. R. mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo byla nėra užvesta, todėl nėra aiÅ¡ku į kokiÄ turto dalį iÅ¡duotinas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl Valstybės įmonė Turto bankas turėtų kreiptis į teismÄ , siekiant nustatyti paveldimo turto dalį.

Valstybės įmonės Registrų centras Testamentų registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina faktÄ , jog niekas kitas, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovę, nėra notarui pateikęs pareiÅ¡kimo dėl mirusiojo Č. R. palikimo priėmimo ar pateikęs pareiÅ¡kimÄ dėl mirusiojo palikimo atsisakymo. 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259, pakeistos BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m, gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, Vadovaujantis Å¡iomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimÄ , įvertinimÄ ir apskaitÄ pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas.

Pagal tuo metu (turto įgijimo metu) galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio nuostatas, turtas, įgytas santuokos metu, buvo laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK)(kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (3.87, 3.88 straipsniai). Bylos duomenimis, nustatyta, kad palikėjo Č. R. ir atsakovės santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu.

Teismo sprendimu nebuvo padalintas sutuoktinių santuokoje įgytas turtas. Atsakovė pateiktu atsiliepimu nurodė, kad šį turtÄ Ä¯gijo santuokoje ir jis buvo užregistruotas Č. R. vardu. Byloje nėra įrodymų, kad įgyjant turtÄ , kuris registruotas Č. R. vardu, vieno iÅ¡ sutuoktinių indėlis lėšomis, darbu, kita pagalba buvo mažesnis nei kito. Todėl preziumuojama, kad Å¡is turtas – pastatas – ferma, buvo įgyta santuokos metu ir sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir Å¡ios sutuoktinių turto dalys yra lygios, todėl Č.

R. iki jo mirties priklausė ½ turto dalies. Tiek SÅ K, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SÅ K 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymo nustatyta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija. Be to, santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iÅ¡ jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iÅ¡ sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SÅ K 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrÄ ja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai vieÅ¡ame registre turi bÅ«ti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, jog tam, kad vieÅ¡ajame registre registruotinam turtui bÅ«tų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijÄ (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), bÅ«tinas bent vienas iÅ¡ pirmiau nurodytų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis).

Turtas, įregistruotas vieÅ¡ajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Tačiau pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos tada, kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. CK. Iki naujojo CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SÅ K 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kuriÄ turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas santuokos metu (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-238-619/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A.

G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-551/2006; 2011 m. vasario 7 d nutartį, priimtÄ civilinėje byloje I. V. v. N. V., bylos Nr. 3K-3-30/2011; kt.). Paveldėjimas, tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) pagal testamentÄ (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nei vienas iÅ¡ įpėdinių nepriima palikimo.

Ä®statymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiÅ¡kia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu bÅ«du. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iÅ¡ sutuoktinių, taip pat nutraukus santuokÄ (CK 3.100 straipsnio 1 ir 4 punktai).

Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Bylos duomenys patvirtina, kad Č. R. ir atsakovė pastatÄ â€“ fermÄ Ä¯gijo santuokos metu. Č. R. ir atsakovė santuokos metu įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir santuokÄ nutraukus, tačiau turto nepadalinus, iki palikėjo mirties valdė nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ pastatÄ â€“ fermÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini) (CK 3.49 straipsnio 1 dalis, 3.50 straipsnio 1 dalis, 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.100 straipsnio 1 ir 4 punktai, 3.117 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė su ieÅ¡kiniu sutiko, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo principais, bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovės nepriteistinos.

Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 270, straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti. Nustatyti, kad Č. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. G. (buvusi R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis, po ½ dalį, bendrosios jungtinės nuosavybės teise, iki Č. R. mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), valdė pastatÄ â€“ fermÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad Č. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės priklausė ½ dalis pastato – fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini). Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mus. Teisėjas Mantas Ūsas