2020-09-30 Nr. AB-18029-3-61-3-01130-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-561-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01130-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. S. ir G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. S. ir G. S. skundą atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai 2020 m. kovo 23 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2020 m. vasario 14 d. sprendimus Nr. 68-13 ir Nr. 68-14 (toliau – ir VMI 2020 m. vasario 14 d. sprendimai), Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2016 m. liepos 8 d. sprendimus Nr. (6.5) FR0682-435 ir Nr. (6.5) FR0682-436 (toliau – ir Klaipėdos AVMI sprendimai).

Pareiškėjų skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 9 straipsnio 2 dalyje, 24–25 ir 35 straipsniuose nustatytus reikalavimus, todėl teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti pasirašytą skundą, patikslinti skundo reikalavimus, pateikti skundžiamus VMI ir Inspekcijos sprendimus, pateikti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant skundo padavimo termino praleidimo priežastis ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, sumokėti žyminį mokestį.

Teisme 2020 m. balandžio 22 d. gautas pareiškėjų prašymas pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2020 m. birželio 1 d. Teismas 2020 m. balandžio 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo dėl termino trūkumams šalinti papildomo pratęsimo iki 2020 m. birželio 1 d., todėl atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs pareiškėjų atskirąjį skundą, 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi minėtą teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartį panaikino ir skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja 2020 m. birželio 2 d. rezoliucija terminą skundo trūkumams šalinti pratęsė iki 2020 m. birželio 9 d. Atsižvelgiant į pareiškėjų 2020 m. birželio 8 d. prašymą, teismas šį terminą dar kartą pratęsė iki 2020 m. birželio 30 d.

Pareiškėjai 2020 m. birželio 30 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti VMI 2020 m. vasario 14 d. sprendimus ir Klaipėdos AVMI sprendimus; pripažinus Klaipėdos AVMI sprendimus teisėtais ir pagrįstais, panaikinti šių sprendimų dalis dėl baudų ir delspinigių bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo, taikant sutrumpintą 6 mėnesių senaties terminą ir šioje dalyje mokestinę bylą nutraukti suėjus netesybų išieškojimo terminui; pripažinti svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastis ir pareiškėjams atnaujinti terminą skundui paduoti dėl VMI 2020 m. vasario 14 d. sprendimų panaikinimo.

Pareiškėjai prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti grindė argumentais, kad neturi teisinių žinių, atidžiai neperskaitė VMI sprendimuose nurodyto išaiškinimo dėl sprendimų apskundimo tvarkos, todėl VMI 2020 m. vasario 14 d. sprendimus vertino kaip administracinius aktus, kurie pagal ABTĮ skundžiami per 30 dienų; apskundimo terminą praleido nežymiai; pareiškėjai mokestiniame ginče yra ekonomiškai silpnesnioji pusė; pareiškėjai nuosekliai gynė savo teisėtus interesus mokestiniame ginče nuo 2014 m., tačiau VMI mokestinį patikrinimą atliko nepagrįstai ilgą laiką; mokestinis ginčas yra sudėtingas, apima mokestinius laikotarpius nuo 2003 m. iki 2016 m. liepos 8 d.; mokestinio ginčo procedūra vyksta antrą kartą; pareiškėjų mokestinį ginčą nagrinėjo LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, todėl mokestinis ginčas aktualus ne tik pareiškėjams, bet ir vienodos teismų praktikos formavimui; pareiškėjų ekonominė padėtis dėl VMI pareiškėjų atžvilgiu taikyto viso turto arešto nuo 2016 m. yra labai sunki, todėl pareiškėjai negalėjo sudaryti sutarties su kvalifikuotu teisininku dėl atstovavimo teisme; Klaipėdos AVMI sprendimus apskundė įstatymo nustatytais terminais, todėl administracinės bylos procesas teisme turėtų būti tęsiamas pagal pradinio skundo padavimo terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 8 d. nutartimi termino skundui paduoti neatnaujino ir skundą atsisakė priimti. Taip pat nutarė, įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti pareiškėjams 2020 m. balandžio 16 d. sumokėtą 60 Eur žyminį mokestį.

Iš pareiškėjų paaiškinimų teismas nustatė, kad pareiškėja skundžiamą VMI sprendimą gavo 2020 m. vasario 21 d., pareiškėjas – 2020 m. vasario 22 d. Atsižvelgdamas į ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 159 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą, sprendė, kad skundą teismui pareiškėjai turėjo paduoti iki 2020 m. kovo 13 d. ir 16 d. imtinai. Spaudas ant voko rodo, kad skundą teismui pareiškėjai padavė 2020 m. kovo 23 d., t. y. praleidę skundo padavimo terminą.

Teismas, atsižvelgęs į LVAT praktiką, pagal kurią praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo ir kt., vertino, jog pareiškėjų nurodytos priežastys (skundžiamo sprendimo apskundimo tvarkos neskaitymas, nors skundžiamuose sprendimuose aiškiai nurodyta jų apskundimo tvarka ir teisinių žinių neturėjimas) laikytinos subjektyviomis, o pareiškėjų veiksmai, delsiant kreiptis teisminės gynybos, laikytini kaip nerūpestingas, nesąžiningas ir neatidus procesinis elgesys, negalintis būti pagrindas atnaujinti skundo padavimo terminą. Kitas pareiškėjų nurodytas aplinkybes (mokestinio ginčo esmė, trukmė, taikytas areštas, pareiškėjų turtinė padėtis, kt.) teismas vertino kaip susijusias su mokestinio ginčo esme, o ne su termino skundui paduoti praleidimu, todėl darė išvadą, kad tai nesudaro pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – jų 2020 m. birželio 30 d. prašymą dėl termino pradiniam skundui paduoti atnaujinimo patenkinti visa apimtimi ir priimti pareiškėjų pradinį skundą nagrinėti.

Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jų nerūpestingumo. Pažymi, kad jų siekis nuo 2016 m. ikiteismine tvarka išnagrinėti mokestinį ginčą parodo jų nuoseklumą ir efektyvų pažeistų teisių gynimą. 2020 m. birželio 30 d. patikslintame skunde jie detaliai nurodė objektyvias procesinio termino praleidimo priežastis, kurios, pareiškėjų manymu, nesudarė jokio teisinio pagrindo juos laikyti nerūpestingais ir neapdairiais. Pareiškėjai pripažįsta, kad terminą skundui paduoti praleido, tačiau terminas praleistas 10 dienų.

Pareiškėjų nuomone pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė LVAT praktiką, nes teismo minimose LVAT nutartyse nėra nurodyta teismų praktika dėl procesinių terminų taikymo visuotinio karantino metu, šiose nutartyse konstatuoti proceso dalyvių nesąžiningumo, nerūpestingumo ir neatidumo kriterijai netaikytini karantino metu. Taip pat, pareiškėjų manymu, skundžiamą nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas, nes skundo priėmimo klausimą ir procesinio termino atnaujinimo klausimą sprendė vienas teisėjas, nors tai turėjo daryti 3 teisėjų kolegija.

Pareiškėjai akcentuoja, kad dėl lėšų trūkumo jie neturi atstovo šioje byloje, todėl tai, kad jie netinkamai suprato sprendimo apskundimo terminą, pareiškėjų įsitikinimu, turėtų būti vertinama objektyviai, o ne formaliai. Mokestinis ginčas yra aktualus LVAT praktikos formavimui, o procesinio termino atnaujinimas niekam nesukeltų neigiamų teisinių pasekmių.

Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas net ir be pareiškėjų atitinkamo prašymo privalėjo pasisakyti dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbto karantino įtakos atitinkamiems proceso dalyvių veiksmams dėl procesinių terminų, nustatęs, kad pareiškėjams procesinis terminas baigėsi 2020 m. kovo 16 d., t. y. prasidėjus karantinui visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat privalėjo savo iniciatyva taikyti Teisėjų tarybos rekomendacijas dėl lankstesnio procesinių terminų instituto taikymo proceso dalyvių atžvilgiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 8 d. nutarties, kuria, nutarus neatnaujinti praleisto termino skundui paduoti, jį atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjų nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą skundo padavimo terminą atnaujinti. Pareiškėjai atskirajame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Jie tvirtina, kad teismas nepagrįstai jų nurodytas termino praleidimo priežastis nepripažino svarbiomis, skundo priėmimo klausimą išsprendė formaliai, nevertino aplinkybių, kad pareiškėjams procesinis terminas baigėsi, prasidėjus karantinui Lietuvos Respublikoje, kad terminą skundui paduoti praleido nežymiai (10 dienų). Taip pat, pareiškėjų manymu, teismas netinkamai taikė LVAT praktiką, o nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (29 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju specialiojo įstatymo, t. y. MAĮ 159 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) sprendimo įteikimo dienos. Taigi, šioje byloje turi būti taikomas specialiojo įstatymo nustatytas 20 dienų terminas, pradedamas skaičiuoti nuo sprendimo įteikimo dienos.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015). Sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Pagal administracinių teismų praktiką, sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013, 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą (žr., pvz., LVAT 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjai praleido MAĮ 159 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą skundui dėl VMI 2020 m. vasario 14 d. sprendimų Nr. 68-13 ir Nr. 68-14 panaikinimo paduoti. Pripažintina ir tai, kad minėtuose VMI sprendimuose buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, t. y. skundą paduodant per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos MGK arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų nurodytas termino skundui dėl minėtų VMI sprendimų panaikinimo paduoti praleidimo priežastis, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šios priežastys (skundžiamo sprendimo apskundimo tvarkos neperskaitymas, teisinių žinių neturėjimas) yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip svarbios, nuo pareiškėjų valios nepriklausiusios aplinkybės, objektyviai sukliudžiusios laiku paduoti skundą. Pažymėtina ir tai, kad nedidelė termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-382-822/2015, 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-626-624/2018).

Pirmosios instancijos teismas kitas pareiškėjų nurodytas aplinkybes (mokestinio ginčo esmė, trukmė, taikytas areštas, pareiškėjų turtinė padėtis) pagrįstai vertino kaip susijusias su mokestinio ginčo esme, o ne su termino skundui paduoti praleidimu. Pažymėtina, kad, sprendžiant termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą, esminę reikšmę turi pareiškėjų procesiniai veiksmai ir aplinkybės, siekiant realizuoti teisę į teisminę gynybą po ginčijamo sprendimo gavimo, o ne aplinkybės, buvusios iki sprendimo priėmimo.

Pareiškėjai atskirajame skunde taip pat nurodo argumentus dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo ir jo įtakos atitinkamiems proceso dalyvių veiksmams dėl procesinių terminų, tačiau šiais argumentais prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėjai negrindė, šiuos argumentus nurodė tik atskirajame skunde, todėl, tikrinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, dėl to plačiau nepasisakytina. Pastebėtina tik tai, kad iš pareiškėjų paaiškinimų ir byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja skundžiamą VMI sprendimą gavo 2020 m. vasario 21 d. (b. l. 25), pareiškėjas – 2020 m. vasario 22 d. (b. l. 36), t. y. iki karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo (Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 karantinas Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas 2020 m. kovo 16 d.). Vadovaujantis MAĮ 159 straipsnio 3 dalimi, paskutinė diena skundui dėl minėtų VMI sprendimų paduoti buvo atitinkamai 2020 m. kovo 12 d. ir 13 d. (teisėjų kolegija patikslina pirmosios instancijos teismo klaidingai nustatytas aplinkybes dėl skundo padavimo termino pabaigos). Taigi, teisę į teisminę gynybą, siekiant nuginčyti VMI 2020 m. vasario 14 d. sprendimus, pareiškėjai turėjo realizuoti iki karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad terminas skundui dėl VMI 2020 m. vasario 14 d. sprendimų panaikinimo paduoti praleistas dėl aplinkybių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis priežastimis terminui atnaujinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, termino skundui paduoti praleidimą nulėmė pareiškėjų nepakankamas operatyvumas ir rūpestingumas. Jokių kitų priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą atskirojo skundo padavimo terminą, pareiškėjai nenurodė.

Pasisakydama dėl pareiškėjų atskirojo skundo argumentų, kad skundžiamą nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas, teisėjų kolegija pažymi, kad skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo tvarka numatyta ABTĮ 33 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Pažymėtina, kad, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, vertinamos tik procesinės prielaidos kreiptis į teismą. Šioje administracinio proceso stadijoje procesinius veiksmus atlieka administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas, todėl pareiškėjų atskirojo skundo argumentai, kad jų skundo priėmimo ir procesinio termino atnaujinimo klausimą turėjo spręsti trijų teisėjų kolegija, atmestini kaip nepagrįsti.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų R. S. ir G. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė