b85529bb-234a-42e8-a933-e68e0aa5d731 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                               Administracinė byla Nr. I-10016-580/2015                                                            Proceso Nr. 3-61-3-03611-2015-2                  Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 59; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ra Marija Strumskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

S. (D. S.) skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas D. S. praÅ¡o iÅ¡ atsakovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose antisanitarinėmis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas laikomas nuo 2013 m. Jis ne kartÄ kreipėsi į Vilniaus visuomenės sveikatos centrÄ bei LukiÅ¡kių TI-K dėl tinkamų kalinimo sÄ lygų užtikrinimo.

IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K administracijos D. S. nesulaukė rezultatų. Teigė, kad asmeniui pateikus praÅ¡ymÄ ar skundÄ dėl LukiÅ¡kių TI-K veiksmų, jis perkeliamas į kitÄ kamerÄ , jo skundas ar praÅ¡ymas neregistruojamas, o įstaigos Socialinės reabilitacijos skyriaus bÅ«rio virÅ¡ininkai pateikia tikrovės neatitinkančias pažymas, kad asmenys į atsakingus pareigÅ«nus nesikreipė. PareiÅ¡kėjas ne kartÄ buvo perkeltas iÅ¡ vienos kameros į kitÄ . Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K nuo 6,43 kv. m iki 8,1 kv. m kamerose yra 2 triaukÅ¡tės lovos, sanitarinis mazgas, kriauklė, spintelės, stalas ir dvi kėdės, taigi vienam asmeniui jose tenka apie 1,5 kv. m ploto.

Šiose kamerose laikoma po 4 asmenis. Pažymėjo, kad kamerose nėra pakankamai spintų asmeniniams daiktams susidėti, yra tik vienas stalas, prie kurio gali atsisėsti tik du asmenys. Lukiškių TI-K kamerose pilna tarakonų. Tualetai yra gyvenamosiose patalpose, nuo gyvenamųjų patalpų jie atskirti tik ne aukštesne nei 1,35 m. sienele, o tai neatitinka higienos normų reikalavimų. Be to, tualetai neturi atskiros vėdinimo sistemos, todėl kamerose tvyro nemalonūs kvapai. Lukiškių TI-K kamerose nėra užtikrinamas tinkamas apšvietimas.

NatÅ«rali Å¡viesa silpnai patenka į patalpas ir jų neapÅ¡viečia. Langai nevalomi, o kalintys asmenys jų nuvalyti negali dėl ant langų esančių grotų. Pažymėjo, kad visose kamerose yra po dvi 36 vatų lemputes, Å¡viesa labai stipri, nuo jos skauda akis ir galvÄ . Patys asmenys negali iÅ¡jungti Å¡viesos, kadangi kamerose nėra jungiklių. LukiÅ¡kių TI-K kamerose neveikia vėdinimo sistema, jose drėgna, tamsu. Vidutinis oro drėgnumas virÅ¡ija 80 procentų. Čiužiniai pÅ«va, veisiasi parazitai, nuo drėgmės rÅ«dija metalinės lovos.

Kalinamieji per dienÄ surÅ«ko po 10–15 cigarečių, todėl ir tiek rÅ«kantys, tiek nerÅ«kantys asmenys yra priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. Kamerose yra tik po vienÄ nedidelį langÄ , todėl nėra tinkamai užtikrinamas natÅ«ralus vėdinimas. ŽiemÄ ir vasarÄ nėra užtikrinama tinkama temperatÅ«ra: žiemÄ ji bÅ«na 10–14 °C, o vasarÄ â€“ net iki 40 °C, todėl trÅ«ksta oro, asmenys yra priversti save vėsinti vandeniu ir dėl to kamerose bÅ«na drėgna. LukiÅ¡kių TI-K nėra užtikrinamas tinkamas maitinimas.

Maistas nėra skanus, o jo energetinė vertė sudaro nuo 1 300 iki 1 500 kilokalorijų. Kalint LukiÅ¡kių TI-K, buvo apriboti D. S. socialiniai ryÅ¡iai ir socialinė integracija, ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai bei skambučiai su Å¡eimos nariais. Dėl neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie pasireiÅ¡kė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu, miego sutrikimais ir kitais nepatogumais. Dėl kalinimo sÄ lygų tarp asmenų nuolat kyla konfliktai.

Tvirtina, kad pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti atlyginta neturtinė žala, atsiradusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Pabrėžė, kad Lietuvos teismai dažnai priteisia mažesnį neturtinės žalos atlyginimÄ nei Europos Žmogaus Teisių Teismas, motyvuodami tuo, kad Lietuvoje yra žema minimali mėnesinė alga. Mano, kad tokia praktika yra diskriminacinė didesnes pajamas gaunančių asmenų atžvilgiu ir pažeidžia lygybės principÄ . Tokia diskriminacija nesuderinama su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsniu.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos valstybė nuolat pažeidinėja minėtÄ konvencijÄ , bÅ«tų neteisinga, priteisiant neturtinę žalÄ , vadovautis tais pačiais žemais koeficientais iÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos kaip bylose prieÅ¡ kitas Europos valstybes. Lietuvai turi bÅ«ti taikomas atgrasinamojo poveikio principas. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad D.

S. skundÄ grindžia netekusia galios Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Ä®rengimas, eksploatavimo taisyklės, sveikatos priežiÅ«ra“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010-05-11 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Pažymėjo, kad 2013-10-03, 2013-10-10, 2013-10-22, nuo 2013-12-04 iki 2013-12-05, nuo 2014-03-27 iki 2014-04-09, nuo 2014-04-15 iki 2014-06-04 ir nuo 2014-06-26 iki 2014-07-08 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus. Nuo 2013-09-25 iki 2013-10-02, nuo 2013-11-06 iki 2013-11-20, nuo 2013-11-28 iki 2013-12-04, nuo 2013-12-11 iki 2013-12-18, nuo 2014-01-15 iki 2014-01-29, nuo 2014-02-05 iki 2014-02-12, nuo 2014-03-05 iki 2014-03-12, nuo 2014-03-19 iki 2014-03-26 ir nuo 2014-06-05 iki 2014-06-26 D. S. buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K, o 2014-07-09 jis iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ .Atkreipė dėmesį, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, galima naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius LukiÅ¡kių TI-K neturi virÅ¡yti 625, o didžiausias areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti areÅ¡tÄ atliekančių nuteistųjų skaičius neturi virÅ¡yti 29.

Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 1 skyriaus 11.1 punkte yra nurodytas didžiausias LukiÅ¡kių TI-K leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima virÅ¡yti – 300 asmenų (kalėjime). Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954, tačiau jis nuolat virÅ¡ijamas ir gali siekti virÅ¡ 1 000 asmenų. DidžiausiÄ dalį LukiÅ¡kių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti Å«kio darbus.

Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, jie įprastai laikomi po vienÄ .LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus.

Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.Atkreipė dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.

Reikalingas inventorius visÄ laikÄ pristatomas į kameras, iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti, už administracijos reikalavimų nevykdymÄ skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja valikliais. LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Nuo 2013-12-30 LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. LukiÅ¡kių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , esamus resursus ir iÅ¡ valstybės biudžeto gautas lėšas.

Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiÅ¡kai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontÄ . Pažymėjo, kad visose LukiÅ¡kių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui bei higienos reikmenims sudėti.

Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis mitybos normomis.

Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras). Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pažymėjo, kad tiek ilgalaikiai, tiek trumpalaikiai nuteistųjų pasimatymai Lukiškių TI-K organizuojami vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 85, 86 ir 94 straipsniais.

Nuteistiesiems leidžiami trumpalaikiai (iki keturių valandų) ir ilgalaikiai (iki dviejų parų) pasimatymai. Pasimatytų skaičius ir rÅ«Å¡is nustatomas pagal Bausmių vykdymo kodekso normas priklausomai nuo nuteistojo priskyrimo paprastajai arba drausminei grupei. Paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems suteikiama teisė per du mėnesius gauti vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ , vienÄ kartÄ per savaitę paskambinti telefonu, gauti ir siųsti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda.

Drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems suteikiama teisė gauti ir siųsti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, gauti smulkiųjų paketų su spauda bei vienÄ kartÄ per mėnesį paskambinti telefonu. Trumpalaikiai pasimatymai vyksta LukiÅ¡kių TI-K atstovo akivaizdoje, nuteistojo pageidavimu, toks pasimatymas gali bÅ«ti pakeistas vienu telefoniniu pokalbiu. Ilgalaikiai pasimatymai, suteikiant teisę kartu gyventi, leidžiami tik su nuteistojo sutuoktiniu, sugyventiniu, artimuoju giminaičiu. Toks pasimatymas Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis gali bÅ«ti suteiktas su asmeniu, turinčiu bendrÄ vaikÄ su neteistuoju.

Nuteistojo pageidavimu, vienas ilgalaikis pasimatymas gali bÅ«ti pakeistas dviem trumpalaikiais arba dviem telefoniniais pokalbiais. Pasimatymai suteikiami tik iÅ¡ anksto užsiregistravusiems ir atvykusiems laiku asmenims, norintiems pasimatyti su nuteistuoju, kurie ne vėliau, kaip prieÅ¡ 15 dienų suderinti su LukiÅ¡kių TI-K administracija pasimatymo datÄ , laikÄ ir trukmę. TokiÄ tvarkÄ reglamentuoja Giminaičių ir kitų asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju arba nuteistuoju areÅ¡tu, iÅ¡ankstinio registravimo bei elgesio pasimatymo metu tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2014-05-13 įsakymu Nr.1-89.Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nuskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo.

Suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo ir judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai bei patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. D. S. patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio jis pateko į laisvės atėmimo vietÄ . PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ atsakovo atstovas traktuoja kaip nesÄ Å¾iningÄ norÄ pasipelnyti iÅ¡ valstybės. Mano, kad sprendžiant skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.PareiÅ¡kėjas ir atsakovo atstovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ administracinės bylos proceso Å¡alims buvo praneÅ¡ta tinkamai. Kliūčių iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės ir priimti sprendimÄ nenustatyta, todėl ji nagrinėta D.

S. ir atsakovo atstovo LukiÅ¡kių TI-K atstovui nedalyvaujant.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, atlyginimo.Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Å ioje byloje D. S. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius LukiÅ¡kių TI-K, neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).SkundÄ pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad dėl kamerų ploto trÅ«kumų, kitų kalinimo jam buvo padaryta neturtinė žala, kuriÄ vertina 30 000 Eur. Dėl kamerų ploto reikalavimųNuo 2010-04-11 įsigaliojusioje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ . Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte įtvirtinta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Jame turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, tai pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad laikant pareiÅ¡kėjÄ D. S. LukiÅ¡kių TI-K kamerose nuo 2013-09-18 iki 2014-09-24, 2013-10-02, nuo 2013-10-04 iki 2013-10-09, nuo 2013-10-11 iki 2013-10-21, nuo 2013-10-23 iki 2013-11-05, nuo 2013-11-20 iki 2013-11-27, nuo 2013-12-06 iki 2013-12-10, nuo 2013-12-18 iki 2014-01-14, nuo 2014-01-29 iki 2014-02-04, nuo 2014-02-13 iki 2014-03-04, nuo 2014-03-12 iki 2014-03-18, 2014-03-26 ir nuo 2014-04-10 iki 2014-04-14 buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyti reikalavimai.

D. S. ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 204 dienas. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad nepažeidžiant pareiškėjo teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, D. S. buvo laikomas tik 84 dienas, taigi pareiškėjui 120 dienų nebuvo skirta pakankamai ploto.Dėl Lukiškių TI-K perpildymoKalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.1.3 punkte nustatyta, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 625 asmenų.

LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kalėjimai yra perpildyti. Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugiÄ aplinkÄ , pažeidimÄ , nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprÅ«pinimas, trumpėja maudymosi duÅ¡e galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas.

Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ Asmenų laikymo areÅ¡tinėse ir pataisos namuose standartuose (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Å io komiteto 2008 m. balandžio 21–30 raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 34 punkte Lietuvos valdžiai rekomenduota imtis priemonių sumažinti kalėjimų perpildymÄ , laikantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, ypač rekomendacijos (2006)13 dėl kardomojo kalinimo sÄ lygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo bei rekomendacijos (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus didėjimo.

To paties raporto 44 punkte pasisakydamas dėl LukiÅ¡kių TI-K, Komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pažymėjo, kad bendrai kalėjimo perpildymas ir skurdžios sÄ lygos gali bÅ«ti laikomos nežmoniÅ¡ku ir žeminančiu elgesiu.Dėl baldų ir vietos kamerose Kaip jau minėta, teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ . LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyrius 2015-07-20 pažymoje Nr. 24-4494 nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose nuo Nr. 67 iki Nr. 200 ir nuo Nr. 262 iki Nr. 356 bei kameroje Nr. 376 yra stalas, 4 lovos, 2 kėdutės, lentyna maisto produktams laikyti ir 4 virÅ¡utinių drabužių pakabos; kameroje Nr. 253 – stalas, 12 lovų, 2 suolai, lentyna maisto produktams laikyti ir 12 virÅ¡utinių drabužių pakabų; kameroje Nr. 252 – stalas, 14 lovų, 2 suolai, lentyna maisto produktams laikyti ir 14 virÅ¡utinių drabužių pakabų; kameroje Nr. 256 – stalas, 8 lovos, 2 suolai, lentyna maisto produktams laikyti ir 8 virÅ¡utinių drabužių pakabos.

Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m, stalo – apie 0,6 m x 0,5 m, iÅ¡skyrus kameras, kuriose yra daugiau negu 4 lovos, taburetė užima 0,07 kv. m plotÄ , o sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 m x 0,7 m (b. l. 23–24). Atsižvelgiant į kamerų plotus, baldai laikytini pakankamais ir neužimančiais per daug vietos, kad jos neužtektų kalinamiems asmenims, laikant juos nepažeidžiant vienam asmeniui nustatyto privalomo ploto reikalavimų. Daugiau ir didesnių baldų nebÅ«tų galima laikyti kamerose.

Atsižvelgus į kamerų plotus, taip pat darytina iÅ¡vada, kad nėra galimybės įrengti vienaukÅ¡tes lovas, o triaukščių įrengimas teisės aktams neprieÅ¡tarauja. Pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumÄ , suteikiamas nuo dviejų valandų iki valandos pasivaikščiojimas. Taigi, pareiÅ¡kėjui ploto trÅ«kumas iÅ¡ dalies buvo kompensuojamas sudarant galimybę kasdien vienÄ valandÄ pasivaikščioti kiemelyje.Dėl tualeto ir sanitarinio mazgo PareiÅ¡kėjas nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K nėra atskiros patalpos sanitariniam mazgui bei atskiros oro Å¡alinimo sistemos.

Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyrius 2015-05-27 pažymoje Nr. 24-3345 nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa su klozetu nuo likusios kameros dalies atitverta 1,5 metro aukščio pertvara (b. l. 30–31). Teismo nuomone, tokia tualetÄ atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas. Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besiÅ¡lapinantį ar besituÅ¡tinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį. Ginčo, kad prausyklose yra Å¡altas vanduo, nekyla. Kamerose tiekti Å¡iltÄ vandenį teisės aktai LukiÅ¡kių TI-K administracijos neįpareigoja.

Lietuvos higienos normos HN76:2010 2 punkte nustatyta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Sanitarinio mazgo vėdinimo sistemos įrengimas yra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punktas nagrinėjamu atveju neturi būti taikomas.Dėl teisės pasimatyti su artimaisiais Teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis yra specialioji nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisė, kuri įgyvendinama Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka.

Suteikiamų pasimatymų skaičius priklauso nuo laisvės atėmimo bausmę vykdančios įstaigos rÅ«Å¡ies, taip pat grupės, kuriai priskirtas nuteistasis (paprastoji, lengvoji, drausmės). Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį nuteistaisiais, atliekančiais areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, laikomi: nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, perkelti iki penkiolikos parų į tardymo izoliatorius iÅ¡ areÅ¡tinių ar pataisos įstaigų ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylÄ teisiamajame posėdyje, nutartimi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme (1 punktas), 2) nuteistieji, kurie perduoti į Lietuvos RespublikÄ toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, – iki Å¡ių nuteistųjų pasiuntimo į areÅ¡tines ar pataisos įstaigas (2 punktas), 3) nuteistieji, kurie perduodami į jų pilietybės valstybę toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, – iki Å¡ių nuteistųjų perdavimo jų pilietybės valstybei (3 punktas); nuteistieji, palikti tardymo izoliatoriuose atlikti Å«kio darbus (4 punktas).

Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 65 punkte nustatyta, kad pasimatymai tardymo izoliatoriuose vyksta be fizinio kontakto. Aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ilgalaikių pasimatymų suteikimas pareiÅ¡kėjui nepriklausė. Teismo nuomone, ilgalaikių pasimatymų nesuteikimas tardymo izoliatoriuje laikytinas proporcinga teisės į privatų gyvenimÄ ribojimo priemone, atsižvelgiant į asmens buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikÄ , taigi, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ilgalaikių pasimatymų neskyrimÄ lėmė neteisėti pareigÅ«nų veiksmai.

Vadovaujantis Giminaičių ir kitų asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju arba nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo bei elgesio pasimatymo metu tvarkos aprašo, patvirtinto Lukiškių TI-K direktoriaus 2014-05-13 įsakymu Nr.1-89, nuostatomis, giminaičiai ir kiti asmenys, norintys atvykti pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areštu, ir asmenys, laikomi Lukiškių TI-K, turi registruotis (b. l. 110–113). Pareiškėjas plačiau aplinkybių dėl pasimatymų nesuteikimo nepaaiškino, nenurodė, kad nebuvo leista pasimatyti su užsiregistravusiais asmenimis, su kuo konkrečiai ir kada.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad aptartas Lukiškių TI-K pareigūnų pažeidimas laikytinas neįrodytu. Dėl nerūkančių laikymo su rūkančiaisiaisIzoliavimo reikalavimai, kurių turi būti laikomasi suimtuosius ir nuteistuosius uždarant kamerose, nustatyti Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas vyrai laikomi atskirai nuo moterų, nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų, suimtieji – atskirai nuo nuteistųjų, asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, – atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių ir t. t.

Å iame straipsnyje nepateikta nuostatų dėl rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų kalinimo ypatumų. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio, reglamentuojančio nuteistųjų atskirÄ arba izoliuotÄ laikymÄ pataisos įstaigose, 2–5 dalyse nustatytos bausmes atliekančių asmenų grupės, kurios turi ar gali bÅ«ti izoliuotos. Å iose grupėse rÅ«kantieji nėra paminėti. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raÅ¡tu praÅ¡o pataisos įstaigos administracijos dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotÄ nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistÄ jį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vienÄ arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais.

Suimtųjų (nuteistųjų) laikymo izoliavimo tvarkÄ ir sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K nustato LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. 1-57 patvirtintas Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos apraÅ¡as (toliau – Tvarkos apraÅ¡as). Tvarkos apraÅ¡o 13 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, laikomi LukiÅ¡kių TI-K, į gyvenamÄ sias patalpas skiriami griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio, atsižvelgus į įstaigos užpildymÄ , kriminogeninę bÅ«klę įstaigoje bei suimtojo (nuteistojo) raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ laikyti jį atskirai nuo rÅ«kančių asmenų (pagal galimybes tokiems asmenims sudaroma galimybė bÅ«ti laikomiems atskirai nuo rÅ«kančiųjų; b. l. 107–109).

Taigi, iÅ¡ aptartos Tvarkos apraÅ¡o nuostatos matyti, kad suimtasis (nuteistasis) turi teisę bÅ«ti laikomas atskirai nuo rÅ«kančių asmenų, tačiau jis privalo raÅ¡tu dėl to pateikti praÅ¡ymÄ . PareiÅ¡kėjas plačiau aplinkybių dėl rÅ«kančiųjų laikymo atskirai nuo nerÅ«kančiųjų nepaaiÅ¡kino, jis tik nurodė, kad laikant kartu rÅ«kančius su nerÅ«kančiais, tiek vieni, tiek kiti yra priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. D. S. neteigė, kad yra nerÅ«kantis, tačiau net ir pateikus praÅ¡ymÄ laikyti jį atskirai nuo rÅ«kančių, Å¡is praÅ¡ymas nebuvo tenkintas.

Nesant asmenų praÅ¡ymų, pareigÅ«nai negali žinoti, kad asmuo yra nerÅ«kantis ir neturi įstatymo nustatytos pareigos atskirti jį nuo rÅ«kančių nuteistųjų. Taigi, aptartas LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pažeidimas laikytinas neįrodytu. Dėl maisto tinkamumoBausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų iÅ¡vadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas.

Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 8, 9 punktuose nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus. Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose.

Pagal jas, nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose energetinė maisto vertė turi sudaryti 2 298 kcal, o dirbantiems – 3 301. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad dienos patiekalų energetinė vertė 2013-12-19 buvo 2 856 kcal (b. l. 103), taigi atitiko teisės aktų reikalavimus. Kitų duomenų apie ginčo laikotarpį nėra pateikta. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog o pareiškėjo teiginiai, kad jo maisto energetinė vertė buvo nuo 1 300 iki 1 500 kcal, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl kitų kalinimo sÄ lygųLukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad visos kameros vėdinamos natÅ«raliai per langÄ . IÅ¡ pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad tikrintos LukiÅ¡kių TI-K kameros buvo vėdinamos per langus. Tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 punkto 24 reikalavimÄ , kuriame nurodyta, kad gyvenamos patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklų 14.1 punktu, lango angoje įstatomos metalinės grotos.

Lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Vidinės grotos dedamos dėl saugumo ir siekiant užkirti keliÄ nuteistiesiems daryti pažeidimus, o ne siekiant iÅ¡ jų tyčiotis bei žeminti nuteistųjų orumÄ . IÅ¡ atsakovo pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013–2014 m. patikrinimo aktų matyti, kad pareiÅ¡kėjo kalėjimo LukiÅ¡kių TI-K kamerose laikotarpiu atliktų patikrinimų metu esminių Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta.

Kamerų, kuriuose buvo laikomi pareiškėjas, apšvietos, temperatūros, drėgnumo ir kiti parametrai iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, o nustatyti neatitikimai buvo pašalinti. Kamerose yra įrengti sanitariniai mazgai. Vietomis buvo atsilupę sienų ir lubų dažai, ant sienų ir lubų buvo dėmių. Pelėsio požymių vizualiai nenustatyta. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, tačiau remonto darbų dažnumo ši higienos norma nereglamentuoja.

Patikrinimų metu tikrintose kamerose buvo vizualiai Å¡varu. LukiÅ¡kių TI-K minkÅ¡tasis inventorius, čiužiniai, pagalvės ir antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje, dezinfekcijos duomenys nurodomi dezinfekcinės kameros darbo žurnale, kuriame įraÅ¡omi duomenys, iÅ¡ kur paimti nukenksminti daiktai, dezinfekavimo data, atsakingo darbuotojo paraÅ¡as. Patalynę numatyta keisti kas 7 dienas. Patikrinimų metu kamerose esanti patalynė buvo vizualiai Å¡vari. Elektros jungiklių, kuriais kalintys asmenys galėtų kada nori įjungti ir iÅ¡jungti apÅ¡vietimÄ , įrengimo kamerose teisės aktai nenustato.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K 2013 m. gruodžio mėnesį dėl dezinsekcijos sudarė sutartį su UAB „Dezinfa“, kuria bendrovė įsipareigojo LukiÅ¡kių TI-K atlikti ropojančių vabzdžių kontrolę ir naikinimÄ (b. l. 81–83). Å ia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. Tai rodo, jog LukiÅ¡kių TI-K buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui.

Patikrinimų metu graužikų, tarakonų bei kitų buitinių parazitų buvimo požymių vizualiai nenustatyta. Pažymėta, kad informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ LukiÅ¡kių TI-K registruojama. Teismui nėra pateikta duomenų, kad kamerose bÅ«tų buvę kenkėjų, todėl Å¡io fakto dėl praėjusio ilgo laiko nustatyti negalima.PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad jo praÅ¡ymai bei skundai nebuvo registruojami, tačiau konkrečiai nenurodė, kada teikė tokius skundus, kokius veiksmus skundė, kokie pareigÅ«nai jų neregistravo, taigi, Å¡i aplinkybė laikoma nenustatyta.

Pažymėtina, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras turi būti laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Nuteistųjų bei suimtųjų judėjimas įstaigoje yra didelis, todėl siekdama užtikrinti nurodytų teisės aktų reikalavimus, Lukiškių TI-K administracija pagrįstai ir teisėtai esant būtinybei bei nesant gydančio gydytojo išvadų, kad to daryti negalima dėl sveikatos problemų, perkelia asmenis iš vienų kamerų į kitas.

Byloje nėra tokių gydytojų iÅ¡vadų. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K darbuotojai pažeidė teisės aktų reikalavimų. D. S. teiginys, kad iÅ¡ vienos kameros į kitÄ jis buvo perkeliamas dėl skundų ir praÅ¡ymų raÅ¡ymo, atmestinas kaip nepagrįstas.Dėl neturtinės žalos atlyginimoIÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto bei tualeto tinkamo neatskyrimo.

LukiÅ¡kių TI-K teigia, kad tinkamai laikytis kalinimo tvarkos trukdė per mažas finansavimas. Å i aplinkybė teisinės reikÅ¡mės neturi, nes ja gali bÅ«ti grindžiamas tik klausimas dėl kaltės buvimo, tuo tarpu atlyginant žalÄ pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, kaltė nėra svarbi. Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnyje įtvirtinta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Motyvas dėl galimumo daryti įtakÄ suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingas sprendžiant LukiÅ¡kių TI-K, o ne valstybės atsakomybės klausimÄ .

Valstybė turi pareigÄ užtikrinti tinkamas kalinimo sÄ lygas ir vykdyti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį prisiimtus įpareigojimus.PareiÅ¡kėjas D. S. praÅ¡o priteisti jam 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių duomenų, kad jo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas kamerose neįgyvendinimas. Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , kalinimo sÄ lygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes.

LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nams pažeidus asmens teisę į tinkamas kalinimo sÄ lygas ir taip sukėlus D. S. nepatogumus bei emocinį sukrėtimÄ , pareiÅ¡kėjui buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobÅ«dį pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės – bÅ«ti kalinamiems tinkamomis sÄ lygomis pažeidimo mastÄ , intensyvumÄ ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad D. S. padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 700 Eur.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatant žalos atlyginimo dydį, įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių iÅ¡mokų bei darbo užmokesčio dydžiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint bÅ«tinÄ jį socialinio draudimo staÅ¾Ä 2015 m. liepos mėnesį sudarė 256,81 Eur.

Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, Å¡iuo metu sudaro 300 Eur. Žalos atlyginimas už netinkamas sÄ lygas negali bÅ«ti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimoD. S. taip pat prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Pareiškėjo pateiktas skundas žyminiu mokesčiu neapmokestintas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 11 punktas), duomenų apie kitas patirtas išlaidas nepateikta, todėl laikoma, kad D. S. rašytinio prašymo ir konkretaus bei išsamaus šių išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, kaip to reikalauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalis, nepateikė ir teismas neturi galimybės įvertinti prašymo atlyginti teismo išlaidas pagrįstumo.

Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl teismo iÅ¡laidų atlyginimo paliktinas nenagrinėtu. AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2009-05-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-599/2009). Pažymėtina, kad Å¡is teismo sprendimas neužkerta kelio ne vėliau kaip 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paduoti praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė :

SkundÄ tenkinti iÅ¡ daliesPriteisti D. S. (D. S.) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 700 Eur (septynis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti.D. S. (D. S.) praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo palikti nenagrinėtÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                Jūra Marija Strumskienė