b8518ed0-3660-403b-bb3b-445a2dc34797 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-727-423/2017Proceso Nr. 3-62-3-02445-2016-8                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 37.2; 20.2.3.2; 55.1.3. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 9 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. V. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas E. V. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 11000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 4-15). Skunde nurodė, kad nuo 2015-05-19 buvo kalinamas PravieniÅ¡kių pataisos namų bendrabučio ir kamerų tipo patalpose, kur jam teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma. Gyvenamosios patalpos buvo perpildytos, dėl to pareiÅ¡kėjui kilo įvairių nepatogumų.

Patalpose buvo drėgna, veisėsi buitiniai parazitai, patalpos buvo avarinės bÅ«klės, įrenginiai surÅ«diję, sienos apipelijusios, trÅ«ko klozetų, pisuarų ir praustuvių, spintelių daiktams, prausykloje netiekiamas karÅ¡tas vanduo. DuÅ¡u buvo leidžiama naudotis tik kartÄ per savaitę, nebuvo galimybės skalbti drabužius. Be to, nebuvo įrengtų rÅ«kymo vietų, todėl nerÅ«kantis pareiÅ¡kėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dÅ«mais. Nebuvo įrengta kopėtėlių, skirtų užlipti į antrÄ lovos aukÅ¡tÄ , nebuvo virtuvės, kurioje bÅ«tų galima pasigaminti maistÄ , taip pat poilsio kambario.

MinkÅ¡tasis inventorius itin prastos bÅ«klės, čiužiniai susidėvėję. Pataisos namuose klestėjo „kastų“ sistema, narkotikų ir kitų draudžiamų medžiagų platinimas. PareigÅ«nai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo Å¡aipėsi, žemino jį. Kamerų tipo patalpose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas su rÅ«kančiais asmenimis, kameroje netiekiamas Å¡iltas vanduo, neįrengtas klozetas, sanitarinis mazgas neatskirtas nuo likusios patalpos. Dėl tokių kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ nepatogumais, depresija, sveikatos pablogėjimu, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nemiga.

Å iÄ Å¾alÄ vertina 11 000 Eur suma, kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepime (b. l. 26-35) prašė skundÄ atmesti ir nurodė, kad miegamosios vietos gyvenamosiose patalpose ne visada yra užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Be to, pataisos namai yra ne kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Taigi, pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, kenkėjai yra periodiÅ¡kai naikinami. Patalpas valyti privalo patys nuteistieji, tam skiriamas valymo inventorius. RÅ«kyti bendro naudojimo patalpose draudžiama, todėl lauke prie įėjimų į bÅ«rius yra įrengtos ir pažymėtos rÅ«kymo vietos. Å ilto vandens tiekimas į prausyklas bei kameras teisės aktuose nenumatytas. PareiÅ¡kėjas nesikreipė nei į pataisos namų administracijÄ , nei į Kauno visuomenės sveikatos centrÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų.

Nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų neigiamÄ poveikį pareiÅ¡kėjui. Taip pat nėra jokių duomenų, kad pataisos namų pareigÅ«nai bÅ«tų netinkamai atlikę savo pareigas. PareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais argumentais, nepagrindžia ir neįrodo valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nenurodo, iÅ¡ ko konkrečiai susideda jo praÅ¡oma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Nesant Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygų, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ .

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau - ir PravieniÅ¡kių PN).Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1PareiÅ¡kėjas nurodo, kad gyvenamosios patalpos nuolat buvo perpildytos.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau– ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, o 111.2. punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam žmogui. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu (iÅ¡skyrus laikotarpius, kuriais pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs etapu) buvo paskirtas gyventi į 9 ir 1 bÅ«rių gyvenamÄ sias patalpas bei į kameras Nr. 5, Nr. 14, Nr. 15, Nr. 10, Nr. 6, Nr. 1, Nr. 9, Nr. 2, Nr. 13, Nr. 4 (b. l. 26, 36-38).

Laikotarpiu nuo 2015-06-18 iki 2015-08-12 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas gyventi į 9 bÅ«rio 10 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas – 33,82 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,38 kv. m. ploto. Laikotarpiu nuo 2015-08-12 iki 2015-08-31, nuo 2015-09-03 iki 2015-09-23 pareiÅ¡kėjas gyveno 9 bÅ«rio 6 miegamojoje patalpoje, kurios plotas buvo 19,64 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 6,5 kv. m ploto. Laikotarpiu nuo 2015-09-23 iki 2016-01-21, nuo 2015-11-12 iki 2016-02-17 pareiÅ¡kėjas gyveno 9 bÅ«rio 9 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas- 33,92 kv. m, joje įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 5,6 kv. m ploto.

Laikotarpiu nuo 2016-02-17 iki 2016-02-19 ir nuo 2016-01-28 iki 2016-12-13 (skundo padavimo dienos) pareiÅ¡kėjas gyveno 1 bÅ«rio 2 miegamojoje patalpoje, kurios plotas – 28,24 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,1 kv. m ploto. Konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjui bendrabučio tipo patalpose teko daugiau, nei 3,1 kv. m. ploto, kas atitinka Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus. Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad bendrabučio tipo patalpos buvo perpildytos, skunde pateikia tik padrikus, abstrakčius, nedetalizuotus teiginius, nepateikia jokių Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, todėl minėti pareiÅ¡kėjo argumentai nelaikytini paneigiančiais atsakovo atstovo oficialiai pateiktus duomenis, kuriais tesimas ir vadovaujasi, spręsdamas apie pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumÄ .

Skirtingais laikotarpiais nuo 2015-09-27 iki 2016-02-16 pareiÅ¡kėjas atlikinėjo drausmines nuobaudas kamerų tipo patalpose Nr. 5, Nr. 14, Nr. 15, Nr. 10, Nr. 6, Nr. 1, Nr. 9, Nr. 2, Nr. 13, Nr. 4, kurių plotai buvo nuo 4,88 kv. m. iki 41,28 kv. m., jose buvo įrengta nuo 2 iki 9 miegamųjų vietų (b. l. 38, 48), todėl konstatuotina, kad laikotarpiais nuo 2015-09-27 iki 2015-10-07, nuo 2015-10-08 iki 2015-10-09, nuo 2015-10-27 iki 2015-11-02, nuo 2015-12-01 iki 2015-12-02, nuo 2015-12-18 iki 2015-12-22, nuo 2016-02-03 iki 2016-02-16, pareiÅ¡kėjui teko nuo 2,40 kv. m iki 2,69 kv. m ploto, t.y. mažiau, nei 3,6 kv. m, kaip numato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Konstatuotina, jog minimalaus ploto norma kamerų tipo patalpose pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta 41 dienÄ .  PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad gyvenamosiose patalpose buvo drėgna, veisėsi tarakonai, pelėsis, patalpos buvo avarinės bÅ«klės, įrenginiai surÅ«diję, trÅ«ko spintelių, klozetų, pisuarų ir praustuvių, nebuvo virtuvėlės, poilsio kambario, netiekiamas Å¡iltas vanduo, minkÅ¡tasis inventorius antisanitarinės bÅ«klės.Ginčui aktualiu laikotarpiu iki 2015-11-01 laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.

Å ios higienos normos 26 punkte numatyta, santykinės oro drėgmės koeficientas Å¡altuoju metų laiku turi bÅ«ti 35-60 %, Å¡iltuoju – 35-65 %. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 p.). Gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių (56 p.). Laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų (60 p.). Lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai turi bÅ«ti keičiama atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę (67 p.).

Nuo 2015-11-01 įsigaliojusioje Higienos normoje HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.).

Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (39 p.). Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankÅ¡luosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (42 p.). Lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai (jeigu jais aprÅ«pinama) turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę (43 p.).Ginčo laikotarpiu galiojusiose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2004-06-09 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, nurodyta, kad prausykloje turi bÅ«ti įrengta po vienÄ praustuvę deÅ¡imčiai asmenų, tualete – po klozetÄ arba unitazÄ dvylikai asmenų.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.11. ir 5.10. punktai numato, kad kiekvienam būriui įrengiama patalpa maistui laikyti, o esant techninėms galimybėms - ir virtuvėlė. Iš atsakovo atstovo pateiktos 2017-01-16 Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus pažymos Nr. 77-178 matyti, kad 8-9 būrių sanitariniame mazge įrengtos 9 praustuvės, 2 kojų plautuvės, 4 klozetai, 2 unitazai ir 5 dušo sieteliai (b. l. 48).

Jokių atsakovo atstovo pateiktus duomenis paneigiančių įrodymų pareiÅ¡kėjas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai, kad sanitariniame mazge nebuvo klozetų, kojų plautuvių, buvo įrengtos tik 4 praustuvės, laikytini nepagrįstais. Atsižvelgiant į minėtÄ 9 bÅ«ryje įrengtų miegamųjų vietų skaičių bei paties pareiÅ¡kėjo nurodomÄ aplinkybę, kad sanitariniu mazgu naudojosi apie 50 asmenų, laikytina, kad sanitarinių įrenginių kiekis iÅ¡ esmės atitiko Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų reikalavimus.

Minėtoje pažymoje taip pat nurodyta, kad sanitariniame mazge tualetai yra įrengti atskirose kabinose, o 8 būrio patalpose yra įrengta virtuvėlė, kuria galėjo naudotis ir 9 būrio nuteistieji (b. l. 48), todėl pareiškėjo deklaratyvus argumentas dėl virtuvės neįrengimo ir neužtikrinamo privatumo naudojantis tualetu atmestinas, kaip nepagrįstas. Nors atsakovas pripažįsta, jog poilsio kambariai pataisos namuose nėra įrengti, pareiškėjas šios skunde nurodomos aplinkybės nedetalizavo, nepaaiškino, kokios neigiamos pasekmės dėl to jam kilo, o tik deklaratyviai pažymėjo, kad poilsio kambarių nebuvo.

Tokie abstraktūs pareiškėjo argumentai nelaikytini pakankamais neturinės žalos, kuri gali būti atlyginama pinigais, konstatavimui. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pataisos namų bendro naudojimosi patalpose buvo rūkoma. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Taigi, pataisos įstaigos administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. Atsakovo atstovas nurodo, kad pataisos namuose lauke prie įėjimų į bÅ«rius yra įrengtos rÅ«kymo vietos (b. l. 48). TÄ patvirtina byloje esantis PravieniÅ¡kių PN direktoriaus 2014-12-19 įsakymas Nr. V-609 „Dėl rÅ«kymo vietų pataisos įstaigos ir Valstybės įmonės „MÅ«sų amatai“ teritorijoje nustatymo ir reikalavimų tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (b. l. 53-54).

Teismui nepateikta jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas įstaigos administracijai, kreipęsis dėl jo laikymo su nerÅ«kančiais asmenimis. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus Å¡iuo atžvilgiu. Atsakovas pateikia duomenis, jog ginčui aktualiu laikotarpiu tarp PravieniÅ¡kių PN ir UAB „Dezinfa“ buvo sudaryta kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo sutartis (b. l. 62-65), pagal kuriÄ pataisos namuose reguliariai (kas mėnesį) atliekami deratizacijos, dezinsekcijos darbai.

TÄ patvirtina ir į bylÄ pateikti Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo registravimo žurnalo iÅ¡raÅ¡ai (b. l. 66-77). Savo argumentus pagrindžiančių duomenų pats pareiÅ¡kėjas nepateikė. Teismo vertinimu, atsakovo pateikti įrodymai paneigia deklaratyvius pareiÅ¡kėjo argumentus dėl buitinių parazitų veisimosi gyvenamosiose patalpose.Atsakovo atstovas nurodo, kad drabužius nuteistieji gali iÅ¡siskalbti maudymosi duÅ¡e metu, tam yra įrengtas papildomas vandens Å¡ildytuvas, o patalynė nuteistojo praÅ¡ymu gali bÅ«ti dezinfekuojama specialioje kaitinimo kameroje (b. l. 48).

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamos patalynės bÅ«klės bÅ«tų kreipęsis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ ar bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs praÅ¡ymÄ dėl patalynės dezinfekcijos. Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad yra skundęsis pataisos namų administracijai dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, be kita ko, ir dėl galimybės skalbti drabužius, o iÅ¡ administracijos gavo neigiamÄ Â atsakymÄ , minėto atsakymo prie skundo nepateikia, nenurodo tikslios kreipimosi datos, Å¡ių aplinkybių nedetalizuoja, jÄ patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad pataisos namuose vyrauja „kastų“ sistema, dėl ko jis buvo žeminamas, diskriminuojamas, skriaudžiamas pataisos namų pareigÅ«nų. Atsakovas atsiliepime paaiÅ¡kino, jog pataisos namuose nuteistieji nėra skirstomi į kastas, o yra priskiriami grupėms, numatytoms Bausmių vykdymo kodekse. PareiÅ¡kėjas nepateikė objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių skunde nurodytÄ aplinkybę dėl kastų susidarymo, taip pat nenurodė tokių įrodymų buvimo vietos, todėl teismas netikėti PravieniÅ¡kių PN paaiÅ¡kinimais neturi pagrindo.

Teismo sprendimas negali bÅ«ti grįstas prielaidomis, todėl nesant byloje faktinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ apie atsakovo veiksmų neteisėtumÄ dėl „kastų“ susidarymo, socialinio nuteistųjų skirstymosi, Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti. LVAT yra ne kartÄ akcentavęs, jog abstraktus aplinkybių, nuoskaudų, subjektyvios nuomonės konstatavimas skunde negali įpareigoti teismo nagrinėti skundo, jei iÅ¡ skundo neaiÅ¡ku, kÄ konkrečių atveju skundžia pareiÅ¡kėjas ir kuo jis remiasi (pvz., administracinės bylos Nr. AS-858–746/2010).

Be to, pareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečių pareigÅ«nų, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis pasireiÅ¡kė pareiÅ¡kėjo nurodomos patyčios, pažeminimas ir neteisėti pareigÅ«nų veiksmai. Atitinkamai pripažintina, kad atsakovui bÅ«tų pernelyg neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius ir nedetalius pareiÅ¡kėjo teiginius.Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte numatyta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas, o pagal Higienos normos HN 76:2010 27 punktÄ - į sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ , maitinimo įmonę, sanitarinę Å¡varyklÄ , duÅ¡inę, kirpyklÄ , skalbyklÄ , trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambarius, siuntinių priėmimo patalpas.

Nei higienos normoje, nei kituose teisės aktuose nereglamentuojamas Å¡ilto vandens tiekimas kitose pataisos namų patalpose, Å¡iuo atveju – kamerose ir prausykloje, taigi, pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl to, kad jis negalėjo naudotis karÅ¡tu vandeniu kameroje ir prausykloje, laikytinos nepagrįstomis. Be to, pagal higienos normos HN 76:2010 68 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo leidžiama pasinaudoti duÅ¡u kartÄ per savaitę, pats pareiÅ¡kėjas neneigia, jog tokia galimybė jam buvo suteikta.Nors pareiÅ¡kėjas teigia, jog gyvenamųjų patalpų įrenginiai buvo surÅ«diję, sienos apipelijusios, langai iÅ¡daužyti, tinkas nubyrėjęs, kaupėsi drėgmė, Å¡ių savo argumentų nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis. Atsakovo atstovas 2017-01-18 Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus pažymoje Nr. 77-202 nurodė, kad avarinės arba antisanitarinės bÅ«klės gyvenamųjų patalpų pataisos namuose nėra, remontas atliekamas pagal poreikį (b. l. 84).

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo oficialiai pateiktais paaiÅ¡kinimais. Be to, byloje pateiktame PravieniÅ¡kių PN direktoriaus 2011-07-20 įsakymu Nr. V-416 patvirtintame PravieniÅ¡kių PN gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡e (b. l. 50-51) 6 punkte nurodyta, kad pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymÄ atlieka visi toje patalpoje gyvenantys nuteistieji. Taigi, Å¡varios aplinkos gyvenamosiose patalpose sukÅ«rimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiÅ¡kėjo valios.

PravieniÅ¡kių PN negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti patalpas per atidarÄ langÄ , taip dalinai iÅ¡vengiant drėgmės kaupimosi patalpose, pats pareiÅ¡kėjas Å¡ios aplinkybės neneigia.Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015).

Byloje nėra duomenų, jog dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ ar Visuomenės sveikatos centrÄ . PareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje laikytini subjektyvia jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais. PareiÅ¡kėjas teigia, jog dviaukÅ¡tėse lovose nebuvo įrengta kopėtėlių, skirtų užlipti į antrÄ lovos aukÅ¡tÄ . Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymas Nr. 1R-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“ numato laisvės atėmimo patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas.

Jose nurodyta, kad bendrabučio tipo gyvenamoji patalpa turi bÅ«ti aprÅ«pinta metaline lova, stalu, taburete, spintele, Å¡iukÅ¡lių dėže ir kt., tačiau Å¡iame sÄ raÅ¡e nėra nurodytos pareiÅ¡kėjo minimos kopėčios užlipti į lovÄ , esančiÄ antrame aukÅ¡te, tokiu bÅ«du Å¡is pareiÅ¡kėjo skundo argumentas yra teisiÅ¡kai nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas savo pateiktų argumentų dėl netinkamų buitinių ir sanitarinių kalinimo sÄ lygų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, todėl teismas netikėti PravieniÅ¡kių PN paaiÅ¡kinimais neturi pagrindo.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl prastų buities ir sanitarinių sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN atmestini, kaip nepagrįsti.IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad PravieniÅ¡kių PN ginčui aktualiu laikotarpiu iÅ¡ viso 41 parÄ kamerų tipo patalpose neužtikrino pareiÅ¡kėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos (trÅ«ko nuo 0,9 kv. m. iki 1,2 kv. m.), todėl konstatuotina, kad PravieniÅ¡kių PN Å¡iuo atžvilgiu pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis.

NežiÅ«rint to, byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis - t.y. grubiai pažeidžiančiomis Konvencijos 3 str. nuostatas, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad PravieniÅ¡kių PN pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Minimalaus ploto normos pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu trukdavo itin trumpais intervalais, kurie bÅ«davo įsiterpę tarp laikotarpių, kuriais pareiÅ¡kėjas gyvendavo bendrabučio tipo patalpose, atitinkančiose teisės aktų reikalavimus dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto.

Ginčo kontekste svarbios ir bausmės atlikimo PravieniÅ¡kių PN bendrosios sÄ lygos - t.y. kad Å¡i įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, jog Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas, kuomet neatlikinėdavo drausminių nuobaudų kamerų tipo patalpose, turėjo judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijos ribose, taip pat galėjo sportuoti įrengtose salėse ir aikÅ¡telėse, užsiimti kita leistina veikla, dalyvauti socialinėse programose, dirbti ir t.t.

PareiÅ¡kėjas Å¡ių aplinkybių iÅ¡ esmės neginčija. Atsižvelgiant į tai, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog santykinai maÅ¾Ä plotÄ kamerų tipo patalpose iÅ¡ dalies kompensavo kitais laikotarpiais suteikta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus ribose. Byloje nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų butų kreipęsis į Psichologinę tarnybÄ (b. l. 78), taip pat iÅ¡ pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijos įrašų negalima daryti iÅ¡vados, jog kurie nors ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui kilę sveikatos sutrikimai galėjo bÅ«ti sÄ lygoti per mažo gyvenamųjų patalpų ploto.

Minėtų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas, jo nurodytu laikotarpiu, atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sÄ lygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos žmogaus teisių teismas (toliau - EŽTT), gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėse bylose Nr. A2-718/2007 ir Nr. A146-601/2013 LVAT teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui Å¡iose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos. Teismas, įvertinęs aukščiau Å¡iame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ (žr.

LVAT 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-601/2013). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje byloje Nr. A-869-556/2016 atmetė pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo buvo pripažinta, kad pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas buvo pažeista, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas kaip nepagrįstas. Minėtoje byloje minimalaus ploto pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu kamerų tipo patalpose Kybartų pataisos namuose tęsėsi 18 parų, trÅ«ko nuo 0,6 kv. m. iki 0,7 kv. m. ploto.

Teisėjų kolegija atsižvelgė į tokias aplinkybes, kaip trumpalaikį pažeidimo pobÅ«dį, sukeltÄ nedidelio laipsnio nepatogumÄ , nebuvimÄ skundų įkalinimo laikotarpiu, administracinę jurisprudencijÄ tokio pobÅ«džio bylose. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos iÅ¡ esmės panaÅ¡iomis į minėtoje byloje nustatytas aplinkybes. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir vadovaujantis LVAT praktika, teismo sprendimu pripažįstama, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas įkalinimo PravieniÅ¡kių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

LVAT ir Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str.1d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad buvo pažeista E. V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje sÄ lygas.ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                     Asta Urbonienė                                                                                                                  Â