2023-06-07 Nr. AB-11699-3-62-3-01873-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-460-789/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01873-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas G. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas teigė, kad jis negalėjo palaikyti švaros (tinkamai nusiprausti, išsiskalbti rūbus, išsiplauti dantis) mėnesį laiko, nes Pravieniškių PN-AK nepagrįstai neišdavė jam higienos priemonių, t. y. įstaiga netinkamai įvertino jo mokumą (pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje 2022 m. gegužės mėn. buvo 30 Eur, bet jis negalėjo pasinaudoti šiais pinigais, nes turėjo sumokėti 40 Eur dydžio nuobaudą). Pravieniškių PN-AK nuskaičiavus pinigus iš asmeninės sąskaitos, pareiškėjas neturėjo galimybės nusipirkti higienos priemonių (muilo, šampūno, skalbimo miltelių, skutimosi peiliukų). Dėl tokių neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, patyčias ir pan.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovas tvirtino, kad Pravieniškių PN-AK laikėsi teisės aktų reikalavimų. 2022 m. gegužės mėn. pareiškėjas buvo mokus, nes jis turėjo asmeninėje sąskaitoje daugiau nei 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą, todėl įstaiga neturėjo pareigos aprūpinti jį higienos priemonėmis. Pravieniškių PN-AK įvertino kiekvieną prašymą, todėl tais laikotarpiais, kai pareiškėjas buvo nemokus, jam buvo išduodami higienos reikmenys (2022 m. balandžio, rugpjūčio mėn.). Atsakovo vertinimu, pareiškėjas neįrodė būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimu tenkino pareiškėjo G. V. skundą iš dalies, t. y. pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas.

6. Teismas nustatė, kad 2022 m. birželio mėn. pareiškėjas du kartus kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, prašydamas išduoti jam higienos priemones ir paaiškindamas, jog jo lėšos sąskaitoje yra nuskaičiuotos dėl jam skirtos nuobaudos, todėl nuo birželio mėn. pradžios jis gyvena be higienos priemonių ir dėl to patiria nepatogumus. Pravieniškių PN-AK atsakymas į pareiškėjo 2022 m. birželio 2 d. prašymą buvo neigiamas, nes, patikrinus pareiškėjo sąskaitos balansą 2022 m. gegužės mėn., buvo konstatuotas jo mokumas. Iš nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio matyti, kad 2022 m. gegužės mėn. pareiškėjas savo sąskaitoje turėjo 0,32 Eur kredite, pavedimu gavo 30 Eur (2022 m. gegužės 6 d.), tačiau dėl paskirtų nuobaudų 2022 m. gegužės 1 d. sąskaitoje buvo 30,32 Eur dydžio skola už nuobaudą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (2016 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-132 redakcija; toliau – ir Tvarkos aprašas) 13 punkto kontekste buvo įvertintas kaip mokus, tačiau faktiškai jis negalėjo panaudoti gautų pajamų higienos priemonėms įsigyti.

7. Teismas akcentavo teismų praktiką, kurioje, be kita ko, pažymėta, jog sulaikyto asmens higienos priemonių trūkumas nėra suderinamas su pagarba žmogaus orumui. Šiuo atveju pareiškėjas gavo iplaukas, didesnes nei 0,5 bazinės socialinės išmokos, dėl to buvo laikomas mokiu, bet yra svarbi aplinkybė, jog tie pinigai buvo nuskaityti už nuobaudą ir jis faktiškai negalėjo įsigyti priemonių bei patenkinti savo higienos poreikių. Pataisos namai, vertindami kalinių prašymus, turi atsižvelgti į faktinę asmens situaciją, o ne formaliai atsisakyti ir tokiu būdu iš esmės neužtikrinti sąlygų patenkinti žmogaus būtinuosius poreikius. Aplinkybė, kad pataisos namai išduodavo higienos priemones pareiškėjui kitais mėnesiais, neatleidžia jų nuo atsakomybės objektyviai vertinti tiek pareiškėjo prašymo turinį, tiek jo faktinį finansinį pajėgumą patenkinti higienos poreikius. Teismas laikė Pravieniškių PN-AK aiškų atsisakymą patenkinti pareiškėjo teisėtą prašymą aprūpinti jį asmens higienos priemonėmis nepriimtinu ir pažeidžiančiu pareiškėjo teises.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, nurodė, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjas galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktuose nustatytomis sąlygomis. Teismas, įvertinęs nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (vienas mėnuo), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas nustatytas aplinkybes, nusprendė, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija.

III. 9. Pareiškėjas G. V. apeliaciniame skunde nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimu ir prašo visiškai tenkinti jo skundą.

10. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Pareiškėjas akcentuoja savo patirtus neigiamus išgyvenimus (negalėjimą tinkamai nusiprausti, išsiskalbti rūbus, negalėjimą išsivalyti dantis, tualetinio popieriaus neturėjimą), taip pat tai, kad būtent dėl Pravieniškių PN-AK veiksmų, iš karto nuskaitant visą nuobaudos sumą, jis negalėjo pats apsirūpinti higienos priemonėmis.

11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

12. Atsakovas teigia, kad apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, o teismas ištyrė visas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais atmestas, apsiribota pareiškėjo teisės į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija, pagrįstumas ir teisėtumas.

14. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, skunde teigdamas, jog vieną mėnesį jam nebuvo išduotas muilas, šampūnas, skutimosi peiliukai, skalbimo milteliai, jis taip pat negalėjo valytis dantų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja tuos pačius nusiskundimus, papildomai nurodydamas, kad jis neturėjo tualetinio popieriaus, bei išreikšdamas pretenzijas dėl to, kad Pravieniškių PN-AK nuskaitė visus pinigus iš jo asmeninės sąskaitos, neišdėstė nuobaudos mokėjimo per kelis kartus.

17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su tualetinio popieriaus neturėjimu, nuobaudos vykdymo tvarka (nuskaitymo iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos), nebuvo pateikti skunde pirmosios instancijos teismui ir nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl jie nėra nenagrinėtini bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

18. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas vieną mėnesį nepagrįstai (pažeidžiant Tvarkos aprašo 13 p. nuostatas ir teisę į orumo gerbimą) nebuvo aprūpintas higienos priemonėmis. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ginčas keliamas iš esmės tik dėl pirmosios instancijos teismo parinkto neturtinės žalos atlyginimo būdo.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

21. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio, analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. bei, atsižvelgus į konkrečią situaciją, sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

22. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

23. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013).

24. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018).

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad tokio pobūdžio bylose, kai yra nustatoma, jog asmuo neteikė atsakovo atstovui prašymo išduoti higienos priemones (dantų pastą, dantų šepetuką ir skutimosi peiliukus), asmuo turėjo galimybę įsigyti pats higienos priemones, neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisiamas (žr., pvz., 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1597-442/2019; 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-187-629/2020; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-658-1062/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-859-520/2020).

26. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi dėl higienos priemonių išdavimo (2022 m. birželio 2 d. prašymas, 2022 m. birželio 29 d. skundas Pravieniškių PN-AK direktoriui) ir jis faktiškai neturėjo galimybių pats įsigyti higienos priemones.

27. Nagrinėjamoje byloje įvertinus nustatytus pažeidimus, jų mastą ir trukmę (vieną mėnesį nebuvo išduoti muilas, šampūnas, skutimosi peiliukai, priemonės dantims valyti, skalbimo milteliai), pareiškėjo patirto diskomforto dydį, tai, kad byloje nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, nenustatyti kiti kalinimo sąlygų pažeidimai, taip pat nėra įrodymų, jog Pravieniškių PN-AK sąmoningai siekė pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgus į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui priteistinas 50 Eur neturtinės žalos atlyginimas, o ne apsiribojama pažeidimo pripažinimu.

28. Pareiškėjas prašo priteisti jam 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio aplinkybių ir kriterijų, kurie leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui, vadovaujantis CK 6.250 straipsniu, turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo G. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo G. V. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui G. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos (Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teisių ir pareigų perėmėja), 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis