2023-10-11 Nr. AB-17997-3-61-3-00396-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1043-662/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00396-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 14

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų R. G. ir I. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. K. (buvusi pavardė N.) ir I. K. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras, R. G. ir I. G.) dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą ir pažymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai V. K. (buvusi pavardė – N.) (toliau – ir pareiškėja) ir I. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinę prašė: 1) panaikinti 2020 m. liepos 1 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Deklaracija) galiojimą; 2) pripažinti 2020 m. birželio 12 d. Pažymą apie statinio atitiktį esminiams statinio reikalavimams Nr. 1 ir 2020 m. birželio 12 d. Pažymą apie statinio (-ių) atitiktį projektui Nr. 1 (toliau kartu – ir Pažymos) negaliojančiomis.

2. Pareiškėjai skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjai paaiškino, kad 2020 m. sausio 24 d. pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo R. G. pasirašė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Preliminari sutartis), kuria R. G. įsipareigojo pareiškėjui parduoti 92,58 kv. m bendro ploto namą su sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini). Preliminarios sutarties pagrindu pareiškėjai ir tretieji asmenys R. G. ir I. G. notaro biure sudarė pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Pirkimo-pardavimo sutartis, Pagrindinė sutartis), kuria pareiškėjai iš trečiųjų suinteresuotų asmenų įsigijo Gyvenamąjį namą su statiniais ir žemės sklypais, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas).

Susipažinę su 2020 m. sausio 13 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, kuriame užregistruoti duomenys, kad pastato-gyvenamojo namo (toliau – ir Gyvenamasis namas, Ginčo pastatas) būklė – „Nebaigtas statyti“, pareiškėjai, prieš pasirašydami Pagrindinę sutartį, pageidavo, kad R. G. ir I. G. išregistruotų Gyvenamojo namo būklę „Nebaigtas statyti“ ir įregistruotų duomenis apie visišką Ginčo pastato statybos baigtumą. Tretieji suinteresuoti asmenys sutiko su pareiškėjų pageidavimu ir pageidavo, kad pareiškėjai įsipareigotų tretiesiems asmenims suteikti įgaliojimus ir visokeriopai bendradarbiautų.

Po Pagrindinės sutarties pasirašymo R. G., skubindamas pasirašyti, pareiškėjams atsiuntė paruoštus raštus: 2020 m. birželio 12 d. įgaliojimą pareiškėjo vardu, įgaliojant M. B. atstovauti jį visose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, 2020 m. birželio 12 d. įgaliojimą pareiškėjos vardu, įgaliojant pareiškėją atstovauti ją visose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, 2020 m. birželio 12 d. pažymą apie statinio (-ių) atitiktį esminiams statinio reikalavimams Nr. 1, 2020 m. birželio 12 d. pažymą apie statinio (-ių) atitiktį projektui Nr.

1. Juos R. G. atsiuntė praėjus kelioms dienoms nuo pirmiau atsiųstų įgaliojimų ir pažymos apie atitiktį statinio reikalavimams. Neabejodami, kad šie raštai yra susiję su namo būklės išregistravimu, neįsigilinę į jų turinį ir esmę, ir neišmanydami statybos reglamentų nuostatų, pareiškėjai, manydami, kad vykdo Pagrindinės sutarties sąlygas ir pasitikėdami minėtu asmeniu, juos pasirašė ir išsiuntė minėtam asmeniui. Vėliau dokumentus užregistravo valstybės įmonėje „Registrų centras“ (toliau – ir Registrų centras) ir net nenumanė, kad šių dokumentų pagrindu Registrų centre užregistravo tikrovės neatitinkančius duomenis, esą pareiškėjas yra Ginčo pastato statytojas.

2.2. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. spalio 6 d. raštu nurodė, kad atsakovui buvo pateikta tik 2020 m. birželio 12 d. Deklaracija apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą/statinio (-ių), jo (jų) dalies (ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1.

2.3. 2020 m. gruodžio 16 d. raštu atsakovas nurodė, kad, kadangi Ginčo pastatas įregistruotas ne tik pareiškėjo, tačiau ir pareiškėjos vardu, atsakovas negali panaikinti Deklaracijos. Pareiškėjai 2020 m. gruodžio 29 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovą, prašydami pateikti visus turimus atsakovo duomenis susijusius su Ginčo pastatu. 2021 m. sausio 7 d. raštu Nr. 2D-210 atsakovas pateikė dokumentus su Ginčo statinio projektais, mokėjimo kvitais ir pan., apie kurių egzistavimą pareiškėjai nežinojo. Pareiškėjas nei ant 2020 m. sausio 23 d. „Projekto A laidos techninės užduoties“, nei ant naujos statybos projekto nepasirašinėjo, tokios dokumentacijos nematė ir apie ją nežinojo. Dėl paaiškėjusio dokumentų klastojimo fakto, pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame pareiškėjai pripažinti nukentėjusiaisiais.

2.4. Nuo 2020 m. liepos 1 d. pradėjus gyventi Ginčo name, pareiškėjai pradėjo pastebėti vis naujus trūkumus, susijusius su Ginčo namu ir garažu. 2020 m. spalio 28 d. preliminarioje specialisto išvadoje Nr. 5/20 teismo ekspertas nustatė, kad Ginčo pastatas neatitinka 2002 m. statybos projekto ir yra laikančiųjų konstrukcijų, kurių būklė spėtina – netenkina joms keliamų esminių reikalavimų. 2020 m. lapkričio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 8/20 teismo ekspertas nustatė, kad Ginčo pastatas neatitinka 2002 m. statybos projekto, buvo įrengtas papildomas aukštas, Ginčo pastatas pastatytas pažeidžiant esminius mechaninio patvarumo, naudojimo saugos, higienos ir sveikatos, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, apsaugos nuo triukšmo reikalavimus. Nustatyta 11 nepaslėptų ir 9 paslėpti Ginčo statinio esminius defektai.

2.5. Pareiškėjai pažymėjo, kad iš neteisės nekyla teisė – dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų neteisėtų veiksmų buvo priimti skundžiami dokumentai. Pareiškėjai manė, kad įgaliojimus pasirašo vykdydami Pagrindinės sutarties sąlygas dėl ginčo pastato būklės „Nebaigtas statyti“. Atsakovas neturėjo teisės priimti pareiškėjų išduotų tretiesiems asmenims įgaliojimų, nes jie nebuvo patvirtinti notariškai. Taip pat pareiškėjas jokios projektinės dokumentacijos nepasirašinėjo ir jos nematė. Be to, minėta projektinė dokumentacija neatitinka tikrovės, kadangi ginčo pastatas projektinėje dokumentacijoje atvaizduotas ne toks, koks yra iš tikrųjų. Pareiškėjas nėra ginčo pastato statytojas, nes jis pastato nestatė.

2.6. Atsakovas nurodė tik 94-ame STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – Reglamentas) punkte nustatytas atsakovo pareigas, tačiau ignoravo Reglamento 97 straipsnio nuostatas.

2.7. Statybos darbus atliko ne pareiškėjai, bet tretieji suinteresuoti asmenys R. G. ir I. G..

2.8. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 13 dalyje įtvirtintas statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo vienerių metų senaties terminas, kuris nagrinėjamu atveju nėra praleistas, be to, atsakovas pareiškėjams teiktame atsakyme nurodė, jog negali panaikinti deklaracijos, nes tai ne jo, bet teismo kompetencija, todėl pareiškėjai nepraleido senaties termino.

2.9. Pareiškėjai, remdamiesi iš Reglamento 97 punkto, TPSVPĮ, Statybos įstatymo, STR ir kitų teisės aktų nuostatomis pažymėjo, kad atsakovas neatliko jam įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų pareigų, dėl ko buvo pažeistas viešasis interesas ir pareiškėjų teisės. Atsakovas, turėdamas ginti viešąjį interesą ir siekti užtikrinti teisėtumo laikymąsi, elgiasi priešingai.

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Inspekcija nėra Preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties ir Pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, todėl jai neatsiranda jokių teisių ir pareigų. Pareiškėjų keliami klausimai, susiję su sutartiniais įsipareigojimais, jų galbūt netinkamu įvykdymu, nesusiję su Inspekcijos funkcijų vykdymu ir nepatenka į Inspekcijos kompetencijos ribas. Inspekcijai nėra priskirta tirti, nagrinėti ir spręsti, ar šiuo atveju pareiškėjai buvo suklaidinti, kas lėmė tikrovės neatitinkančių faktų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Patys pareiškėjai nagrinėjamu atveju privalėjo elgtis rūpestingai, atidžiai tikrinti pasirašomus dokumentus. Inspekcija negali būti atsakinga dėl pareiškėjų galimo neapdairumo. Pareiškėjas savo parašais patvirtinęs statytojo statusą įgyvendino statytojo teises ir pareigas, todėl pagrįstai laikytinas statytoju.

3.2. Inspekcija negali vertinti argumentų, kad pareiškėjas nei ant 2020 m. sausio 23 d. „Projekto A laidos techninės užduoties“, nei ant naujos statybos projekto, nepasirašinėjo, tokios dokumentacijos nematė ir apie ją nieko nežinojo, nes tai nepriklauso jos kompetencijai.

3.3. Inspekcijai buvo pateikti visi reikalingi dokumentai pagal Reglamento 93 punktą, taip pat ir ginčijamos Pažymos, kuriose pareiškėjas nurodytas kaip statytojas, todėl Inspekcija neturėjo pagrindo netvirtinti pateiktos deklaracijos. Inspekcija taip pat neturėjo pagrindo kvestionuoti pateiktų dokumentų, abejoti pareiškėjo, kaip statytojo statusu, jo padėtų parašų tikrumu ir teisėtumu.

3.4. Teismo ekspertas 2020 m. spalio 28 d. preliminarią specialisto išvadą padarė vadovaudamasis ne visa pateikta projektine dokumentacija, o tik vieno buto gyvenamojo namo statybos projektu, parengtu dar 2002 metais. Ekspertui nebuvo pateikta visa projektinė dokumentacija.

3.5. Atsakovas kritiškai vertino pareiškėjų argumentus, kad jokio statybos leidžiančio dokumento, vykdydami statybas, tretieji asmenys R. ir I. G., neturėjo. Ginčijamoje 2020 m. liepos 1 d. Deklaracijoje nurodyta, kad leidimas statyti statinį išduotas 2002 m. birželio 18 d., o jį išdavęs subjektas – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius. 2020 m. birželio 29 d. prie prašymo patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą per IS „Infostatyba“ Inspekcijai, be visų kitų pridėtų dokumentų, tai pat buvo pateiktas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2002 m. birželio 18 d. išduotas (suderintas) statybą leidžiantis dokumentas Nr. 62.

3.6. Pareiškėjų argumentus, kad jie buvo suklaidinti ir nesuprato įgaliojimų reikšmės, kad manė, jog įgaliojimus pasirašo vykdydami Pagrindinės sutarties sąlygas, atsakovas vertino kritiškai. Inspekcija negali būti laikoma atsakinga už tai, kad patys pareiškėjai galbūt suklydo ar buvo suklaidinti, ar nesuprato pasirašomų įgaliojimų reikšmės. Inspekcija netikrina įgaliojimų pagrįstumo, teisėtumo, nes tai nėra priskirta jos kompetencijai.

3.7. Pareiškėjai, cituodami Reglamento 97 punktą, skunde nenurodė, kokias, jų nuomone, šio punkto nuostatas Inspekcija pažeidė. Pareiškėjai nenurodė pagrįstų argumentų, kurių pagrindu galėtų būti panaikinta ginčijama Deklaracija ir Pažymos.

3.8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjų teiginiais dėl termino skundui paduoti praleidimo. TPSVPĮ 14 straipsnio 13 dalis nagrinėjamu atveju netaikytina, nes ginčo statiniui nėra nustatytas savavališkos statybos faktas. Be to, įstatymų leidėjas pagal minėtą teisės normą suteikė teisę Inspekcijai per nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, nustačius savavališkos statybos faktą po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, bet ne fiziniams ar kitiems juridiniams asmenims. Pareiškėjai, žinodami apie Nekilnojamojo turto registre atliktą deklaracijos ir jos pagrindu ginčo namo teisinę registraciją, praėjus nepateisinamai ilgam laikotarpiui (7 mėn.) pradėjo ginčyti deklaracijos teisėtumą, praleidę terminą skundui paduoti.

4. Tretieji suinteresuoti asmenys R. G. ir I. G. atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Būtent pareiškėjai skubino išregistruoti Gyvenamojo namo būklę „Nebaigta statyba“ ir būtent pareiškėjų pageidavimu Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo įtvirtintos nuostatos dėl suinteresuotų asmenų pareigos išregistruoti Gyvenamojo namo būklę „Nebaigta statyba“, nustatytas terminas iki kada ši pareiga turi būti įgyvendinta bei įtvirtintos netesybos už kiekvieną pradelstą dieną. Suinteresuoti asmenys siekė laiku įgyvendinti sutartinius įsipareigojimus.

4.2. Pareiškėjų teiginiai, kad M. B. nevykdė pareiškėjų valios, teisiškai nepagrįsti. Bylos medžiagoje pateikti pareiškėjų įgaliojimai, kuriuose nurodoma, kad minėtas asmuo veikia pareiškėjų vardu ir interesais. Pareiškėjai ginčijamų dokumentų pateikimo Inspekcijai metu minėtas asmuo vykdė pareiškėjų valią.

4.3. Pareiškėjai įsigijo nebaigtos statybos Gyvenamąjį namą, taigi, perėmė Gyvenamojo namo statytojo statusą ir vėliau patys įregistravo namo būklę kaip „užbaigta statyba“. Statybos darbų užbaigimo dokumentuose pagrįstai įrašyta, kad statytojas yra pareiškėjas, nes jis jau tuo metu buvo Gyvenamojo namo savininkas. Kitas asmuo pagal galiojantį teisinį reguliavimą net hipotetiškai negalėjo būti statytoju.

4.4. Tretieji suinteresuoti asmenys sutiko su Inspekcijos vertinimu, kad ieškinio senaties terminai yra praleisti.

4.5. Pareiškėjai yra statytojai, kurie patys patvirtino ir pateikė ginčijamus dokumentus. Pažymose nurodyti teisingi duomenys dėl statytojo statusą turinčio pareiškėjo, todėl šių dokumentų pagrindu pateikta Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Inspekcijos buvo patvirtinta pagrįstai.

4.6. Suinteresuoti tretieji asmenys negali savarankiškai įgyvendinti statytojo teisių, nes nuo 2020 m. gegužės 20 d. nuosavybės teises į Turtą perleido pareiškėjams. Aplinkybė, kad suinteresuoti asmenys Sutartimi įsipareigojo išregistruoti Ginčo namo būklę „Nebaigta statyba“, galėtų būti aktuali sprendžiant dėl susiklosčiusių pavedimo teisinių santykių. Tik pareiškėjai galėjo savarankiškai įgyvendinti statytojo teises, todėl suinteresuotiems asmenims buvo suteikti atitinkami įgaliojimai veikti pareiškėjų vardu ir interesais.

4.7. Pareiškėjai nepagrindė statybos darbų užbaigimo dokumentų panaikinimo sąlygų. Pareiškėjai konkrečiai nenurodė, ką Inspekcija deklaracijų tvirtinimo etape atliko netinkamai. Pareiškėjai nepagrindė, kokiu tikslu teikė reikalavimus panaikinti deklaraciją, pažymas ir įrašus Nekilnojamojo turto registre.

4.8. Pareiškėjų argumentai išeina iš administracinių teismų kompetencijos ribų. Pareiškėjas elgėsi nevisiškai sąžiningai, nes naujos statybos aplinkybę pateikė kaip naujieną, kurią pareiškėjai sužinojo vėliau, nei buvo parengtas statybos projektas ir kiti dokumentai, kurių pagrindu parengti byloje ginčijami dokumentai. Pareiškėjų teiginiai dėl Gyvenamojo namo trūkumų galėtų būti vertinami nagrinėjant civilinį ginčą dėl parduoto daikto kokybės, tačiau ne administraciniame teisme. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai neprašė taikyti jokių pirkėjo teisių gynimo būdų.

4.9. Aplinkybė, kad pareiškėjai nebuvo ar nėra atlikę statybos darbų, arba dar nėra investavę į Turtą kaip statytojai, nereiškia, kad šios pareigos jie neturi ir neprivalo atlikti ateityje.

4.10. Išvados, kad pareiškėjai nėra statytojai, nepaneigia ir pareiškėjų nepagrįsti teiginiai, kad suinteresuoti asmenys yra suklastoję Gyvenamojo namo statybos baigtumo dokumentus. Esant perduotam Turtui, pereina ir statytojo statusas. Pareiškėjams Turtas priklauso nuosavybės teise, todėl jie nuo Turto įgijimo dienos yra laikytini šio Turto statytojais.

4.11. Namo būklė yra įregistruota „baigtos statybos“, todėl iš Pirkimo-pardavimo sutarties kylanti pareiga – išregistruoti Ginčo namo nebaigtos statybos būklę, yra įgyvendinta. Pareiškėjai išreiškė savo valią įregistruoti tebegaliojančius duomenis Nekilnojamojo turo registre. Dėl šios priežasties pareiškėjų teiginiai dėl faktinių aplinkybių, kad jie nieko nežinojo apie Gyvenamojo namo statybos baigtumo būklės registravimo procesą, taip pat kad neatliko jokių veiksmų, susijusių su namo statybos baigtumo būklės ir Gyvenamojo namo plotų pakeitimo registravimu, yra nepagrįsti.

4.12. Statybos leidimas kartu su nuosavybės teisėmis į turtą buvo perduotas pareiškėjams. Argumentai, kad suinteresuoti asmenys neturėjo statybos leidimo, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Registrų centras atsiliepime į pareiškėjų patikslintą skundą nurodė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies ir: 1) panaikino 2020 m. liepos 1 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą, patvirtinimą ir įregistravimą IS „Infostatyba“; 2) nutraukė bylos dalį dėl pareiškėjų reikalavimų pripažinti negaliojančiomis 2020 m. birželio 12 d. pažymą apie statinio atitiktį esminiams statinio reikalavimams Nr. 1 ir 2020 m. birželio 12 d. pažymą apie statinio (-ių) atitiktį projektui Nr. 1. Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė pareiškėjams iš Inspekcijos 1 011,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat pareiškėjams grąžino 7,50 Eur žyminio mokesčio.

7. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti nutartimis (be kita ko, 2018 m. liepos 11 d. nutartimi Nr. T-75/2018, 2017 m. kovo 14 d. nutartimi Nr. T-31/2017 ir kt.) nurodė, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas Deklaracijos bei Inspekcijos administracinio sprendimo užregistruoti ir patvirtinti Deklaraciją teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, todėl byla priskirtina nagrinėti administracinio teismo kompetencijai.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai aktualias aplinkybes:

8.1. 2020 m. sausio 24 d. pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo R. G. pasirašė Preliminariąją gyvenamojo namo su sklypais ir kitais statiniais pirkimo-pardavimo sutartį. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2020 m. sausio 13 d. duomenimis Gyvenamojo namo būklė – nebaigtas statyti.

8.2. 2020 m. gegužės 20 d. sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis, kuria, be kita ko, šalys susitarė, jog pardavėjai parduoda pastatą – 92,58 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą. Šios sutarties 1.2.3 punkte nurodyti nekilnojamojo turto registro duomenys, charakterizuojantys Gyvenamąjį namą, o 5.1 punktu šalys pareiškė, kad ši sutartis taip pat laikoma sutarties 1.1 punkte nurodyto turto (įskaitant Gyvenamąjį namą) nuosavybės teisių priėmimo-perdavimo aktu.

8.3. Pirkimo-pardavimo sutarties 3.2.3 punktu pardavėjai įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. gauti visus reikiamus dokumentus ir atlikti visus reikalingus veiksmus, kad Nekilnojamojo turto registre būtų pateikti ir įregistruoti duomenys apie visišką Gyvenamojo namo statybos baigtumą ir išregistruota būklė (Nebaigtas statyti). Pirkimo-pardavimo sutarties 4.1.2 punkte pirkėjai (pareiškėjai) pareiškė, kad jiems yra žinoma, jog Nekilnojamojo turto registre gyvenamajam namui yra įregistruota būklė: „Nebaigtas statyti“. Pirkėjai įsipareigojo bendradarbiauti ir suteikti visus reikiamus įgaliojimus pardavėjams sutarties 3.2.3 punkto įsipareigojimų vykdymui.

8.4. 2020 m. birželio 12 d. pareiškėjo vardu buvo išduotas įgaliojimas, kuriuo M. B. buvo įgaliotas atstovauti pareiškėją, 2020 m. birželio 12 d. buvo išduotas įgaliojimas pareiškėjos vardu, įgaliojant pareiškėją atlikti analogiško turinio, kaip pastarasis įgaliojo M. B., veiksmus. Byloje pateikta 2020 m. birželio 12 d. pažyma apie statinio (-ių) atitiktį esminiams statinio reikalavimams Nr. 1, pasirašyta pareiškėjo, taip pat 2020 m. birželio 12 d. pažyma apie statinio atitiktį projektui, kuria pareiškėjas patvirtino, jog 2020 m. birželio 12 d. prašyme patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą nurodytas statinys yra pastatytas pagal Inspekcijos padaliniui pateiktą projektą.

8.5. 2020 m. liepos 2 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad suformuotas naujas daiktas (daikto registravimas) pastatas – Gyvenamasis namas su stogine, įregistravimo pagrindas – 2020 m. gegužės 22 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir 2020 m. liepos 1 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini); grafoje „2.1. Nekilnojamieji daiktai“, be kita ko pažymėta: statybos pabaigos metai – 2020, statinio kategorija – neypatingasis, baigtumas 100 proc., aukštų skaičius – 2, bendras plotas – 112,19 kv. m; grafoje „4. Nuosavybė“ Gyvenamojo namo savininkais nurodyti pareiškėjai, nuosavybės įregistravimo pagrindas – 2020 m. gegužės 20 d. pirkimo-pardavimo sutartis; 2020 m. liepos 1 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. (duomenys neskelbtini).

8.6. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog Deklaraciją nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikė patys pareiškėjai. Inspekcijai prie 2020 m. birželio 29 d. prašymo patvirtinti Deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą / statinio patalpos paskirties pakeitimą, kurį pasirašė M. B., kartu su Deklaracija buvo įkelta: Statinio projektavimo užduotis; 2020 m. vieno buto gyvenamojo namo statybos projektas, pasirašytas pareiškėjo ir R. Ž.; 2020 m. sausio mėn. 1 pamatų planas, pirmo ir antro aukšto laikančiųjų konstrukcijų planas, antro aukšto ir mansardos perdangų planas, stogo gegnių išdėstymo planas, mazgų planas, pasirašyti R. Ž., 2020 m. sausio 23 d. projekto A laidos techninė užduotis, pasirašyta statytojo – pareiškėjo; pastato padėties sklype planas, pirmo ir antro aukštų planas, mansardos planas, fasadai tarp ašių, pasirašyti R. Ž.; 2020 m. gegužės 20 d. inžinerinių tinklų planas ir pastato išpildomoji geodezinė nuotrauka; 2020 m. birželio 14 d. mokėjimo nurodymas, pradiniu mokėjimu nurodant pareiškėją, už Inspekcijos teikiamas paslaugas; vandentiekio ir nuotekynės tinklų genplanas; geriamojo vandens kokybės tyrimų išvada, 2020 m. birželio 9 d. parengta R. G.; 2020 m. birželio 2 d. cheminių tyrimų protokolas ir 2020 m. birželio 1 d. mikrobiologinio tyrimo protokolas, 2020 m. birželio 12 d. pažyma apie statinio atitiktį esminiams statinio reikalavimams, pasirašyta pareiškėjo; 2020 m. birželio 12 d. pareiškėjos įgaliojimas pareiškėjui; 2020 m. birželio 12 d. pareiškėjo įgaliojimas M. B., kuriuo statytojas pareiškėjas įgaliojo minėtą asmenį atstovauti visose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, įmonėse bei organizacijose, parengti projekto „A“ laidą, teikti atsiimti dokumentus, teikti prašymą patvirtinti deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą / statinio paskirties pakeitimą ir kt.; 2020 m. birželio 18 d. (pagal tvirtinimo parašus) Kadastrinių matavimų knyga.

8.7. Ginčijamoje 2020 m. liepos 1 d. deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytoje pareiškėjo įgalioto asmens, be kita ko, skelbiama: duomenys apie statybą leidžiantį dokumentą – leidimas statyti naują statinį, išdavimo data 2002 m. birželio 18 d., Nr. 62, išdavęs subjektas – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyrius; pastatytas naujas statinys, paskirtis gyvenamoji (vieno buto pastatai); kategorija – neypatingas; duomenys apie rangovą – nėra; duomenys apie statytoją – pareiškėjas; duomenys apie statinio projektuotoją – R. Ž., asmens kodas nenurodytas, architekto atestatas galioja nuo 2016 m. birželio 30 d. (iki kada galioja nenurodyta); duomenys apie statinio projekto vadovą – R. Ž.; duomenys apie statinio bendruosius rodiklius: bendras plotas pagal statinio projektą 112,19 kv. m, bendras plotas pagal kadastro bylos duomenis (faktiniai) 112,9 kv. m, tūris – 496 kub. m; stogo danga – metalinė danga; naudingas plotas – 112,19 kv. m; plytų mūras; aukštų skaičius – 2 aukštų; ir kt.

8.8. Pareiškėjai 2020 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į Inspekciją su prašymu panaikinti pareiškėjo vardu registruotos 2020 m. birželio 12 d. Deklaracijos galiojimą ir įregistravimą.

8.9. 2020 m. gruodžio 16 d. raštu atsakovas nurodė, kad Ginčo pastatas įregistruotas ne tik pareiškėjo vardu, bet ir pareiškėjos, todėl, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 punkto 1 papunkčiu, atsakovas negali panaikinti Deklaracijos. Atsakovas 2021 m. sausio 7 d. raštu pareiškėjų atstovui pateikė Gyvenamojo namo projektinę dokumentaciją.

8.10. Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje 2022 m. kovo 21 d. nuosprendžiu R. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 70 MGL (3 500 Eur) dydžio bauda. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartimi, be kita ko, buvo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. nuosprendis: nuosprendžio aprašomojoje dalyje pakeista nustatyta aplinkybė, jog „suklastoti dokumentai buvo panaudoti, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, bet ne vėliau nei iki 2020 m. birželio 12 d.“, ir ši dalis išdėstyta taip: „suklastoti dokumentai buvo panaudoti, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, bet ne anksčiau nei 2020 m. birželio 15 d.“ .

9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Statybos įstatymo, Reglamento, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, pažymėjo, kad statytojų teisių įgyvendinimas siejamas su nuosavybės teisėmis (ar kitomis civilinėmis valdymo ir naudojimo teisėmis, pavyzdžiui nuoma, panauda) į žemės sklypą ir statinį, o nuosavybės teisė gali būti įgyjama sandorių pagrindu; nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo.

10. Teismas, įvertinęs Pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, nurodė, kad šalys kartu su Pirkimo-pardavimo sutartimi pasirašė ir Turto nuosavybės teisių priėmimo perdavimo aktą bei savo parašais patvirtino, kad nuosavybės teisių į Turtą perdavimas yra galutinai įvykęs Pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną, t. y. 2020 m. gegužės 20 d. Teismas nesutiko, kad pareiškėjai nuosavybės teises į Turtą įgijo vėliau, nei pasirašyta Pirkimo-pardavimo sutartis, nes tai prieštarautų Pirkimo-pardavimo sutartyje įrašytam Turto nuosavybės teisių perdavimo-priėmimo akto turiniui, kuriame buvo aiškiai išreikšta pardavėjų valia perduoti būtent nuosavybės teises, taip pat pirkėjų valia priimti nuosavybės teises į įgyjamą Turtą. Bylai aktualus teisinis reguliavimas ir nustatytos faktinės aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad Deklaracijos pasirašymo ir pateikimo Inspekcijai tvirtinti metu pareiškėjai buvo įgiję nuosavybės teises į Turtą, įskaitant Gyvenamąjį namą, ir atitiko Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 punkte statytojui nustatytus reikalavimus dėl žemės sklypo ir statinio valdymo nuosavybės teise.

11. Tačiau teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad byloje nekvestionuojama, jog pareiškėjai Pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo Gyvenamąjį namą, kurio jie patys nestatė, nebuvo šio statinio užsakovais, rangovais ar kitais statybų proceso dalyviais šio statinio statybos procese. Gyvenamojo namo statyba (rekonstrukcija) buvo baiga, tačiau nebuvo įteisinta. Šios aplinkybės neginčijo ir Turto pardavėjai.

12. Teismas pažymėjo, kad Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog pareiškėjai įsigijo Gyvenamąjį namą, kuris buvo 92.58 kv. m bendro ploto, 100 proc. baigtumo, statybos pabaigos metai – 2001 m. Nekilnojamojo turto registre Gyvenamajam namui buvo įregistruota būklė – „Nebaigtas statyti“. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad faktiškai pareiškėjai nusipirko didesnio bendro ploto ginčo statinį, t. y. faktiškai buvo įgytas dviejų aukštų 112,19 kv. m Gyvenamasis namas su stogine, kurio statyba nebuvo įteisinta. Taigi, pareiškėjai įsigijo statinį, kurio statybos užbaigimo procedūros nebuvo atliktos. Pirmosios instancijos teismas, apžvelgęs aktualų teisinį reguliavimą, darė išvadą, kad pareiškėjai, 2020 m. gegužės 20 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi ir Nuosavybės teisių priėmimo-perdavimo aktu įgiję nuosavybėn Turtą, perėmė iš Turto pardavėjų teises ir pareigas Gyvenamojo namo statybos užbaigimo procese.

13. Pirmosios instancijos teismas, pacitavęs Statybos įstatymo (28 str. 2 d.), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (8 str. 1 d., 2 d. 6 p.), Reglamento (10.1–10.3, 93–98 p.) nuostatas, pažymėjo, kad vertinant ginčijamos Deklaracijos ir jos įregistravimo bei tvirtinimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, yra svarbios įsiteisėjusiais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 kovo 21 d. nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartimi, kuri priimta, išnagrinėjus baudžiamąją bylą dėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 21 d. nuosprendžio, (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytos aplinkybės ir faktai. Teismas, įvertinęs minėtose bylose nustatytas aplinkybes, pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje nustatyti faktai dėl Deklaracijos su suklastotais dokumentais pateikimo per IS „Infostatyba“ Inspekcijai tvirtinti ir įregistruoti, vienareikšmiškai patvirtina Deklaracijos neteisėtumą. Gyvenamojo namo statyba negali būti įteisinama suklastotų ir tikrovės neatitinkančių dokumentų pagrindu.

14. Vertindamas pareiškėjų argumentą, kad Inspekcija neatliko Reglamente nustatytų pareigų, teismas nurodė, jog Inspekcijai nėra suteikta daugiau teisių, nei numatyta Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme (toliau – ir Priežiūros įstatymas).

15. Vertindamas pareiškėjų argumentus dėl Inspekcijos veiksmų neteisėtumo įregistruojant ir patvirtinant Deklaraciją IS „Infostatyba“, teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog Inspekcija būtų žinojusi apie su Deklaracija teikiamų dokumentų (2020 m. projektinės dokumentacijos) klastojimo faktą ar paties pareiškėjo suklaidinimą pasirašant ginčijamas Pažymas. Skunde, teismo teigimu, nenurodyta argumentų, kad pareiškėjus, pasirašant ginčijamus dokumentus, būtų suklaidinusi Inspekcija, o didžioji dalis pareiškėjų argumentų yra nesusiję su Inspekcijos funkcijų vykdymu ir nepatenka į Inspekcijos kompetencijos ribas. Inspekcija nėra viena iš Turto pirkimo-pardavimo sutarties šalių, todėl jai iš sutarties neatsiranda jokių teisių ar pareigų.

16. Teismas, spręsdamas, ar Inspekcija tinkamai atliko jai Reglamente nustatytas pareigas, tvirtinant pateiktą Deklaraciją ir ją registruojant IS „Infostatyba“, įvertino Reglamento 94 ir 97 punktų, taip pat Statybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas bei pažymėjo, kad iš įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. nuosprendžio matyti, kad tarp Inspekcijos 2021 m. sausio mėn. rašte nurodytų dokumentų, kurie kartu su Deklaracija buvo įkelti į „Infostatybą“, nenurodytas Inspekcijos atsiliepime minėtas statybą leidžiantis dokumentas, taip pat nenurodyta, jog buvo pateiktas projektas „Sodo namo rekonstrukcija į mažą gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), S.B.

„(duomenys neskelbtini)“, skl. Nr. (duomenys neskelbtini)“, parengtas 2002 m., kuris nurodytas 2020 m. birželio 12 d. pažymoje apie statinio atitiktį projektui Nr. 1, pasirašytoje pareiškėjo. Taip pat į bylą nebuvo pateiktas Inspekcijos nurodytas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2002 m. birželio 18 d. išduotas (suderintas) statybą leidžiantis dokumentas Nr.

62. Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 10 d. rašte, adresuotame pareiškėjų atstovui, nurodyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija duomenų apie statybos projektą ir statybos leidimo išdavimą statyti Gyvenamąjį namą neturi. Teismas pažymėjo, kad galiojęs teisinis reguliavimas nustatė, jog statinio rekonstravimo atveju turi būti gautas apskrities viršininko administracijos valstybinės priežiūros tarnybos leidimas. Byloje, teismo teigimu, nepateikta duomenų, kad su Deklaracija buvo pateiktas kompetentingos institucijos išduotas leidimas statinio rekonstrukcijai pagal minėtą 2002 m. projektą.

Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes sprendė, kad Inspekcijai pateikta 2020 m. projektinė dokumentacija, iš esmės skiriasi nuo 2002 m. projekto sprendinių – suprojektuoti du statinio aukštai su mansarda vietoje vieno aukšto su mansarda, padidintas / padidėjo statinio bendras plotas ir kt. Pareiga patikrinti pateiktus dokumentus ir įvertinti, ar su prašymu patvirtinti Deklaraciją pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, ar statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą, ar reikėjo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, pakeitus projekto sprendinius, tenka atsakovui.

Byloje nustatytos aplinkybės ir aptartas teisinis reglamentavimas, teismo vertinimu, patvirtina, kad atsakovas tinkamai neatliko jam nustatytos pareigos, todėl Deklaracijos patvirtinimas ir įregistravimas buvo nepagrįstas ir neteisėtas.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjai, nors ir nesuformulavo tokio reikalavimo, tačiau siekė ne tik panaikinti Deklaracijos galiojimą, bet ir jos patvirtinimą bei įregistravimą IS „Infostatyba“. Teismas šiuo aspektu nurodė, kad administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymu saugomi interesai. Administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje Deklaracijos galiojimo ir jos patvirtinimo bei įregistravimo panaikinimą sąlygoja ne tik pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, tačiau ir viešas interesas – pašalinti viešojo administravimo subjekto padarytą teisės akto pažeidimą bei pažeidimo pasekmes.

18. Teismas, aptaręs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, nurodė, kad net dėl techninio pobūdžio klaidos deklaracijos galiojimą iki statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre panaikina Inspekcija arba teismas, po statinio įregistravimo – teismas. Byloje nustatytų ir ištirtų aplinkybių visuma, teismo teigimu, leidžia konstatuoti, kad Deklaracija ir jos patvirtinimas bei įregistravimas IS „Infostatyba“ yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini. Šiame kontekste teismas kritiškai vertino trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentus, kad pareiškėjai nėra suinteresuoti asmenys, turintys teisę ginčyti paties pareiškėjo pasirašytą Deklaraciją. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad pareiškėjai yra Gyvenamojo namo, kurio statyba yra įteisinta Deklaracijos ir kitų dokumentų (projektinės dokumentacijos), kurioje yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, pagrindu, savininkai, nulemia pareiškėjų suinteresuotumą ginčyti Deklaraciją. Be to, pareiškėjai skunde kėlė klausimą dėl įsigyto Gyvenamojo namo neteisėtos statybos fakto ir iš to išplaukiančių pasekmių, kurios tektų pareiškėjams, kaip pateikusiems tikrovės neatitinkančius dokumentus statybos valstybinę priežiūrą vykdančiai institucijai – Inspekcijai.

19. Pasisakydamas dėl pareiškėjų reiškiamų reikalavimų pripažinti pareiškėjo pasirašytas 2020 m. birželio 12 d. pažymą apie statinio atitiktį esminiams statinio reikalavimas ir 2020 m. birželio 12 d. pažymą apie statinio atitiktį projektui, teismas šiuos dokumentus laikė pareiškėjo vienašaliais pareiškimais, kuriuos buvo privaloma pateikti Inspekcijai kartu su Deklaracija ir kitais dokumentais. Teisės aktai nenustatė, kad tokio pobūdžio pažymos turi būti nustatyta tvarka tvirtinamos ir (ar) registruojamos Inspekcijos, t. y. viešojo administravimo subjekto ir (ar) ginčijamos teisme. Teisines pasekmes pareiškėjams sukelia Deklaracija, ją patvirtinus ir įregistravus IS „Infostatyba“, nes jos pagrindu buvo užbaigta Gyvenamojo namo statyba ir įregistruojamas statinys Nekilnojamojo turto registre (Reglamento 105 p.). Teismas, konstatavęs, kad pareiškėjų ginčijamos Pažymos nėra patvirtintos viešojo administravimo subjekto sprendimu ir savaime pareiškėjams teisinių pasekmių nesukelia, bylos dalį dėl Pažymų pripažinimo negaliojančiomis nutraukė, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 130 str. 1 p.).

20. Vertindamas argumentus dėl praleisto termino ginčyti Deklaraciją, teismas nurodė, kad nepaisant to, jog Deklaracija Nekilnojamojo turto registre buvo išviešinta 2020 m. liepos 2 d., tačiau pareiškėjai apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik gavę iš atsakovo 2020 m. Gyvenamojo namo projektinę dokumentaciją su suklastotais parašais ir tikrovės neatitinkančiais įrašais. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjai praleido terminą skundui dėl Deklaracijos patvirtinimo ir registravimo panaikinimo paduoti dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujino šį terminą.

III. 21. Atsakovas Inspekcija apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, pašalinant apeliaciniame skunde nurodytus neteisėtus motyvus ir rezoliucinėje dalyje panaikinant reikalavimą priteisti iš Inspekcijos pareiškėjams 1 011,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

22. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Inspekcija nesutinka su pirmosios instancijos teismo Sprendimo motyvais dėl konstatuotų Inspekcijos neteisėtų veiksmų tvirtinant ginčo Deklaraciją:

22.1.1. Inspekcijai buvo pateikti visi reikalingi dokumentai pagal Reglamento 93 punktą, įskaitant ir ginčijamas pažymas, kuriose pareiškėjas nurodytas kaip statytojas, todėl Inspekcija neturėjo pagrindo netvirtinti pateiktos Deklaracijos. Inspekcija taip pat neturėjo pagrindo kvestionuoti pateiktų dokumentų, abejoti pareiškėjo, kaip statytojo statusu, jo parašų tikrumu ar teisėtumu.

22.1.2. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Deklaracijoje skelbiama, jog pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus užbaigta statinio statyba bei pateikti duomenys apie statytoją – pareiškėją, nurodyta, jog leidimas statyti statinį išduotas 2002 m. birželio 18 d. Nr. 62, o jį išdavęs subjektas – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius, tačiau tokio dokumento byloje nėra. Būtent Deklaracijoje nurodytas statybą leidžiantis dokumentas – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2002 m. birželio 18 d. išduotas (suderintas) statybą leidžiantis dokumentas Nr. 62 Inspekcijai buvo pateiktas per IS „Infostatyba“ kartu su 2020 m. birželio 29 d. prašymu patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą, su visais kitais pridėtais dokumentais.

22.1.3. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad statybos leidimą turėjo išduoti apskrities viršininko administracija, taikė netinkamą Statybos įstatymo normą. Statybos įstatymo redakcijoje, galiojusioje nuo 2001 m. lapkričio 18 d. iki 2022 m. liepos 1 d. Statybos leidimų išdavimo tvarka reglamentuojama 23 straipsnyje, kurio 5 dalies 2 punkte buvo nustatyta, kad statybos leidimą išduoda kitam bet kuriam statiniui – savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas). Taigi, vien šiuo pagrindu dėl netinkamai taikytų materialiųjų teisės normų ir dėl to skundžiamame sprendime padarytų nepagrįstų išvadų yra pagrindas pakeisti sprendimą, šalinant iš motyvuojamosios dalies neteisėtus motyvus.

22.1.4. Nagrinėjamu atveju galiojusi Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.03:1999 „Mažųjų statinių projektų rengimo bei derinimo tvarkos ypatumų ir šių statinių statybos įteisinimo tvarka“, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 335 2 punkte buvo nustatyta, kurie statiniai yra priskiriami prie mažųjų statinių, o 28 punkte buvo imperatyviai reglamentuota, jog projekto derinimo dokumentas (arba 25 p. nurodytu atveju – vyriausiojo architekto (ar jo funkcijas vykdančio savivaldybės tarnautojo) suderintas namo ir jo priklausinių projektas) kartu yra leidimas statyti, rekonstruoti ir remontuoti šiuos statinius. Apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų ir statybos inspekcijos tarnybos leidimas nereikalingas. Atsakovas, įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, pabrėžia, kad Inspekcijai kartu su prašymu patvirtinti Deklaraciją per IS „Infostatyba“ buvo pateikti visi privalomi dokumentai, įskaitant ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2002 m. birželio 18 d. išduotą (suderintą) statybą leidžiantį dokumentą Nr. 62. Todėl Inspekcija, tikrindama pateiktus dokumentus, nepažeidė Reglamento reikalavimų.

22.2. Atsakovas nesutinka su teismo argumentais, kad Inspekcijai pateikta 2020 m. projektinė dokumentacija skiriasi nuo 2002 m. projekto sprendinių – suprojektuoti du statinio aukštai su mansarda vietoje vieno aukšto su mansarda, padidintas, padidėjo statinio bendras plotas ir kt.:

22.2.1. Nėra aišku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad palyginus 2020 m. projekto A laidą ir 2002 m. projektą pasikeitė esminiai statinio projekto sprendiniai, nurodyti Reglamento 48 punkte. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kurie rašytiniai įrodymai patvirtina teismo išvadą, be kita ko, kad: ginčo statinio vieta sklype pasikeitė daugiau kaip 1 m, kad daugiau nei 1 m padidinti statinio išorės matmenys ir pan. Be to, pats teismas nurodo, kad buvęs namo aukštis pagal 2022 m. projektinę dokumentaciją – 8,0 m, o pagal 2020 m. projektinę dokumentaciją – 8,60 m, taigi, statinio išorės matmenys nepasikeitė daugiau kaip 1 m. Reglamento 94 punktas nereikalauja su prašymu patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą pateikti notarinės formos įgaliojimą, jei prašymą patvirtinti deklaraciją pateikia ne statytojas.

22.2.2. Nei pareiškėjai patikslintame skunde cituodami Reglamento 97 punktą, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konkrečiai nenurodė, kokias minėto punkto nuostatas Inspekcija pažeidė patvirtinusi ginčo Deklaraciją.

22.2.3. Inspekcija tiek Priežiūros įstatymo, tiek Reglamento nustatyta tvarka patikrinusi su 2020 m. birželio 29 d. prašymu patvirtinti deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą / statinio patalpos paskirties pakeitimą, pateiktus Inspekcijai per „IS Infostatyba“ privalomus pateikti dokumentus, nenustačiusi kitų kliūčių, neturėjo teisinio pagrindo nepatvirtinti ginčo Deklaracijos IS „Infostatyba“. Atsakovas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Inspekcija negalėjo žinoti, kad su Deklaracija pateikti dokumentai yra suklastoti.

22.3. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė pareiškėjams bylinėjimosi išlaidas.

22.3.1. Inspekcijos elgesys nagrinėjamoje byloje atitinka bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, todėl į tai turėjo būti atsižvelgta sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

22.3.2. Teismo sprendimo dalis, kuria nepagrįstai konstatavus Inspekcijos neteisėtus veiksmus iš Inspekcijos priteista 1 011,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, naikintina.

23. Tretieji suinteresuoti asmenys R. G. ir I. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkinti pareiškėjų patikslinto skundo reikalavimai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti. Tretieji suinteresuoti asmenys taip pat prašo atlyginti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

24. Tretieji suinteresuoti asmenys apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

24.1. Pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo etape neužtikrino pareigos tinkamai suformuluoti skundo dalyką bei pagrindą, priimdamas sprendimą peržengė bylos nagrinėjimo ribas, todėl buvo pažeistos suinteresuotų asmenų procesinės garantijos:

24.1.1. Pareiškėjai patikslintu skundu prašė teismo panaikinti statytojo – pareiškėjo 2020 m. liepos 1 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą, o teismas nusprendė panaikinti minėtos deklaracijos galiojimą, patvirtinimą ir įregistravimą IS „Infostatyba“. Taigi, teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Pareiškėjai nesuformulavo reikalavimo panaikinti su deklaracijos registravimu ir tvirtinimu susijusius atsakovo veiksmus. Vadinasi, pareiškėjai nepageidavo naikinti Deklaracijos patvirtinimo ir įregistravimo. Be to, teismas sprendimą grindė kitais pagrindais, nei tą darė pareiškėjai. Tokiu būdu pirmosios instancijos teisme nebuvo užtikrintas teisinis ir procesinis tikrumas, buvo pažeista suinteresuotų asmenų teisė į teisminę gynybą.

24.1.2. Pareiškėjai suformulavo neaiškius ir netikslius reikalavimus, kuriuos grindė su bylos medžiaga nesusijusiais dokumentais ir informacija (pvz., pateikdami duomenis apie nuotekų rezervuarus, kitą turtą, kurie neturi įtakos bylos baigčiai), tokiu būdu apkraudami kitus dalyvaujančius byloje asmenis. Teismo sprendime nurodyta, kad 2 iš 3 reikalavimų nepriskirti administracinių teismų kompetencijai, todėl dėl jų bylą nutraukė, o vienintelį patenkintą skundo reikalavimą teismas modifikavo peržengdamas bylos dalyką. Skundo reikalavimai buvo suformuluoti netinkamai, todėl teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Jeigu nebūtų atliktos minėtos klaidos sprendimų priėmimo etape, suinteresuotų asmenų pozicija byloje galbūt kistų. Teismas net nesuteikė progos šią poziciją išreikšti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrindė viešojo intereso šioje byloje, todėl neturėjo teisės peržengti skundo ribų.

24.2. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes sprendime liko neatsakyta, kokį teisės aktą atsakovas pažeidė:

24.2.1. Pirmosios instancijos teismo sprendime perrašytos Reglamente ir Priežiūros įstatyme Inspekcijai nustatytos pareigos tvirtinant ir įregistruojant statytojo deklaraciją apie statybos užbaigimą, tačiau šios taisyklės nevertinamos ir neanalizuojamos. Perrašius teisės aktų nuostatas Sprendime be jokio pagrindimo daroma abstrakti išvada, kad Inspekcija tinkamai neatliko jai nustatytos pareigos.

24.2.2. Teismas nemotyvavo ir nekonkretizavo, kuri iš atsakovui tenkančių pareigų viešojo administravimo srityje buvo pažeista. Teismas nurodė, kad Inspekcija turi pareiga patikrinti pateiktus dokumentus ir įvertinti, ar su prašymu patvirtinti deklaraciją pateikti visi privalomi pateikti dokumentai. Tačiau neaišku, ką buvo siekiama konstatuoti šiuo teiginiu, kadangi byloje nėra duomenų, kad tvirtinant Deklaraciją buvo pateikti ne visi privalomi dokumentai. Taip pat byloje nėra duomenų, kad Inspekcija netikrino jai pateiktų dokumentų. Be to, byloje nėra duomenų, kad buvo reikalingas naujas statybą leidžiantis dokumentas ir šio leidimo nėra. Teismas neatsakė, kokios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas netinkamai atliko jam nustatytas pareigas. Pareiškėjai teismo posėdžio metu taip pat negalėjo įvardinti, kokios viešosios teisės normos buvo pažeistos.

24.2.3. Tretieji suinteresuoti asmenys taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog į bylą nėra pateiktas Inspekcijos nurodytas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2002 m. birželio 18 d. išduotas (suderintas) statybą leidžiantis dokumentas Nr. 62. Sprendime padarytos klaidos dėl byloje surinktų dokumentų tik patvirtina, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovas 2021 m. gegužės 21 d. atsiliepime į patikslintą skundą pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2002 m. birželio 18 d. išduotą (suderintą) statybą leidžiantį dokumentą Nr. 62, kuriame yra pateiktas dokumentas pavadintas „Statybą leidžiantis dokumentas 1“.

24.3. Pareiškėjai nepagrįstai inicijavo ginčą teisme, o ginčijami veiksmai visiškai atitiko jų valią:

24.3.1. Pareiškėjai neprieštarauja Gyvenamojo namo projekto sprendiniams, jų valią atitiko namo baigtos statybos būklės įregistravimas, todėl pareikšti skundo reikalavimai yra „dirbtiniai“. Pareiškėjų pageidavimu buvo įtvirtintos nuostatos dėl suinteresuotų asmenų pareigos išregistruoti Ginčo namo būklę „Nebaigta statyba“, nustatytas terminas iki kada ši pareiga turi būti įgyvendinta bei įtvirtintos netesybos už kiekvieną pradelstą dieną. Įgaliojimai ir pažymos patvirtintos pareiškėjų parašais. Vidutiniškai rūpestingas ir atidus žmogus suvokia parašo kaip valios išraiškos reikšmę. Taip pat tiek įgaliojimai, tiek Pažymos yra nedidelės apimties dokumentai.

24.3.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dokumentus, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota Gyvenamojo namo būklė kaip baigtos statybos, į Registrų centrą fiziškai pristatė patys pareiškėjai. Pareiškėjų valia buvo įregistruoti Namo baigto statybą, pareiškėjai reikalavo tą atlikti. Abi pusės vykdė Pirkimo-pardavimo sutartį ir atliko visus veiksmus nebaigtos statybų būklės išregistravimui, įskaitant Pažymų ir Deklaracijų pasirašymą, teikimą tvirtinti ir įregistruoti „Infostatyba“. Todėl Deklaracijos teikimas tvirtinti Inspekcijoje atitiko tikrąją pareiškėjų valią.

24.3.3. Be to, pareiškėjai projekto A laidos sprendimų, kaip Gyvenamojo namo trūkumų, neginčija ir su jais sutinka. Pareiškėjai, pasirašydami pažymą dėl atitikties projektui, sutiko tiek su projekto sprendiniais, tiek ta aplinkybe, kad Ginčo namas atitinka projektinę dokumentaciją, o teismas bylos dalį dėl pažymos pripažinimo negaliojančia nutraukė. Todėl suinteresuotiems asmenims lieka neaiškūs pareiškėjų tikslai administraciniame ginče. Ginčas iš esmės yra civilinio pobūdžio.

24.4. Dėl bylinėjimosi išlaidų:

24.4.1. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjams buvo nustatęs terminą skundo trūkumams pašalinti, pareiškėjai kelis kartus koregavo skundo reikalavimus, keitė byloje dalyvaujančių asmenų padėtis, šalino suinteresuotus trečiuosius asmenis iš bylos.

24.4.2. Kadangi dėl antrojo („pripažinti 2020-06-12 pažymą apie statinio atitiktį esminiams statinio reikalavimams Nr. 1 negaliojančia“) ir trečiojo („pripažinti 2020-06-12 pažymą apie statinio (-ių) atitiktį projektui Nr. 1 negaliojančia“) pareiškėjų skundo reikalavimo buvo nuspręsta bylą nutraukti, pareiškėjai pralaimėjo 2/3 bylos. Kadangi tretieji suinteresuoti asmenys byloje palaikė atsakovą, jie yra laimėję 2/3 bylos. Be to, sprendime patvirtinti suinteresuotų asmenų teiginiai, kad statybų užbaigimo procese statytojais buvo pareiškėjai, o pareiškėjai šias aplinkybes neigė. Todėl nesuprantama teismo išvada, kad teismo sprendimas yra nepalankus suinteresuotiems asmenims. Neaišku, kodėl toks sprendimas materialine prasme nepalankus suinteresuotiems asmenims, jeigu šis sprendimas neturi įtakos jų teisėms ir pareigoms – pareiškėjai teismo keliu pasinaikino savo pačių pateiktą tvirtinti Deklaraciją, o sprendimas turi įtakos tik pačių pareiškėjų teisėms ir jų turtui.

24.4.3. Vadinasi, jei patenkinamas tik 1 iš 3 pareiškėjų reikalavimų, pareiškėjų naudai bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos proporcingai, o priešingas sprendimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Visos patirtos sumos priteisimas pareiškėjų naudai, kai pareiškėjai yra pralaimėję 66,66 procentus bylos, prieštarauja principui „pralaimėjęs moka“. Be to, tretieji suinteresuoti asmenys pabrėžia, kad baudžiamojoje byloje yra pateikę kasacinį skundą, kuriame ginčija aplinkybes, jog žinojo apie dokumentų klastojimo faktą.

24.4.4. Trečiųjų suinteresuotų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra tiesiogiai susijusios su teismo procesu, yra pagrįstos ir realiai patirtos. Suinteresuoti asmenys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, todėl visos patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos suinteresuotų asmenų naudai arba, tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad 1 iš 3 skundo reikalavimų vis dėlto yra pagrįstas – proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Atsisakydamas priteisti suinteresuotų asmenų išlaidas advokato ar kito atstovo pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teismas pažeidė teisę į teisminę gynybą.

25. Pareiškėjai atsiliepime į Inspekcijos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme.

26. Pareiškėjai pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

26.1. Inspekcija, gavusi prašymą patvirtinti Deklaraciją, neatliko šių pagrindinių ir privalomų veiksmų: 1) nepatikrino ir nenustatė, kad nėra pateiktas Deklaracijoje ir kitoje suklastotoje projektinėje dokumentacijoje statinio projektuotoja įvardintos R. Ž. privalomas draudimo liudijimas, ar jo kopija; 2) nepatikrino ir nenustatė, kad kartu su Deklaracija buvo pateiktas ne tik negaliojantis, tačiau ir negavus apskrities viršininko administracijos valstybinės priežiūros tarnybos leidimo, atsakovo įvardijamo kaip Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2002 m. birželio 18 d. išduoto (suderinto) statybą leidžiančio dokumento Nr. 62. Pagal Reglamento 45 punktą tik 2010 m. spalio 1 d. galioję, taip pat po minėtos datos išduoti ir galiojantys statybą leidžiantys dokumentai galioja neterminuotai, visi kiti, išduoti iki 2010 m. statybą leidžiantys dokumentai galiojo tik 10 m. Todėl atsakovas privalėjo nustatyti, kad jam pateiktas dokumentas negalioja ir yra reikalingas naujas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovui nebuvo pateiktas statybą leidžiantis dokumentas; 3) pareiškėjo per trečius asmenis pateiktoje Deklaracijoje buvo pateikti ne visi reikalingi dokumentai, kai kurie dokumentai buvo klaidingi, nenurodyti visi būtini duomenys. Be to, atsakovui buvo pateikti ir kiti dokumentai, pagrindžiantys, kad Deklaracija negali būti patvirtinta.

26.2. Tai lemia, kad atsakovas netinkamai įvykdė savo pareigas ir nepagrįstai patvirtino Deklaraciją. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovo neteisėti veiksmai yra konstatuoti Deklaracijos tvirtinimo ir įregistravimo procese.

27. Pareiškėjai atsiliepime į trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjai taip pat prašo atlyginti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

28. Pareiškėjai pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

28.1. Tretieji suinteresuoti asmenys prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nors tokio prašymo neišreiškė net atsakovas – Inspekcija. Pareiškėjai pažymi, kad R. G., apkaltinamaisiais nuosprendžiais nuteistas už tai, kad žinojo, jog 2020 m. projektinėje dokumentacijoje yra suklastoti pareiškėjo ir architektės parašai, tačiau siekdamas įrodyti, jog parduodamo gyvenamojo namo statyba atitinka statinio sprendinius ir teisės aktų reikalavimus, siekdamas išvengti atsakomybės, neteisėtai pradėjo suklastotų dokumentų teisinę apyvartą – juos panaudodamas – pateikdamas UAB „Sagela“ ir suvokdamas, kad bendrovė juos įkels į IS „Infostatyba“ Inspekcijos išduodamos Deklaracijos patvirtinimui. Minėtas asmuo suprato, kad suklastotų dokumentų pagrindu išduota Deklaracija įteisins tikrovės neatitinkančius duomenis. Trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymas palikti Deklaracija galiojančia, yra nepagrįstas.

28.2. Nagrinėjamoje situacijoje trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės nebuvo apgintos, todėl jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priešingai – dėl kaltų trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų buvo priimta Deklaracija, grįsta suklastotais dokumentais.

28.3. Pareiškėjai kritiškai vertina argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir peržengė skundo ribas, kadangi šie teiginiai nepagrįsti faktais ir teisės aktų nuostatomis, nenurodyti teisės aktai, kuriuos būtų neteisingai taikęs teismas.

29. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą prašo tenkinti jo dalį dėl nepagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų Inspekcijos atžvilgiu, kitoje dalyje – spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.

30. Inspekcija pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, taip pat savo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes bei papildomai pažymi:

30.1. Inspekcija sutinka su trečiųjų šalių argumentais, kad teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas nepagrindus viešojo intereso egzistavimu, pažeidė apeliantų teisę į teisminę gynybą, nes neužtikrino pareigos pareiškėjams tinkamai suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą, neištyrė ir neįvertino bylos medžiagos, neatskleidė bylos esmės, neatsakė į klausimą, kokias administracinės teisės normas Inspekcija pažeidė. Pareiškėjai patikslintame skunde net nenurodė pagrįstų argumentų, kokias Inspekcija pareiškėjų materialiąsias teises ar interesus tariamai pažeidė. Pirmosios instancijos teismas nurodęs, kad tenkino 1-ąjį pareiškėjų reikalavimą, nusprendė panaikinti 2020 m. liepos 1 d. Deklaracijos ne tik galiojimą, bet ir patvirtinimą ir įregistravimą IS „Infostatyba“, nors toks pareiškėjų reikalavimas patikslintame skunde nebuvo reiškiamas Inspekcijai.

30.2. Inspekcijai buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, todėl Inspekcija neturėjo pagrindo netvirtinti pateiktos Deklaracijos. Inspekcija taip pat neturėjo pagrindo kvestionuoti pateiktų dokumentų, abejoti pareiškėjo, kaip statytojo statusu, jo parašų tikrumu, teisėtumu ir pan.

30.3. Būtent Deklaracijoje nurodytas statybą leidžiantis dokumentas – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2002 m. birželio 18 d. išduotas (suderintas) statybą leidžiantis dokumentas Nr. 62 buvo Inspekcijai per IS „Infostatyba“ pateiktas prie 2020 m. birželio 29 d. prašymo patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą kartu su visais kitais pridėtais dokumentais (projektine dokumentacija, statinio kadastrinių matavimų byla ir kt.). Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šis dokumentas nelaikytinas statybą leidžiančiu dokumentu, nes pagal statybos leidimo išdavimo metu galiojusio Statybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį statinio rekonstravimo atveju turi būti gautas apskrities viršininko administracijos valstybinės priežiūros tarnybos leidimas. Teismas, nurodydamas, kad pagal galiojusį teisinį reguliavimą statybos leidimą turėjo išduoti apskrities viršininko administracija, taiko netinkamą Statybos įstatymo normą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 2020 m. liepos 1 d. deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą / statinio patalpų paskirties keitimą Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo bei 2020 m. birželio 12 d. pažymos apie statinio atitiktį esminiams statinio reikalavimams Nr. 1 ir 2020 m. birželio 12 d. pažymos apie statinio (-ių) atitiktį projektui Nr. 1 teisėtumo ir pagrįstumo.

32. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 18 d. sprendimu V. N. ir I. K. skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino 2020 m. liepos 1 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą, patvirtinimą ir įregistravimą IS „Infostatyba“, o bylos dalį dėl pareiškėjų reikalavimų pripažinti negaliojančiomis 2020 m. birželio 12 d. pažymą apie statinio atitiktį esminiams statinio reikalavimams Nr. 1 ir 2020 m. birželio 12 d. pažymą apie statinio (-ių) atitiktį projektui Nr. 1 nutraukė, taip pat priteisė V. N. ir I. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo, jog atsakovas tinkamai neatliko jam nustatytos pareigos (vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumo patikrinimo), todėl Deklaracijos patvirtinimas ir įregistravimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėjų ginčijamos Pažymos nėra patvirtintos viešojo administravimo subjekto sprendimu bei savaime pareiškėjams teisinių pasekmių nesukelia ir bylos dalį dėl Pažymų pripažinimo negaliojančiomis nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 130 straipsnio 1 punktas).

33. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį pakeisti – pašalinti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies apeliaciniame skunde nurodytus neteisėtus motyvus ir panaikinti rezoliucinę dalį, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovo pareiškėjams 1011,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikęs materialinės teisės normas ir netinkamai įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, jog Inspekcija pažeidė teisės aktuose nustatytą pareigą patikrinti pateiktus dokumentus ir juos įvertinti.

34. Tretieji suinteresuoti asmenys R. G. ir I. G. taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimu, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – V. N. ir I. K. patikslintą skundą atmesti. Nurodo, kad teismas skundo priėmimo etape neužtikrino pareigos tinkamai suformuluoti skundo dalyką bei pagrindą, priimdamas sprendimą peržengė bylos nagrinėjimo ribas, neatskleidė bylos esmės, nes nebuvo aiškiai atsakyta į klausimą, kokį teisės aktą Inspekcija pažeidė, pareiškėjai iniciavo formalų ginčą, nes jų veiksmai visiškai atitiko jų valią.

35. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

26. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (ginčui aktualios redakcijos, galiojusios nuo 2000 m. rugsėjo 15 d. iki 2002 m. liepos 1 d., nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (2001 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. IX-598 redakcija), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. liepos 29 d.) nuostatos. Šių teisės aktų aktualios normos išsamiai aptartos pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas šiame sprendime jų nebekartoja.

36. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių (vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo, statinio projektinės dokumentacijos ir Deklaracijos pateikimo), o iš esmės keliamas klausimas dėl Inspekcijos netinkamo pareigų atlikimo, tvirtinant ir registruojant pateiktą Deklaraciją.

37. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad pateiktas dokumentas (Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2002 m. birželio 18 d. išduotas (suderintas) statybą leidžiantis dokumentas Nr. 62) nelaikytinas statybą leidžiančiu dokumentu, nes pagal statybos leidimo išdavimo metu galiojusio Statybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį statinio rekonstravimo atveju turi būti gautas apskrities viršininko administracijos valstybinės priežiūros tarnybos leidimas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2001 m. lapkričio 8 d. priėmė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimo įstatymą (įstatymo Nr. IX-583 redakcija). Taip pat Lietuvos Respublikos Seimas 2001 m. lapkričio 13 d. priėmė ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymą (įstatymo Nr. IX-598 redakcija). Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, Statybos įstatymo pakeitimo įstatymas, išskyrus jame išdėstyto Statybos įstatymo vienuoliktąjį skirsnį, įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog nuo 2002 m. sausio 1 d. iki Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo statybos leidimai išduodami vadovaujantis galiojančiais teisės aktais pagal Statybos įstatymo nustatytą viešojo administravimo subjektų kompetenciją: 1) statiniui kelių savivaldybių valdomoje teritorijoje, statiniui, kurio statytojas (užsakovas) yra savivaldybė, statiniui, skirtam krašto apsaugos reikmėms (įrašytam į Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtinamą sąrašą), – apskrities viršininko administracijos; 2) kitam bet kuriam statiniui – savivaldybės mero (jo įgalioto savivaldybės administratoriaus ar kito savivaldybės administracijos tarnautojo).

38. Šiuo aspektu sutiktina su Inspekcijos apeliacinio skundo motyvu, jog nagrinėjamu atveju teisės aktuose buvo įtvirtinta, kad statybos leidimą išduoda kitam bet kuriam statiniui – savivaldybės meras (jo įgaliotas savivaldybės administratorius ar kitas savivaldybės administracijos tarnautojas). Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2002 m. birželio 18 d. buvo išduotas (suderintas) statybą leidžiantis dokumentas Nr. 62 (byloje pateiktas). Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog galiojęs teisinis reglamentavimas numatė, kad statinio rekonstravimo atveju turi būti gautas apskrities viršininko administracijos valstybinės priežiūros tarnybos leidimas ir kad, byloje nėra duomenų, kad su Deklaracija buvo pateiktas kompetentingos institucijos išduotas leidimas statinio rekonstrukcijai pagal 2002 m. projektą „Sodo namo rekonstrukcija į mažąjį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), s/b (duomenys neskelbtini) skl. (duomenys neskelbtini)“.

39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sprendimo motyvų dalis, jog turi būti gautas apskrities viršininko administracijos valstybinės priežiūros tarnybos leidimas, šalintina iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies.

40. Inspekcija apeliaciniame skunde nurodo, kad iš teismo sprendimo motyvų nėra aišku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad palyginus 2020 m. projekto A laidą ir 2002 m. projektą pasikeitė esminiai statinio projekto sprendiniai, nurodyti Reglamento 48 punkte. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas atliko abiejų šių projektų lyginamąją analizę ir jos pagrindu konstatavo, kurie esminiai statinio sprendiniai pakito lyginant 2002 m. statinio projektą su 2020 m. projektu. Įvertinęs bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad Inspekcijai pateikta 2020 m. projektinė dokumentacija „Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas (Deklaracijoje nurodyti projekto parengimo metai – 2002 m.), <...> skiriasi nuo 2002 m. projekto „Sodo namo rekonstrukcija į mažąjį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), s/b (duomenys neskelbtini) skl. (duomenys neskelbtini)“ projekto sprendinių – suprojektuoti du statinio aukštai su mansarda vietoje vieno aukšto su mansarda, padidintas statinio aukštis (nuo 8,0 m iki 8,60 m, padidėjo statinio bendras plotas (nuo 87,6 kv. m iki 112,19 kv. m) ir kt.

41. Reglamento 48 punkte reglamentuota, kad pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio Reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, kitų teisės aktų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų: laikančiosios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas (48.1 punktas); dėl objektyvių priežasčių (nenumatytų aplinkybių, kliūčių) keičiama inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos ilgis (48.2 punktas); iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje) (48.3 punktas); iki 1 m didinami statinio išorės matmenys (48.4 punktas); mažinami statinio išorės matmenys (48.5 punktas).

42. Iš anksčiau aptartos 2002 m. statinio projekto su 2020 m. projekto A laidos sprendinių lyginamosios analizės, taip pat atsižvelgiant į Reglamento 48 punkte nustatytas ribines (leistinas) vertes, matyti, jog 2022 m. statinio projekto esminiai sprendiniai (statinio naudojimo paskirtis, statinio vieta sklype, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.), įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai) minėto Reglamento 48 punkto prasme iš vis nepakito arba taip ženkliai nepakito, jog statytojui būtų privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą.

43. Nagrinėjamo ginčo kontekste vertintina, kad Inspekcija tiek Priežiūros įstatymo, tiek Reglamento nustatyta tvarka patikrinusi su 2020 m. birželio 29 d. prašymu patvirtinti deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą / statinio patalpos paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktus Inspekcijai per „IS Infostatyba“ privalomus pateikti dokumentus, nenustačiusi kitų kliūčių neturėjo jokio teisinio pagrindo nepatvirtinti ginčo Deklaracijos IS „Infostatyba“, kas rodo, jog Inspekcijos pareigūnas atliko Reglamento 94 ir 97 punktuoe nustatytus veiksmus, susijusius su pateiktos Deklaracijos patikra. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiga patikrinti pateiktus dokumentus ir įvertinti, ar su prašymu patvirtinti Deklaraciją pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, ar statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą, ar reikėjo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, pakeitus projekto sprendinius, tenka atsakovui, Taigi išanalizavus bylos faktines aplinkybes ir ginčo išsprendimui reikšmingų teisės aktų normas, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atlikdama pateiktos Deklaracijos patikrinimą, netinkamai vykdė teisės aktais nustatytas pareigas (funkcijas).

44. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir į Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytas aplinkybes, teisingai sprendė, kad įsiteisėjusiu baudžiamojoje byloje priimtu teismo nuosprendžiu nustatyti faktai dėl Deklaracijos su suklastotais dokumentais pateikimo per IS „Infostatyba“ Inspekcijai tvirtinti ir įregistruoti, vienareikšmiškai patvirtina Deklaracijos neteisėtumą. Gyvenamojo namo statyba negali būti įteisinama suklastotų ir tikrovės neatitinkančių dokumentų pagrindu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino 2020 m. liepos 1 d. deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą / statinio patalpų paskirties keitimą Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą, patvirtinimą ir įregistravimą IS „Infostatyba“.

45. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliaciniame skunde teigia, kad nepagrįstai iš Inspekcijos priteista 1011,25 Eur (vienas tūkstantis vienuolika eurų 25 cnt.) bylinėjimosi išlaidų, todėl ši sprendimo dalis yra naikintina ir iš Inspekcijos nagrinėjamoje byloje neturėtų būti priteista jokių bylinėjimosi išlaidų.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo nagrinėjantis teismas privalo ne tik formaliai vadovautis ABTĮ įtvirtintomis bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, bet įvertinti visas su byla susijusias reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-603/2010, 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-319-822/2020). Tai iš esmės atspindi ir ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies nuostata, kad teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi, įvertinusi byloje kilusio ginčo priežastis, jo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, pobūdį, trukmę ir jos procesinę baigtį, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas nepriteisti pareiškėjų prašomas bylinėjimosi išlaidas iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos. Atsakovas Deklaracijos tvirtinimo metu negalėjo žinoti, kad pateikta projektinė dokumentacija yra neatitinkanti tikrovės (suklastoti parašai, nurodyta netiksli informacija apie užsakovą, statybos darbų vadovą, architektę ir kt.).

48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 str. 2 d.; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4 str.), taip pat laikosi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018; 2019 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-687/2020; ir kt.).

49. Taigi, teismų praktikoje taip pat vadovaujamasi priežasties teorija, kai paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne galutinis rezultatas, o procesinis šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-686/2015; taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1803-1062/2020; ir kt.).

50. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant proceso šalies, <...>, patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą <...>, pirmiausia būtina įvertinti kelto ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo kelti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, kieno iniciatyva tretieji suinteresuoti asmenys buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, įvertinti, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta, nustatyti atsakingą dėl bylinėjimosi išlaidų kilimo asmenį ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-469-502/2016; 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-959-575/2016; 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-94-629/2020; ir kt.).

51. Įvertinus ginčo aplinkybes ir pobūdį, spręstina, kad šioje byloje pareiškėjų ginčytos Deklaracijos galiojimo pagrįstumą ir teisėtumą (pateikimą, patvirtinimą ir įregistravimą), be kita ko, sąlygojo trečiųjų suinteresuotų asmenų nesąžiningi veiksmai, todėl teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl bylinėjimosi išlaidų kilimo priežastingumo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, taip pat įvertinus šioje byloje kelto ginčo esmę, trečiųjų suinteresuotų asmenų poziciją ir bylos baigtį, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, tarp jų ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, atlyginimą iš trečiųjų suinteresuotų asmenų R. G. bei I. G. (ABTĮ 40 str. 3, 5 d.). Atsižvelgiant į tai, kad patys pareiškėjai taip pat nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi (neįsitikino teikiamų duomenų teisingumu), pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjams, keistina, paliekant apskaičiuotą ir priteistą sumą.

52. Analogiškai šis klausimas sprendžiamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 47 straipsnio 2 dalies nuostata, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi lygias su šalimis procesines teises ir pareigas, išskyrus teises ir pareigas, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, taip pat civilinio proceso koncentracijos, operatyvumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), sprendžia, jog pagal šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, dėl kurių ieškovas pareiškė ieškinį būtent atsakovui <...>, taip pat aplinkybes, dėl kurių atsisakė ieškinio šiam atsakovui, be to, aplinkybes, dėl kurių patenkintas atsakovo priešieškinis, yra pagrindas pripažinti, kad dėl šioje konkrečioje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų yra atsakingas trečiasis asmuo <...>, todėl jam tenka pareiga atlyginti šias išlaidas jas patyrusiems asmenims (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3360/2010; kt.).

53. Tretieji suinteresuoti asmenys apeliaciniame skunde pažymi, jog priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, dėl ko suinteresuotų asmenų procesinės garantijos buvo pažeistos. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 2 dalį, administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymu saugomi interesai. Administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės. Tačiau šioje specifinėje situacijoje (siekiant pašalinti pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą) pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai peržengė pareikšto reikalavimo ribas. Atmestini ir R. G. bei I. G. apeliacinio skundo argumentai dėl pareiškėjų patikslinto skundo reikalavimų dirbtinumo (formalumo).

54. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl pareiškėjų materialinio teisinio suinteresuotumo, dėl praleisto įstatymo nustatyto termino kreiptis su skundu į teismą ir dėl Pažymų panaikinimo. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Minėtais aspektais teisėjų kolegija pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir plačiau šiame sprendime dėl to nebepasisako.

55. Pareiškėjai prašo atlyginti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nors atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo keičiamas, tačiau nėra jokio pagrindo vertinti, kad galutinis baigiamasis teismo aktas priimtas ne pareiškėjų naudai.

56. Pareiškėjai nurodo, jog patyrė 1200 (700 + 500) Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimų į atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus parengimą. Teismui pateiktos atitinkamai 2022 m. gruodžio 9 d. sąskaitos faktūros už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2022 m. gruodžio 12 d. mokėjimo nurodymų Nr. 27 ir Nr. 45 patvirtinimai.

57. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 19 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus bei 8.11 punkte įtvirtintą koeficientą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1,3), pažymi, kad nagrinėjamu atveju maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą galėtų būti 2 314,65 Eur (1 780,5 Eur x 1,3). Pareiškėjų I. K. ir V. K. (buvusi pavardė – N.) prašoma atlyginti suma už abiejų atsiliepimų parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau, atsižvelgus į advokato suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, taip pat į bylinėjimosi išlaidų kilimo priežastis, pareiškėjų elgesį Deklaracijos pateikimo metu, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, spręstina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti pareiškėjų prašymą iš dalies ir priteisti jiems iš trečiųjų suinteresuotų asmenų R. G. ir I. G. 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

58. Tretieji suinteresuoti asmenys R. G. ir I. G. apeliaciniame skunde prašo atlyginti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalis teigia, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tretieji suinteresuoti asmenys apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimą patenkintų patikslinto skundo reikalavimų dalyje ir priimti naują sprendimą, t. y. pareiškėjų skundą atmesti, todėl darytina išvada, kad galutinis procesinis sprendimas buvo priimtas ne trečiųjų suinteresuotų asmenų naudai ir jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso stadijoje atlyginimą.

59. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, sprendimo dalis, kuria priteistas iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareiškėjams 1 011,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, naikintina, kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą. Trečiųjų suinteresuotų asmenų R. G. ir I. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, 41 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų R. G. ir I. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. 288600210, pareiškėjams I. K. ir V. K. (buvusi pavardė – N.), 1 011,25 Eur (vieną tūkstantį vienuolika eurų 25 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš trečiųjų suinteresuotų asmenų R. G. (a/k (duomenys neskelbtini) ir I. G. (a/k (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis pareiškėjams I. K. ir V. K. (buvusi pavardė – N.), 1 011,25 Eur (vieną tūkstantį vienuolika eurų 25 centus) bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti.

Priteisti iš trečiųjų suinteresuotų asmenų R. G. (a/k (duomenys neskelbtini) ir I. G. (a/k (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 600 Eur (šešis šimtus Eur) pareiškėjams I. K. ir V. K. (buvusi pavardė – N.) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė