2021-01-27 Nr. AB-1810-3-62-3-02275-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-82-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02275-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. (A. G.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. (A. G.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, Ligoninė), 24 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. buvo laikomas LAVL netinkamomis sąlygomis. Nurodė, jog yra sunkus ligonis, jam yra nustatytas neįgalumas. Pareiškėjo teigimu, LAVL kamerose nebuvo stalų, todėl LAVL neužtikrino jam tinkamų maitinimosi sąlygų. Pareiškėjo teigimu, pateiktą maistą jis turėjo valgyti atšalusį, atsistojęs prie palangės. Nesant kamerose stalų pareiškėjas negalėjo rašyti laiškų, mokytis, žaisti stalo žaidimų. Dėl tokių nepatogumų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos higienos norma HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 (toliau – ir HN 47:2011) nenustato reikalavimo palatose įrengti stalą. Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39 patvirtintos Ligoninės vidaus tvarkos taisyklės bei vėliau jas pakeitusios Ligoninės direktoriaus 2019 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-27, patvirtintos Ligoninės vidaus tvarkos taisyklės nurodo, kad į gydomąjį skyrių atvykusiam pacientui skiriama lova, daiktų spintelė, drabužių spinta (jos dalis, kabykla). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, atsakovo atstovas pareiškėjo atžvilgiu nepažeidė teisės aktuose nustatyto patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo A. G. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, jog pareiškėjas skunde nurodė, kad LAVL jis buvo laikomas nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas LAVL buvo laikomas nuo 2017 m. spalio 20 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. Atsižvelgiant į tai, teismine tvarka buvo sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2019 m. balandžio 10 d.

7. Teismas pažymėjo, kad LAVL dvejopa paskirtis, t. y. sveikatos priežiūros ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo, lemia, kad LAVL turi atitikti ir sveikatos priežiūros įstaigoms, ir laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms keliamus reikalavimus.

8. Teismas vadovavosi HN 47:2011 21 punktu, kuriame nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Iš atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo teismas nusprendė, kad LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi. Atsakovo atstovo teigimu, HN 47:2011 21 punktas nenumato palatoje stalo, todėl pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu nėra.

9. Tačiau teismas pažymėjo, kad vienas iš teisės aktų, nustatančių reikalavimus pataisos įstaigoms, yra Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir Normos), įsigaliojusios 2017 m. birželio 8 d. Normų 10.2 punkte nustatyta, kad drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpose įrengiamas stalas. Šiame kontekste pažymėta ir tai, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog LAVL gydomiems nuteistiesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos.

10. Byloje nebuvo ginčo, kad LAVL kamerose (palatose), kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo stalų. Teismas padarė išvada, kad nagrinėjamu atveju ginčo laikotarpiu pareiškėją laikant kamerų tipo patalpose, kuriose nebuvo įrengta stalų, buvo pažeista pareiškėjo teisė į nustatytas kalinimo sąlygas.

11. Pažymėta ir tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius (toliau – ir Kontrolierius) 2018 m. rugsėjo 24 d. pažymoje Nr. 4D-2018/1-767 (toliau – ir Pažyma) konstatavo, kad pareiškėjo skundas pateiktas kontrolieriui dėl LAVL kamerų / palatų nepakankamo aprūpinimo baldais (stalu) pripažintas pagrįstu. Kontrolierius pažymoje LAVL direktoriui rekomendavo imtis priemonių, kad kameros / palatos būtų aprūpintos stalais.

12. Teismas nusprendė, kad įvertinus nagrinėjamu atveju nustatyto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2019 m. balandžio 10 d.), pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose, kuriose nebuvo įrengta stalų, nors pagal Normas jie turėjo būti įrengti, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas galėjo naudotis prie lovos esančia spintele, byloje nėra duomenų, kad dėl skundžiamų kalinimo sąlygų buvo pakenkta pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

III. 13. Pareiškėjas A. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.

14. Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimas nemotyvuotas. Teismas nenurodė, kodėl atsisakė vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo.

15. Pareiškėjas pabrėžia, kad į LAVL buvo atvykęs ilgalaikiam gydymui, buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, būdamas neįgalus, sunkus ligonis.

16. Dėl stalo nebuvimo pareiškėjas patyrė nepatogumus, dėl kurių tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo orumas, reputacija, buvo dideli dvasiniai sukrėtimai.

17. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo sveikatos istoriją. Pareiškėjui teko valgyti atsistojus prie palangės ir kęsti kojų skausmus, rašyti laiškus, mokytis, žaisti stalo žaidimus ant grindų. Pareiškėjas patyrė ne tik psichologinius, bet ir fizinius išgyvenimus.

18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir LAVL argumentus, pateiktus įrodymus bei sprendimą pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, todėl teismo sprendimas yra objektyvus, pagrįstas ir teisingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų laikymo sąlygų dėl stalų nebuvimo kamerose Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2019 m. balandžio 10 d., atlyginimo.

21. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų laikymo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad LAVL kamerose (palatose), kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo stalų, ir tai neatitiko nustatytų Normų reikalavimų. Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2019 m. balandžio 10 d., o skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

22. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

24. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

25. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

26. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

27. Nagrinėjamu atveju yra konstatuota, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas LAVL palatose, kuriose nebuvo stalo. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo atsižvelgti į jo sveikatos istoriją, tačiau nėra duomenų, kad būtent dėl stalo nebuvimo pareiškėjui būtų sutrikusi sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Stalo nebuvimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Be kita ko, atsižvelgiama ir į tai, kad nors nebuvo stalo, bet pareiškėjas galėjo naudotis prie lovos esančia spintele. Kitų pareiškėjo laikymo sąlygų LAVL pažeidimų nebuvo nustatyta. Pareiškėjas ir apeliaciniame skunde pateikė tik bendro pobūdžio teiginius apie patirtus didelius nepatogumus, bet nenurodė jokių konkrečių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog būtent dėl padaryto pažeidimo pareiškėjui būtų kilusios kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės. Byloje nėra jokio pagrindo spręsti, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

28. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. G. (A. G.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė