b84d10b9-a7bb-4306-9e11-e10fe6dc3347 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-306-626/2022 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00653-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6,2.1; 1.2.14.7.2.1; 1.2.17.1.12.2; 1.2.29.1.1; 2.4.6.1. (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 15 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Reginos Pocienės, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Laurai Golubkienei, nuteistajam I.

M., gynėjui advokatui Justui Viliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I. M. gynėjo advokato Justo Vilio apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo I. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal: ‑ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams; ‑ pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

‑ pagal BK 208 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams; ‑ pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 45 (keturiasdeÅ¡imt penkių) parų areÅ¡tu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. I. M. iÅ¡teisintas nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 2 dalies 5 punktu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), BK 69 straipsniu, I. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trims) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti ar bÅ«ti registruotam užimtumo tarnyboje ir atlyginti ne mažiau kaip 1/2 dalį priteistos turtinės žalos. Civilinių ieÅ¡kovų atstovės civilinis ieÅ¡kinys su vėlesniais patikslinimais tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ I. M. priteista iÅ¡ viso 119 407,61 eurų (Å¡imtÄ devyniolika tÅ«kstančių keturis Å¡imtus septynis eurus, 61 ct) padarytos ir neatlygintos žalos kreditoriams:

UAB „T“ (duomenys pakeisti) ? 4 234,38 eurų turtinės žalos atlyginimo, UAB „S“ (duomenys pakeisti) – 7 957 eurų turtinės žalos atlyginimo, UAB „Ti“ (duomenys pakeisti) (buvusi UAB „B“ (duomenys pakeisti)) – 7 035,80 eurų turtinės žalos atlyginimo, „Ta“ (duomenys pakeisti) – 5 247,52 eurų turtinės žalos atlyginimo, „Ra“ (duomenys pakeisti) – 9 652,91 eurų turtinės žalos atlyginimo, „Bi“ (duomenys pakeisti) –13 720 eurų turtinės žalos atlyginimo, „M“ (duomenys pakeisti) ? 30 505 eurų turtinės žalos atlyginimo, „Ba“ (duomenys pakeisti) ? 1 760 eurų turtinės žalos atlyginimo, „A“ (duomenys pakeisti) ? 25 765 eurų turtinės žalos atlyginimo, „Be“ (duomenys pakeisti) – 12 850 eurų turtinės žalos atlyginimo, „An“ (duomenys pakeisti) – 6 800 eurų turtinės žalos atlyginimo.

I. M. taikomas nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ jam priklausantį turtÄ â€“ žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki visiÅ¡ko ieÅ¡kinių patenkinimo, paliekant prokuroro nutarimu nustatytas laikino nuosavybės teisių apribojimo sÄ lygas. I. M. taikomas nuosavybės teisių apribojimas mobiliojo ryÅ¡io telefonui „iPhone 6“, IMEI (duomenys neskelbtini), ir mobiliojo ryÅ¡io telefonui „iPhone 6“, IMEI (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki visiÅ¡ko ieÅ¡kinių patenkinimo, pakeičiant prokuroro nutarimu nustatytas laikino nuosavybės teisių apribojimo sÄ lygas: turto saugotoju paskiriant kaltinamÄ jį I.

M.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. I. M. nuteistas už tai, kad nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. sausio 26 d. ir nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2017 m. spalio 12 d., bÅ«damas UAB „R“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu siekdamas apgaule iÅ¡vengti turtinių prievolių, neketindamas atsiskaityti su krovinių pervežimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, iÅ¡Å¡vaistė iÅ¡ užsakovų už atliktus krovinių pervežimus gautas pinigines lėšas – turtÄ , kuris galėjo bÅ«ti pateiktas skoloms padengti, taip paliekant jo valdomÄ bendrovę be ekonominio padengimo ir atimant galimybę skolas iÅ¡ jos už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas iÅ¡ieÅ¡koti civilinio proceso tvarka, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams, o bÅ«tent:

I. M., žinodamas, kad UAB ,,R“ 2017 m. sausio 1 d. ir iki 2017 m. spalio 10 d. buvo nemoki, ir jai akivaizdžiai grėsė bankrotas, pagal UAB „R“ vadybininkų sudarytas vienkartines krovinių pervežimo sutartis su vežimo paslaugas teikiančiomis Lietuvos Respublikoje registruotomis bendrovėmis: UAB „T“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 20 d. sutartis Nr. E008747 (KR006629), ir 2017 m. vasario 21 d. sutartis Nr. E009262 (KR007054), UAB „S“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 24 d. sutartis Nr. E010422 (KR008156), 2017 m. gegužės 4 d. sutartis Nr. E010498 (KR0082), 2017 m. gegužės 17 d. sutartis Nr. E010443 (KR008128), 2017 m. balandžio 19 d. sutartis E010394 (KR007886), 2017 m. balandžio 26 d. sutartis E010441 (KR008178);

UAB „Ti“ (buvusi UAB „B“), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 12 d. sutartis Nr. E010349 (KR008072), 2017 m. balandžio 13 d. sutartis Nr. E010359 (KR007885), 2017 m. balandžio 20 d. sutartis Nr. E010399 (KR008134), Serbijos Respublikoje registruotomis bendrovėmis: „Ta“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 23 d. sutartis Nr. E009453 (KR007266), 2017 m. kovo 27 d. sutartis Nr. E010048 (KR007788), „Ra“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 27 d. sutartis Nr. E009503 (KR007293), 2017 m. kovo 7 d. sutartis Nr. E009671 (KR007423), 2017 m. kovo 7 d. sutartis Nr. E009672 (KR007411), „Bi“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 21 d. sutartis Nr. E009962 (KR007707), 2017 m. balandžio 4 d. sutartis Nr. E010186 (KR007925), 2017 m. balandžio mėn. sutartis Nr. 010428 (KR008165), 2017 m. balandžio 25 d. sutartis Nr. E010424 (KR008164), „M“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 21 d. sutartis Nr. E009360 (KR007134), 2017 m. kovo 10 d. sutartis Nr. E009748 (KR007514), 2017 m. kovo 20 d. sutartis Nr. E009928 (KR007514), 2017 m. kovo 30 d. sutartis Nr. E010050 (KR007792), 2017 m. balandžio 1 d. sutartis Nr. E010150 (KR007895), 2017 m. balandžio 3 d. sutartis Nr. E010188 (KR007920), 2017 m. balandžio 4 d. sutartis Nr. E010189 (KR007921), 2017 m. balandžio 5 d. sutartis Nr. E010195 (KR007923), 2017 m. balandžio 10 d. sutartis Nr. E010305 (KR008035), „Ba“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo mėn. sutartis Nr. E009922 (KR007672), 2017 m. balandžio 3 d. sutartis Nr. E010185 (KR007924), 2017 m. balandžio 6 d. sutartis Nr. E010267 (KR008003), 2017 m. balandžio 10 d. sutartis Nr. 010296 (KR008005), 2017 m. balandžio 12 d. sutartis Nr. E010273 (KR008004), 2017 m. balandžio 18 d. sutartis Nr. E010379 (KR008106), 2017 m. balandžio 18 d. sutartis Nr. E010378 (KR008094), 2017 m. balandžio 21 d. sutartis Nr. E010408 (KR008138), 2017 m. balandžio 25 d. sutartis Nr. E010431 (KR008163), „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 2 d. sutartis Nr. E009026 (KR006869), 2017 m. vasario 2 d. sutartis Nr. E009042 (KR006871), 2017 m. vasario 20 d. sutartis Nr. E009357 (KR007166), 2017 m. vasario 2 d. sutartis Nr. E009355 (KR007165), 2017 m. vasario 2 d. sutartis Nr. E009372 (KR007176), 2017 m. kovo 13 d. sutartis Nr. E009777 (KR007555), 2017 m. kovo 14 d. sutartis Nr. E009817 (KR007551), 2017 m. kovo 17 d. sutartis Nr. E009905 (KR007643), 2017 m. balandžio mėn. sutartis Nr. E010444 (KR008181), „Be“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 14 d. sutartis Nr. E009829 (KR007542), 2017 m. balandžio 11 d. sutartis Nr. E010338 (KR008037), 2017 m. balandžio 11 d. sutartis Nr. E010337 (KR008045), Jungtinėse Amerikos Valstijose registruota bendrove „An“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 18 d. sutartis Nr. E010386 (KR008103), 2017 m. balandžio 20 d. sutartis Nr. E010389 (KR008098), nuo 2017 m. sausio 20 d. iki 2017 m. gegužės 17 d., pateikdamas minėtoms vežimo paslaugas teikiančioms bendrovėms užsakymus dėl krovinių pervežimo ir Å¡ioms bendrovėms juos atlikus, turėdamas galimybę už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas atsiskaityti krovinių pervežimo užsakovų į UAB „R“ sÄ skaitÄ pervestomis piniginėmis lėšomis, jis, veikdamas tyčia, už minėtas paslaugas su bendrovėmis neatsiskaitė, o žinodamas, kad turi pradelstų įsipareigojimų minėtoms vežimo paslaugas teikiančioms bendrovėms:

UAB „T“ ? 4 825,00 Eur, UAB „S“ ? 8 107,00 Eur, UAB „B“ ? 7 235,80 Eur, „Ti“ ? 5 900,00 Eur, „Ra“ ? 10 780,00 Eur, „Bi“ ? 14 100,00 Eur, „M“ ? 31 325,00 Eur, „Ba“ ? 29 190,00 Eur, „A“ ? 26 475,00 Eur, „Be“ 13 200,00 Eur, „An“ 7 000,00 Eur, iÅ¡ viso 158 137,8 Eur sumai, atsiskaitymams su jomis nepanaudojo 2017 m. birželio 7 d. iÅ¡ Rusijos Federacijos įmonės „Ru“ (duomenys pakeisti) sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „R“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini) banke, pervestų 282 050,00 Eur, tačiau jau kitÄ dienÄ , tai yra, 2017 m. birželio 8 d., pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) banke jam patvirtinta prieigos teise prie UAB „R“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), savo ir kitų asmenų interesais ir naudai, iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos be teisėto pagrindo pervedė, t. y. iÅ¡Å¡vaistė 225 000,00 Eur į UAB „R.

G.“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurios vieninteliu akcininku ir direktoriumi jis buvo nuo bendrovės įsteigimo pradžios ((duomenys neskelbtini)), banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini) banke, bei Å¡iai operacijai pagrįsti ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ 2017 m. sausio 2 d. paskolos sutartį, kurioje įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, kad paskolos davėjas UAB ,,R“ kaip paskolÄ perveda į UAB ,,R.

G.“ banko sÄ skaitÄ 250 000 Eur. 1.1. Atlikęs minėtus veiksmus, I. M., dalį piniginių lėšų iÅ¡ UAB „R. G.“ minėtos sÄ skaitos, disponuodamas UAB „R. G.“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, nuo 2017 m. birželio 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d., pasisavino, juos iÅ¡gryninęs, t. y. I. M. 2017 m. birželio 13 d. AB SEB banke iÅ¡mokėta 3 500,00 Eur grynais pinigais, 2017 m. birželio 13 d. ? 600,00 Eur, bankomate Nr. ATM275, Vilnius, 2017 m. birželio 13 d. ? 400,00 Eur, bankomate Nr. ATM275, Vilnius, 2017 m. birželio 16 d. ? 600,00 Eur, bankomate Nr. ATM056, Vilnius, 2017 m. birželio 19 d. ? 400,00 Eur, bankomate Nr. ATM056, Vilnius, 2017 m. liepos 19 d. ? 500,00 Eur, bankomate Nr. DNB262, Vilnius, 2017 m. liepos 21 d. ? 300,00 Eur, bankomate Nr. ATM056, Vilnius, 2017 m. liepos 25 d. ? 600,00 Eur, bankomate Nr. ATM056, Vilnius, 2017 m. rugpjūčio 22 d. ? 450,00 Eur, bankomate Nr. ATM056, Vilnius, 2017 m. rugpjūčio 23 d. ? 600,00 Eur, bankomate Nr. ATM278, Vilnius, 2017 m. rugpjūčio 23 d. ? 600,00 Eur, bankomate Nr. ATM278, Vilnius, 2017 m. rugpjūčio 23 d. ? 600,00 Eur, bankomate Nr. ATM278, Vilnius, 2017 m. rugpjūčio 26 d. ? 600,00 Eur, bankomate Nr. ATM012, Trakų Vokė, 2017 m. rugpjūčio 26 d. ? 600,00 Eur, bankomate Nr. ATM012, Trakų Vokė, 2017 m. rugpjūčio 29 d. ? 600,00 Eur, bankomate Nr. ATM056, Vilnius, bei, pasinaudodamas AB SEB banke jam patvirtinta prieigos teise prie UAB „R.

G.“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2017 m. liepos 28 d., į savo asmeninę sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB SEB banke, pervedė Å¡ias pinigų sumas: 2017 m. birželio 15 d. ? 400,00 Eur, 2017 m. birželio 22 d. ? 400,00 Eur, 2017 m. liepos 5 d. ? 1 000,00 Eur, 2017 m. liepos 19 d. ? 500,00 Eur, 2017 m. liepos 28 d. ? 1 000,00 Eur. Tokiu bÅ«du, jis, I. M., iÅ¡ UAB „R. G.“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡grynindamas bei į savo asmeninę sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pervesdamas minėtas lėšas, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ UAB „R“ turtÄ ? 14 250,00 Eur. 1.2.

KitÄ dalį UAB ,,R“ piniginių lėšų, pervestų į UAB ,,R. g.“, iÅ¡Å¡vaistė, t. y. be pateisinančio pagrindo iÅ¡ UAB „R. G.“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė Å«kio subjektams, kuriems UAB „R. G.“ neturėjo jokių finansinių įsipareigojimų, bei atsiskaitė mokėjimo kortele iÅ¡ viso 206 557,98 Eur sumai, t. y. dalį piniginių lėšų jis, I. M., pasinaudodamas AB SEB banke jam patvirtinta prieigos teise prie UAB „R. G.“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2017 m. birželio 27 d. be teisėto pagrindo pervedė Å¡iems Å«kio subjektams: 2017 m. birželio 15 d. ? 35 000,00 Eur į SingapÅ«ro Respublikos įmonės „D“ (duomenys pakeisti) sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žOCBC Bank“ banke, 2017 m. birželio 15 d. ? 25 000,00 Eur į Honkongo, esančio Kinijos Liaudies Respublikoje, įmonės „Y“ (duomenys pakeisti) sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žChina Citic Bank“ banke, 2017 m. birželio 16 d. 4 300,00 Eur į UAB „R.

S.“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB SEB banke, 2017 m. birželio 20 d. ? 25 000,00 EUR į Honkongo, esančio Kinijos Liaudies Respublikoje, įmonės „C“ (duomenys pakeisti) sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žHSBC“ banke, 2017 m. birželio 23 d. ? 40 000,00 EUR į Honkongo, esančio Kinijos Liaudies Respublikoje, įmonės „C“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žHSBC“ banke, 2017 m. birželio 23 d. pervedė 25 000,00 Eur į SingapÅ«ro Respublikos įmonės „D“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žOCBC Bank“ banke, 2017 m. birželio 27 d. ? 35 000,00 Eur į Honkongo, esančio Kinijos Liaudies Respublikoje, įmonės „Y“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žChina Citic Bank“ banke, 2017 m. birželio 27 d. pervedė 15 000,00 EUR į Honkongo, esančio Kinijos Liaudies Respublikoje, įmonės „C“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žHSBC“ banke, bei 2017 m. birželio 28 d. atsiskaitė UAB „R.

G.“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) 1 659,98 Eur sumai parduotuvėje „Elektromarkt Nordika, Vilnius LTU“, ir 598,00 Eur parduotuvėje „IKEA STORE, Vilnius, LTU“. Tokiu bÅ«du, jis, I. M., iÅ¡ UAB „R. G.“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesdamas lėšas bei jomis atsiskaitydamas mokėjimo kortele, tyčia iÅ¡Å¡vaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ UAB „R“ turtÄ â€“ 206 557,98 Eur. 1.3.

Tokiu bÅ«du I. M. savo ir kitų asmenų interesais ir naudai pasisavinęs ir iÅ¡Å¡vaistęs UAB ,,R“ turtÄ â€“ pinigines lėšas – 220 807,98 Eur, kurios galėjo bÅ«ti pateiktos skoloms UAB ,,R“ kreditoriams, kurių finansinius reikalavimus 2021 m. kovo 3 d. nutartimi patvirtino Vilniaus apygardos teismas, padengti, padarė jiems 220 807,98 eurų turtinę žalÄ .

2. Be to, I. M. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslÄ pagrįsti iÅ¡Å¡vaistytÄ UAB ,,R“ turtÄ , t. y. neteisėtai 2017 m. birželio 8 d. atliktÄ piniginių lėšų ? 225 000 eurų pavedimÄ iÅ¡ UAB „R“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), banko sÄ skaitos į UAB „R. G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), banko sÄ skaitÄ , ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ 2017 m. sausio 2 d. paskolos sutartį, įraÅ¡ydamas joje melagingus duomenis, kad UAB „R“ neva kaip paskolÄ perveda į UAB „R. G.“ banko sÄ skaitÄ 250 000,00 Eur iki 2017 m. birželio 30 d., kurį 2017 m. spalio 12 d., 09.45 val., elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) per savo atstovÄ , advokatÄ JustÄ Vilį, nežinojusį apie jo daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , I. M. pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniajam tyrėjui B. S..

3. Be to, I. M. buvo kaltinamas tuo, kad aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ UAB „R“ buhalterinę apskaitÄ , dėl ko negalima iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, o bÅ«tent: jis, nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. sausio 26 d. ir nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2017 m. spalio 12 d., bÅ«damas UAB „R“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu, pagal 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, bÅ«damas atsakingas už apskaitos organizavimÄ , už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka, aplaidžiai tvarkė UAB „R“ buhalterinę apskaitÄ , neiÅ¡saugodamas apskaitos registrų (iÅ¡skyrus kasos knygÄ ) bei finansinių ataskaitų rinkinio, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, numatančius, kad „Ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams“, nes UAB „R“ apskaitos informacija nėra tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams, nes negalima nustatyti: ar tiriamuoju laikotarpiu atliktos Å«kinės operacijos, pagrįstos tyrimui pateiktais apskaitos dokumentais, įtrauktos į apskaitÄ ir ar jų duomenys užregistruoti apskaitos registruose ir 2017 m. liepos 31 d.

Balanse ir Pelno (Nuostolių) ataskaitoje įraÅ¡ytų duomenų pagrįstumo; 6 straipsnio 2 dalies reikalavimÄ , numatantį, kad „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, nes negalima nustatyti, ar į nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. tvarkomÄ UAB „R“ apskaitÄ buvo įtrauktos visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu; 12 straipsnio 4 dalies reikalavimÄ , numatantį, kad „Apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ , arba iÅ¡kart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, nes negalima nustatyti, ar 2017 m. sausio 1 d.

– 2017 m. rugsėjo 28 d. atliktos UAB „R“ Å«kinės operacijos, pagrįstos apskaitos dokumentais įtrauktos į apskaitÄ ir, ar jų duomenys užregistruoti apskaitos registruose; 16 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , numatantį, kad „Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes nėra galimybės nustatyti, ar visų UAB “R“ 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. rugsėjo 28 d. Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys buvo registruojami apskaitos registruose, 16 straipsnio 2 dalies reikalavimÄ , numatantį, kad „Apskaitos registrų formÄ , turinį ir skaičių nusistato Å«kio subjektas pagal savo poreikius.

Kai vieÅ¡ojo sektoriaus subjekto apskaita tvarkoma centralizuotai, apskaitos registrų formÄ , turinį ir skaičių nustato biudžetinė įstaiga, kuri vieÅ¡ojo sektoriaus subjektų apskaitÄ tvarko centralizuotai“, nes nėra galimybės nustatyti visų UAB „R“ apskaitos registrų formos, turinio ir skaičiaus, 16 straipsnio 3 dalies reikalavimÄ , numatantį, kad „Apskaitos registruose Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine‑sistemine tvarka“, nes nėra galimybės nustatyti, ar UAB „R“ apskaitos registruose Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka; 17 straipsnio reikalavimÄ , numatantį, kad „Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sÄ skaitų duomenis Ä®monių finansinės atskaitomybės įstatymo, VieÅ¡ojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, nes UAB „R“ 2017 m. rugsėjo 28 d. finansinių ataskaitų rinkinys Ä®monių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka nesudarytas ir nepateiktas VÄ® „Registrų centras“ ir negalima nustatyti UAB „R“ 2017 m. liepos 31 d.

Balanse ir Pelno (Nuostolių) ataskaitoje įrašytų duomenų pagrįstumo, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „R“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. rugsėjo 28 d. II. Apeliacinių skundų argumentai, proceso dalyvių prašymai 4. Nuteistojo I. M. gynėjas advokatas J. Vilys apeliaciniame skunde prašo:

1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nuosprendį;

2) priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo: iÅ¡teisinti dalyje, kurioje I. M. kaltinamas padaręs BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytÄ veikÄ , teismui peržengus bylos nagrinėjimo teisme ribas ir nuteisus I. M. už nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ jis nebuvo kaltinamas; dalyje, kurioje jis kaltinamas padaręs BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. atlikus 225 000 eurų piniginių lėšų pervedimÄ iÅ¡ UAB „R“ banko sÄ skaitos į UAB „R. g.“ banko sÄ skaitÄ , iÅ¡teisinti nenustačius visų subjektyviųjų ir objektyviųjų Å¡ios nusikalstamos veikos požymių, t. y. nesant bÅ«tino objektyviosios pusės požymio ‑ neteisėtumo; dalyje, kurioje teismas patenkino civilinius ieÅ¡kinius ir iÅ¡ I.

M. priteisė 119 407,61 eurų žalos atlyginimo, nenustačius priežastinio ryÅ¡io tarp I. M. padarytų veiksmų ir kilusių padarinių bei pažeidus non bis in idem principÄ , atmesti civilinius ieÅ¡kinius; dalyje, kurioje jis kaltinamas padaręs BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ iÅ¡teisinti, nes nėra padarytas nusikaltimas ‑ paskolos sutartis nebuvo ir negalėjo bÅ«ti suklastota, nes sudaryta teisėtai, visus įgaliojimus turinčio asmens, o duomenų apie paskolos sudarymo laikÄ baudžiamojoje byloje tiesiog nėra surinkta.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1. Gynėjas nesutinka su nusikalstamų veikų kvalifikavimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir pagal 208 straipsnio 2 dalį. 4.2. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį gynėjas nurodo, kad prokurorės 2021 m. birželio 25 d. patikslintame kaltinime nurodyta, jog „įvertinus I. M. parodymus, pastarojo veiksmų sekÄ , objektyviuosius padarytų nusikalstamų veikų požymius, motyvus ir tikslus, kaltinimas tikslinamas:

I. M. inkriminuotas nusikalstamas veikas, kvalifikuojant pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 208 straipsnio 2 dalį, kaip nusikalstamų veikų sutaptį, bei pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį. I. M. nusikalstamų veiksmų pabaiga laikytina 2017 m. birželio 8 d. atliktas piniginių lėšų – 225 000 eurų neteisėtas pervedimas (iÅ¡Å¡vaistymas) iÅ¡ UAB „R“ banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, į UAB „R. g.“ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB SEB banke, o veiksmai, atlikti su piniginėmis lėšomis UAB ,,R. g.“ minėtoje banko sÄ skaitoje, t. y. jų iÅ¡Å¡vaistymas bei pasisavinimas iÅ¡ minėtos banko sÄ skaitos yra kaltinamojo I.

M. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 208 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, rezultatas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 255 bei 256 straipsnių nuostatomis, kaltinime keistinas nusikalstamų veikų kvalifikavimas, t. y. I. M. veiksmus kvalifikuojant pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 208 straipsnio 2 dalį, kaip nusikalstamų veikų sutaptį, bei pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, formuluojant jį pagal šias žemiau dėstomas nusikalstamų veikų aplinkybes“. 4.3.

Gynėjas pažymi, jog kaltinamuoju aktu yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos, todėl kaltinamojo akto turinys turi atitikti įstatymo keliamus reikalavimus kaltinamojo akto turiniui. SuraÅ¡ius kaltinamÄ jį aktÄ , įtariamasis tampa kaltinamuoju. Gavęs kaltinamÄ jį aktÄ , jis galutinai sužino, kuo yra kaltinamas, kokie kaltinimai bus nagrinėjami teisme ir kokiais duomenimis kaltinimai yra grindžiami. Å ie duomenys suteikia galimybes kaltinamajam pasiruoÅ¡ti gynybai bylos nagrinėjimo teisme metu (Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Nr. 1S-624-238/2019).

Byla perduodama prokurorui suraÅ¡yti naujÄ kaltinamÄ jį aktÄ , kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesÄ byloje. Tokiu bÅ«du bus užtikrinta asmens teisė į gynybÄ , kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų BPK normų garantuotų teisių: teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis). 4.4. Å iuo atveju, bylos nagrinėjimo teisme metu įvertinus nuteistojo parodymus bei visų veiksmų sekÄ , prokurorė patikslino kaltinimÄ ir atsisakė kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistojo atžvilgiu, todėl nuteistasis likusio procesu metu nuo nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 183 straipsnio 2 dalyje, net nebesigynė.

Gynėjas atkreipia dėmesį, kad prokurorei 2021 m. birželio 25 d. patikslinus kaltinimÄ , pirmosios instancijos teismas nuteistÄ jį I. M. vis tiek nuteisė ne tik pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 208 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal 183 straipsnio 2 dalį, tokiu bÅ«du peržengdamas bylos nagrinėjimo teisme ribas ir nuteisdamas apeliantÄ už nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ jis net nebuvo kaltinamas. 4.5. Anot gynėjo, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nuteistojo veiksmus kvalifikavo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nes nenustatė visų objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių.

Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, bÅ«tina nustatyti turto iÅ¡vaistymui bÅ«tinÄ požymį, kad asmuo iÅ¡Å¡vaisto jo žinioje esantį svetimÄ turtÄ , tai yra neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais turto atžvilgiu. Å is bÅ«tinasis objektyviosios pusės požymis iÅ¡skiriamas tiek teisės teorijoje, tiek doktrinoje, tiek formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo „Teismų praktikos turto pasisavinimo ir turto iÅ¡Å¡vaistymo baudžiamosiose bylose apžvalga (BK 183 ir 184 straipsniai)“ iÅ¡aiÅ¡kinta, jog turto iÅ¡Å¡vaistymas „tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-168/2013, Nr. 2K-210/2012, Nr. 2K-526/2010 ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai pasisavinami arba perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sÄ lygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto ar turtinės teisės perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams ‑ bendru susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168/2013, Nr. 2K-7-388/2007, Nr. 2K-615/2006 ir kt.). 4.6.

Apeliantas pažymi, kad bÅ«tent nuteistasis tiriamuoju laikotarpiu buvo tiek UAB „R“ tiek ir UAB „R. g.“ direktorius. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ‑ CK) 2.82 straipsnį „Juridinių asmenų organų kompetencijÄ ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai“. LR akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad „Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiÅ¡kai sudaryti sandorius, iÅ¡skyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei“.

Kadangi kiekybinis atstovavimas UAB „R“ įmonės įstatuose nustatytas nebuvo, I. M. turėjo teisę vienasmeniÅ¡kai priimti sprendimÄ pervesti pinigus iÅ¡ vienos savo valdomos įmonės į kitÄ . Atliekant pavedimÄ , paskirtyje buvo nurodyta „avansas“, o buhalterijoje Å¡ie pinigai buvo apskaityti kaip paskola. Å iuo atveju esmės tai nė kiek nekeičia, nes tiek pinigų pervedimas, tiek paskolos sutarties sudarymas yra sandoris, kurį sudaryti / atlikti nuteistasis turėjo absoliučiÄ kompetencijÄ ir teisę, nors ir sukėlė nepageidaujamas pasekmes įmonei ir civiliniams ieÅ¡kovams.

Taigi, kad ir kaip neįprastai ar keistai atrodytų piniginių lėšų pervedimas iÅ¡ UAB „R“ banko sÄ skaitos į UAB „R. g.“ banko sÄ skaitÄ , Å¡i transakcija nepažeidė nė vienos teisės normos, reglamentuojančios turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkÄ . IÅ¡ to seka iÅ¡vada, kad piniginių lėšų pervedimas negali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip nusikalstama veika, numatyta BK 184 straipsnio 2 dalyje, nepaisant to kokias neigiamas pasekmes jis sukėlė įmonei ar jos kreditoriams. 4.7.

Å iuo atveju civilinės atsakomybės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimas yra labai svarbus, nes toli gražu ne kiekvienas veiksmas, kuriuo sukeliama žala, gali bÅ«ti traktuojamas ir kvalifikuojamas kaip nusikaltimas. Baudžiamoji teisė turi bÅ«ti taikoma kaip paskutinė priemonė (ultima ratio principas). Nuteistajam nesugebėjus sugrÄ Å¾inti piniginių lėšų, įmonei UAB „R“ buvo padaryta žala civilinės teisės prasme, tačiau jokių neteisėtų veiksmų Å¡ioje situacijoje I.

M. neatliko, jis atliko savo kompetencijos ribose buvusį veiksmÄ , t. y. vadovaudamas savo paties įsteigtai įmonei bei laikydamasis visų bankinių procedÅ«rų tvarkos atliko teisėtÄ veiksmÄ ‑ pinigų pervedimÄ . Tai, kad Å¡is veiksmas, deja nebuvo pelningas ir sėkmingas jo atstovaujamai bendrovei, nedaro I. M. nusikaltėliu, o padaro jį materialiai atsakingu už atsiradusias pasekmes. Å ias materialines pasekmes realizavo BUAB „R“ prisiteisdama iÅ¡ I. M. žalos atlyginimui 225 000 eurų civilinėje byloje Nr. B2-503-864/2021.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apelianto manymu, nuteistojo veiksmai negali bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nes neatitinka visų subjektyviųjų ir objektyviųjų Å¡ios nusikalstamos veikos požymių, t. y. nuteistojo veiksmuose nėra bÅ«tinojo Å¡ios nusikalstamos veikos požymio ‑ neteisėtumo. 4.8. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistos žalos atlyginimu. Gynėjas teigia, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-503-864/2021 buvo patvirtintas galutinis kreditorių sÄ raÅ¡as, visi civiliniai ieÅ¡kovai Å¡ioje byloje yra III eilės kreditoriai.

Å ioje baudžiamojoje byloje Nr. 1-41-898/2022 civilinių ieÅ¡kinių bendra reikalavimo suma pagal kaltinamÄ jį aktÄ yra 128 098,31 eurai. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu tiek nuteistasis, tiek ir prokurorė civilinius ieÅ¡kinius prašė atmesti, kadangi civilinėje byloje pagal UAB „R“ bankroto administratoriaus ieÅ¡kinį buvo patenkintas civilinis ieÅ¡kinys dėl iÅ¡vaistytų UAB „R“ piniginių lėšų – 225 000 eurų, priteisiant jas iÅ¡ I. M. civilinėje byloje Nr. e2-3791-567/2018 (sprendimas priimtas 2018 m. spalio 30 d.).

Tačiau, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, jog „nesutinka su prokurorės ir kaltinamojo gynėjo pateiktais aiškinimais, jog civilinių ieškovų pareikšti ieškiniai yra tapatūs, pateiktiems bankroto byloje, ar kad jų atlyginimo klausimas jau yra išspręstas, ir kad jie negali būti tenkinami šioje baudžiamojoje byloje“. Anot gynėjo, šiuo atveju apygardos teismui konstatavus, kad civiliniai ieškiniai yra tenkinami, buvo pažeistas non bis in idem principas, nes būtent civiliniai ieškovai yra ir kreditoriai bankroto byloje Nr. B2-503-864/2021, kurioje jau civilinis ieškinys yra patenkintas ir padaryta žala iš I.

M. yra priteista. Gynėjas pažymi, kad civiliniai ieÅ¡kiniai baudžiamosiose bylose nagrinėjami ir įrodinėjami vadovaujantis civilinio kodekso nuostatomis, vadovaujantis CK 6.245 ‑ 6.249 straipsniais yra privaloma įrodyti visas keturias civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalÄ ir priežastinį ryšį. Apelianto nuomone, Å¡iuo atveju nesant visų 184 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nusikalstamos veikos požymių, tai bÅ«tent objektyviosios pusės požymio ‑ neteisėtumo atliekant bankinį pavedimÄ , negalima ir baudžiamoji atsakomybė, o nesant baudžiamosios atsakomybės dėl pinigų pervedimo (iÅ¡Å¡vaistymo) negalima ir civilinė atsakomybė, todėl atitinkamai visi civiliniai ieÅ¡kiniai turi bÅ«ti atmesti.

Taip pat norint, jog baudžiamosiose bylose bÅ«tų patenkinti civiliniai ieÅ¡kiniai, yra bÅ«tina nustatyti priežastinį ryšį tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių. Å iuo atveju bÅ«tina nustatyti ar tarp nuteistojo veiksmų padarius 225 000 eurų pavedimÄ iÅ¡ UAB „R“ banko sÄ skaitos į UAB “R. g.“ banko sÄ skaitÄ ir civilinių ieÅ¡kovų pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių, kurių suma lygi 129 098,31 eurai yra priežastinis ryÅ¡ys. 4.9. Atsižvelgiant į tai, jog bankroto byloje kreditorinis reikalavimas iÅ¡ viso yra 1 300 433,64 eurai, o I eilės kreditorių – 3 198,57 eurai ir II eilės kreditorių 28 995,18 eurai, reikalavimai iÅ¡ viso sudaro 32 193,75 eurus, akivaizdu, jog jei I.

M. pervesta suma būtų grįžusi į UAB „R“ arba nebūtų niekam pervesta, trečios eilės kreditorių reikalavimams padengti būtų likę 192 806,25 eurai, kas sudaro 15,2 % nuo civilinių ieškovų reiškiamų reikalavimų šioje byloje. Atitinkamai, net ir pripažinus kad I. M. neteisėtai pervedė pinigines lėšas, civilinių ieškovų ieškiniai šioje byloje teoriškai galėtų būti tenkinami tik 15,2 % dalimi ir sudarytų 19 474,36 eurus (128 098,31 x 15,2 %).

Kaip minėta bylos nagrinėjimo metu, nuteistasis dalį ieÅ¡kovų ieÅ¡kiniuose nurodytų sumų jau yra atlyginęs savanoriÅ¡kai, nes supranta, kad žlugus jo įsteigtai įmonei ir verslo idėjai tikrai nukentėjo daug verslo partnerių, kurie juo pasitikėjo ir kartu dirbo. Taigi, net nežiÅ«rint į tai, kad kas mėnesį iÅ¡ I. M. pajamų yra atskaitomos lėšos pagal vykdomuosius raÅ¡tus, už tÄ patį faktinį pinigų pervedimÄ iÅ¡ UAB „R“ banko sÄ skaitos į UAB „R. g.“ banko sÄ skaitÄ (civilinė bylÄ Nr. e2-3791-567/2018), I.

M. geranoriškai ir savanoriškai jau yra atlyginęs 4 080 eurų, kas sudaro 20,95 % nuo sumos, kuri galėtų būti teoriškai siejama priežastiniu ryšiu su šioje baudžiamojoje byloje inkriminuojamais veiksmais ir kilusiais padariniais. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje turi būti atmesti, nes prieštarauja non bis in idem principui bei nėra priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių. 4.10. Apeliantas teigia, kad priėmus I.

M. atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, civiliniai ieÅ¡kiniai, kuriuos pateikė civiliniai ieÅ¡kovai, turi bÅ«ti atmesti, nes dėl I. M. padarytų veiksmų žala jau yra priteista civilinėje byloje Nr. B2-503-864/2021.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieÅ¡kinio. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo I. M. gynėjo advokato J. Vilio apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinio bylų nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ bei teisėtumÄ ir prireikus iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Teisėjų kolegija patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, neiÅ¡eidama už apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Vilniaus apygardos teismas I. M. nuteisė pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 208 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir I. M. išteisino pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, nepadarius šios nusikalstamos veikos. Nuteistojo I. M. gynėjas nesutinka su nusikalstamų veikų kvalifikavimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir pagal 300 straipsnio 1 dalį, o I. M. nuteisimo pagal BK 208 straipsnio 2 dalį, neginčija. I. M. išteisinimas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nėra ginčijamas.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisėtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl I. M. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 208 straipsnio 2 dalyje, ir 300 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nuosprendžio dalyje nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y., jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravo svarbias bylos aplinkybes ar padarė klaidų pasisakydamas dėl įrodymų turinio.

PrieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, įvertino surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, tiek atskirai kiekvieno iÅ¡ jų, tiek jų visumos. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad UAB „R“ kreditoriams turtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygojo I. M. nusikalstami veiksmai, todėl padaryta turtinė žala priteistina iÅ¡ nuteistojo (BPK 109-110 straipsnis). Dėl kaltinime nurodytų veikų esminių faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo pakeitimo teisėtumo.

9. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas praÅ¡o iÅ¡teisinti I. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, tik tuo aspektu, kad, jo manymu, teismas peržengė bylos nagrinėjimo teisme ribas ir nuteisė I. M. už turto pasisavinimÄ , už kurį jis nebuvo kaltinamas. Apeliantas pažymi, kad Å¡iuo atveju, bylos nagrinėjimo teisme metu įvertinus nuteistojo parodymus bei visų veiksmų sekÄ , prokurorė 2021 m. birželio 25 d. patikslino kaltinimÄ ir atsisakė kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, todėl nuteistasis likusio procesu metu nuo nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 183 straipsnio 2 dalyje, net nebesigynė.

Gynėjas atkreipia dėmesį, kad prokurorei 2021 m. birželio 25 d. patikslinus kaltinimÄ , pirmosios instancijos teismas nuteistÄ jį I. M. vis tiek nuteisė ne tik pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 208 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, tokiu bÅ«du peržengdamas bylos nagrinėjimo teisme ribas ir nuteisdamas apeliantÄ už nusikalstamÄ veikÄ , kurios padarymu jis net nebuvo kaltinamas. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais.

10. Konkrečios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, taip pat teisėjo nutartis bylÄ perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta (BPK 255 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236-648/2020).

11. Viena esminių kaltinamojo teisių yra teisė į gynybÄ , kuriai užtikrinti yra skirtas ir BPK 256 straipsnis. BPK 256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis. Å iame praÅ¡yme turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos Å¡ios iÅ¡ esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Teismas, gavęs tokį praÅ¡ymÄ , taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali bÅ«ti pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneÅ¡a nagrinėjimo teisme dalyviams.

Jeigu yra gautas prokuroro ar nukentėjusiojo praÅ¡ymas kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis, Å¡io praÅ¡ymo nuoraÅ¡ai įteikiami nagrinėjimo teisme dalyviams. IÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , nuosprendyje gali bÅ«ti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinės aplinkybės. BPK 256 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ .

Teismas, gavęs tokį praÅ¡ymÄ , taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali bÅ«ti perkvalifikuota, apie Å¡iÄ galimybę nedelsdamas praneÅ¡a nagrinėjimo teisme dalyviams. Jeigu yra gautas prokuroro ar nukentėjusiojo praÅ¡ymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ , Å¡io praÅ¡ymo nuoraÅ¡ai įteikiami kaltinamajam, jo gynėjui ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams. IÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , kaltinamasis gali bÅ«ti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu.

BPK 256 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais teismas praneÅ¡a kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę praÅ¡yti pertraukos pasirengti gynybai. Patenkinęs tokį praÅ¡ymÄ , teismas nustato konkretų pertraukos laikÄ .

12. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, jeigu nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ teisme kaltinamajam iÅ¡ anksto nepraneÅ¡ama apie kaltinimo pakeitimo galimybę, kaltinamojo teisė į gynybÄ yra suvaržoma, nes kaltinamasis turi teisę žinoti kaltinimo pobÅ«dį bei pagrindÄ , kad bÅ«tų pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-198/2008). Teisė žinoti, kuo kaltinamasis yra kaltinamas, yra viena iÅ¡ pagrindinių BPK 22 straipsnio 3 dalyje numatytų kaltinamojo teisių, kuri apima tiek formalųjį – praneÅ¡imo apie įtarimÄ ar kaltinamojo akto įteikimo – kriterijų, tiek materialųjį – aiÅ¡kaus, suprantamai suformuluoto ir BPK 187 ir 219 straipsnių reikalavimus atitinkančio turinio praneÅ¡imo apie įtarimÄ ar kaltinamojo akto – kriterijų.

Visas procesas vyksta siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri apraÅ¡yta kaltinime. Kaltinamasis aktas ir jame apraÅ¡yti asmens veiksmai (kaltinimas) yra bylos nagrinėjimo aÅ¡is. Kaltindamas asmenį nusikalstamos veikos padarymu prokuroras teigia, kad kaltinamasis konkrečiu metu, konkrečioje vietoje, konkrečiais veiksmais padarė nusikaltimÄ . Prokuroro pareiga yra įrodyti, kad kaltinamojo veiksmai yra nusikalstami ir Å¡iai prokuroro pareigai sėkmingai vykdyti svarbus tiksliai ir aiÅ¡kiai suraÅ¡ytas kaltinimas.

Gindamasis kaltinamasis gali dėl kaltinimo pateikti savo pozicijÄ , teigti, kad jis nebuvo toje vietoje ar tuo laiku, jam inkriminuotų veiksmų nepadarė ar jo veiksmai turėjo kitokiÄ prasmę, ar teikti kitokius motyvus dėl savo nekaltumo, mažesnės kaltinimo apimties ar kitokių jo teisiniam statusui svarbių aplinkybių. RungtyniÅ¡kame procese vieÅ¡ame teismo posėdyje nagrinėjant įrodymus ir vykdant teismo konstitucinę pareigÄ teisingai nustatyti tikrÄ sias bylos aplinkybes ir teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus, gali paaiÅ¡kėti, kad kaltinamajame akte prokuroro nurodytos faktinės aplinkybės nėra tikslios, o nusikalstama veika buvo padaryta kitokiomis faktinėmis aplinkybėmis.

Ä®statymų leidėjas numatė galimÄ tokiÄ situacijÄ ir suteikė galimybę prokurorui ar nukentėjusiajam pateikti praÅ¡ymÄ kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis, o toks praÅ¡ymas tampa tokios pat procesinės reikÅ¡mės, kaip ir kaltinamasis aktas. Jo tikslas yra praneÅ¡ti kaltinamajam, nuo kokių faktinių aplinkybių jis turi gintis.

13. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu apygardos teismui buvo perduota I. M. kaltinant padarius nusikalstamas veikas, numatytas ne tik BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 223 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, bet ir BK 183 straipsnio 2 dalyje (tyčia pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės (14 250 Eur) svetimÄ UAB “R. G.“ turtÄ ) bei BK 184 straipsnio 2 dalyje (tyčia iÅ¡Å¡vaistė jo žinioje buvusį didelės vertės (206 557,98 Eur) svetimÄ UAB „R.

G.“ turtÄ ). 2020 m. gruodžio 8 d. teisiamojo posėdžio metu I. M. patvirtino, kad kaltinamÄ jį aktÄ yra gavęs, ir sutiko duoti parodymus pagal pateiktÄ kaltinimÄ . Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu 2021 m. gegužės 17 d. prokurorė, vadovaudamasi BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatomis, pateikė praÅ¡ymÄ patikslinti kaltinimo formuluotes ir pakeisti kaltinime nurodytų veikų kvalifikavimÄ , I. M. veiksmus kvalifikuojant pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (tyčia pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės (14 250 Eur) svetimÄ UAB „R“ turtÄ ), BK 184 straipsnio 2 dalį (tyčia iÅ¡Å¡vaistė jo žinioje buvusį didelės vertės (206 557,98 Eur) svetimÄ UAB „R“ turtÄ ), BK 208 straipsnio 2 dalį (savo ir kitų asmenų interesais ir naudai pasisavinęs bei iÅ¡Å¡vaistęs UAB ,,R“ turtÄ â€“ pinigines lėšas, kurios galėjo bÅ«ti pateiktos skoloms UAB ,,R“ kreditoriams, kurių finansinius reikalavimus 2021 m. kovo 3 d. nutartimi patvirtino Vilniaus apygardos teismas, padengti, padarė jiems 220 807,98 Eur turtinę žalÄ ), kaip nusikalstamų veikų sutaptį, bei pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį (t. 20, b. l. 2–6). 2021 m. gegužės 19 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo I.

M. gynėjas patvirtino, kad minėtÄ prokurorės praÅ¡ymÄ jie su kaltinamuoju yra gavę, bei paprašė pertraukos pasiruoÅ¡ti gynybai. Apygardos teismas šį gynėjo praÅ¡ymÄ patenkino (t. 20, b. l. 29). 2021 m. birželio 15 d. teisiamojo posėdžio metu I. M. buvo apklaustas pagal naujai pateiktÄ kaltinimÄ (t. 20, b. l. 36–41). 14. 2021 m. birželio 15 d. teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teismui ir gynėjui kilo neaiÅ¡kumų dėl 2021 m. gegužės 17 d. prokurorės praÅ¡yme pateikto kaltinimo, todėl 2021 m. birželio 25 d. prokurorė, vadovaudamasi BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatomis, pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinime nurodytų veikų kvalifikavimÄ .

PraÅ¡yme nurodyta, kad 2021 m. birželio 15 d. teisiamajame posėdyje apklausiamas I. M. papildė savo duotus parodymus pagal pakeistÄ kaltinimÄ bei paprašė prokuroro patikslinti kaltinime jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 straipsnio 2 dalyje, baigtumo momentÄ . Ä®vertinus I. M. parodymus, pastarojo veiksmų sekÄ , objektyviuosius padarytų nusikalstamų veikų požymius, motyvus ir tikslus, kaltinimas tikslinamas, I. M. inkriminuotas nusikalstamas veikas kvalifikuojant pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (tyčia iÅ¡Å¡vaistė jo žinioje buvusį didelės vertės (225 000 Eur) svetimÄ UAB „R“ turtÄ ), BK 208 straipsnio 2 dalį (savo ir kitų asmenų interesais ir naudai iÅ¡Å¡vaistęs UAB ,,R“ turtÄ â€“ pinigines lėšas – 225 000 Eur, kurios galėjo bÅ«ti pateiktos skoloms UAB ,,R“ kreditoriams, kurių finansinius reikalavimus 2021 m. kovo 3 d. nutartimi patvirtino Vilniaus apygardos teismas, padengti, padarė jiems 225 000 Eur turtinę žalÄ ), kaip nusikalstamų veikų sutaptį, bei pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį.

PraÅ¡yme pažymėta, kad I. M. nusikalstamų veiksmų pabaiga laikytina 2017 m. birželio 8 d. atliktas piniginių lėšų (225 000 Eur) neteisėtas pervedimas (iÅ¡Å¡vaistymas) iÅ¡ UAB ,,R“ banko sÄ skaitos į UAB „R. G.“ banko sÄ skaitÄ , o veiksmai, atlikti su piniginėmis lėšomis UAB „R. G.“ banko sÄ skaitoje, t. y. jų iÅ¡Å¡vaistymas bei pasisavinimas iÅ¡ minėtos banko sÄ skaitos, yra kaltinamojo I. M. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 208 straipsnio 2 dalyje ir BK 184 straipsnio 2 dalyje, rezultatas (t. 20, b. l. 42–46). 2021 m. liepos 1 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I.

M. ir jo gynėjas patvirtino, kad susipažino su pastaruoju prokurorės praÅ¡ymu pakeisti kaltinimÄ , ir nepaprašė pertraukos pasiruoÅ¡ti gynybai. Å io teisiamojo posėdžio metu I. M. buvo apklaustas pagal naujai pateiktÄ kaltinimÄ (t. 20, b. l. 52–57).

15. Teisėjų kolegijos nuomone, kaip matyti iÅ¡ 2021 m. gegužės 19 d., 2021 m. birželio 15 d., 2021 m. liepos 1 d. teisiamųjų posėdžių protokolų turinio, pirmiau nurodyti BPK 255 ir 256 straipsniuose numatyti reikalavimai kaltinimo keitimui nebuvo pažeisti. 2021 m. gegužės 17 d. ir 2021 m. birželio 25 d. prokurorės praÅ¡ymai pakeisti kaltinimÄ buvo pateikti dar neužbaigus įrodymų tyrimo. Å ie praÅ¡ymai buvo iÅ¡ anksto pateikti susipažinti nuteistajam I. M. ir jo gynėjui.

Kaip minėta, 2021 m. gegužės 19 d. teisiamojo posėdžio metu I. M. gynėjas paprašė pertraukos pasiruoÅ¡ti gynybai, todėl nuteistasis pagal 2021 m. gegužės 19 d. pakeistÄ kaltinimÄ buvo apklaustas 2021 m. birželio 15 d. teisiamojo posėdžio metu. Tuo tarpu 2021 m. liepos 1 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. M. ir jo gynėjas nepaprašė pertraukos pasiruoÅ¡ti gynybai, todėl nuteistasis Å¡io posėdžio metu buvo apklaustas pagal 2021 m. birželio 15 d. pakeistÄ kaltinimÄ .

Taigi, tiek nuteistajam, tiek jo gynėjui buvo suteikta pakankamai laiko pasiruošti gynybai, todėl I. M. teisės nebuvo suvaržytos.

16. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, I. M. pripažindamas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, peržengė bylos nagrinėjimo teisme ribas, nes pastarÄ jį nuteisė už nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ jis net nebuvo kaltinamas, kadangi prokurorė 2021 m. birželio 25 d. patikslino kaltinimÄ ir atsisakė kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis ir jo gynėjas žinojo, kokios nusikalstamos veikos, nurodytos tiek kaltinamajame akte, tiek prokurorės praÅ¡ymuose pakeisti kaltinimÄ , buvo inkriminuojamos I. M.. Kaip matyti iÅ¡ proceso Å¡ioje byloje eigos, gynyba nesigynė nuo visų teoriÅ¡kai įmanomų kaltinimo variacijų ir žinojo, kad yra trys kaltinimo variantai:

1) kaltinamajame akte nurodytas kaltinimo variantas, kuriame I. M. buvo kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, tyčia pasisavinus jo žinioje buvusį didelės vertės (14 250 Eur) svetimÄ UAB „R. G.“ turtÄ , ir pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, tyčia iÅ¡Å¡vaisčius jo žinioje buvusį didelės vertės (206 557,98 Eur) svetimÄ UAB „R. G.“ turtÄ ; 2) 2021 m. gegužės 17 d. prokurorės praÅ¡yme patikslinti kaltinimo formuluotes ir pakeisti kaltinime nurodytų veikų kvalifikavimÄ nurodytas variantas, kuriame I.

M. buvo kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, tyčia pasisavinus jo žinioje buvusį didelės vertės (14 250 Eur) svetimÄ UAB „R“ turtÄ , ir pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, tyčia iÅ¡Å¡vaisčius jo žinioje buvusį didelės vertės (206 557,98 Eur) svetimÄ UAB „R“ turtÄ ; 3) 2021 m. birželio 25 d. prokurorės praÅ¡yme pakeisti kaltinime nurodytų veikų kvalifikavimÄ nurodytas variantas, kuriame I. M. nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje, nebuvo inkriminuojama (praÅ¡yme buvo nurodyta, kad veiksmai, atlikti su piniginėmis lėšomis UAB „R.

G.“ banko sÄ skaitoje, t. y. jų iÅ¡Å¡vaistymas (206 557,98 Eur) bei pasisavinimas (14 250 Eur) iÅ¡ minėtos banko sÄ skaitos, yra kaltinamojo I. M. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 208 straipsnio 2 dalyje ir BK 184 straipsnio 2 dalyje, rezultatas). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu konstatavo, kad I. M. savo veiksmais dalį UAB „R“ turto 2021 m. gegužės 17 d. patikslintame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pasisavino (BK 183 straipsnio 2 dalis), kitÄ dalį Å¡ios bendrovės turto patikslintame 2021 m. birželio 25 d. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, su teismo padarytais patikslinimais, iÅ¡Å¡vaistė (BK 184 straipsnio 2 dalis).

Taip pat teismas pripažino, jog I. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 208 straipsnio 2 dalyje (skolininko nesÄ Å¾iningumas), pagal pateiktÄ 2021 m. birželio 25 d. patikslintÄ kaltinimÄ bei nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. pagamino netikrÄ dokumentÄ ir jį panaudojo. Taigi, gynybai buvo aiÅ¡ku, kad, vadovaujantis BPK 256 straipsnio 2 dalies nuostatomis, I. M. gali bÅ«ti pripažintas kaltu pagal bet kurį iÅ¡ Å¡ių trijų variantų ir kad gintis reikia nuo jų visų.

17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , laikė įrodyta, jog I. M. savo veiksmais dalį UAB „R“ turto 2021 m. gegužės 17 d. patikslintame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pasisavino (BK 183 straipsnio 2 dalis), kitÄ dalį Å¡ios bendrovės turto patikslintame 2021 m. birželio 25 d. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, su teismo padarytais patikslinimais, kurie aptariami motyvuojamojoje dalyje, iÅ¡Å¡vaistė (BK 184 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aptartÄ teisinį reguliavimÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK 255 ir 256 straipsnių reikalavimų.

Dėl BK 184 straipsnio 2 dalies ir BK 300 straipsnio 1 dalies, BK 208 straipsnio2 dalies 18. Apeliaciniame skunde nesutinkama su I. M. nuteisimu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, iÅ¡ esmės argumentuojant tuo, kad nėra bÅ«tinojo Å¡ios nusikalstamos veikos požymio – pinigų panaudojimo neteisėtumo. Nuteistojo gynėjo teigimu, piniginių lėšų pervedimas iÅ¡ UAB „R“ banko sÄ skaitos į UAB „R. g.“ banko sÄ skaitÄ nepažeidė nė vienos teisės normos, reglamentuojančios turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkÄ , dėl to piniginių lėšų pervedimas negali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip turto iÅ¡vaistymas, nepaisant to, kokias neigiamas pasekmes jis sukėlė įmonei ar jos kreditoriams.

Anot gynėjo, nuteistajam nesugebėjus sugrÄ Å¾inti piniginių lėšų, įmonei UAB „R“ buvo padaryta žala civilinės teisės prasme, tačiau jokių neteisėtų veiksmų Å¡ioje situacijoje I. M. neatliko, jis veikė savo kompetencijos ribose t. y. vadovaudamas savo paties įsteigtai įmonei, laikydamasis visų bankinių procedÅ«rų tvarkos, atliko teisėtÄ veiksmÄ - pinigų pervedimÄ . Be to, apeliantas apeliaciniame skunde praÅ¡ydamas iÅ¡teisinti I. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, tvirtina, kad paskolos sutartis tarp UAB „R“ ir UAB „R. g.“ nebuvo ir negalėjo bÅ«ti suklastota, nes sudaryta teisėtai, visus įgaliojimus turinčio asmens, o duomenų apie paskolos sutarties sudarymo laikÄ baudžiamojoje byloje nėra surinkta.

Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka.

19. Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tuomet, kai kaltininkas iÅ¡Å¡vaisto didelės vertės turtÄ ar turtinę teisę. Turto iÅ¡Å¡vaistymas tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Pagrindinis turto iÅ¡Å¡vaistymo požymis, skiriantis Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad Å¡iÄ veikÄ padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus iÅ¡Å¡vaistyto turto atžvilgiu. Turto iÅ¡Å¡vaistymo atveju kaltininkas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu, turtine teise disponuoja savo nuožiÅ«ra, pažeisdamas jam suteiktus įgaliojimus. Turto iÅ¡Å¡vaistymas objektyviai pasireiÅ¡kia kaltininkui patikėto svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sÄ lygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgalinimus. Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems Å¡is turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už turtÄ ar turtinę teisę. Turto iÅ¡Å¡vaistymo neatlygintinumas reiÅ¡kia, kad kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį turtÄ ar turtinę teisę iÅ¡Å¡vaisto turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtÄ ar turtinę teisę neatlygindamas jo vertės arba atlygindamas aiÅ¡kiai neteisingai. Turto iÅ¡Å¡vaistymas yra baigtas atsiradus BK 184 straipsnyje numatytiems padariniams, t. y. savininkui ar teisėtam valdytojui praradus turtÄ ar turtinę teisę (ar sumažėjus jų apimčiai), nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento.

20. BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už netikro dokumento pagaminimÄ , tikro dokumento suklastojimÄ arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymÄ , gabenimÄ , siuntimÄ , panaudojimÄ ar realizavimÄ . Å i teisės norma saugo valdymo tvarkÄ , dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumÄ , informacijos dokumente patikimumÄ ir taip užtikrina normaliÄ , teisingÄ dokumentų apyvartÄ , jų pagrindu sudaromų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumÄ .

BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamÄ jÄ atsakomybę už dokumentų klastojimÄ nustatė ne tiek dėl pačios veikos (suklastojimo) pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti dėl veikos padarymo tokį dokumentÄ panaudojus apyvartoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-895/2018 ir kt.). Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas raÅ¡ytine forma (popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje) padarytas įraÅ¡as, įtvirtinantis juridinę reikÅ¡mę turinčiÄ informacijÄ , pagal savo pobÅ«dį ir reikÅ¡mę esančiÄ teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių įrodymu.

Dokumentas – tai įraÅ¡as, kurį panaudojus sukeliami ar gali bÅ«ti sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi padariniai. Å io nusikaltimo sudėties bÅ«tinas subjektyviosios pusės požymis – kaltė – turi pasireikÅ¡ti tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrÄ ar suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir (ar) jį panaudojo, bei nori taip veikti.

21. Byloje nustatyta, kad I. M., nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2017 m. birželio 8 d. iÅ¡ UAB „R“ banko sÄ skaitos į UAB „R. G.“ banko sÄ skaitÄ pervedė per keturis kartus viso 225 450 Eur, pavedimuose nurodant pagrindinę pinigų pervedimo paskirtį – „Avansinis mokėjimas“ (t. 9, b. l. 274-275). Dalį Å¡ių piniginių lėšų - 14 250 Eur, esančių UAB „R. g.“ sÄ skaitoje, I. M., nuo 2017 m. birželio 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. iÅ¡grynino, atlikdamas 15 įvairaus dydžio grynųjų pinigų išėmimo operacijų, bei nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2017 m. liepos 28 d. pervedė į savo asmeninę sÄ skaitÄ , atlikdamas 5 pavedimus, o kitÄ dalį - 206 557,98 Eur - pervedė įvairiems Å«kio subjektams (Honkongo, esančio Kinijos Liaudies Respublikoje, įmonėms „Y“ ir „C“ bei SingapÅ«ro Respublikos įmonei „D“ bei atsiskaitė mokėjimo kortele („Elektromarkt Nordika, Vilnius LTU“ parduotuvėje ir „IKEA STORE, Vilnius, LTU“ parduotuvėje).

22. Pagal kaltinimÄ I. M., kaip UAB „R“ direktoriaus, veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kė tuo, kad jis savo ir kitų asmenų interesais ir naudai, be teisėto pagrindo pervedė jo žinioje buvusį UAB „R“ turtÄ - 225 000 Eur į kitos jo valdomos įmonės „R. g.“ banko sÄ skaitÄ , žinodamas, kad jo vadovaujama įmonė „R“ yra nemoki ir jai akivaizdžiai grėsė bankrotas, turėdamas galimybę už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas atsiskaityti UAB „R“ lėšomis, bet neketindamas to daryti, tuo iÅ¡vaistydamas ir pasisavindamas jam patikėtÄ UAB „R“ turtÄ ir padarydamas UAB „R“ kreditoriams, kurių reikalavimus patvirtino Vilniaus apygardos teismas, žalÄ (BK 208 straipsnio 2 dalis).

Taip pat jis pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ 2017 m. sausio 2 d. paskolos sutartį, kurioje įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, kad paskolos davėjas UAB „R“ kaip paskolÄ perveda į UAB „R. g.“ banko sÄ skaitÄ 225 000 Eur ir Å¡iÄ sutartį 2017 m. spalio 12 d. elektroniniu paÅ¡tu pateikė ikiteisminį tyrimÄ atlikusiam tyrėjui (BK 300 straipsnio 1 dalis). Atlikęs Å¡iuos veiksmus, dalį UAB „R“ piniginių lėšų (14 250 Eur) pasisavino juos iÅ¡grynindamas bei pervesdamas į savo asmeninę sÄ skaitÄ (BK 183 straipsnio 2 dalis).

KitÄ dalį (206 557,98 Eur) UAB „R“ piniginių lėšų iÅ¡Å¡vaistė, pervesdamas Å«kio subjektams, kuriems nei UAB „R“, nei UAB „R. g.“ neturėjo jokių finansinių įsipareigojimų bei atsiskaitydamas mokėjimo kortele parduotuvėse (BK 184 straipsnio 2 dalis).

23. Byloje nėra ginčo, kad nuteistasis I. M. nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. sausio 26 d. ir nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2017 m. spalio 12 d. buvo UAB ,,R“ direktorius bei nuo 2016 m. birželio 3 d. buvo UAB „R. g.“ direktorius, o nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. liepos 29 d. - ir vienintelis akcininkas (t. 14, b. l. 149-151). Sutiktina su apeliantu, kad I. M., kaip Å¡ių bendrovių direktorius, turėjo teisę valdyti naudotis ir disponuoti minėtų bendrovių turtu ir piniginėmis lėšomis, esančiomis Å¡ių bendrovių banko sÄ skaitose.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, išskyrus atvejus, kai bendrovės įstatuose nustatytas kiekybinis atstovavimas bendrovei. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors uždarosios akcinės bendrovės vadovas turi teisę sudaryti sandorius, valdyti naudotis ir disponuoti bendrovių turtu bei piniginėmis lėšomis, inter alia atlikti ir bankinius pavedimus, tačiau tai neeliminuoja jo pareigos ir atsakomybės finansines ūkines operacijas atlikti išimtinai įmonės reikmėms.

Tai iÅ¡plaukia iÅ¡ civilinio teisinio akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimo, o bÅ«tent Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 2.87 straipsnyje įtvirtintos pareigos sÄ Å¾iningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu <...>, nenaudoti juridinio asmens turto savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai bei į tai, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnis.), t. y. akcininkai neturi turtinės teisės valdyti, naudoti ir disponuoti įmonės turtu kaip nuosavu.

Todėl nepagrįstas yra apelianto argumentas, kad nėra svarbu atliekamos finansinės operacijos, šiuo atveju, bankinio pavedimo, paskirtis.

24. Nuteistasis I. M. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad jis pervedė 225 000 Eur iÅ¡ UAB „R“ sÄ skaitos į „R. g.“ sÄ skaitÄ , tikslu, kad juos iÅ¡gryninus, bÅ«tų atsiskaityta su tiekėjais, kadangi tuo metu UAB „R“ banko sÄ skaitos buvo areÅ¡tuotos, vyko keletas teisminių procesų, o ne todėl, kad juos pervedė tyčia, stengdamasis neatsiskaityti su vežėjais, kurių buvo ženkliai daugiau nei vienuolika, iÅ¡ kurių ne visi yra civiliniai ieÅ¡kovai Å¡ioje byloje.

Jis sau nepaėmė nė dalies tų pinigų. Pasak I. M., 14 250 Eur iÅ¡ į UAB „R. g.“ pervestų pinigų buvo skirti atlyginimams, bet didžioji pinigų dalis buvo skirta atsiskaityti su arÅ¡iausiais kreditoriais, todėl tekdavo iÅ¡gryninti pinigus bankomate, tie kreditoriai buvo „R“ įmonės, kurios sÄ skaitos galimai buvo areÅ¡tuotos, todėl už UAB „R“ atsiskaitinėjo „R. G.“ piniginėmis lėšomis. I. M. taip pat parodė, jog žinojo, kad įmonėje UAB „R“ yra sunki finansinė padėtis – turėjo daug turto areÅ¡tų, teisminių procesų, tačiau, jo manymu, įmonė buvo moki.

Taip pat nuteistasis nurodė, kad jam nepasisekė verslas, perkant jÅ«rinius konteinerius iÅ¡ Azijoje esančių įmonių, kuriuos pardavęs, norėjo gauti pelno ir atsiskaityti su visais kreditoriais. Jis prarado 225 00 Eur, nes įmonė, kurios duomenų negali nurodyti, neįvykdė sandorio pristatyti į LietuvÄ konteinerių ir jų nepristačius, pinigų negrÄ Å¾ino. Taip pat jis sutarčių dėl konteinerių įsigijimo neturi ir pateikti negali, nes jų nerado. Dėl 2017 m. sausio 2 d. paskolos sutarties I.

M. viso proceso metu teigė, kad joje įraÅ¡yti duomenys atitiko faktinę situacijÄ ir nėra iÅ¡galvoti, kad pagal jÄ realiai UAB „R. g.“ buvo suteikta 225 000 Eur paskola.

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo teiginius apie inkriminuotų lėšų panaudojimÄ Ä¯monės reikmėms pastebi, kad tokio pobÅ«džio bylose panaÅ¡Å«s argumentai nurodomi itin dažnai. Tokiose situacijose teismams tenka spręsti, ar kaltininkas ir gynyba pateikė konkrečius bei patikimus duomenis apie tam tikrų lėšų panaudojimÄ Ä¯monės veikloje ir jos reikmėms, ar tokie argumentai yra tik žodžiu iÅ¡reikÅ¡ta ir niekuo nepatvirtinama deklaratyvi pozicija.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šiuo klausimu laikomasi nuoseklios pozicijos, kad vien tai, jog kaltininkas nurodo, kad bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms, to nepagrįsdamas konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo ar išvaistymo sudėties požymių buvimo jo padarytoje veikoje. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį, įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais.

Å i BPK nuostata suponuoja ir tai, kad reikalavimas, jog kaltininko tvirtinimai dėl turto panaudojimo įmonės reikmėms turi bÅ«ti pagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, negali bÅ«ti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimas. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti įmonės turtu jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veikÄ kaip turto pasisavinimÄ (BK 183 straipsnis) ar turto iÅ¡vaistymÄ (BK 184 straipsnis), neturi reikÅ¡mės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) Å¡is turtas buvo naudojamas.

Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamas įmonės turtas, savaime nepaneigia turto pasisavinimo (turto išvaistymo) sudėties buvimo kaltininko veikoje. Gynybos argumentai, jog lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, kai to nepatvirtina jokie patikimi įrodymai, kaltinimo dėl turto pasisavinimo (turto išvaistymo) nepaneigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, Nr. 2K-368/2008, Nr. 2K-163/2009, Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-197/2012, Nr. 2K-378-895/2016, Nr. 2K-271-719/2019).

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtus nuteistojo I. M. parodymus įvertino kaip gynybinę versijÄ , kadangi jie prieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Kad inkriminuojamu laikotarpiu įmonė buvo nemoki, o pirmosios instancijos nuosprendžiu nustatytas jos pinigines lėšas nuteistasis iÅ¡Å¡vaistė ir pasisavino, o paskolos sutartis – netikras dokumentas, visų pirma pagrindžia Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro Ekonominių tyrimų skyriaus specialisto iÅ¡vada, kurioje be kita ko nurodyta, jog UAB „R“ 2017 m. sausio 1 d. ir iki 2017 m. spalio 10 d. (2017 m. liepos 31 d. duomenimis) buvo nemoki, nes visų trijų apskaičiuotų finansinių rodiklių 2017 m. sausio 1 d. ir 2017 m. liepos 31 d. reikÅ¡mės rodo nepatenkinamÄ padėtį, nors veikla 2017 m. sausio 1 d. nebuvo nuostolinga, nes balanse įraÅ¡ytas pelnas 61 513,00 Eur, tačiau 2017 m. liepos 31 d. veikla nuostolinga, kadangi balanse įraÅ¡ytas nuostolis ? 1 123 414,00 Eur ir neigiama nuosavo kapitalo vertė.

UAB „R“ tiriamuoju laikotarpiu neturėjo galimybės atsiskaityti su kreditoriais, nes buvo nemoki, kadangi negalėjo greitai ir laiku padengti savo trumpalaikių įsipareigojimų, nes trÅ«ko apyvartinių lėšų ir neturėjo greitai realizuojamo trumpalaikio turto, o visas turtas finansuotas skolintomis lėšomis. UAB „R“ nuo tiriamojo laikotarpio pradžios bÅ«dama nemoki ir negalėdama atsiskaityti su kreditoriais, 2017 m. sausio 2 d. paskolos sutartimi suteikė 225 000,00 Eur paskolÄ UAB „R. g.“ ir Å¡i suma nebuvo panaudota atsiskaitymams su UAB „R“ kreditoriais ir dėl to jie patyrė 225 000 Eur nuostolį.

UAB „R. g.“ sÄ skaitoje iÅ¡ UAB „R“ gautÄ 225 000,00 Eur sumÄ su 55,31 Eur likučiu bei kitomis sÄ skaitoje gautomis 42 850,00 Eur lėšomis nuo 2017 m. birželio 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. bendrai panaudojo taip: 957,11 Eur sumÄ mokesčių pervedė bankui; 2 381,40 Eur sumÄ mokesčių pervedė Sodrai; 965,07 Eur sumÄ sumokėjo atsiskaitydami kortele; 3 500,00 Eur grynaisiais iÅ¡mokėjo I. M.; 3 300,00 Eur suma pervedė I. M. į sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke; 6 444,73 Eur sumÄ grynaisiais pinigais išėmė bankomatuose; 20 100,00 Eur pervedė kitiems Å«kio subjektams, iÅ¡ jų: 20 000,00 Eur A ir 100,00 EUR UAB „E“; 201 357,00 Eur sumÄ labai skubiai pervedė į sÄ skaitas SingapÅ«re ir Hong Konge registruotiems Å«kio subjektams; 24 600,00 Eur sumÄ pervedė Å«kio subjektui Baltarusijoje; 4 300,00 Eur sumÄ pervedė UAB „R. s.“ (t. 16, b. l. 149-162).

Specialistė Apolonija Brazauskienė pirmosios instancijos teismui dar kartÄ patvirtino, kad UAB „R“ nuo 2017 m. sausio iki 2017 m. rugsėjo buvo nemoki, tačiau jos veikla 2017 m. sausio 1 d. nebuvo nuostolinga, nes balanse įraÅ¡ytas 61 513,00 Eur pelnas, tačiau 2017 m. liepos 31 d. veikla jau tapo nuostolinga, kadangi balanse įraÅ¡ytas nuostolis ? 1 123 414,00 Eur ir buvo neigiama nuosavo kapitalo vertė. IÅ¡ Bendrovės „R“ sÄ skaitos 225 000 Eur buvo pervesti į UAB „R. g.“ sÄ skaitÄ , kai UAB „R“ jau buvo nemoki, tačiau nebuvo nuostolinga.

Šie pinigai nebuvo panaudoti atsiskaitymams su Bendrovės „R“ kreditoriais, kurie dėl to patyrė 225 000 Eur nuostolį.

28. IÅ¡ specialistės iÅ¡vados ir jos paaiÅ¡kinimų, duotų bylÄ nagrinėjant teisme, matyti, kad įmonė nuo 2017 m. sausio mėn. buvo nemoki ir jai akivaizdžiai grėsė bankrotas dėl trÅ«kstamų apyvartinių lėšų atsiskaityti su užsakovais. Taip pat įmonė 2017 m. sausio mėn. neturėjo jokių finansinių galimybių skolinti pinigines lėšas, nes tuo metu (2017 m. sausio 2 d. – paskolos sutartyje nurodytÄ dienÄ ) tokios sumos piniginių lėšų įmonės sÄ skaitoje nebuvo (kÄ patvirtino ir pats I.

M.). Tai paneigia nuteistojo skundo argumentus, kad minėta paskolos sutartis buvo tikras dokumentas, atitinkantis sandorio Å¡alių valiÄ . Be to 2017 m. birželio 7 d. UAB „R“ gavus iÅ¡ Rusijos Federacijos įmonės „Ru“ 282 050 Eur už įmonės suteiktas paslaugas, nuteistasis nedelsdamas, t. y. kitÄ dienÄ â€“ 2017 m. birželio 8 d., Å¡ias pinigines lėšas pervedė į kitos jo valdomos įmonės „R. g.“ sÄ skaitÄ , 2017 m. birželio 8 d. pavedimo paskirtyje nurodydamas, kad atliekamas avansinis mokėjimas.

Taigi, pinigų pervedimas iÅ¡ iÅ¡ UAB „R“ į UAB „R. g.“ sÄ skaitÄ su 2017 m. sausio 2 d. paskolos sutartimi nebuvo siejamas. Taip pat svarbu pažymėti, kad apklausta UAB „R“ buvusi buhalterė V. Ž. parodė, kad ji nebuvo mačiusi tokios paskolos sutarties ir, kad jai nebuvo pateikti piniginių lėšų pervedimÄ iÅ¡ UAB „R“ į UAB „R. g.“ banko sÄ skaitÄ pagrindžiantys dokumentai. Bankroto administratorius liudytojas K. S. patvirtino, kad ir jam nebuvo pateikta 2017 m. sausio 2 d. paskolos sutartis, kuri nebuvo atvaizduota ir įmonės buhalterinėje apskaitoje.

Be to, inkriminuojamu laikotarpiu UAB „R. g.“ nevykdė jokios veiklos, joje dirbo tik vienas I. M.. Nėra duomenų, patvirtinančių, kad ši įmonė būtų ketinusi užsiimti kokia nors veikla. Šie faktiniai duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad šiai įmonei nebuvo jokio objektyvaus poreikio ir būtinumo skolintis lėšas. Tokios pat aplinkybės bei I. M. veiksmai buvo įvertinti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendime (civilinė byla Nr. E2-3791-567/2018). Sprendime buvo konstatuota, kad atsakovas I.

M. ir trečiasis asmuo UAB „R. g.“ nepateikė įrodymų, kad tarp UAB „R“ ir UAB „R. g.“ 2017 m. birželio 8 d. buvo susiklostę kokie nors civiliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu UAB „R“ kilo pareiga pervesti ginčo sumÄ , ar, kad UAB „R. g.“ gautas lėšas panaudojo UAB „R“ veiklos tikslais. IÅ¡ Å¡io sprendimo matyti, kad ir civiliniame procese nei atsakovas I. M., nei jo atstovas advokatas teismui nebuvo pateikęs 2017 m. sausio 2 d. paskolos sutarties, kurios pagrindu neva buvo suteikta 225 000 Eur paskola UAB „R. g.“ ir nebuvo minimos paskolos sutarties sudarymo aplinkybės. Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad civilinės bylos nagrinėjimo metu paskolos sutarties sudarymÄ patvirtinantis dokumentas dar iÅ¡ viso neegzistavo.

Tokios aplinkybės suteikia pagrindÄ spręsti, kad paskolos sutartis buvo parengta vėlesne data, t. y. suraÅ¡yta ne 2017 m. sausio 2 d., o vėliau nei atliktas pavedimas (2017 m. birželio 8 d.) į UAB „R. g.“ banko sÄ skaitÄ , siekiant pridengti nuteistajam patikėtų UAB „R“ pinigų iÅ¡Å¡vaistymÄ ir jų pasisavinimÄ . Taigi, įvertinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nuteistasis I. M. tyčia pagamino netikrÄ dokumentÄ -2017 m. sausio 2 d paskolos sutartį ir, jÄ pateikdamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, netikrÄ dokumentÄ panaudojo.

Å iuos nuteistojo nusikalstamus veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas baudžiamÄ jį įstatymÄ taikė tinkamai.

29. Taigi, byloje negauta jokių duomenų, kurie pagrįstų piniginių lėšų pervedimo iÅ¡ UAB „R“ sÄ skaitos į UAB „R. g.“ sÄ skaitÄ teisėtumÄ . Tai, kad I. M. turėjo akivaizdų tikslÄ neatsiskaityti su UAB „R“ kreditoriais ir siekė, kad jie neturėtų galimybės civilinėmis teisinėmis priemonėmis iÅ¡ UAB „R“ iÅ¡sireikalauti pradelstų įsipareigojimų įvykdymo, patvirtina pats faktas, kad jis, 225 000 Eur pervedė į UAB „R. g.“ banko sÄ skaitÄ be teisėto pagrindo ir kad Å¡ios piniginės lėšos nebuvo panaudotos atsiskaityti su kreditoriais.

I. M. dalį Å¡ių piniginių lėšų (14 250 Eur) be teisėto pagrindo iÅ¡grynino ir pervedė į savo asmeninę sÄ skaitÄ , o kitÄ dalį – 206 557 Eur - pervedė Å«kio subjektams Azijoje ir atsiskaitė UAB „R. g.“ priklausančia bankine kortele už savo įsigytas prekes. Taigi, Å¡ios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad I. M., žinodamas, jog UAB „R“ yra nemoki ir jai gręsia bankrotas, kad įmonė turi kreditorinių įsiskolinimų, žinodamas, kad iÅ¡ Rusijos įmonių į UAB „R“ banko sÄ skaitÄ pervestos piniginės lėšos gali bÅ«ti panaudotos Å¡ios įmonės veiklai bei kreditorinių reikalavimų įvykdymui, tyčia veikdamas prieÅ¡ingai Å¡ios bendrovės ir kreditorių interesams, neplanavo to daryti, pervesdamas 225 000 Eur į UAB „R.

G.“, iÅ¡ kurių vienÄ dalį inkriminuotos pinigų sumos (14 250 Eur) pasisavino, o kitÄ (206 557,98 Eur) – iÅ¡vaistė, sÄ skaitÄ , tuo padarydamas UAB „R“ kreditoriams turtinę žalÄ . Visos Å¡ios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad I. M., kaip skolininkės UAB „R“ direktoriaus nesÄ Å¾iningumÄ . Nuteistojo nusikalstami veiksmai turi visus subjektyviuosius ir objektyviuosius BK 208 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, todėl tinkamai kvalifikuoti pagal šį baudžiamÄ jį įstatymÄ .

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, Ä®. M. jau 2017 m. birželio 8 d. pervesdamas iÅ¡ UAB „R“ banko sÄ skaitos į jo valdomos UAB „R. g.“ banko sÄ skaitÄ 225 000 Eur, turėjo tyčiÄ ne tik neatsiskaityti su kreditoriais, bet ir dalį Å¡ių piniginių lėšų pasisavinti (14 250 Eur), o kitÄ dalį (206 557,98 Eur) - iÅ¡Å¡vaistyti. Tai įrodo jo tolimesnių veiksmų, susijusių su Å¡ių pinigų finansinėmis operacijomis, laikas ir intensyvumas: tÄ pačiÄ dienÄ (2017 m. birželio 8 d.), kai pinigai buvo pervesti į UAB „R. g.“ sÄ skaitÄ , didžiÄ jÄ dalį jų skubiai pervedė Å«kio subjektams Azijoje, o laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 13 d., kuomet jau buvo pranešęs darbuotojams apie tai, kad UAB „R“ bankrutuoja, iki 2017 m. rugpjūčio 29 d., kol dar nebuvo kreipęsis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jis, veikdamas sistemingai, atliko net 15 finansinių operacijų, susijusių su pinigų iÅ¡gryninimu iÅ¡ UAB „R.

G.“ sÄ skaitos ir 5 finansines operacijas, pervedant dalį piniginių lėšų į savo asmeninę sÄ skaitÄ . Nors I. M. teigė, kad 14 250 Eur iÅ¡grynino tikslu atsiskaityti su arÅ¡iausiais UAB „R“ kreditoriais, tačiau to nepagrindė objektyviais duomenimis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, atliekant skubius pavedimus iÅ¡ UAB „R. g.“ į įvairių Azijos Å¡alių įmonių sÄ skaitas, pavedimuose buvo nurodyti skirtingi sutarčių numeriai ir skirtingos pinigines lėšas gaunančios įmonės (2017 m. birželio 15 d. ? 35 000 Eur SingapÅ«ro Respublikos įmonei „D“, 2017 m. birželio 15 d. ? 25 000 Eur Honkongo įmonei „Y“, 2017 m. birželio 20 d. ? 25 000 EUR Honkongo įmonei „C“, 2017 m. birželio 23 d. ? 40 000 EUR Honkongo įmonei „C“, 2017 m. birželio 23 d. - 25 000 Eur SingapÅ«ro Respublikos įmonei „D“, 2017 m. birželio 27 d. ? 35 000 Eur Honkongoįmonei „Y“, 2017 m. birželio 27 d. ? 15 000 Eur Honkongo įmonei „C“).

Dėl Å¡ių aplinkybių I. M. paaiÅ¡kino, kad atliekant pavedimus, vykdė sandorio Å¡alies, kurios negali įvardinti, nurodymus, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad I. M. bÅ«tų ketinęs pirkti jÅ«rinius konteinerius. Nors liudytoja J. P. Å¡iÄ aplinkybę patvirtino, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos parodymais nesirėmė. Å i liudytoja yra I. M. sugyventinė ir yra suinteresuota duoti I. M. palankius parodymus. Be to jos parodymus paneigia pirmiau aptarti objektyvÅ«s bylos duomenys bei nustatytos aplinkybės, kad I.

M., nepristačius konteinerių, nesiėmė priemonių, kad susigrÄ Å¾intų pinigines lėšas iÅ¡ jas gavusių asmenų, neinformavo UAB „R. g.“ naujo direktoriaus apie minėtus neįvykdytus sandorius. Byloje nėra jokių duomenų (sutarčių, kitų dokumentų), patvirtinančių, kad kaltinime nurodytos iÅ¡grynintos ir pervestos į jo asmeninę sÄ skaitÄ piniginės lėšos bei didelėmis sumomis atlikti finansiniai pervedimai į Azijos Å¡alyse esančias bendrovių sÄ skaitas ar daryti pirkimai buvo atlikti UAB „R“ naudai ar jos interesams.

Tokių duomenų nepateikė ir nuteistasis.

31. Aptartų faktinių duomenų kontekste vertindama specialistės nustatytos aplinkybės apie 225 000 Eur pervedimÄ iÅ¡ UAB „R“ banko sÄ skaitos į UAB „R. g.“ banko sÄ skaitÄ , apie 14 250 Eur iÅ¡gryninimÄ iÅ¡ UAB „R. g.“ sÄ skaitos, nesant tokių piniginių lėšų iÅ¡gryninimÄ pagrindžiančių dokumentų ir apie 201 357,00 Eur labai skubų pervedimÄ iÅ¡ UAB „R. g.“ į sÄ skaitas SingapÅ«re ir Honkonge registruotoms įmonėms, nesant jokių finansinių įsipareigojimų, ir nepateikiant su konteinerių pirkimu susijusių sutarčių, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti apie sandorio realumÄ , kiekius, kainÄ , pristatymo terminus ir kitas aplinkybes, bei tai, kad daryti pirkimai, atsiskaitant UAB „R. g.“ banko sÄ skaitos mokėjimo kortele 1 659,98 Eur sumai parduotuvėje „Elektromarkt Nordika, Vilniuje LTU“ ir parduotuvėje „IKEA STORE, Vilnius, LTU“ ir 598 Eur sumai parduotuvėje „IKEA STORE, Vilnius, LTU“, Å¡ių Å«kinių operacijų nepagrindžiant jokiais apskaitos dokumentais, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad I.

M., bÅ«damas UAB „R“ direktoriumi jo žinioje esančiaqs lėšas - 225 000 Eur tyčia pervesdamas į UAB ,,R. G.“ banko sÄ skaitÄ , dalį jų – 206 557, 98 Eur iÅ¡Å¡vaistė, o kitÄ dalį 14 250 Eur, Å¡ias pinigines lėšas panaudodamas savo asmeniniams poreikiams tenkinti, pasisavino. Å ie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (didelės vertės turto pasisavinimas), BK 184 straipsnio 2 dalį (didelės vertės turto iÅ¡Å¡vaistymas). Dėl civilinio ieÅ¡kinio 32.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistos žalos atlyginimu, nurodydamas, kad civilinis ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje neturėtų bÅ«ti priteisiamas, nes žalos klausimas yra iÅ¡spręstas civilinėje byloje Nr. e2-3791-567/2018 pagal UAB „R“ bankroto administratoriaus ieÅ¡kinį dėl iÅ¡Å¡vaistytų UAB „R“ piniginių lėšų – 225 000 eurų (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis), priteisiant jas iÅ¡ I. M. bei, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-503-864/2021 yra patvirtintas galutinis kreditorių sÄ raÅ¡as, civiliniai ieÅ¡kovai Å¡ioje byloje visi yra III eilės kreditoriai.

Anot apelianto, šiuo atveju, apygardos teismui konstatavus, kad civiliniai ieškiniai yra tenkinami, buvo pažeistas non bis in idem principas, nes būtent civiliniai ieškovai yra ir kreditoriai bankroto byloje Nr. B2-503-864/2021, kurioje jau civilinis ieškinys yra patenkintas ir padaryta žala iš I. M. yra priteista. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais.

33. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ nuteistojo I. M. priteisė iÅ¡ viso 119 407,61 Eur padarytos ir neatlygintos žalos kreditoriams: UAB „T“ (4 234, 38 Eur), UAB „S“ (7 957,00 Eur), UAB „T“ (buvusi UAB „B“) (7 035,80 Eur), „Ti“ (5 247,52 Eur), „Ra“ (9 652,91 Eur), „Bi“ (13 720,00 Eur), „M“ (30 505,00 Eur), „Bi“ (1 760 Eur), „A“ (25 765,00 Eur), „Be“ (12 850 Eur), „An“ (6 800 Eur).

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas savo sprendimÄ dėl turtinės žalos priteisimo motyvavo tuo, jog I. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 184 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 208 straipsnio 2 dalyje. Taip pat apygardos teismas nurodė, kad I. M. nusikalstami veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu yra susiję su padaryta žala juridiniam asmeniui UAB „R“, t. y., kad I. M., suklastodamas dokumentÄ , pasisavindamas bei iÅ¡Å¡vaistydamas atskiras dalis juridinio asmens lėšų, tiesiogiai padarė žalÄ juridiniam asmeniui UAB „R“, o BK 208 straipsnio 2 dalies nusikalstama veika, iÅ¡Å¡vaistant ir pasisavinant juridinio asmens lėšas, kurios galėjo bÅ«ti pateiktos skoloms UAB „R“ kreditoriams, kurių finansinius reikalavimus 2021 m. kovo 3 d. nutartimi patvirtino Vilniaus apygardos teismas, padengti, tuo pačiu buvo padaryta žala ir UAB „R“ kreditoriams ? susiję priežastiniu ryÅ¡iu su žalos padarymu ir juridiniam asmeniui, ir jo kreditoriams.

34. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi UAB „R“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirta UAB „M“ (t. 14, b. l. 129-131). Vilniaus apygardos 2018 m. vasario 22 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as, kuris buvo patikslintas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 16 d., 2018 m. balandžio 19 d., 2018 m. balandžio 20 d., 2018 m. gegužės 23 d., 2018 m. gegužės 28 d., 2018 m. spalio 4 d., 2018 m. gruodžio 4 d., 2018 m. gruodžio 19 d., 2019 m. lapkričio 12 d., 2021 m. kovo 3 d. nutartimis.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi BUAB „R“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi pripažintas BUAB „R“ bankrotas tyčiniu (t. 21, b. l. 143-148). Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartimi pripažinta bankrutavusios UAB „R“ veikla pasibaigusia ir nutarta iÅ¡registruoti jÄ iÅ¡ Juridinių asmenų registro (t. 20, b. l. 74-76). Å ioje nutartyje teismas be kita ko pažymėjo, kad įmonė „R“ neturi jokio registruoto turto ar piniginių lėšų;

Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie teisminius ginčus, kuriuose dalyvautų bankrutavusi UAB „R“; kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas negalimas; bankroto procedÅ«ros baigtos. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartimi, patikslinus kreditorių sÄ raÅ¡Ä , į jį buvo įtraukti Å¡ioje baudžiamojoje byloje pripažinti civiliniais ieÅ¡kovais: UAB „T“, į. k. (duomenys neskelbtini), UAB „S“, į. k. (duomenys neskelbtini), UAB „B“, į. k. (duomenys neskelbtini), „Ti“, į. k. (duomenys neskelbtini), „Ra“, į. k. (duomenys neskelbtini), „Bi“, į. k. (duomenys neskelbtini), „M“, į. k. (duomenys neskelbtini), „Bi“, į. k. (duomenys neskelbtini), „A“, į. k. (duomenys neskelbtini), „Be“, į. k. (duomenys neskelbtini), „An“, į. k. (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. B2-503-864/2021) (t. 8, b. l. 13-28).

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo teismo sprendimu bankroto byloje pripažintų kreditorių ir civilinių ieškovų reikalavimai nebuvo patenkinti, t. y. jų reikalavimai nebuvo atlyginti iš UAB „R“ lėšų.

35. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2-3791-567/2018) bankroto administratoriaus UAB „M“ civilinis ieškinys dėl UAB „R“ direktoriaus I. M. 2017 m. birželio 8 d. neteisėtai pervestų piniginių lėšų kitai jo vadovaujamai bendrovei „R. G.“ buvo iš dalies tenkintas ir iš I. M. buvo priteista 225 000 Eur turtinė žala UAB „R“ (t. 7, b. l. 170–174). 2019 m. lapkričio 7 d. tarp BUAB „R“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „M“, kurio vardu veikė įgaliotas asmuo K.

S., ir I. M. buvo sudaryta Taikos sutartis, pagal kuriÄ skolininkas, t. y. I. M. įsipareigoja mokėti priteistÄ 225 000 Eur sumÄ (t. 7, b. l. 175–176). 2020 m. spalio 28 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB „M“, atstovaujama K. S., perleido reikalavimo teisę UAB „R“, atstovaujamos direktoriaus R. Ž. (sutartyje „Naujasis kreditorius“) į priede nurodytus skolininkus, taip pat ir į I. M. dėl 225 000 Eur skolos priteisimo (t. 20, b. l. 76–78).

36. Šioje byloje keliamas klausimas dėl ieškinio buvusiam bankrutavusios įmonės vadovui, bankroto administratoriaus pareikšto civilinio proceso tvarka, vykstant bankroto procedūrai, ir tiesiogiai kreditorių šioje baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių nuteistajam, tapatumo ir dėl kreditoriaus teisės reikšti tiesioginį ieškinį buvusiam bankrutavusios įmonės vadovui.

37. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kinių pagrįstumo, padarė iÅ¡vadÄ , kad nors Å¡ioje byloje civilinių ieÅ¡kovų ir bankroto administratoriaus kreditoriniai reikalavimai yra analogiÅ¡ki, ieÅ¡kovų ieÅ¡kiniai ir bankroto administratoriaus ieÅ¡kinys nėra tapatÅ«s, nes tarp Å¡ioje baudžiamojoje byloje esančių civilinių ieÅ¡kovų ir I. M., kaip fizinio asmens, žalos atlyginimo klausimai nebuvo sprendžiami ir, kad iÅ¡ieÅ¡kojus iÅ¡ I. M. priteistÄ 225 000 Eur sumÄ bankrutuojančios įmonės naudai, Å¡ios piniginės lėšos gali bÅ«ti panaudotos ir kitų kreditorių (nepripažintų Å¡ioje baudžiamojoje byloje civiliniais ieÅ¡kovais) reikalavimams tenkinti.

38. Nagrinėjamoje byloje bankrutavusios ir likviduotos bei iÅ¡ Juridinių asmenų registro jau iÅ¡registruotos įmonės „R“ kreditoriai (Å¡ios bylos ieÅ¡kovai) pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį I. M., kaip buvusiam Å¡ios įmonės vadovui ir vieninteliam akcininkui (atsakovui), kai 2017 m. rugsėjo 28 d. UAB „R“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, įmonės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (2018 m. rugsėjo 18 d.). Savo reikalavimÄ atsakovui ieÅ¡kovai grindė tuo, kad I. M. padarė tyčines nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (t. 7, b. l. 5–6).

Tuo tarpu BUAB „R“, atstovaujama bankroto administratoriaus, įmonės bankroto procese pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui I. M., kaip buvusiam įmonės vadovui, dėl 225 000 Eur žalos atlyginimo ir administravimo iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo. Nurodytoje byloje ieÅ¡kinys atsakovui buvo grindžiamas CK 2.87 straipsniu, kaip įmonės vadovui, netinkamai vykdžiusiam įstatymuose nustatytas pareigas, neteisėtai pervedant 225 000 Eur iÅ¡ UAB „R“ banko sÄ skaitos į UAB „R. g.“ banko sÄ skaitÄ .

39. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-211-469/2017, Nr. e3K-7-115-915/2017 ir kt.) pripažįstama, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais:

1) tuo atveju, kai Å¡ie subjektai padaro tiesioginę žalÄ kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimÄ , veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kia specifiÅ¡kai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrÄ jį deliktinei atsakomybei taikomÄ neteisėtumo kriterijų;

2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad Å¡ie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (Ä®BÄ® 20 straipsnio 7 dalis). Å iuo klausimu buvo pasisakyta ir kasacinėje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011, kurioje argumentai dėl netiesioginio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo buvo skirti pagrįsti pačios bendrovės buvimÄ tinkamu ieÅ¡kovu (locus standi), tačiau Å¡i pozicija neturi bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip ribojanti kreditorių teisę pareikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį bendrovės vadovams (dalyviams) atskirose bylose pasibaigus bankroto procesui (likvidavus bankrutavusiÄ Ä¯monę).

Taigi specifinis tiesioginio kreditoriaus ieÅ¡kinio pagrindas yra individuali jam padaryta žala, kuriÄ sudaro bankroto byloje neiÅ¡ieÅ¡kotas finansinis reikalavimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad kai bankrutuojantis juridinis asmuo dar egzistuoja (nėra likviduotas ir iÅ¡registruotas iÅ¡ Juridinių asmenų registro) kaip civilinių santykių subjektas, tokiu atveju visų kreditorių interesus gina bankroto administratorius. Tuo tarpu pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris buvo skolingas savo kreditoriui bankroto byloje neiÅ¡ieÅ¡kotÄ finansinio reikalavimo sumÄ , pasibaigia ir bankroto byla, kurioje teikiamas prioritetas visų to juridinio asmens kreditorių lygiateisiÅ¡kumui.

Nuo to momento kiekvienas dėl tyčinio bankroto likviduotos bendrovės kreditorius, kurio finansiniai reikalavimai (jų dalis) nebuvo patenkinti bankroto byloje, turi teisę individualiai reikÅ¡ti tiesioginius reikalavimus dėl žalos (skolininkės bankroto byloje neiÅ¡ieÅ¡kotos finansinio reikalavimo sumos) atlyginimo atsakingam dėl tyčinio bankroto asmeniui. Tai neprieÅ¡tarauja kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimui, kad tiesioginio ieÅ¡kinio pateikimo bankroto byloje momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, iÅ¡skyrus reguliavimÄ dėl prievolės subsidiarumo.

Atsakingo dėl tyčinio bankroto asmens neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydis gali būti aiškus bei akivaizdus ir iki bendrovės likvidavimo, išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, ir juo labiau po to. Todėl ieškinio dėl žalos atlyginimo pateikimo momentas šiuo atveju sietinas ne su konkrečia bankroto stadija, bet su priteistinos žalos dydžio aiškumu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

40. Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės:

1) teismo sprendimo privalomumas;

2) res judicata (galutinis teismo sprendimas) galia;

3) teismo sprendimo prejudicinė galia (kasacinė nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-317-421/2019, e3K-118-1075/2020 ir kt.) Ä®siteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, Å¡alys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų pačių ieÅ¡kinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra iÅ¡nagrinėtas ir iÅ¡spręstas;

įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieÅ¡kiniai (pareiÅ¡kimai, praÅ¡ymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galiÄ ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Ä®siteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiÅ¡kia, jog Å¡alių ginčas yra galutinai iÅ¡spręstas, o teismo sprendimas Å¡alims turi įstatymo galiÄ .

Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, Å¡alys nebegali pakartotinai reikÅ¡ti tapataus ieÅ¡kinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali bÅ«ti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galiÄ , tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-118-1075/2020 ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

41. Kasacinis teismas yra suformavęs nuosekliÄ praktikÄ tapataus ieÅ¡kinio aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimu pvz., kasacinės nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; 3-3K-602/2013; 3K-3-146/2014; kt.) ir tokias pagrindines taisykles: pirma, Å¡iuo pagrindu civilinė byla gali bÅ«ti nutraukta tik konstatavus ieÅ¡kinių tapatumÄ ; antra, ieÅ¡kinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo Å¡alis, ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-476/2010; 3K-3-494/2010; 3K-3-123/2011; 3K-3-137/2013;

Nr. 3-3K-187/2014 ir kt.). Nurodytoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant, ar ginčo Å¡alys yra tapačios, esminę reikÅ¡mę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginÄÄ sprendė teismas, dalyviai. IeÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieÅ¡kovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieÅ¡kinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiÅ¡kiamas reikalavimas, bei Å¡ias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įvertinti, koks yra ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, kÄ iÅ¡ tikrųjų ginčija ieÅ¡kovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieÅ¡kinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiÅ¡kia tapataus ieÅ¡kinio buvimÄ , todėl kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymÄ , visumÄ .

Taigi ir prieÅ¡ingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiÅ¡kia ieÅ¡kinių netapatumÄ , nes Å¡is klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas vertinant pareikÅ¡to ieÅ¡kinio esmę, turinį bei tikslus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

42. Sutiktina su apeliantu ir valstybinį kaltinimÄ palaikančiu prokuroru, kad tiek bankroto administratoriaus ir ieÅ¡kovų Å¡ioje byloje ieÅ¡kinių dalykas ir pagrindas yra tapatÅ«s – reikalavimas priteisti 225 000 Eur žalos atlyginimo dėl be teisėto pagrindo atlikto pavedimo iÅ¡ UAB „R“ banko sÄ skaitos į UAB „R. g.“ banko sÄ skaitÄ . Tačiau teisėjų kolegija, spręsdama dėl nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ir byloje pagal įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus, pareiÅ¡kusių ieÅ¡kinius Å¡alių tapatumo, kaip kriterijaus ieÅ¡kinių tapatumui nustatyti, pažymi, kad bankroto procese bankroto administratorius, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl tyčinio bankroto kaltam buvusiam vadovui, atstovauja tiek pačios įmonės, tiek jos kreditorių interesams, taigi Å¡iuo atveju – ir baudžiamojoje byloje ieÅ¡kovais pripažintų juridinių asmenų interesams.

Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokiu atveju negalima pripažinti, kad sutampa abiejų ieÅ¡kinių (bylų) Å¡alys, t. y. ieÅ¡kovas. Nors bankroto administratorius, atstovaudamas bankrutuojančiÄ Ä¯monę, veikė ir bankrutuojančios įmonės kreditorių (tarp jų ir Å¡ioje byloje pripažintų civiliniais ieÅ¡kovais) interesais, tačiau bankroto administratorius, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl tyčinio bankroto kaltam asmeniui gynė ne tik Å¡ioje byloje ieÅ¡kovų, bet ir pačios įmonės ir visų jos kreditorių (kreditorių visumos) teises ir interesus.

Dėl Å¡ios priežasties akivaizdu, kad Å¡iuo atveju nesutampa bylų Å¡alys, o bÅ«tent ieÅ¡kovas. Nesutampant vienam iÅ¡ trijų bÅ«tinų ieÅ¡kinių tapatumo kriterijų, t. y. abiejų ieÅ¡kinių Å¡alims (ieÅ¡kovui), , apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ dėl nagrinėjamo ir įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus, ieÅ¡kinių netapatumo. PrieÅ¡ingi apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

43. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp I. M. padarytų veiksmų ir kilusių padarinių. Teisėjų kolegija nesutinka ir su šiuo apelianto argumentu.

44. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, civiliniai ieÅ¡kiniai baudžiamosiose bylose nagrinėjami ir įrodinėjami vadovaujantis civilinio kodekso nuostatomis, vadovaujantis CK 6.245 - 6.249 straipsniais, t. y. yra privaloma įrodyti visas keturias civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalÄ ir priežastinį ryšį. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiÅ¡kinant ir taikant civilinės atsakomybės sÄ lygų įrodinėjimÄ , kai reikalaujama žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, taikant bendrÄ sias juridinio asmens dalyvio arba vadovo civilinės atsakomybės sÄ lygas, iÅ¡ tiesų turi bÅ«ti įrodyta, kuriais konkrečiai neteisėtais veiksmais ir kokio dydžio žala buvo padaryta bei priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

ŽalÄ padariusio asmens kaltė preziumuojama. Tačiau, teismui pripažįstant bankrotÄ tyčiniu, yra įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma iÅ¡vada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas bÅ«tent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto. Vis dėlto tyčiniu bankrotu laikomi ne tik atvejai, kai įmonė tyčia privedama prie bankroto, bet ir atvejai, kai faktiÅ¡kai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis.

Jei įmonės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimÄ , atlikimo, dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų gali bÅ«ti priežastiniu ryÅ¡iu nesusiję su tyčiniu bankrotu – Å¡ie reikalavimai liktų nepatenkinti nepriklausomai nuo to, ar bÅ«tų atlikti tyčinį bankrotÄ lėmę veiksmai. (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

45. Å ioje baudžiamojoje byloje I. M. nuteistas dėl skolininko nesÄ Å¾iningumo, UAB „R“ turto pasisavinimo, iÅ¡Å¡vaistymo, dokumentų klastojimo, t. y. dėl kaltų veiksmų, kuomet žinodamas, jog turi įsiskolinimų kreditoriams, ne tik Å¡ioje baudžiamojoje byloje pripažintiems civiliniais ieÅ¡kovais, bet ir kitiems, 2017 m. birželio 7 d. iÅ¡ Rusijos Federacijos įmonės „Ru“ sÄ skaitos į UAB „R“ sÄ skaitÄ pervestų 282 050,00 Eur nepanaudojo jų atsiskaitymams su UAB „R“ kreditoriais, tačiau jau kitÄ dienÄ , tai yra 2017 m. birželio 8 d., iÅ¡ UAB „R“ banko sÄ skaitos be teisėto pagrindo pervedė, t. y. iÅ¡Å¡vaistė 225 000,00 Eur į UAB „R.

G.“ banko sÄ skaitÄ ir dalį Å¡ių pinigų ? 14 250,00 Eur pasisavino, iÅ¡sigrynindamas ir pervesdamas į savo asmeninę sÄ skaitÄ , kitÄ dalį? 206 557,98 Eur iÅ¡Å¡vaistė atsiskaitydamas UAB „R. G.“ įmonės kortele bei pervesdamas ženklias sumas į kaltinime nurodytas Azijoje nurodytas veikiančias įmones.

46. Apelianto manymu, ieÅ¡kovams žala atsirado tiesiogiai dėl įmonės nemokumo, kurį sukėlė ne nusikalstami I. M., kaip UAB „R“ direktoriaus, veiksmai, o nesėkmingai susiklostęs verslas. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su nurodytais apeliacinio skundo argumentais. I. M. pozicijÄ , kad įmonė jam inkriminuojamu laikotarpiu vykdė veiklÄ ir turėjo piniginių lėšų padengti esamus kreditorinius reikalavimus, tačiau jis nusprendė iÅ¡ Å¡ios veiklos gauti pajamų bei uždirbti pelno, sudarydamas sandorius su Azijos Å¡alių įmonėmis, tačiau tokie sandoriai buvo nesėkmingi, paneigia įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, priimti, iÅ¡keliant UAB „R“ bankroto bylÄ , Å¡ios įmonės bankrotÄ pripažįstant tyčiniu, kuriuose konstatuota, kad įmonė buvo nemoki nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 10 d.

47. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad I. M., suklastodamas dokumentÄ , pasisavindamas bei iÅ¡Å¡vaistydamas nustatytas juridinio asmens lėšas, padarė žalÄ ne tik juridiniam asmeniui UAB „R“, bet ir UAB „R“ kreditoriams, ir Å¡ie jo veiksmai yra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su žalos padarymu ir juridiniam asmeniui, ir jo kreditoriams. I. M., kaip atsakovo, neteisėtais veiksmais, dėl kurių BUAB „R“ buvo tyčia privesta prie bankroto, ir Å¡ioje baudžiamojoje byloje nustatytais nusikalstamais veiksmais ir, likvidavus ir iÅ¡ Juridinių asmenų registro iÅ¡registravus BUAB „R“, o bankroto byloje patvirtinto ieÅ¡kovų reikalavimo sumos neiÅ¡ieÅ¡kojus bankroto procese, ieÅ¡kovams, kaip BUAB „R“ kreditoriams buvo padaryta žala. Todėl konstatuotina, kad nusikalstamais I. M. veiksmais ieÅ¡kovams baudžiamojoje byloje buvo padaryta turtinė žala.

48. Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei nenukrypo nuo aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ (BPK 326 straipsnio, 1 dalis 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo I. M. gynėjo advokato Justo Vilio apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Vitalija NorkÅ«naitė Regina Pocienė