Legislator Case Law & Legislation
b8478b6a-4dfa-4e1b-b159-d39543640812 AI generated

b8478b6a-4dfa-4e1b-b159-d39543640812 · Kauno apygardos teismas

Case Number b8478b6a-4dfa-4e1b-b159-d39543640812
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ir N. G., trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė, dėl įsiskolinimo ir delspinigių priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė AB „Kauno energija“ kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovių 4 427,73 Eur įsiskolinimÄ už tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ , 3,58 Eur už Å¡ilumos tiekimo sistemų aptarnavimÄ , 161,29 Eur delspinigių; 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

b8478b6a-4dfa-4e1b-b159-d39543640812 · Kauno apygardos teismas: Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kinio senatis turėjo bÅ«ti taikoma 680,64 Eur sumai, o priteistina ieÅ¡kinio suma, pritaikius senatį, turėtų bÅ«ti 3 911,96 Eur. Atitinkamai turėtų bÅ«ti perskaičiuotas ir priteistinų delspinigių suma – 140,81 Eur.Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ nepateiktas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-1242-480/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22849-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.5.; (S) 3.3.1.14.; 3.3.1.20. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   2017 m. birželio 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-254-713/2017 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieÅ¡kinį atsakovėms R.

G. ir N. G., trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė, dėl įsiskolinimo ir delspinigių priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė AB „Kauno energija“ kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovių 4 427,73 Eur įsiskolinimÄ už tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ , 3,58 Eur už Å¡ilumos tiekimo sistemų aptarnavimÄ , 161,29 Eur delspinigių; 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė nurodė, kad ji tiekia Å¡ilumos energijÄ patalpų Å¡ildymui ir vandens paÅ¡ildymui buitinėms reikmėms, butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Buto nuomos sutartis sudaryta 2001 m. vasario 15 d. su B. G., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Kadangi už tiekiamÄ Å¡ilumÄ nebuvo laiku atsiskaitoma, laikotarpiu nuo 2003 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. birželio 18 d. susidarė 4 427,73 Eur įsiskolinimas, nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. liepos 1 d. 3,58 Eur skola už Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemų aptarnavimÄ ir priskaičiuoti 161,29 Eur delspinigiai už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d.

Atsakovė R. G. bute gyvena nuo 1989 m., 1992 m. buvo pripažinta Å¡eimos nare, ji liko gyventi bute po pagrindinio buto nuomininko B. G. mirties. Po pagrindinio buto nuomininko mirties jo turtÄ paveldėjo ir palikimÄ priėmė N. G.. Atsakovė R. G., kaip faktinė buto nuomininkė, ir atsakovė N. G., kaip įpėdinė, yra solidariai atsakingos už susidariusiÄ skolÄ ieÅ¡kovei.Atsakovė R. G. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad bute deklaravo tik savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau jame negyveno.

Atsakovė naudojosi tik vienu kambariu, o kitu kambariu naudojosi B. G.. Atsakovei reikalavimai dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo buvo pateikti patikslintu ieÅ¡kiniu, kuris teisme registruotas 2016 m. kovo 7 d., todėl prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ skolai, susidariusiai laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2006 m. kovo 7 d. Atsakovė N. G. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad ji palikimÄ priėmė pagal apyraÅ¡Ä . Atsakovei nebuvo pareikÅ¡ti jokie kreditoriniai reikalavimai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka, skoliniai įsipareigojimai neįtraukti į apyraÅ¡Ä .

Tėvas B. G. buvo silpnos sveikatos, nuo 2013 m. jam buvo paskirta neterminuota didelių specialiųjų poreikių slauga. Jis gyveno (duomenys neskelbtini). Jis ilgÄ laikÄ negyveno Kaune, todėl laikytina, kad jam iÅ¡vykus iÅ¡ gyvenamosios vietos nutrÅ«ko ir gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, o nutrÅ«kus sutarčiai pasibaigė ir nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį ir kitas įmokas. IeÅ¡kovė nebuvo pakankamai atidi ir rÅ«pestinga, dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo kreipėsi tik po 12 metų, kai skola padidėjo iki 4 070,00 Eur, todėl kreditorius irgi atsakingas už skolos padidėjimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies; priteisė solidariai iÅ¡ atsakovės N. G. ir R. G. 1 971,98 Eur skolos už Å¡ildymÄ laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 7 d. iki 2015 m. birželio 18 d., 3,58 Eur už sistemų aptarnavimÄ laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. liepos 1 d., 70,32 Eur delspinigių už 2015 m. rugsėjo – 2016 m. vasario mėn., 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme - 2015 m. kovo 9 d. ? iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovei AB „Kauno energija“; priteisė iÅ¡ atsakovės N. G. 31,05 Eur žyminį mokestį ieÅ¡kovei AB „Kauno energija“; likusioje dalyje ieÅ¡kinio netenkino; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės AB „Kauno energija“ 165,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei N. G., 222,91 Eur už suteiktÄ antrinę valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui bei 10,00 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei; priteisė iÅ¡ atsakovės N. G. 4,00 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.             Teismas nurodė, kad mokesčiai už patalpų Å¡ildymÄ , karÅ¡to vandens tiekimo sistemų aptarnavimÄ skaičiuojami konkrečiai gyvenamajai patalpai-butui pagal plotÄ , Å¡ie mokesčiai nemažėja priklausomai nuo bute gyvenančių asmenų skaičiaus.

Tai reiÅ¡kia, kad B. G. nors ir buvo kurį laikÄ iÅ¡vykęs ir gyveno (duomenys neskelbtini), jis privalėjo mokėti mokesčius už patalpų Å¡ildymÄ , karÅ¡to vandens tiekimo sistemų aptarnavimÄ . Atsakovė N. G. 2014 m. kovo 4 d. iÅ¡vyko į užsienio valstybę (duomenys neskelbtini). Po tėvo B. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ pagal apyraÅ¡Ä bendrai 2 254,73 Eur sumai. Minėtus mokesčius privalėjo mokėti ir atsakovė R. G., kuri bute gyveno Å¡eimos nario teisėmis, yra deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ bute kartu su B.

G. nuo 1992 m. balandžio 27 d., o mirus pagrindiniam nuomininkui, tapo faktine buto nuomininke. Atsakovė Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1720-713/2016 buvo iÅ¡keldinta iÅ¡ buto (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jos Kauno miesto savivaldybei priteistas įsiskolinimas už buto nuomÄ . Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė patikslintÄ ieÅ¡kinį, įtraukdama atsakovėmis R. G. ir N. G., teismui pateikė 2016 m. kovo 7 d., Å¡i data laikytina atskaitos taÅ¡ku, nuo kurio skaičiuotinas 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

IeÅ¡kinio senaties terminas taikytinas skolai, susidariusiai laikotarpyje nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2006 m. kovo 7 d. už tiektÄ Å¡ilumÄ patalpų Å¡ildymui. Skola už šį laikotarpį sudaro 2.455,75 Eur. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinio senaties taikymas daliai skolos, laikytinas ieÅ¡kovės daline atsakomybe dėl to, kad ji neprotingai ilgai 12 metų nesikreipė į teismÄ dėl skolos priteisimo. Likusi skolos dalis 1971,98 Eur už Å¡ildymÄ ir 3,58 Eur skola susidariusi už sistemų aptarnavimÄ , priteistinos.

IeÅ¡kovė pasirinko 6 mėnesių laikotarpį delspinigiams prisiteisti, jos reikalavimas teisėtas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė AB „Kauno energija“ praÅ¡o pirmos instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje AB „Kauno energija“ ieÅ¡kinys buvo atmestas taikant senatį, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti 3 911,96 Eur dalyje, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (2 t. b. l. 155-157). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai įvertino pateiktame buto Å¡ildymo apyvartos žiniaraÅ¡tyje priskaičiuotas sumas pagal atitinkamus laikotarpius.

ŽiniaraÅ¡tyje visi priskaitymai ir kitos sumos iki 2015 m. sausio 1 d. yra pateiktos litais. Teismas, priimdamas sprendimÄ , neteisingai nurodė valiutas (nepriteistÄ sumÄ nurodė eurais, o turėjo bÅ«ti nurodyta litais), todėl yra atmesta per didelė ieÅ¡kinio dalis bei atitinkamai priteistos per didelės atsakovių bylinėjimosi iÅ¡laidos.Teismas netiksliai apskaičiavo atmestÄ skolos dalį iki 2006 m. kovo 7 d. Skolos dydis 2006 m. kovo 7 d. yra: 2 439,10 Lt (likutis pradžiai) + 35,41 Lt (už 03 mėn. 7 dienas) - 55,61 Lt (03 mėn. apmokėjimas) - 68,76 Lt (04 mėn. apmokėjimas) = 2 350,14 Lt (680,64 Eur).

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kinio senatis turėjo bÅ«ti taikoma 680,64 Eur sumai, o priteistina ieÅ¡kinio suma, pritaikius senatį, turėtų bÅ«ti 3 911,96 Eur. Atitinkamai turėtų bÅ«ti perskaičiuotas ir priteistinų delspinigių suma – 140,81 Eur.Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ nepateiktas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė AB „Kauno energija“ 2014 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė iÅ¡ atsakovo B.

G. priteisti 14 583,30 Lt (4 070,25 Eur; įskaitant delspinigius) skolos, žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2016 m. kovo 7 d. ieÅ¡kovė pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė solidariai iÅ¡ atsakovių N. G. ir R. G. priteisti jos (t. y. ieÅ¡kovės) naudai įsiskolinimÄ už tiekiamÄ Å¡ilumÄ â€“ 4 427,73 Eur, už Å¡ilumos tiekimo sistemų aptarnavimÄ â€“ 3,58 Eur, delspinigių – 161,29 Eur, iÅ¡ viso – 4 592,60 Eur, 138 Eur žyminį mokestį, 2,55 Eur už duomenų gavimÄ , 5 procentus merinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, atsakovės R. G. praÅ¡ymu taikydamas 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ skolai, susidariusiai laikotarpiu nuo 2003-10-01 iki 2006-03-07, patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei AB „Kauno energija“ solidariai iÅ¡ atsakovių N. G. ir R. G. 1 971,98 Eur skolos už Å¡ildymÄ laikotarpiu nuo 2006-03-07 iki 2015-06-18, 3,58 Eur už sistemų aptarnavimÄ laikotarpiu nuo 2006-04-01 iki 2006-07-01, 70,32 Eur delspinigių už 2015 m. rugsėjo -2016 m. vasario mėn., 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme – 2015 m. kovo 9 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 31,05 Eur žyminio mokesčio; likusioje dalyje ieÅ¡kinio netenkino; paskirstė ir priteisė kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė AB „Kauno energija“ praÅ¡o pirmos instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje AB „Kauno energija“ ieÅ¡kinys buvo atmestas taikant senatį, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti 3 911,96 Eur dalyje, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino pateiktame buto Å¡ildymo apyvartos žiniaraÅ¡tyje priskaičiuotas sumas pagal atitinkamus laikotarpius, netiksliai apskaičiavo atmestÄ skolos dalį iki 2006 m. kovo 7 d.Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , skundžiamo sprendimo faktinius ir teisinius argumentus, vertina, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas skolÄ , vadovavosi ieÅ¡kovės pateikto apyvartos žiniaraščio duomenų pagrindu atliktu formaliu skolos apskaičiavimu (t. 1, b. l. 102-104).

Tačiau kaip matyti iÅ¡ apyvartos žiniaraščio, kuris papildytas įraÅ¡ais ranka ir kurio spausdinto teksto duomenys nesutampa su ieÅ¡kinyje nurodyta priskaičiuota skolos suma ginčui aktualiu laikotarpiu, jame nurodyto laikotarpio pradžiai (2003-10-01) yra pakankamai didelis likutis (3 752,19 Lt), kuris koreguotas 2004-05-01, tačiau koregavimo suma nesutampa su likučio pradžiai suma. Teismas, skirtingai nei apeliantė, apskaičiuodamas skolos sumÄ už 2006 m. kovo mėn. 7 dienas atskaitos pagrindu ima 2006-04-01 priskaičiuotÄ sumÄ , tačiau nevertina tÄ mėnesį sumokėtos sumos.

PrieÅ¡ priimdamas sprendimÄ , teismas privalo visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti pavirÅ¡utiniÅ¡kai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Taip pat teisėjų kolegija vertina, kad tik pasiÅ«lius ieÅ¡kovei pateikti tikslų apyvartos žiniaraÅ¡tį, detalų praÅ¡omos priteistų skolos apskaičiavimÄ (CPK 179 straipsnio 1 dalis) bei atlikus iÅ¡samiÄ pateiktų duomenų analizę, bÅ«tų galima tiksliai apskaičiuoti priteistinos skolos, o atitinkamai ir delspinigių, dydį.Nors apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinamas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui, pažymėtina, kad apeliacija nėra ir neturėtų virsti bylos nagrinėjimu iÅ¡ naujo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo esmę, spręstinų klausimų pobÅ«dį, papildomai tirtinų Å¡ioje byloje aplinkybių, o taip pat iÅ¡reikalautinų įrodymų apimtį, jų pagrindu nustatytinas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ esmės visa apimtimi, konstatuoja, jog Å¡ios bylos negalima tinkamai ir iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 313 straipsnyje nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti blogesnį, negu yra skundžiamas, sprendimÄ ar nutartį, jeigu sprendimÄ skundžia tik viena iÅ¡ Å¡alių.

Tai vadinama principu non reformatio in pejus. Å is draudimas yra bÅ«tina apeliacijos teisės įgyvendinimo sÄ lyga, garantuojanti asmeniui, kuris naudosis apeliacijos teise, kad jo esama padėtis, inicijavus pirmosios instancijos teismo sprendimo peržiÅ«rėjimÄ apeliacine tvarka, nebus pabloginta. Šį draudimÄ sustiprina civiliniame procese galiojantys dispozityvumo ir rungimosi principai, kurių iÅ¡raiÅ¡ka civiliniame procese įtvirtinta įstatyme nustatant, kad bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamos neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Tačiau Å¡is draudimas nėra absoliutus, nes netaikomas tais atvejais, kai teismo sprendimÄ ar nutartį skundžia abi Å¡alys. Blogesnio sprendimo priėmimu taip pat nelaikomas skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnis), taip pat kai sprendimas priimamas peržengus apeliaciniame skunde nustatytas ribas, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Å ilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių (CK 6.383–6.391 straipsniai), Å¡ilumos energijos pirkimÄ â€“pardavimÄ reglamentuojančios teisės normos – Å ilumos Å«kio įstatymas, ginčo skolos susidarymo metu galiojusių Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Å ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinių sÄ lygų, Ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289 patvirtintų Å ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartinių sÄ lygų (toliau – sÄ lygų), o taip pat ir skolos susidarymo metu įsigaliojusių Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau –Taisyklės) nuostatos.

Å ilumos Å«kio įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis apibrėžiama kaip sutartis tarp Å¡ilumos tiekėjo ar gamintojo ir buitinio Å¡ilumos vartotojo ar Å¡ilumos vartotojo, vartojančio Å¡ilumÄ ir (ar) karÅ¡tÄ vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji Å¡ilumos apskaitos prietaisai. Å ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartinės sÄ lygos reglamentavo buitinių Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens vartotojų bei Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekėjų tarpusavio Å¡ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo santykius, teises, pareigas, atsakomybę.

Å ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta pagal Å¡ias sÄ lygas tarp 8 punkte nurodytų Å¡alių nuo pastato Å¡ilumos įrenginių prijungimo prie Å¡ilumos perdavimo tinklų datos, jeigu iki tol Å¡alys nesudarė Å¡ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sÄ lygas (minėtų sÄ lygų 11 p.). Buitinis Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens vartotojas pagal Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens tiekėjo pateiktÄ mokėjimo praneÅ¡imÄ ar sÄ skaitÄ ne vėliau kaip iki kito mėnesio 30 dienos sumoka Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens tiekėjui grynaisiais ar negrynaisiais pinigais (Å¡ių sÄ lygų 48 p.).

Pagal Taisyklių 8 straipsnyje pateikiamÄ sÄ vokų apibÅ«dinimÄ , atsiskaitymo laikotarpis – ne ilgesnis negu vieno mėnesio terminas, nurodytas Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens pirkimo-pardavimo sutartyse, už kurį Å¡ilumos tiekėjo ir (ar) karÅ¡to vandens tiekėjo apskaičiuojamos Å¡ilumos vartotojo mokėtinos sumos už patiektÄ Å¡ilumÄ bei apskaičiuojamos karÅ¡to vandens vartotojo mokėtinos sumos už patiektÄ karÅ¡tÄ vandenį, Å¡ilumÄ karÅ¡to vandens temperatÅ«rai palaikyti, karÅ¡to vandens skaitiklio aptarnavimÄ bei kitas su karÅ¡to vandens tiekimu susijusias paslaugas.

Å ilumos vartotojai privalo laiku atsiskaityti už Å¡ilumÄ bei jam tenkančia dalimi už pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«rÄ (Taisyklių 133.2 p.).IeÅ¡kinio senatis - įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Per ieÅ¡kinio senaties terminÄ valstybė garantuoja asmeniui, kad pažeista jo teisė bus ginama teismo, ieÅ¡kinio senaties terminui pasibaigus, asmens subjektinė teisė neiÅ¡nyksta, jo reikalavimÄ skolininkas gali patenkinti gera valia, tačiau prieÅ¡ skolininko valiÄ valstybės prievartos priemonėmis tokia teisė nėra ginama.

IeÅ¡kinio senaties nustatymas inter alia reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas suteikia prioritetÄ ne pažeistos asmens teisės gynimui, o kitoms, visuomenės požiÅ«riu svarbesnėms, vertybėms. Teisės doktrinoje ir praktikoje pripažįstama, kad ieÅ¡kinio senaties institutu įstatymų leidėjas visų pirma siekia užtikrinti civilinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ . Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės bÅ«ti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga.

Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę arba įstatymo saugomÄ interesÄ , prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog jis arba atsisako savo teisės arba nemano, kad Å¡i yra pažeista. IeÅ¡kinio senaties nustatymu siekiama paskatinti civilinių santykių dalyvius kontroliuoti prievolių vykdymÄ ir operatyviau ginti pažeistas teises.

Be to, ieÅ¡kinio senatis sudaro realias galimybes apginti pažeistas teises, nes užkerta keliÄ situacijoms, kai dėl pernelyg ilgo laiko nuo tikro ar tariamo teisės pažeidimo iki kreipimosi teisminės gynybos, faktinių bylos aplinkybių nustatymas ir teisingas ginčo iÅ¡sprendimas tampa sunkiai įmanomas.Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011), kad ieÅ¡kinio senaties termino trukmė įstatyme yra diferencijuojama pagal gintinos vertybės pobÅ«dį, reikÅ¡mę, civilinių santykių dinamiÅ¡kumo laipsnį ir kt. požymius nustatant atitinkamÄ vieÅ¡ojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumÄ ir vieÅ¡ojo intereso suteikti efektyviÄ civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybÄ balansÄ .

Bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra deÅ¡imt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). CK 1.134 straipsnyje įvardytiems reikalavimams (iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsiradusiems reikalavimams, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus, indėlininkų reikalavimams iÅ¡mokėti indėlius, padėtus į bankÄ ir kitas kredito įstaigas) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais ieÅ¡kinio senatis netaikoma. Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatyti sutrumpinti ieÅ¡kinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 2 dalis).

Vienas iš sutrumpintų ieškinio senaties terminų taikymo atvejų įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, kurioje nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Taigi, šioje įstatymo normoje, kaip atskira reikalavimų rūšis, išskirtos palūkanos ir kitokios periodinės išmokos. Palūkanoms (CK 6.37, 6.210 ir kt. straipsniai) būdinga tai, kad prievolė jas mokėti atsiranda įstatyme ar sutartyje nustatytais vienodais besikartojančiais laikotarpiais, kiekvienam tokiam laikotarpiui pasibaigus, paaiškėja skolininko prievolės dydis, atsiranda pareiga prievolę vykdyti ir atitinkama kreditoriaus reikalavimo teisė.

IÅ¡ CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo logikos iÅ¡plaukia, kad tai pačiai reikalavimų rūšiai priskirtini reikalavimai dėl prievolių, kurioms bÅ«dingi analogiÅ¡ki periodiÅ¡kumo požymiai kaip palÅ«kanoms. Kasacinis teismas konstatavo, kad bendrieji kokybiniai požymiai, sujungiantys reikalavimus į tÄ pačiÄ rūšį ir kartu iÅ¡skiriantys iÅ¡ civilinių teisinių reikalavimų visumos, Å¡iuo atveju yra ne materialinių santykių prigimtis ar skolininko prievolei apibÅ«dinti vartojamas terminas (iÅ¡moka, įmoka, mokestis), o tai, kad reikalavimas (kaip ir palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo atveju) pagal savo prigimtį nukreiptas į periodiÅ¡kai pasikartojantį prievolės vykdymÄ .

Nustatydamas sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ periodinio pobÅ«džio iÅ¡mokoms (įmokoms, mokesčiams), įstatymų leidėjas siekė užkirsti keliÄ susikaupti skoloms, kurias skolininkas turi dengti iÅ¡ einamųjų pajamų, iÅ¡vengti beviltiÅ¡kų skolų atsiradimo ir neigiamo skolų susikaupimo poveikio tiek skolininko, tiek kreditoriaus interesams. Periodinės iÅ¡mokos (įmokos, mokesčiai) dėl savo dydžio paprastai gali bÅ«ti mokamos iÅ¡ skolininko einamųjų pajamų ir daro mažesnę įtakÄ jo finansinei padėčiai ir Å«kinei veiklai negu vienkartinės didelės sumos, atitinkamai kreditoriui tenka mažesnė rizika, kad skolininkas neįvykdys prievolės dėl nemokumo.Aptarto teisinio reglamentavimo pagrindu (Å¡ios nutarties 17-19 punktai), atsižvelgdama faktines aplinkybes kai ir pati ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje yra nurodžiusi, jog atsakovui vartojant Å¡ilumÄ , atsiranda pareiga už patiektÄ Å¡ilumÄ mokėti sÄ skaitoje nustatytais terminais, reikalavimams dėl periodiÅ¡kai mokamo mokesčio už patiektÄ Å¡ilumÄ turi bÅ«ti taikomas sutrumpintas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje.

Dėl aptartų aplinkybių visumos, perdavus bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, teismas turėtų tinkamai taikyti ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančius įstatymus Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti. Teismų praktikoje vartotojo teisių gynimas vertinamas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet kartu ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga, Teismų praktika, biuletenis Nr. 30), kas nagrinėjamu atveju sÄ lygoja bÅ«tinumÄ peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl Å¡ios nutarties 16 punkte aptartų sÄ lygų tai nelaikoma blogesnio sprendimo apeliantei priėmimu. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :             Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                              Gintautas Koriaginas                                                                                                                       Diana Labokaitė                                                                                                                                                                                                  Albina Rimdeikaitė