2017-05-24 Nr. AB-10864-3-61-3-01053-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-469-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01053-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja B. Š. (toliau – ir pareiškėja) 2017 m. balandžio 1 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-4) (teisme buvo gautas 2017 m. balandžio 3 d.), kuriame nurodė nesutinkanti su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. 31N-284(8.1).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi (b. l. 62-63) pareiškėjos skundą atsisakė priimti ir išaiškino pareiškėjai teisę kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 31 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgęs į skundžiamo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. 31N-284(8.1) ir prie bylos pateiktų duomenų turinį, nustatė, kad pareiškėja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai skundė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus veiksmus bei 2016 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 36SD-3934-(14.36.104.) ir 2017 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 36SS-1-(14.36.45.), o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus adresas: Biliūno g. 1, 90122 Plungė, ir Oginskių g. 10, 90311 Rietavas, todėl patenka į Klaipėdos apygardos administracinio teismo veikimo teritoriją, pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 31 str., 33 str. 2 d. 2 p.).

III. Pareiškėja B. Š. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 65-66), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartį ir bylą išnagrinėti iš esmės.

Nurodo, kad šiuo atveju atsakovas yra Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija dėl netinkamai išnagrinėto skundo ir 2017 m. kovo 2 d. atsakymo Nr. 3IN-284(8.1), kad patikrinimas atliktas teisingai, todėl pagal Žemės ūkio ministerijos buveinę toks raštas nėra teismingas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Pažymi, jog pačiame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017 m. kovo 2 d. rašte Nr. 3IN-284(8.1) nurodyta, jog nesutinkant su juo, pareiškėja turi teisę jį skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tą pareiškėja ir padarė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti, kadangi byla nepriskirtina tam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjos skundžiamame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017 m. kovo 2 d. sprendime Nr. 31N-284(8.1) buvo nagrinėjami pareiškėjos prašymai ir skundai dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus veiksmų ir sprendimų (2016 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. 36SD-3934-(14.36.104.) ir 2017 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 36SS-1-(14.36.45.)), vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad byla teisminga Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 31 straipsnio 1 dalis numato, jog skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.

Aiškinant ir taikant šias nuostatas nagrinėjamo atvejo kontekste, svarbu nustatyti, ar skundžiamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017 m. kovo 2 d. sprendimas Nr. 31N-284(8.1) buvo priimtas kaip aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (ar) išnagrinėjus klausimą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. 31N-284(8.1) turinio, jis buvo priimtas atsakant į pareiškėjos 2017 m. sausio 24 d. bei 2017 m. vasario 20 d. prašymus. Nors byloje nėra pateikti minėti pareiškėjos prašymai Žemės ūkio ministerijai, tačiau atsakovas skundžiamame 2017 m. kovo 2 d. sprendime Nr. 31N-284(8.1) nurodo, jog 2017 m. sausio 24 d. prašyme pareiškėja kėlė klausimus dėl jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir kito jos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), ribų, kadangi, pareiškėjos teigimu, abiem atvejais kaimynai, naudodami savo žemės sklypus, pažeidžia minėtų pareiškėjos sklypų ribas, todėl, kadangi pareiškėjos keliamos problemos nesprendžiamos, ji prašė ministerijos sudaryti komisiją situacijai ištirti. 2017 m. vasario 20 d. prašyme pareiškėja nurodė, jog negavo atsakymo į ankstesnį prašymą. Pats Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. 31N-284(8.1) turinys patvirtina, jog juo pareiškėjai pateikta informacija apie jau ir anksčiau pareiškėjos keltų analogiškų klausimų (žemės sklypų ribų ir įvairių atsakymų bei dokumentų negavimo) nagrinėjimą, jo eigą ir rezultatus, pripažinta, jog pavedimai atlikti tam tikrus patikrinimus įgyvendinti tinkamai, patikrinimai taip pat atlikti tinkamai, todėl nėra pagrindo iš naujo atlikti tuos pačius patikrinimus, jei nenurodomos naujos aplinkybės ar faktai, kurių ministerija dar nenagrinėjo.

Taigi, iš to matyti, jog Žemės ūkio ministerija skundžiamą sprendimą (raštą) priėmė išnagrinėjusi pareiškėjos atitinkamus savarankiškus prašymus ištirti susiklosčiusią situaciją dėl jos ir kaimyninių žemės sklypų ribų ir įvairių atsakymų bei dokumentų negavimo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017 m. kovo 30 d.) 14 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis, tačiau ne skundus dėl kokių nors konkrečių Nacionalinės žemės tarnybos ar jos teritorinių padalinių veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tokiu būdu, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsniu, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 49 punktu bei pačiu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2017 m. kovo 2 d. sprendimu Nr. 31N-284(8.1), pareiškėja, nesutinkanti su tokiu atsakovo sprendimu, turi teisę paduoti skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta bendra tvarka administraciniam teismui. Tokią bendrą tvarką teritorinio ginčo teismingumo prasme numato būtent Administracinių bylų teisenos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies pirmasis sakinys, t. y. kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta). Šiuo atveju atsakovu laikytina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, kurios buveinė – Vilniuje, todėl ir byla dėl šio atsakovo priimto pareiškėjos skundžiamo sprendimo teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, aiškino bei taikė proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjos skundą, kadangi byla nepriskirtina tam teismui, todėl ji naikintina ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos B. Š. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas