b8435e4a-c4c3-441d-be5d-9c5cd4aed013 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-439-723/2019 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04178-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 29 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėjas Vilmantas Ambrulevičius, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Kristinai Račkauskaitei, nedalyvaujant bylos Å¡alims, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo VÄ® „Turto bankas“ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad 5153/12789 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė. PareiÅ¡kime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas gavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2018‑07-24 raÅ¡tÄ su informacija apie 5153/12789 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno G.

B. (mirusi (duomenys neskelbtini)). Pagal Nekilnojamojo turto registrÄ , 7636/12789 dalis gyvenamojo namo nuosavybės teise priklauso T. G., o nuosavybės teisės į likusiÄ 5153/12789 gyvenamojo namo dalį neįregistruotos. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 5153/12789 dalis gyvenamojo namo galimai priklausė žemės Å«kio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra likviduota ir iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro. Å iuo atveju G. B. ginčo turto neprivatizavo teisės aktų nustatyta tvarka, todėl turtas tapo valstybės nuosavybe.

Valstybė taip pat nebuvo perdavusi 5153/12789 dalių gyvenamojo namo Vilniaus rajono savivaldybei ir Å¡is turtas nebuvo privatizuotas pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991‑07‑31 nutarimo Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ nuostatas. Pastebėtina ir tai, kad kita dalis gyvenamojo namo, t.y. 7636/12789, buvo privatizuota pagal minėto įstatymo nuostatas. 5153/12789 dalys gyvenamojo namo galėjo bÅ«ti priskirtos prie savivaldybės nuosavybėn perduotino valstybės turto, kurios privalėjo po jų perdavimo bÅ«ti apskaitytos savivaldybės balanse, tačiau tokį perdavimo faktÄ savo raÅ¡tuose paneigia pati Vilniaus rajono savivaldybė, praÅ¡ydama, jog ginčo turtas bÅ«tų pripažintas neturinčiu savininko, sÄ Å¾iningo įgijėjo ar teisėto valdytojo arba jie yra nežinomi bei pripažinti šį turtÄ beÅ¡eimininkiu, todėl mano, kad Å¡is turtas liko valstybės nuosavybe.

Visi vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybei. Duomenų, kad ginčo namo dalis buvo perduota savivaldybei nuosavybėn, negauta. Å is turtas nėra Vilniaus rajono savivaldybės administracijos balanse ir savivaldybė neturi nuosavybės teisės į šį nekilnojamÄ jį daiktÄ .

2. Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad 5153/12789 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono savivaldybės administracijos balanse neapskaitoma ir nuosavybės teise nepriklauso. PareiÅ¡kimÄ praÅ¡o nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

3. Bylos Å¡alys į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietÄ ir laikÄ jos buvo praneÅ¡ta tinkamai, gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl byla iÅ¡nagrinėta bylos Å¡alims nedalyvaujant. PareiÅ¡kimas tenkintinas.

4. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Å io namo 7636/12789 dalis nuosavybės teisė Å¡iai dienai priklauso T. G. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu, o buvusi Å¡ios dalies savininkė M. T. Å¡iÄ nuosavybės dalį buvo įgijusi 1992-08-03 pirkimo – pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymÄ dėl butų privatizavimo Nr. I-1374 Nr. 479 pagrindu. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registre nuosavybės, patikėjimo teisė ar kiti juridiniai faktai, daiktinės teisės, žymos į likusiÄ gyvenamojo namo dalį – 5153/12789 nėra registruotos. Vilniaus rajono savivaldybė patvirtino, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos balanse Å¡i turto dalis neapskaitoma ir nuosavybės teise savivaldybei nepriklauso.

5. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Rukainių seniūnijos pateiktose Lietuvos Respublikos respublikinės valstybinės inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1992-04-07 Garažo, buto, namo techninės apskaitos byloje, inv. Nr. 13175, bei (duomenys neskelbtini) seniūnijos turimų ūkinių knygų duomenyse: namų ūkio knygos Nr. 21 (1998-2002 m.) eil. Nr. 197, 198; namų ūkio Nr. 1308 namų ūkio knygos Nr. 38 (2004-2008 m.) eil Nr. 9, 10; namų ūkio Nr. 1728, namų ūkio knygos Nr. 39 (2009-2013 m.) eil.

Nr. 9, 10; namų ūkio Nr. 1712 pažymėta, kad ½ dalis namo priklauso ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, o kita ½ dalis priklauso M. T.. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994-05-17 įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Namas buvo pastatytas 1989 kaip valstybės nuosavybė (atsižvelgiant į laikmetį ir tuo metu galiojusias teisė normas, negalėjo būti privačios nuosavybės objektu).

Kaip minėta, byloje yra duomenys, kad namas buvo skirtas ŽUB „(duomenys neskelbtini)“, todėl neprivatizuota ginčo dalis namo negali būti laikoma bešeimininkiu turtu. Nėra jokių duomenų, kad namo dalis buvo privatizuota pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimo Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ nuostatas.

6. Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiÅ¡kia, kad nėra reikalaujama Å¡imtaprocentinio teismo įsitikinimo. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjamo dalyko faktams konstatuoti.

7. Konstatuotina, kad iÅ¡ bylos duomenų yra pakankamas pagrindas teigti, jog nagrinėjamu atveju daiktas (namas/jo dalis) valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn ar kitų valstybės ir savivaldybės institucijų žiniai (nuosavybėn), todėl jis turi bÅ«ti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise.

8. Juridinę reikÅ¡mę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti atitinkamÄ juridinį faktÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 1 d. ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Remiantis CPK 445 str., teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

9. PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės sutampa tarpusavyje, jas patvirtina kiti byloje esantys duomenys, jais netikėti pagrindo nėra, todėl nuosavybės teisių įregistravimo tikslu nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad 5153/12789 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 268, 270, 448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Nuosavybės teisių įregistravimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad 5153/12789 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«muose. Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius