2019-08-14 Nr. AB-15667-3-61-3-01604-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-504-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01604-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.; 43.5.1.1.; 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos administracinių ginčų komisijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai AB „Lietuvos paštas“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai, Lietuvos bankui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. F. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) „panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 21R-204(AG-104/01-2019) ir priteisti atlyginti nusikalstamomis ir neteisėtomis atsakovo atstovų veikomis man padarytą turtinę ir neturtinę žalą visiškai (adekvačiai) ir teisingai – pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 5 p.;

2) išspręsti jo konstitucinės teisės į teisminę gynybą varžymo ir teisingumo vykdymo proceso trukdymo klausimus - nedelsiamai atnaujinti nusikalstamai nutraukto (nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki šiol nepertraukiamai) elektros energijos mano gyvenamajam butui tiekimą bei nedelsiamai nutraukti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nusikalstamas veikas dėl socialinės piniginės paramos neskyrimo (nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki šiol nepertraukiamai), priešingai Konstitucijos įsakmioms nuostatoms; 3) „ pranešti prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo bei viešojo intereso gynimo – PĮ 19 str.“; 4) „sujungti aukščiau nurodytas tiesiogiai susijusias bylas jų objektyviam ir visapusiškam išnagrinėjimui bei teisingam, galutiniam išsprendimui teisėtu teismo procesu ir teisingai sudaryto teismo“; 5) „išreikalauti pateikti teismui įrodymą – 2011 rugsėjo 2 d.

AB Lietuvos pašto ir Vilniaus Teritorinės muitinės susitarimą Nr. 1 l/B-620001-1690 dėl bendradarbiavimo atliekant muitinės formalumus ir kontrolę prekėms, gabenamoms pašto siuntose“; 6) „patikrint bylų (adm. byla Nr. 1-9394-281/2014, t. proc. Nr. 3-61-3-03774-2014-1, adm. b. Nr. I- 5689-629/2016, t. proc. Nr. 3-61-3-00338-2016-6 bei visų kitų susijusiųjų) išsprendimo teisėtumą bei pareikalaut visų susijusiųjų atsakomybės“; 7) „uždrausti AB Lietuvos paštui kelti neteisėtus ir nepagrįstus reikalavimus nepasirašytuose informaciniuose laiškuose pašto siuntų gavėjui dėl perteklinių duomenų pateikimo, tariamo būtinumo Lietuvos muitinei pašto siuntose siunčiamų prekių deklaravimo, sąmoningo apmokestinimo tikslu, įpareigoti šantažo būdu už tokią “paslaugą” išgautų apmokėjimų sumas grąžinti priverstinai juos sumokėjusiam asmeniui“; 8) „įpareigoti Muitinės departamentą prie FM pašalinti padarytą pažeidimą pagal 2009 m. vasario 26 d.

MD generalinio direktoriaus įsakymu Nr.lB-124 patvirtintų Pašto siuntų deklaravimo, muitinio tikrinimo ir mokesčių už prekes, gaunamas pašto siuntose, apskaičiavimo taisykles (Žin., 2009, Nr. 25-1004) 8 p. – Pašto siuntose, nurodytose Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 238 straipsnyje, gabenamas prekes deklaruoja muitinei ir pateikia muitiniam tikrinimui AB Lietuvos paštas arba atitinkamų pašto siuntų siuntėjai ar gavėjai – patys arba naudodamiesi muitinės tarpininkų paslaugomis. Jos deklaruojamos raštu arba automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis, pateikiant Vilniaus teritorinės muitinės Pašto poste įprastinę importo arba eksporto muitinės deklaraciją“; 9) „panaikinti neteisėtą ir nepagrįstą AB Lietuvos pašto generalinio direktoriaus 2012 m. vasario 28 d.

įsakymą Nr. 1-80 „Dėl akcinės bendrovės Lietuvos pašto generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 31d. įsakymo Nr. 1-541 „ Dėl papildomų paslaugų tarifų patvirtinimo“ pakeitimo.“ ir įpareigoti pašalinti skunde nurodytus pažeidimus“; 10) „panaikinti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr.35-1271) 40 str. 1 d. 24 p. – „prekės, jeigu bendra tokių prekių vertė neviršija 75 litų“, 40 str. 4 d. – „Siunta laikoma nedidelės vertės, jeigu bendra jos vertė neviršija 160 litų“; 11) „įpareigoti Muitinės departamentą prie FM pašalinti padarytą pažeidimą ir panaikinti neteisėtai pritaikytus neindeksuotus įstatymo priėmimo metu nustatytus nominalius dydžius dėl įvykusios per tą laikotarpį teisėtų mokėjimo priemonių vienetų (Lito, Euro) tikrosios perkamosios galios nuvertinimo ir įpareigoti LR Finansų ministeriją neatidėliotinai paruošti/ priimti (pateikti valstybės įstatymų leidėjui) nurodytų sumų dydžių indeksavimo ir taikymo aktą“; 12) „panaikinti jo gautoms siuntoms iš JAV Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos taikytą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr.35-1271) 40 str. 1 d. 24 p., 40 str. 4 d. priėmimo metu nustatytus nominalius dydžius nuo 2012 m. balandžio mėn. iki pat vėliausiojo epizodo, dėl įvykusios per tą laikotarpį teisėtų mokėjimo priemonių vienetų (Lito, Euro) tikrosios perkamosios galios tyčinio sąmoningo nuvertinimo, įpareigoti už jas priskaičiuotas PVM sumas grąžinti juos priverstinai sumokėjusiam asmeniui“; 13) „įpareigoti Lietuvos banką pašalinti teisės viršenybės principus ir asmens teises laisves bei teisėtus interesus pažeidžiančius veiksmus, uždraudžiant jam atlikti teisėtų mokėjimo priemonių vienetų (Litų, Eurų) tikrosios perkamosios galios nuvertinimo (devalvavimo) veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę ir jau sudariusius sąlygas turtinei ir neturtinei žalai atsirasti“; 14) „priteisti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl LAGK neteisėtų veikų, kuri yra lygi 295914,23 Eur (Du šimtai devyniasdešimt penki tūkstančiai devyni šimtai keturiolika Eur 23ct)“; 15) „priteisti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl AB Lietuvos paštas neteisėtų veikų, kuri yra lygi 294918,02 Eur (Du šimtai devyniasdešimt keturi tūkstančiai devyni šimtai aštuoniolika Eur 02ct“; 16) „priteisti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Muitinės departamento prie Finansų ministerijos neteisėtų veikų, kuri yra lygi 294918,02 Eur (294918,02 Eur (Du šimtai devyniasdešimt keturi tūkstančiai devyni šimtai aštuoniolika Eur 02ct)“; 17) „priteisti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Susisiekimo ministerijos neteisėtų veikų, kuri yra lygi 221188,52 Eur (Du šimtai dvidešimt vienas tūkstantis vienas šimtas aštuoniasdešimt aštuoni Eur 52ct)“; 18) „priteisti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Finansų ministerijos neteisėtų veikų, kuri yra lygi 221 188,52 Eur (Du šimtai dvidešimt vienas tūkstantis vienas šimtas aštuoniasdešimt aštuoni Eur 52ct)“; 19) „priteisti bylinėjimosi išlaidas“.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 3 d. nutartimi, be kita, ko pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 21R-204(AG-104/01-2019) laikė nepaduotu ir atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų „pranešti prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo bei viešojo intereso gynimo – PĮ 19 str.; sujungti aukščiau nurodytas tiesiogiai susijusias bylas jų objektyviam ir visapusiškam išnagrinėjimui bei teisingam, galutiniam išsprendimui teisėtu teismo procesu ir teisingai sudaryto teismo; patikrint bylų (adm. byla Nr. 1-9394-281/2014, t. proc.

Nr. 3-61-3-03774-2014-1, adm. b. Nr. I- 5689-629/2016, t. proc. Nr. 3-61-3-00338-2016-6 bei visų kitų susijusiųjų) išsprendimo teisėtumą bei pareikalaut visų susijusiųjų atsakomybės; uždrausti AB Lietuvos paštui kelti neteisėtus ir nepagrįstus reikalavimus nepasirašytuose informaciniuose laiškuose pašto siuntų gavėjui dėl perteklinių duomenų pateikimo, tariamo būtinumo Lietuvos muitinei pašto siuntose siunčiamų prekių deklaravimo, sąmoningo apmokestinimo tikslu, įpareigoti šantažo būdu už tokią “paslaugą” išgautų apmokėjimų sumas grąžinti priverstinai juos sumokėjusiam asmeniui; panaikinti neteisėtą ir nepagrįstą AB Lietuvos pašto generalinio direktoriaus 2012 m. vasario 28 d.

įsakymą Nr. 1-80 „Dėl akcinės bendrovės Lietuvos pašto generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 31d. įsakymo Nr. 1-541 „ Dėl papildomų paslaugų tarifų patvirtinimo“ pakeitimo.“ ir įpareigoti pašalinti skunde nurodytus pažeidimus; panaikinti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr.35-1271) 40 str. 1 d. 24 p.- „prekės, jeigu bendra tokių prekių vertė neviršija 75 litų“, 40 str. 4 d. - „Siunta laikoma nedidelės vertės, jeigu bendra jos vertė neviršija 160 litų“; panaikinti jo gautoms siuntoms iš JAV Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos taikytą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr.35-1271) 40 str. 1 d. 24 p., 40 str. 4 d. priėmimo metu nustatytus nominalius dydžius nuo 2012 m. balandžio mėn. iki pat vėliausiojo epizodo, dėl įvykusios per tą laikotarpį teisėtų mokėjimo priemonių vienetų (Lito, Euro) tikrosios perkamosios galios tyčinio sąmoningo nuvertinimo, įpareigoti už jas priskaičiuotas PVM sumas grąžinti juos priverstinai sumokėjusiam asmeniui; priteisti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl AB Lietuvos paštas neteisėtų veikų, kuri yra lygi 294918,02 Eur (Du šimtai devyniasdešimt keturi tūkstančiai devyni šimtai aštuoniolika Eur 02 ct“.

Taip pat teismas neskundžiama nutarties dalimi nustatė terminą pareiškėjui pašalinti skundo trūkumus.

Teismas nurodė, jog 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2019 m. gegužės 14 d. sumokėti 30 Eur žyminį mokestį, minėtą teismo nutartį, siųstą pareiškėjo nurodytu adresu, nepavyko pristatyti gavėjui, teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi pareiškėjui pratęsė terminą iki 2019 m. gegužės 30 d. nurodytiems trūkumams pašalinti. Kadangi pareiškėjas teismo nustatytu terminu nepašalino teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 21R-204(AG-104/01-2019) teismas laikė nepaduotu.

Dėl pareiškėjo 2 reikalavimo „išspręsti jo konstitucinės teisės į teisminę gynybą varžymo ir teisingumo vykdymo proceso trukdymo klausimus – nedelsiamai atnaujinti nusikalstamai nutraukto (nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki šiol nepertraukiamai) elektros energijos mano gyvenamajam butui tiekimą bei nedelsiamai nutraukti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nusikalstamas veikas dėl socialinės piniginės paramos neskyrimo (nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki šiol nepertraukiamai), priešingai Konstitucijos įsakmioms nuostatoms“ teismas nurodė pareiškėjui suformuluoti (sukonkretinti) reikalavimą, atitinkantį ABTĮ įtvirtintus reikalavimus, nurodyti, be kita ko, atitinkamus atsakovus, t. y. viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, kurio konkretūs aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami.

Dėl pareiškėjo 3 reikalavimo „pranešti prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo bei viešojo intereso gynimo – PĮ 19 str.“ teismas sprendė, kad ši įstatymo nuostata taikytina tik nagrinėjant individualią administracinę bylą ir negali būti laikoma materialiuoju savarankišku proceso šalies skundo teismui reikalavimu.

Dėl pareiškėjo 4 reikalavimo „sujungti aukščiau nurodytas tiesiogiai susijusias bylas jų objektyviam ir visapusiškam išnagrinėjimui bei teisingam, galutiniam išsprendimui teisėtu teismo procesu ir teisingai sudaryto teismo“ teismas nurodė, kad šis pareiškėjo reikalavimas taip pat yra procesinio pobūdžio ir spręstinas tik priėmus pareiškėjo skundą dėl teismui pareikštų materialiųjų reikalavimų. Pareiškėjas, reikšdamas tokį procesinį prašymą, turėtų nurodyti Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas administracines bylas, kuriose nagrinėjami prašymai patikrinti to paties norminio administracinio akto teisėtumą ir / arba administracines bylas, kuriose skundai paduoti skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties teisės akto ar veiksmo (neveikimo).

Dėl pareiškėjo 6 reikalavimo „patikrinti bylų (adm. byla Nr. 1-9394-281/2014, t. proc. Nr. 3-61-3-03774-2014-1, adm. b. Nr. I- 5689-629/2016, t. proc. Nr. 3-61-3-00338-2016-6 bei visų kitų susijusiųjų) išsprendimo teisėtumą bei pareikalaut visų susijusiųjų atsakomybės“ teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimų teisėtumą tikrina Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl šį pareiškėjo reikalavimą atsisakė priimti.

Dėl pareiškėjo 7 reikalavimo „uždrausti AB Lietuvos paštui kelti neteisėtus ir nepagrįstus reikalavimus nepasirašytuose informaciniuose laiškuose pašto siuntų gavėjui dėl perteklinių duomenų pateikimo, tariamo būtinumo Lietuvos muitinei pašto siuntose siunčiamų prekių deklaravimo, sąmoningo apmokestinimo tikslu, įpareigoti šantažo būdu už tokią “paslaugą” išgautų apmokėjimų sumas grąžinti priverstinai juos sumokėjusiam asmeniui“; 9 reikalavimu – „panaikinti neteisėtą ir nepagrįstą AB Lietuvos pašto generalinio direktoriaus 2012 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 1-80 „Dėl akcinės bendrovės Lietuvos pašto generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 31d. įsakymo Nr. 1-541 „ Dėl papildomų paslaugų tarifų patvirtinimo“ pakeitimo.“ ir įpareigoti pašalinti skunde nurodytus pažeidimus“ teismas nurodė, kad toks skundas nepriskintinas administraciniam teismu ir turi būti atsisakytina jį priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), taip pat pareiškėjui išaiškino, kad jis su skundu dėl AB Lietuvos pašto veiksmų teisėtumo turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Dėl pareiškėjo 8 reikalavimo teismas nurodė pareiškėjui suformuluoti konkretų ir aiškų reikalavimą, t. y. tokį, kurį tenkinus, teismo sprendimas pareiškėjui sukeltų atitinkamas teisines pasekmes.

Teismas pareiškėjo 10 reikalavimą „panaikinti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr.35-1271) 40 str. 1 d. 24 p.- „prie- kės, jeigu bendra tokių prekių vertė neviršija 75 litų“, 40 str. 4 d. - „Siuntmena laikoma nedidelės vertės, jeigu bendra jos vertė neviršija 160 litų“ atsisakė priimti pagal ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), nurodęs, kad a administraciniams teismas nepriskirta įstatymų leidybos funkcija.

Teismas pareiškėjo 12 reikalavimą „panaikinti jo gautoms siuntoms iš JAV Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos taikytą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr.35-1271) 40 str. 1 d. 24 p., 40 str. 4 d. priėmimo metu nustatytus nominalius dydžius nuo 2012 m. balandžio mėn. iki pat vėliausiojo epizodo, dėl įvykusios per tą laikotarpį teisėtų mokėjimo priemonių vienetų (Lito, Euro) tikrosios perkamosios galios tyčinio sąmoningo nuvertinimo, įpareigoti už jas priskaičiuotas PVM sumas grąžinti juos priverstinai sumokėjusiam asmeniui“ taip pat atsisakė priimti pagal ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.

Dėl pareiškėjo 13 reikalavimo „įpareigoti Lietuvos banką pašalinti teisės viršenybės principus ir asmens teises laisves bei teisėtus interesus pažeidžiančius veiksmus, uždraudžiant jam atlikti teisėtų mokėjimo priemonių vienetų (Litų, Eurų) tikrosios perkamosios galios nuvertinimo (devalvavimo) veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę ir jau sudariusius sąlygas turtinei ir neturtinei žalai atsirasti“ teismas nurodė pareiškėjui suformuluoti konkretų ir aiškų reikalavimą, tokį, kurį tenkinus, teismo sprendimas pareiškėjui sukeltų atitinkamas teisines pasekmes.

Dėl pareiškėjo 14, 16–18 reikalavimų, kuriais jis prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl Lietuvos vyriausiosios administracinių ginčų komisijos, Muitinės departamento, Susisiekimo ministerijos ir Finansų ministerijos galimai neteisėtų veiksmų, teismas įpareigojo pareiškėją nurodyti aplinkybes, patvirtinančias turtinės žalos atsiradimą, pateikti žalos atsiradimą ir dydį patvirtinančius įrodymus. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš Lietuvos vyriausiosios administracinių ginčų komisijos reiškia ir pirmame reikalavime. Be to, atsakovais pareiškėjas nurodo Lietuvos vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, Muitinės departamentą, Susisiekimo ministeriją ir Finansų ministeriją, nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Dėl pareiškėjo 15 reikalavimo, kuriuo jis prašo „priteisti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl AB Lietuvos paštas neteisėtų veikų, kuri yra lygi 294918,02 Eur (Du šimtai devyniasdešimt keturi tūkstančiai devyni šimtai aštuoniolika Eur 02 ct“ teismas nurodė, kad toks reikalavimas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir jį atsisakė priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Taip pat išaiškino pareiškėjui, kad jis dėl žalos atlyginimo dėl AB Lietuvos pašto veiksmų turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, t. y. į Vilniaus miesto apylinkės teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Dėl pareiškėjo 5 reikalavimo „išreikalauti pateikti teismui įrodymą –2011 rugsėjo 2 d. AB Lietuvos pašto ir Vilniaus Teritorinės muitinės susitarimą Nr. 1 l/B-620001-1690 dėl bendradarbiavimo atliekant muitinės formalumus ir kontrolę prekėms, gabenamoms pašto siuntose“ teismas sprendė, kad jis yra ne materialaus, bet procesinio pobūdžio, todėl jis bus sprendžiamas išsprendus skundo priėmimo klausimą.

III. Pareiškėjas S. F. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktus, kuriais skundo reikalavimai laikyti nepaduotais ir atsisakyta reikalavimus priimti, bei perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui šį klausimą nagrinėti iš naujo. Taip pat pareiškėjas prašo pranešti prokurorui dėl teisėjos J. G.-L. veiksmų neišsprendus teisingai 2019 m. balandžio 26 d. skundo priėmimo klausimą, priėmus 2019 m. birželio 3 d. nutartį ir viršijus įgaliojimus bei teikti dėl teisėjos veiksmų motyvuotą prašymą drausmės bylos iškėlimui.

Pareiškėjas nurodo, kad teisėja J. G.-L. nusikalstamai aplaidžiai siekė nepriimti skundo reikalavimų, todėl suvaržė pareiškėjo konstitucinę teisę į teisminę gynybą, sukčiavo, savavaldžiavo, varžė jo veiksmų laisvę ir trukdė teisingumo vykdymui vienareikšmiškai neteisėtu procesu.

Pareiškėjas teigia, kad skundžiama nutartis yra išvestinė iš jos ankstesnių aplaidžiai priimtų 2019 m. balandžio 29 d., 2019 m. gegužės 15 d. nutarčių, todėl turi būti naikinama ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagal ABTĮ 154 straipsnio 4 punktą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas skundo dalį dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 21R-204(AG-104/01-2019) laikė nepaduotu ir atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikоs Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016; 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje AS-724-502/2017).

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina atskirojo skundo ribose, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pareiškėjas savo atskirąjį skundą grindžia iš esmės vien argumentais, susijusiais su skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos vertinimu dėl jos veiksmų vykdant teisingumą šioje administracinėje byloje. Kitų konkrečių argumentų dėl skundžiamos nutarties dalies neteisėtumo ir nepagrįstumo pareiškėjas nenurodė.

Dėl apelianto argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo teisėjų šališkumu, teisėjų kolegija pažymi, jog visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-385-522/2019 ir kt.). ABTĮ nuostatų dėl nušalinimo (nusišalinimo) taikymas glaudžiai susijęs su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies taikymu, dėl kurio išsamiai yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas. Šis teismas savo praktikoje aiškiai nustatė, kad sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjų kolegijos nariams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios išsklaidytų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Daniją, 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, 2005 m. gegužės 1 d. sprendimas byloje Indra prieš Slovakiją ir kt.). Minėta praktika nuosekliai taikoma ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz., 2011 m. spalio 6 d. nutartis Nr. A62-2974/2011, 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P520-91/2012 ir kt.).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad vien ta aplinkybė, kad teisėja priėmė pareiškėjui nepalankius sprendimus, nesudaro teisinio pagrindo išvadai, jog nagrinėdama šią konkrečią bylą teisėja buvo šališka. Pareiškėjas nepateikė visiškai jokių jo teiginius pagrindžiančių įrodymų ar pagrįstų argumentų. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi jokių duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas (teisėjai) šiuo atveju buvo šališkas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas atskirajame skunde, išreikšdamas vien tik skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos itin neigiamą vertinimą, iš esmės nenurodydamas jokių konkrečių argumentų dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundo dalį ir dalį reikalavimų laikė nepaduotais, teisėtumo ir pagrįstumo, peržiūrėjęs skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad minėta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties dalis yra visiškai teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Atitinkamai nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo vertinti ir tenkinti kitus išvestinius pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimus, susijusius su kreipimusi dėl skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos veiksmų į prokurorą bei Teisėjų etikos ir drausimės komisiją.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus motyvus, nekartodama pirmosios instancijos teismo argumentų, kuriems visiškai pritaria, konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis paliekama nepakeista (ABTĮ 154 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius