2016-01-05 Nr. ATPB-18-4-68-3-00435-2015-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-20-942/2016 nuasmeninta

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00435-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.7.4.5;

2.1.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko,

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 30221 straipsnio 9 ir 13 dalimis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – G. R. – prašymą atnaujintą jos administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarimu G. R. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nubausta 28 Eur dydžio bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 868 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams; vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir G. R. nustatyta galutinė subendrinta nuobauda – 868 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. G. R. nubausta už tai, kad ji 2014 m. gruodžio 22 d., apie 9.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Honda Fit“ (duomenys neskelbtini), buvo neatidi ir važiuodama atbula pro stovintį automobilį „Toyota Avensis“ (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino abu automobilius. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Taip pat G. R. 2014 m. gruodžio 22 d., apie 9.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Honda Fit“ (duomenys neskelbtini), sukėlusi eismo įvykį iš jo pasišalino. Tokiais savo veiksmais G. R. pažeidė KET 222 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

2. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartimi G. R. apeliacinis skundas atmestas.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. liepos 24 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – G. R. – prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarimo ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. nutarties priimtas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. R., vadovaudamasi ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarimo bei Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. nutarties, panaikinti šiuos teismų procesinius sprendimus ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, o nematant tam galimybės – sumažinti paskirtą baudą bei neskirti jai specialiosios teisės atėmimo arba nustatyti trumpesnį, nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, specialiosios teisės atėmimo terminą.

4.1. Prašyme G. R. teigia, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ji nubausta nepagrįstai, nes jos veiksmuose nebuvo nustatyta tiesioginė tyčia: suvokimas, kad ji ne tik sukėlė eismo įvykį, bet ir pasišalino iš jo vietos. Teismas kiekvienu atveju turi nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje konstatavo, jog pažeidėja pasielgė lengvabūdiškai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, taigi iš šios frazės akivaizdu, kad tiesioginės tyčios buvimas jos veiksmuose yra paneigtas (konstatuotas neatsargumas (ATPK 11 straipsnis), vadinasi, byla dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies turėtų būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, nepagrįstai konstatavo, kad G. R. neigė padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

G. R. neneigė padariusi eismo įvykį, pabrėžė nejutusi, jog būtų kliudžiusi kitą automobilį, kontakto su juo neprisimena. Teismai, spręsdami tyčios klausimą, jos pirminių paaiškinimų, duotų 2015 m. sausio 6 d., nevertino, jų nelygino su kitais įrodymais byloje. Pareiškėja, cituodama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014), teigia, kad sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt.

Automobilio galinis bamperis nubrozdintas nežymiai, tad nesutiktina su teismų išvadomis, kad pareiškėja turėjo justi kontaktą. Anot G. R., teismai neteisingai susiejo kaltininko išlipimo iš automobilio faktą ir tyčios pasišalinti iš įvykio vietos buvimą. Apklausiamas liudytojas L. L. teismui nurodė, kad po smūgio buvo pavažiuota į priekį ir tik tada išlipta iš automobilio pažiūrėti į tarpą tarp dviejų automobilių, taigi iš šio liudytojo duotų paaiškinimų, anot G. R., negalima daryti kategoriškos išvados, kad kaltininkas pajuto kontaktą, nes vertinant aplinkybę, kad eismo įvykis įvyko žiemą, kai matomumas per užšalusius veidrodėlius ribotas, kaltininkas galėjo išlipti iš savo automobilio, siekdamas įsitikinti, ar pakanka vietos apsisukti arba pažiūrėti, koks atstumas yra iki kito automobilio, ir pan.

Abiejų instancijų teismai nustatė, kad liudytojas nuo įvykio vietos stovėjo penkiasdešimties metrų atstumu, todėl abejotina, ar kaltininkas būtų siekęs pasirodyti jo akivaizdoje. Tai, kad transporto priemonės apgadinimas buvo mažareikšmis, pareiškėjos transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, penkiasdešimties metrų atstumu stovėjo žmogus, matęs įvykį, G. R. teigia, jog tai yra aplinkybės, įrodančios, kad ji neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Apie eismo įvykio metu padarytą žalą byloje nėra rašytinių duomenų, nukentėjusysis teismo posėdžio metu jokių duomenų taip pat nepateikė.

Anot pareiškėjos, teismai nesivadovavo kasacinės instancijos teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-7-3-2013, 2AT-7-3-2013, 2AT-8-2013), taigi netinkamai taikyta ATPK 130 straipsnio 1 dalis. G. R. atkreipia dėmesį į tai, kad turėtų būti taikomi nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principai, sprendžiant dėl jos atsakomybės. Vertinant pareiškėjos pirminius ir bylos nagrinėjimo teisme metu duotus paaiškinimus apie tai, kad ji kontakto su kitu automobiliu nejuto, atsižvelgiant ir į oro sąlygas, fotolentelėse užfiksuotą vieną nukentėjusiojo automobilio bamperio dažų dangos nežymų nubrozdinimą, tai, kad nukentėjusysis pats jį pastebėjo ne iš karto, liudytojas taip pat patvirtino, jog apgadinimas buvo vos matomas, kaltininkas galėjo ne tik jo nejusti, bet ir nepastebėti išlipęs iš automobilio; tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos pareiškėja neturėjo, o apeliacinės instancijos teismas jos veiksmuose konstatavo lengvabūdiškumą, taigi nekonstatuotina ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių.

4.2. Taip pat pareiškėja savo prašyme pateikia argumentus dėl švelnesnės nei įstatymo numatyta nuobaudos jai skyrimo būtinumo (nesutinka su teismų paskirta tiek pagrindine, tiek papildoma nuobauda). Anot G. R., teismai nevertino padaryto pažeidimo pavojingumo, neatsižvelgė į teismų praktiką skiriant nuobaudas už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-29-2013, 2AT-53-2014 ir kt.), juolab kad padaryti administraciniai teisės pažeidimai nėra šiurkštūs, automobilis apgadintas nežymiai, žmonės nenukentėjo, nukentėjusysis nepateikė į bylą duomenų, kad patyrė žalą, pretenzijų nepareiškė, o pasišalinimas iš įvykio vietos nesukėlė rimtų padarinių. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, viso vairavimo stažo metu pareiškėja nė karto nebuvo bausta administracine tvarka, darbe apibūdinama teigiamai. Ta aplinkybė, kad pareiškėja nepripažino savo kaltės, negali būti pagrindas taikyti jai tokią neproporcingai griežtą bausmę. G. R. pabrėžia kaltės nepripažinusi ne dėl to, kad vengė atsakomybės, o dėl to, kad kontakto su kitu automobiliu nejuto ir tokio įvykio neprisimena, juolab kad ji buvo įsitikinusi, jog eismo įvykio metu buvo kitoje vietoje jai paskirtu laiku. Pareiškėja, cituodama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimus, teigia, kad valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu to reikia šiems tikslams pasiekti. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-11/2014, 2AT-10-2014 ir kt.).

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – G. R. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresnysis specialistas Renatas Ivanauskas prašo pareiškėjos prašymą atmesti.

5.1. Atsiliepime teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nustatė, jog G. R. pasišalino iš eismo įvykio vietos tyčia, suprasdama pasirinkto elgesio neteisėtumą. Bylos baigtimi nesuinteresuotas eismo įvykio liudytojas L. L. proceso metu nurodė, kad transporto priemonių susidūrimo garsą jis išgirdo būdamas už penkiasdešimties metrų nuo atbulai važiuojančio automobilio „Honda Fit“, po susidūrimo pavažiavo į priekį, iš automobilio išlipo mergina, apžiūrėjo transporto priemonę ir, atsisėdusi į automobilį, išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Apgadinimai ant stovinčio automobilio „Toyota Avensis“ liudytojui matėsi akivaizdžiai. Tai, kad automobilio „Toyota Avensis“ apgadinimai buvo matyti nukentėjusiajam A. Ž., eismo įvykį forminusiems policijos pareigūnams, jie turėjo būti matomi ir G. R. Anot R. Ivanausko, subjektyviąją pažeidimo pusę patvirtina ir vairuotojos po susidūrimo atlikti veiksmai. Pajutusi susidūrimą ji pakeitė vairuojamo automobilio važiavimo kryptį ir pavažiavo į priekį. G. R. veiksmai, atlikti po eismo įvykio, patvirtina, kad susidūrimą ji pajuto ir pasišalino iš eismo įvykio vietos tyčia.

5.2. Atsiliepime akcentuojama, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsniu, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais. G. R., iki Vilniaus miesto apylinkės teismui paskelbus nutarimą skirti administracinę nuobaudą byloje, nepripažino padariusi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisės pažeidimų. Ji ginčija pažeidimus ir 2015 m. liepos 21 d. prašyme dėl eismo įvykio bylos atnaujinimo, todėl ATPK 301 straipsnis nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių asmens byloje negali būti taikomas.

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. R. prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl ATPK 130 straipsnio inkriminavimo

7. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsako vairuotojas, pasitraukęs iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Už šį administracinio teisės pažeidimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo 868 iki 1158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – bauda nuo 1158 iki 1448 Eur su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinis areštas nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo.

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, įvertinę bylos įrodymus kaip visumą, pagrįstai sprendė, kad G. R. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Eismo įvykio mechanizmas atskleistas liudytojo L. L., nukentėjusiojo A. Ž. parodymais, transporto priemonės techninės apžiūros aktais bei fotolentelėmis. Eismo įvykį sukėlęs subjektas nustatytas, įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – G. R. – parodymus, lyginant juos su Vilniaus teritorinės darbo biržos rašte pateikta informacija, liudytojo L.

L. parodymais. Pareiškime dėl administracinės bylos atnaujinimo G. R. iš esmės neneigia sukėlusi eismo įvykį ir tai, kad eismo įvykį sukėlė būtent ji, tačiau pateikia argumentus apie klaidingą kaltės nustatymą. Pirmosios instancijos teismas teigė, kad G. R., vairuodama savo automobilį, buvo neatidi ir važiuodama „Honda Fit“ automobiliu atbuline eiga pro stovintį automobilį „Toyota Avensis“ nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino abu automobilius; teismas sprendė, kad G. R. suprato, jog įvyko eismo įvykis, dėl kurio yra apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, pajutusi kontaktą išlipo iš vairuojamo automobilio, apžiūrėjo abu automobilius ir pasitraukė iš įvykio vietos apie tai nepranešusi policijai.

Iš šių teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo G. R. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, tiesiogine tyčia (ATPK 10 straipsnis). Sutiktina su pareiškime nurodytu argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai atskleisdamas G. R. kaltės formą, pavartojo žodį „lengvabūdiškai“, tačiau tai, kitaip, nei tai traktuoja pareiškėja, nesietina su ATPK 11 straipsnyje numatyta administracinio teisės pažeidimo padarymo kaltės forma – neatsargumu, jo rūšimi – nusikalstamu pasitikėjimu (administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta).

Apeliacinės instancijos teismas savo sprendime nurodė „sutinkantis su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams“. Atsižvelgiant vien į tai, kad automobilis nubrozdintas nežymiai, draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nukentėjusysis neiškart po įvykio reagavo, nėra pagrindo teigti apie tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvimą. G. R. suvokė tiek tai, kad sukėlė eismo įvykį, tiek tai, kad iš jo vietos pasišalino neteisėtai, juolab kad tyrimo pradžioje apskritai neigė buvusi įvykio vietoje nustatytu laiku, taigi vengė administracinės atsakomybės, o tai, priešingai, nei teigia pareiškėja savo pareiškime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo, rodo jos tyčios kryptingumą.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio teisės pažeidimo bylą gali atnaujinti, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas ir jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui. Tokio bylos proceso metu įrodymai iš naujo netiriami, nevertinami, faktinės aplinkybės nenustatomos, o teisės taikymo aspektu patikrinami ginčijami teismų (ar kitų institucijų) priimti nutarimai ir nutartys. Proceso atnaujinimas – ekstraordinarinė įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo priemonė, nesuteikianti galimybės siekti dar vieno (kitokio) byloje nustatytų aplinkybių vertinimo.

Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Faktinės aplinkybės, rodančios G. R. tyčios kryptingumą, įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus kaip visumą, teismų nustatytos teisingai.

Dėl ATPK 301 straipsnio taikymo

8. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). ATPK 30 straipsnyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 301 straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Paprastai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ATPK 301 straipsnio pagrindu nuobauda švelninama tais atvejais, kai pasišalinama iš eismo įvykio vietos, padarius menkavertę žalą, administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengia atsakomybės, pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygina padarytą žalą, byloje yra kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių.

Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą: tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-60-2014). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą pabrėžęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau, nei to siekiama šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

G. R. paskirta nuobauda pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį neatitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo laipsnio, kaltininkės asmenybės, neleidžia pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų, yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, todėl yra pagrindas ją švelninti. G. R. pasitraukimas iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijai atskleisti padarytus administracinius teisės pažeidimus, svetimas automobilis buvo apgadintas važiuojant atbulai nedideliu greičiu, apgadinimai nežymūs ir pasireiškę dažų nubrozdinimu, G. R. nebausta, nenustatyta nei jos atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį G. R. buvo paskirta minimali ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda, todėl ji, vadovaujantis ATPK 301 straipsniu, švelnintina, skiriant 450 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dviem mėnesiams. Taip pat akcentuotina, kad pagal ATPK 33 straipsnio 2 dalį, jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų ribose. G. R. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas yra sunkesnis, tad galutinė subendrinta nuobauda skiriama jo ribose, t. y. 450 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dviem mėnesiams.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartį: pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį G. R. paskirti 450 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dviem mėnesiams. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį G. R. paskirti subendrintą nuobaudą – 450 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dviem mėnesiams.

Kitas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Olegas Fedosiukas

Aurelijus Gutauskas